- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- 1-171-1095/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Civilinis ieškovas
- S. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis mechanizatoriumi pas ūkininką Z. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nuosprendžiu už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 16 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. kovo 27 d. sprendimu priežiūra nutraukta prieš terminą, 2019 m. balandžio 11 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (teistumas neišnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. 2019 m. spalio 19 d. apie 8.40 val. Panevėžyje, ties Smėlynės–Vilties gatvių sankryža esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 31 punkto reikalavimus – Smėlynės gatvės antra eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Smėlynės–Vilties gatvių sankryža, nesustojo ir nepraleido jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios S. K., kai ta pačia kryptimi važiavę du automobiliai sustojo pirmoje eismo juostoje praleisti pėsčiosios, kliudė pėsčiąją S. K., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta S. K. sveikata, t. y. jai nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio kūno lūžiai.
Kaltinamasis E. K. teismo posėdyje dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog važiavo sau priklausančiu techniškai tvarkingu automobiliu apie 40 km/h greičiu antra eismo juosta namo nuo autobusų stoties link Kupiškio, o pirma eismo juosta važiavo džipas ir automobilis „VW Passat“. Matė, kad artėja prie pėsčiųjų perėjos, bet per tą džipą nesimatė, kad per pėsčiųjų perėja eina žmogus. Nesustojo ir neįsitikino, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turi praleisti, nes galbūt buvo išsiblaškęs, nepagalvojo, jog pėsčiųjų perėja gali eiti žmogus. Jeigu pirmoje juostoje būtų buvęs lengvasis automobilis, būtų pamatęs, kad eina pėsčioji per perėją. Galvojo, kad džipas suks į greito maisto restoraną „Hesburger“. Priartėjus prie pat sankryžos išlindo nukentėjusioji, su kuria norėdamas išvengti susidūrimo pasuko vairą kairėn pusėn, bet buvo salelė ir negalėjo ant jos užvažiuoti, todėl galiniu ratu kliudė nukentėjusiąją. Eismo įvykio metu prie automobilio galinio rato atplyšo plastikinė apdaila. Jeigu būtų pamatęs anksčiau, kad eina žmogus, būtų sustojęs. Jeigu būtų matęs prieš mašiną, tai būtų kliudęs priekine dalimi. Sustojo, pribėgo prie nukentėjusiosios. Buvo šoke, susijaudinęs. Kažkas paskambino greitajai medicinos pagalbai, medicinos pagalbą iškvietė ne pats, nes telefoną paliko automobilyje. Atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusiosios atsiprašė įvykio vietoje. Žino, kokie nukentėjusiajai padaryti sužalojimai. Apie juos sužinojo vėliau, o ne po eismo įvykio. Vairavimo stažas apie 20 metų, už KET pažeidimus paskutinį kartą baustas prieš 3 metus. Dėl civilinio ieškinio su nukentėjusiąja nekalbėjo, žalos nėra atlyginęs, kiek įmanoma stengsis ją atlyginti, bet mano, kad nukentėjusioji prašo per didelės sumos, nes draudimas jai jau sumokėjo 2775 Eur. Dirba pas ūkininką, atlyginimas 800 Eur, turi tris vaikus, reikia išlaikyti šeimą, turiu finansinių įsipareigojimų. Eismo įvykio metu buvo blaivus. Kai skambino nukentėjusiajai, paklausė, kokia jos sveikata, atsiprašė. Nebendravo su nukentėjusiąja dėl medicininių išlaidų atlyginimo. Jei teismas priteis atlyginti žalą, kalbės su darbdaviu, kad priteista žala būtų nuskaičiuojama dalimis nuo atlyginimo, nes vienu metu atlyginti žalos negali. Gailisi dėl to, kas įvyko.
