- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-13
- Bylos Nr.
- AN2-248-576/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00388-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Institucija
- Valstybinės maisto ir veterinarijos Vilniaus departamentas
- Advokatai
- Mindaugas Zalepūga
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. atstovo advokato Mindaugo Zalepūgos (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarimo, kuriuo G. B. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 1500 eurų dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nuo 2021 m. vasario 10 d., 13 val.14 min., iki 2021 m. vasario 10 d., 15 val. 13 min., kaip ūkio subjekto atsakingas asmuo neužtikrino, kad prekybos vietoje būtų laikomasi Covid-19 ligos plitimo prevencijos, kadangi prekybos salėje, kuri yra 19,6 m² ploto, buvo vieno metu 3 lankytojai, kai vienam pirkėjui turi būti užtikrinamas 15 m² prekybos plotas ar aptarnaujamas 1 lankytojas, taip pat prie įėjimo į prekybos vietą nepateikta informacija apie pirkėjų asmens higienos laikymosi būtinybę; kaukės dėvėjimo būtinybę, nesilaikyta ir reikalavimo nuolat stebėti savo darbuotojų sveikatą, sudaryti sąlygas matuotis temperatūrą tik atvykus į darbą. Šiais savo veiksmais ji nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) 2.2.2¹ punkto reikalavimų bei Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. V-2930 „Dėl būtinų sąlygų prekybos vietoms“ 1.2.3; 1.4; 1.7, 1.13; 1.16 punktų reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniame skunde G. B. atstovas advokatas Mindaugas Zalepūga prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo teiseną G. B. atžvilgiu nutraukti arba, netenkinus šio prašymo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarimą ir priimti naują nutartį – pašalinti iš kaltinimo, kaip neįrodytas aplinkybes, jog G. B. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. V-2930 „Dėl būtinų sąlygų prekybos vietoms“ 1.4., 1.7., 1.13., 1.16. punktų reikalavimus ir nustačius, kad G. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.2¹ papunkčio bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. V-2930 „Dėl būtinų sąlygų prekybos vietoms“ 1.2.3. punkto reikalavimus, jos veiką perkvalifikuoti iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į 45 straipsnio 1 dalį.
2.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl G. B. inkriminuotos veikos kvalifikavimo (ne)tinkamumo visiškai nieko nepasisakė, šio klausimo skundžiamame nutarime nevertino ir nepateikė jokio teisinio vertinimo. Teigiama, kad liko teisiškai neįvertinta aplinkybė dėl inkriminuotos veikos netinkamo kvalifikavimo. Toliau nurodoma, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą, o įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taip pat pasisakoma dėl administracinio nusižengimo protokolo reikšmės.
2.2. Apeliantas, pasisakydamas dėl 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo 1.4. ir 1.6. punktų, nurodo, jog juose nėra imperatyvių nuostatų, kokia forma prie įėjimo į prekybos vietą turi būti pateikiama informacija apie pirkėjų asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas ir kt.) bei informacija apie būtinybę dėvėti burną ir nosį dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Apeliantas nurodo, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teigiama, kad kaltinimas pažeidus sprendimo 1.4., 1.7., 1.13., 1.16. punktų reikalavimus yra grindžiamas išimtinai 2021 m. vasario 10 d. patikrinimo akte užfiksuotais duomenimis. Teigiama, kad patikrinimo akte nurodyta, kad sprendimo 1.4. bei 1.16. punktų reikalavimų pažeidimai pasireiškė tuo, kad prie įėjimo į prekybos vietą nebuvo pateikta informacija apie pirkėjų asmens higienos laikymosi būtinybę bei informacija apie būtinybę dėvėti apsaugines veido kaukes. Pasak apelianto, byloje nėra pateikta jokių materialioje laikmenoje užfiksuotų duomenų (pavyzdžiui. fotonuotraukų), jog patikrinimo dieną aptariamoje prekybos vietoje nebuvo pateikta spendimo 1.4.bei 1.16. punktuose nurodyta informacija. Nurodoma, kad G. B. atstovas teismui paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad sprendime nebuvo imperatyviai nurodyta, jog 1.4. bei 1.16. punktuose nurodyta informacija prekybos vietos lankytojams privalomai turi būti pateikiama raštu, konkrečiu atveju visą reikalingą ir būtina informaciją pirkėjams prekybos vietoje pateikdavo parduotuvės darbuotoja žodžiu, parduotuvės lankytojams, prieš jiems užeinant į parduotuvę, pateikiant sprendimo 1.4. bei 1.16. punktuose nurodytą informaciją.
