- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-28
- Bylos Nr.
- 1-2784-753/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32886-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Kaltinamasis
- M. P.
- Kategorijos
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorei R. R.,
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;
2. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
3. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 42 MGL (1 581,72 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 28 MGL (1 054,48 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu uždrausta 3 metus naudotis specialia teise, vairuoti kelių transporto priemones,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. P., 2022 m. rugpjūčio 28 d., apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo M. Ž. priklausančią transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0161 nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis M. P. teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu, paaiškino, kad buvo truputį išgėręs alkoholio, t. y. alaus, degtinės, kokį kiekį išgėrė neatsimena. Automobilis priklausė jo pusbroliui M. Ž.. Pats teisės vairuoti neturi, kadangi jos atimtos prieš 6 metus. Po atėmimo neišlaikė teisių. Jam buvo uždrausta vairuoti 3 metus. Pusbrolis žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti. Vairavo automobilį dėl alkoholio trūkumo, važiavo į parduotuvę, bet ji jau nebedirbo. Gėrė kartu su pusbroliu. Ankščiau turėjo alkoholio vartojimo problemų, tačiau kreipėsi į gydytojus, visiškai nevartojo alkoholio, buvo užsikodavęs. Dėl šeimoje esančių problemų vėl pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Šeimyninių problemų neišsprendė, jos pasidarė dar blogesnės. (duomenys neskelbtini) dirba. Gailisi. Automobilis grąžintas pusbroliui. Realiai nesutinka su automobilio nustatyta verte. Turi elementų skolą, todėl nesumokėjęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Kai išsimokės elementų skolą, sumokės ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą (2022 m. spalio 19 d. teisiamojo posėdžio protokolo sudedamosios dalies - garso įrašo 3 min. 28 sek. - 7 min. 13 sek.).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. ir prokurorė sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Kaltinamasis M. P. pilnai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, kurią be paties kaltinamojo kaltės pripažinimo ikiteisminiame tyrime ir teisme įrodo bylos rašytinė medžiaga, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal BPK 273 straipsnį.
(duomenys neskelbtini) Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo P. T. 2022 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) Reagavimo skyriaus tyrėju E. S., tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), apie 02.00 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas priešais, t. y. link (duomenys neskelbtini) atvažiuojantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungtomis tolimosiomis šviesomis, o už vairo sėdėjo asmuo šviesiais drabužiais. Pastebėjus minėtą transporto priemonę ir kilus įtarimui, buvo nuspręsta transporto priemonę patikrinti. (duomenys neskelbtini), ties minėtu pastatu buvo apsisukta, siekiant sustabdyti transporto priemonę. Apsisukinėjant pastebėjo, kad transporto priemonė staiga pradėjo suktis į (duomenys neskelbtini). Apsisukus ir atvažiavus į (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad minėtas automobilis stovi daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, o vairuotojas, vairavęs transporto priemonę, eina nuo automobilio. Pamatęs atvažiuojantį policijos tarnybinį automobilį, vairuotojas automobilių stovėjimo aikštelėje staiga iš rankų kažką išmetė tarp kitų, aikštelėje stovėjusių automobilių. Privažiavus paaiškėjo, kad šalia automobilio stovi akivaizdžiai neblaivus M. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Vairuotojas iš pradžių nurodė, kad automobilio nevairavo, o tikrintis blaivumą atsisakė. Nuėjus prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio gale rastas sėdintis neblaivus asmuo, t. y. M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini). Bendraujant su keleiviu, šis iš pradžių aiškino, kad automobilyje sėdi jau senai, o automobilis jau kuris laikas stovi aikštelėje. Asmeniui paaiškinus, kad su minėta transporto priemone buvo ką tik prasilenkta (duomenys neskelbtini), asmuo prisipažino, jog ką tik važiavo minėtu automobiliu, o automobilį vairavo M. P., kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Kadangi M. Ž. neblaivus, atlikti procesinių veiksmų su asmeniu nebuvo galimybės. Sugrįžus prie M. P. ir toliau bendraujant apie įvykį, šis prisipažino, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir sutiko pasitikrinti blaivumą. 02.18 val., M. P. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2.08 promilių neblaivumas. 02.43 val., antruoju alkoholio kiekio matuoklio patikrinimo metu nustatytas 2.15 promilių neblaivumas. Asmuo su pažeidimu sutiko ir gailėjosi. Apžiūrėjus vietą, kurioje M. P. buvo kažką išmetęs, paaiškėjo, jog jis išmetė minėtos transporto priemonės užvedimo raktą. Raktas perduotas į vietą atvykusiam vilkiko vairuotojui, kuris nutransportavo transporto priemonę į saugojimo aikštelę. M. P. ir M. Ž. aiškino, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) esančią gėrimų parduotuvę nusipirkti alkoholio, tačiau pamatę, kad parduotuvė jau nedirba, važiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Pamatę, jog policijos tarnybinis automobilis, su kuriuo jie prasilenkė apsisukinėja, jie nusprendė nuvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę šalia gyvenamojo daugiabučio adresu (duomenys neskelbtini), siekdami išvengti policijos pareigūnų patikrinimo. Duomenų bazių pagalba patikrinus vairuotojo charakteristiką, paaiškėjo, jog asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonę, kuriam ši teisė atimta trims metams Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu. Apžiūrėjus transporto priemonę, buvo rasta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, jog transporto priemonės savininkas yra keleivis M. Ž. (b. l. 30-32).