Civilinė ieškovė S. K. teismo posėdyje nurodė, kad nori, jog būtų priteista tiek, kiek parašyta civiliniame ieškinyje. Patyrė 135,74 Eur turtinę žalą. Neturtinė žala pasireiškė nepatogumais: buvo atlikta operacija, skaudėjo koją, negalėjo nieko namie daryti, reikėjo pagalbos buityje. Patirtos traumos pasekmes juto pusantro mėnesio, bet gydymas dar nepabaigtas iki šiol, nes dar laukia operacija ir reabilitacija. Operacija reikalinga varžtams ištraukti, kuriuos sakė, kad trauks po metų. Nežino, kur butų reabilitacija ir kiek ji kainuotų. Pati iki įvykio nedirbo, tik uždarbiaudavo, bet po įvykio uždarbiauti nebegalėjo. Šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje, bet darbo nesiūlė, nes šiuo metu karantinas. Gydytojai sakė, kad gydymas sėkmingas. Nori, kad būtų atlyginta 3000 Eur neturtinė žala, nes draudimo atlyginta suma nepakankama. Mano, kad iš viso patyrė 5000 Eur neturtinę žalą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kaltinamajam E. K. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir kaltinamajam sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo E. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose bei jų prieduose nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra Smėlynės ir Vilties g. sankryža, Panevėžyje. Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio stovi Smėlynės g. priekiu į šiaurės pusę. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki siauros brūkšninės linijos rytų pusėje 0,7 m. Nuo automobilio dešinės pusės galinio rato ašies iki siauros brūkšninės linijos rytų pusėje 0,6 m. Nuo išvestinės linijos iš automobilio dešinės pusės galinio rato ašies iki pėsčiųjų perėjos šiaurinio krašto 11,2 m. Nuo išvestinės linijos iš Smėlynės g. 82 pastato pietinės pusės į pietų pusę iki išvestinės linijos iš siauros ištisinės linijos į rytų pusę 10,6 m. Nuo išvestinės linijos iš siauros ištisinės linijos į rytų pusę iki Vilties gatvės šiaurinio krašto 2,3 m. Nuo pėsčiųjų perėjos pietinio krašto iki siauros ištisinės linijos pietų pusėje pabaigos 20,7 m. Pėsčiųjų perėjos plotis 4 m. Matomumas iš vairuotojo pusės dienos metu 150 m. Automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu fiksuota, kad atplėšta plastikinė apdaila, esanti ant dešinės pusės galinio sparno arkos. Ant dešinės pusės priekinių, užpakalinių durų ir užpakalinio sparno 80 cm aukštyje matomos purvo ir dulkių nubraukimo žymės (b. l. 8–17).
Nukentėjusioji S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 19 d. apie 8.30 val. išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Priėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Smėlynės–Vilties g. sankryža. Buvo toje gatvės pusėje, kur yra greito maisto užkandinė „Hesburger“. Priėjusi prie perėjos sustojo ir pasižiūrėjo į kairę pusę. Matė Smėlynės gatve jai iš kairės pusės nuo miesto centro atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo pirma eismo juosta. Sustojusi laukė, kol šis automobilis privažiavo ir sustojo prie perėjos jos praleisti. Tai buvo juodas džipas, markės nežino. Jam sustojus, pradėjo eiti per perėją, ėjo neskubėdama, atsargiai. Šis pirmoje eismo juostoje stovintis džipas jai užstojo vaizdą, todėl jai nesimatė, ar buvo antra eismo juosta važiuojančių automobilių. Kai praėjo per pirmą eismo juostą ir įžengė į antrą eismo juostą, iš karto pajuto smūgį į kairę kūno pusę. Buvo parblokšta ant gatvės. Nežino, kuria dalimi ją kliudė automobilis. Gulėdama ant važiuojamosios dalies matė, kad ją parbloškęs automobilis buvo pilkos spalvos, automobilio markės nežino. Įvykio vietoje partrenkusio automobilio vairuotojas atsiprašė. Greitosios pagalbos automobiliu ji buvo nuvežta į ligoninę, ten jai buvo nustatytas kairės kojos lūžis (24–27).
Nukentėjusioji S. K. papildomos apklausos metu parodė, kad kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, pateikė jiems pretenziją dėl turtinės ir neturtinės žalos apmokėjimo. Kadangi iki šiol jos gydymas dar nebaigtas, ji vis dar apie 1,5 mėn. negalės pilnai priminti kojos, galbūt dar gydytojai jai paskirs reabilitaciją, tai negali įvertinti jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Kadangi vis dar gydosi, tai turtinės žalos dydis dar didės. Šiuo metu draudimo bendrovei dar nepateikė jokių žalą patvirtinančių dokumentų, juos pateiks kai pabaigs gydymą. Policijos tyrėja išaiškino, kad turi teisę ikiteisminio tyrimo metu pateikti ieškinį, tačiau dėl aukščiau išvardintų priežasčių ikiteisminio tyrimo metu to padaryti negali. Civilinį ieškinį pareikš teisme, jeigu iki tol jai draudimo bendrovė neatlygins žalos. Su eismo įvykio kaltininku iki šiol dar nekalbėjo, jis su ja nebuvo susisiekęs, jos neatsiprašė (b. l. 38–41).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad S. K. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio kūno lūžiai, padaryti paveikus kietais bukais daiktais iki patekimo į ligoninę, t. y. iki 2019 m. spalio 19 d. 08.58 val. Nustatyti kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio kūno lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 56).
L. Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. spalio 19 d. apie 8.30 val. Panevėžyje, ties Smėlynės–Vilties g. sankryža esančioje pėsčiųjų perėjoje buvo partrenkta jo mama S. K. Smėlynės gatvėje šalia pėsčiųjų perėjos yra įsikūrusi įmonė, kuri nuomoja priekabas. Jis yra jų klientas, nuomojasi priekabas. Po eismo įvykio nuėjo pas šios įmonės darbuotoją ir paprašė, kad jis jam pateiktų filmuotą medžiagą. Kadangi darbuotojas negalėjo įrašyti į laikmeną, tai jis šį filmuotą vaizdą persifilmavo mobiliuoju telefonu. Šį įrašą pateikia bylą tiriančiai tyrėjai (b. l. 44–46).
Filmuotos medžiagos, pateiktos Ž. K., apžiūros protokole fiksuota, kad filmuota medžiaga iš mobilaus telefono perkelta į tarnybinį kompiuterį. Vaizdo įrašas vadinasi „received_2375187436128037“. Vaizdas monitoriaus ekrane yra perfilmuotas mobiliuoju telefonu. Ant monitoriaus ekrano nėra įrašo laiko ir datos. Kamera įrengta adr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Kamera filmuoja bendrovės teritoriją bei matosi šalia esanti dalis Smėlynės gatvės, kur yra įrengta nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Iš filmuotos medžiagos atrinkti tik tie epizodai, kurie reikšmingi nusikalstamos veikos tyrimui. 1. Matosi Smėlynės g. rytinėje pusėje, prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos stovinčio žmogaus kojos. 2. Pirma eismo juosta prie perėjos artėja tamsios spalvos automobilis, kuriam dar pilnai nesustojus prie perėjos, žmogus įžengia į pėsčiųjų perėją. 3. Pirmoje eismo juostoje važiavęs automobilis sustoja prie perėjos, tuo metu žmogus į važiuojamąja dalį yra įžengęs 2 žingsnius. 4. Antra eismo juosta važiuoja pilkos spalvos automobilis „VW Passat“, kurio priekinei daliai įvažiavus į pėsčiųjų perėją, einantis žmogus tuo metu įžengia į antrą eismo juostą. 5. Antra eismo juosta važiuojantis automobilis nelėtindamas greičio pervažiuoja per pėsčiųjų perėją, tuo metu žmogus lieka automobilio dešinėje pusėje, kontakto metu jo nesimato, jį užstoja automobilis. 6. Antra eismo juosta važiavusiam automobiliui pervažiavus per perėją matosi ant važiuojamosios dalies griūnantis žmogus. 7. Žmogų kliudęs automobilis sustoja, o partrenktas žmogus sėdi ant važiuojamosios dalies pėsčiųjų perėjos ribose. Dėl prastos vaizdo kokybės pilkos spalvos automobilio „VW Passat“ valstybinio numerio nesimato, tačiau pagal išorinius automobilio požymius ir pagal fiksuotą eismo įvykio situaciją galima identifikuoti, kad žmogų kliudęs automobilis yra „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 69–75).
Liudytojas E. V. parodė, kad 2019 m. spalio 19 d. apie 8.30 val. jis, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Panevėžyje, Smėlynės gatve, nuo miesto centro pusės link Vilties gatvės. Oro sąlygos buvo geros, matomumas geras, kritulių nebuvo. Iš pradžių jis važiavo Smėlynės g. antra eismo juosta. Priekyje jo važiavo džipas, o už jo važiavo „VW Passat“ markės automobilis. Važiuojant ir būnant prieš greito maisto užkandinę „Hesburger“, jis ir priekyje jo važiavęs džipas iš antros eismo juostos persirikiavo į pirmą eismo juostą, o paskui jį važiavęs „VW Passat“ automobilis liko važiuoti antra eismo juosta. Netrukus jie privažiavo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri yra ties Smėlynės–Vilties g. sankryža. Džipas sustojo prie perėjos pirmoje eismo juostoje, o jis sustojo džipui iš paskos. Suprato, kad džipas sustojo praleisti per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją einančius pėsčiuosius, tačiau jis per džipą nematė tų pėsčiųjų. Sustojęs jis pažvelgė į galinio vaizdo veidrodėlį, esantį automobilio salone, ir matė, kad paskui jį antra eismo juosta važiavęs automobilis „VW Passat“ vis dar važiuoja antra eismo juosta ir artėdamas link perėjos visiškai nelėtina važiavimo greičio. Suprato, kad gali įvykti nelaimė. Kai antra eismo juosta minėtas automobilis „VW Passat“ nestabdydamas privažiavo prie perėjos, pamatė, kaip iš už džipo išėjo pėsčioji, kuri žengė žingsnį iš pirmos eismo juostos į antrą. Moteris judėjo iš dešinės pusės į kairę. Kai tik moteris viena koja įžengė į antrą eismo juostą, ją kliudė antra eismo juosta važiavęs automobilis „VW Passat“. Moteris buvo kliudyta automobilio dešiniuoju šonu. Jis iš karto paskambino greitajai pagalbai ir pranešė apie įvykį. Po eismo įvykio džipo vairuotojas dar pasiliko įvykio vietoje, tačiau netrukus jie abu nusprendė patraukti automobilius iš pirmos eismo juostos, kad netrukdytų eismui. Jis patraukė automobilį prie „Hesburger“, o džipo vairuotojas iš eismo įvykio vietos išvažiavo, to džipo nei markės, nei valstybinio numerio nežino. Jis pats pasiliko eismo įvykio vietoje, kol atvyko greitoji pagalba, o vėliau sulaukė ir policijos pareigūnų, kuriems paliko savo duomenis (b. l. 49–52).
Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, draudimas galioja nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2020 m. liepos 29 d. (b. l. 20)
2019 m. lapkričio 27 d. Panevėžio teritorinės ligonių kasos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nereikš ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-44747-19 dėl S. K., gim. (duomenys neskelbtini), sužalojimo, kadangi draudimo bendrovė atlygino Privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (b. l. 66).
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios, liudytojų ir paties kaltinamojo parodymai, taip pat rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo kelių transporto priemonę (automobilį VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET 31 punkto reikalavimus, nes, važiuodamas antra eismo juosta, nesustojo ir nepraleido jam iš dešinės pusės per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios, kai ta pačia kryptimi važiavę du automobiliai sustojo pirmoje eismo juostoje praleisti pėsčiosios. Dėl kaltinamojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu jis nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje savo vairuojamu automobiliu kliudė pėsčiąją S. K., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skirdamas bausmę E. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas baigtas neatsargus nusikaltimas), padarytos nusikalstamos pasekmes, kaltinamojo asmenybę (dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 107), teistas už 2012 m. padarytas nusikalstamas veikas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, administracine tvarka yra baustas už KET pažeidimus, padarytus 2016 ir 2017 m.), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant švelniausią iš sankcijoje numatytų baudos bausmę – 36 MGL (1800 Eur) baudą, kuri nedaug viršija minimalų už neatsargų nusikaltimą skirtinos baudos dydį (nuo 20 iki 750 MGL). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 24 MGL (1200 Eur) dydžio baudos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį (t. 1, b. l. 106), tai, kad turi išlaikyti 3 vaikus (1 t., b. l. 114), ir skirtos baudos dydį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas baudos sumokėjimo terminą išdėstyti 12 mėnesių, pradedant mokėti kitą mėnesį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir kiekvieną mėnesį sumokant po 100 Eur.
Nukentėjusioji S. K. šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį patirtai turtinei (135,74 Eur) ir neturtinei (3000 Eur) žalai atlyginti (2 t., b. l. 7–9). Draudimo bendrovė nukentėjusiajai yra atlyginusi 2775 Eur neturtinę žalą (2 t., b. l. 16–17). Draudimo bendrovė atsiliepime nurodė, kad turtinės žalos nukentėjusiajai neatlygino, nes ji nebuvo pateikusi patirtą turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, todėl dėl turtinės žalos prašė spręsti teismo nuožiūra. Dėl neturtinės žalos draudimo bendrovė atsiliepime nurodė, kad atlyginta 2775 Eur suma yra pakankama nukentėjusiosios nepatogumams kompensuoti (2 t., b. l. 13–15).
Nukentėjusiajai po eismo įvykio buvo nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio kūno lūžiai. Nukentėjusiajai tą pačią dieną po eismo įvykio 13.30 val. atlikta operacija, į blauzdikaulį įkalta vinis, gydėsi ligoninėje iki 2019 m. spalio 22 d., išrašant iš ligoninės būklė buvo gera, rekomenduota kojos neminti 1,5 mėnesio, vaikščioti su ramentais ar vaikštyne, kas 2–3 dienas perrišti žaizdą, 12 parą po operacijos šalinti siūles, nuo skausmo vartoti analgetikus, gydymo laikotarpiu – Zibor, atlikti mankštą pasyviais judesiais, po 6 sav. atlikti kontrolines Ro ir apsilankyti traumatologo konsultacijoje (1 t., b. l. 56; 2 t., b. l. 10).