Iš 2022 m. rugpjūčio 28 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. 02.28 val. M. P. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, o 02.43 val. - 2,15 promilių neblaivumas (b. l. 27).
Iš 2022 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ir ant kelio stovintis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje rasta ir paimta 2022 m. kovo 16 d. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 11-22).
Iš 2022 m. kovo 16 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėja G. J. pardavė pirkėjui M. Ž. transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), už 200,00 Eur (b. l. 23).
Informacijoje apie kelių transporto priemones, pateiktoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, nurodyta, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), deklaravęs asmuo yra M. Ž., deklaracijos dokumentai pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 2022 m. kovo 16 d. (b. l. 44).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „(duomenys neskelbtini)“, vidutinė kaina be PVM 1 437,80 Eur, kaina su PVM 1 820,00 Eur (b. l. 45).
Ikiteisminiame tyrime po pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, apklausiant įtariamuoju, M. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d. vakare, jis buvo pas savo sesę G. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini), ten vartojo alkoholį. Buvo vėlu, o jis dar norėjo išgerti, todėl jis paskambino draugui M. Ž. ir paklausė, kaip dar nusipirkti alkoholio. Po to jis nuėjo pas M. Ž. į namus, jau buvo naktis, M. Ž. irgi buvo neblaivus, todėl jis savo iniciatyva sėdo už M. Ž. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių Nr. nepamena, vairo. Užvedimo rakteliai buvo spynelėje. M. Ž. atsisėdo į galinę sėdynę, pastarasis neprieštaravo, kad jis vairavo. Jie su M. važiavo į (duomenys neskelbtini) esančią gėrimų parduotuvę. Jie pravažiavo gėrimų parduotuvę ir jis iš priekio pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus, todėl pasuko į pirmą pasitaikiusią gatvę, į kokią nežino ir sustojo. Prie jų privažiavo pareigūnai, jis išlipo iš automobilio, o M. liko sėdėti automobilio gale. Pareigūnai paklausė, kas vairavo. Jis iš karto prisipažino, kad vairavo ir, kad yra neblaivus. Jam patikrino neblaivumą, abu kartus jam buvo nustatytas virš dviejų promilių neblaivumas. Jis vairuotojo pažymėjimą turėjo, bet dabar jau penki metai, kaip jis yra paimtas už vairavimą neblaiviam ir jis jo nepersilaikęs, todėl jo neturi. Dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus labai gailisi (b. l. 59-62).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytoju M. Ž. parodė, kad M. P. yra jo pusbrolis. 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 19 val., gal kiek vėliau, jie kartu pradėjo kartu vakaroti jo namuose (duomenys neskelbtini). Jie vartojo alkoholį, gėrė alų, degtinę, abudu buvo neblaivūs. Kai pritrūko alkoholio, nusprendė nuvažiuoti į visą parą (duomenys neskelbtini) veikiančią gėrimų parduotuvę. Važiavo dviese jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio jis dar nėra užsiregistravęs savo vardu, pirko jį prieš kokį pusmetį, turi pirkimo - pardavimo sutartį. Automobilį vairavo M. P., jis sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. Važiavo į (duomenys neskelbtini) jau po vidurnakčio, tai yra 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 2 val. Važiuojant (duomenys neskelbtini), jie prasilenkė su policijos pareigūnų ekipažu. Iki gėrimų parduotuvės nenuvažiavo. Vengdamas policijos pareigūnų, M. nusprendė nusukti į kiemą, tačiau policijos pareigūnai juos atsekė iš paskos. Pamatęs, kad pareigūnai atvažiuoja iš paskos, M. išlipo iš automobilio ir kažkur numetė automobilio užvedimo raktelius, o jis taip ir liko sėdėti ant galinės sėdynės. Pradžioje M. neigė, kad vairavo jo automobilį, tačiau po to tiek jis, tiek M. pareigūnams papasakojo, kaip viskas vyko. M. vilkėjo šviesiais drabužiais, tai yra marškinėliais ir šortais. Jis suprato, kad M. yra neblaivus, ir neprieštaravo jam, kai šis sugalvojo važiuoti su jo automobiliu į (duomenys neskelbtini) nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. Suprato, kad M. yra girtas, nes jie tą vakarą kartu ir gėrė. Jis pats neblaivus nevairavo automobilio, tačiau važiavo kartu (b. l. 35-38).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis 2022 m. rugpjūčio 28 d., apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo M. Ž. priklausančią transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė įvykio aplinkybes ir, kad gailisi. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviam patvirtina ir liudytojo parodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), sunkių pasekmių nebuvo sukelta, žala nepadaryta. Kaltinamasis teistas 3 kartus (b. l. 68-73, 74-96), baustas administracine tvarka (b. l. 97-100), dirba, įskaitoje dėl psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo neregistruotas (b. l. 103). 2022 m. rugpjūčio 30 d. iš Elektrėnų savivaldybės administracijos Gilučių seniūnijos gautas raštas, kuriame nurodyta, kad seniūnija nusiskundimų iš gyventojų dėl M. P. nėra gavusi (b. l. 106). Teismas M. P. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kitokios bausmių rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, kaltinamasis nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, nustatant artimą vidurkiui bausmės dydį. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skiriant kaltinamajam subendrintą bausmę.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam pirmą kartą skiriama laisvės atėmimo bausmė, jis yra dirbantis, turi gyvenamąją vietą, įvertinus jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, darytina išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą atidedant 1 metų laikotarpiui.
Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8, 10 punktais, kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, net neturėdamas teisės vairuoti. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, taip pat įvertina ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas 3 metų 6 mėnesių terminui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal šio straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo, darydamas nusikalstamą veiką. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams įgyvendinti (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2011, Nr. 2K-24/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti (pavyzdžiui, sukonstruojant specialias saugyklas ar kitokias ertmes), tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi, kad sudarytų sąlygas padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-534/2011, Nr. 2K-463/2011, Nr. 2K-339/2008).
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, esant tam tikroms sąlygoms, viena kurių: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas) (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-500-530/2022).
Teisiamojo posėdžio metu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė R. R. vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, siūlė iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto (transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalis atitinkanti pinigų sumą – 1 820,00 Eur. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad nusikalstamą veiką M. P. numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įvykdė automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra M. Ž.. Ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. parodė, kad kartu su M. P. vartojo alkoholinius gėrimus, abudu buvo neblaivūs. Kai pritrūko alkoholio, nusprendė nuvažiuoti į visą parą veikiančią gėrimų parduotuvę. Automobilį vairavo M. P., M. Ž. sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. M. Ž. suprato, kad M. P. yra neblaivus, ir neprieštaravo jam, kai šis sugalvojo važiuoti su jo automobiliu nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. Suprato, kad M. P. yra girtas, nes jie tą vakarą kartu ir gėrė. Jis pats neblaivus nevairavo automobilio, tačiau važiavo kartu. Tuo pagrindu pripažintina, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Nors prokurorės nuomone šiuo atveju turėtų būti konfiskuojama konfiskuotino turto vertės suma, tačiau pagal bylos aplinkybes M. P. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Be to, bylos duomenimis kaltinamasis dirba, nesumokėjęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos, todėl neaišku iš kokių lėšų jis galėtų sumokėti konfiskuotino turto vertę, jeigu net ir egzistuotų BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra M. Ž.. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, kuriam buvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikalstamiems veiksmams, todėl pagal BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimui, transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuotina ir kartu su priklausiniais perduotina valstybės nuosavybėn.
Kaltinamajam M. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 63-66) – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintinos.
Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis M. Ž., kuris 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimu prokurorės grąžintas savininkui M. Ž. (b. l. 47-49), įsiteisėjus nuosprendžiui yra konfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 28 MGL (1 054,48 Eur) bauda ir M. P. paskirti subendrintą bausmę - 4 mėnesius (keturis mėnesius) terminuotą laisvės atėmimą ir 28 MGL (1 054,48 Eur, t. y. vieno tūkstančio penkiasdešimt keturių eurų 48 ct) baudą.
Išaiškinti M. P., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87, kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8,10 punktais, M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant M. P.: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, paskirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę - konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris 2022 m. rugsėjo 23 d. prokurorės nutarimu grąžintas ir paliktas saugojimui iki bylos išnagrinėjimo savininkui M. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti - panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2022 m. rugsėjo 23 d. prokurorės nutarimu grąžintas savininkui M. Ž. (transporto priemonė randasi adresu – (duomenys neskelbtini)), įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o M. P. terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.