Iš turtinei žalai pagrįsti pateiktų kvitų matyti, kad 2019 m. spalio 23 d. buvo įsigyti Zibor ir Dolmen preparatai, 2019 m. spalio 25 d. – Zibor preparatas, 2019 m. spalio 27 d. ir 2019 m. gruodžio 3 d. – tvarsčiai, o 2019 m. gruodžio 5 d. ir 2020 m. sausio 21 d. mokėta už rentgeno paslaugas ir gydytojo specialisto konsultacijas (2 t., b. l. 11–12). Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, jai taikytą gydymą ir išleidžiant iš ligoninės rekomenduotą tolesnį gydymo režimą, neturi pagrindo abejoti, kad visos nukentėjusiosios išlaidos, kurios pagrįstos kvitais (iš viso 135,74 Eur), yra susijusios su dėl nusikalstamos veikos atsiradusiais padariniais, todėl priteistinos iš draudimo bendrovės S. K. naudai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).
Pažymėtina, kad šiuo atveju žala padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, o ne tyčia. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, ji iki eismo įvykio darbo neturėjo, tik uždarbiaudavo. Nukentėjusiajai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nustatyti kojos kaulų lūžiai), jai buvo atlikta operacija. S. K. po eismo įvykio ligoninėje gydėsi 3 dienas, po to buvo išleista gydytis ambulatoriškai, rekomenduojant neminti kojos 1,5 mėnesio, vaikščioti su ramentais ar vaikštyne, kas 2–3 dienas perrišti žaizdą, 12 parą po operacijos šalinti siūles, vėliau dar konsultuota specialistų. Kaip paaiškino nukentėjusioji, jai gali reikėti atlikti papildomą operaciją, kad būtų pašalinta į blauzdikaulį įkalta vinis. Nėra abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų, kuriems gydyti buvo atlikta operacija, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, 1,5 mėnesio jos judėjimo galimybės buvo itin ribotos, dėl to jai reikėjo kitų žmonių pagalbos kasdienėje veikloje, t. y. atliekant buities darbus, higienos procedūras, po to dar kurį laiko buvo sunku vaikščioti, šlubavo.
Nors civiliniame ieškinyje yra nurodyta, kad nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą vertina 3000 Eur, tačiau iš civilinio ieškinio, kuris buvo pateiktas jau po to, kai draudimo bendrovė jai atlygino 2775 Eur neturtinę žalą, turinio matyti, jog S. K. iš tikrųjų prašo jai papildomai priteisti dar 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir yra įvertinusi tai, jog draudimo bendrovė jai jau atlygino 2775 Eur neturtinės žalos. Teismo posėdyje S. K. nurodė iš viso patyrusi 5000 Eur dydžio neturtinę žalą, todėl jai draudimo atlyginta neturtinės žalos suma nėra pakankama kompensuoti dėl patirtų sužalojimų patirtus išgyvenimus ir nepatogumus.
Teismas pripažįsta, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, t. y. fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus, buvo sutrikdytas pilnavertis gyvenimas, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, apibūdinančias jos patirtus sužalojimus ir dėl to patirtą žalą, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose atlygintinas neturtinės žalos sumas, nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra per didelė. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus įstatymo įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-79-350/2018, 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-531/2020), nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad protingumo ir teisingumo kriterijus atitinkanti nukentėjusiosios patirta neturtinė žala yra 3775 Eur, kuri laikytina adekvačia jos patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Todėl įvertinus nukentėjusiajai draudimo bendrovės jau atlygintą neturtinės žalos dydį (2775 Eur), civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, S. K. naudai iš draudimo bendrovės papildomai priteisiant 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmestina.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. K. prašo priteisti jai 150 Eur už jai atstovavusios advokatės paslaugas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius rašytinius dokumentus. Teismo vertinimu, šios išlaidos pagrįstos, realios ir proporcingos, todėl jos atlygintinos S. K., jas priteisiant iš kaltinamojo.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 136–138) – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo E. K. valstybei išieškotinos 17,10 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 36 MGL (1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų)) dydžio baudos bausmę.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant E. K. galutinę bausmę – 24 MGL (1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų)) dydžio baudos bausmę.
E. K. 24 MGL (1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų)) dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikai) mėnesių, pradedant mokėti kitą mėnesį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir kiekvieną mėnesį sumokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti E. K., jog paskirtą baudą jis nurodyta tvarka turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Išaiškinti E. K., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.
Nukentėjusiosios S. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, į. k. 302912288, priteisti nukentėjusiosios naudai 135,74 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 74 ct) turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą nukentėjusiosios S. K. civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš E. K. S. K. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) jos turėtų atstovavimo išlaidų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš E. K. 17,10 Eur (septyniolika eurų 10 ct) valstybei proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.