2.3. Pasisakydamas dėl 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo 1.7. punkto reikalavimo, apeliantas nurodo, kad jame nėra niekaip apibrėžtas ar plačiau išaiškintas įpareigojimo „nuolat stebėti savo ir kitų darbuotojų sveikatą" turinys, teigiama, kad įpareigojimas „sudaryti sąlygas matuoti(s) darbuotojų(-ams) kūno temperatūrą tik atvykus į darbą”, nenustato pareigos prekybos vietos administracijai ar kitam įgaliotam asmeniui užtikrinti, jog priemonės/įranga temperatūrai matuoti nuolat būtų prekybos vietoje. Teigiama, kad sprendimo 1.7. punkte nėra įtvirtinta, jog prekybos vietoje privalo būti termometras. Apelianto teigimu, šis punktas tik įpareigoja ūkio subjekto atsakingus asmenis užtikrinti, kad prekybos vietoje nuolat būtų stebima darbuotojų sveikata, be kita ko, sudarant sąlygas jiems pa(si)matuoti kūno temperatūrą atvykus į darbą. Teigiama, kad teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog G. B., būdama įmonės direktorė, kiekvieną darbo dieną pati atidaro parduotuvę, jog ji prieš darbo pradžią įsitikina, ar parduotuvėje dirbanti pardavėja neturi akivaizdžių COVID-19 ligos klinikinių požymių (pavyzdžiui, kosulys) bei turimu termometru pamatuoja darbuotojos kūno temperatūrą ir tik po to yra pradedamas parduotuvės darbo laikas.
2.4. Pasisakydamas dėl 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo 1.13. punkto, apeliantas nurodo, kad nėra plačiau detalizuojamas dažnai liečiamų paviršių dezinfekcijos reguliarumas ar kokie nors kiti ypatumai, išskyrus tai, kad tokia dezinfekcija turi būti atliekama ne rečiau kaip du kartus per dieną. Apeliantas nurodo, kad G. B. buvo nubausta ne dėl to, kad nebuvo atliekama dažnai liečiamų paviršių valymas ir dezinfekcija, o todėl, kad prekybos vietoje pateiktas skystis dezinfekcijai buvo neženklintas. Teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog G. B. nevykdė reikalavimo valyti ar dezinfekuoti prekybos vietoje esančius dažnai liečiamus paviršius. Akcentuojama, jog protokole nebuvo pareikštas kaltinimas pažeidus kokias nors teisės normas dėl dezinfekcijai skirto skysčio netinkamo ženklinimo. Toliau nurodoma, kad teismo posėdžio metu advokatas paaiškino, jog, laikantis sprendimo reikalavimų, parduotuvėje, dažnai liečiami paviršiai buvo valomi ir dezinfekuojami darbo pradžioje ir vėliau po kiekvieno pirkėjo apsilankymo, o tol, kol vyko patikrinimas, jokie pirkėjai parduotuvėje nesilankė ir aptarnaujami nebuvo.
2.5. Toliau apeliantas teigia, kad G. B. galėtų būti pripažinta kalta dėl nutarimo 2.2.2¹ bei sprendimo 1.2.3. punktų pažeidimo, jeigu būtų įrodyta, kad prekybos vietos plotas yra toks, koks nurodytas protokole, tačiau tokiu atveju veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, o pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį. Teigiama, kad pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį privalu įrodyti ne tik tai, jog asmuo visuomenės sveikatos srities teisės aktą pažeidė karantino ar kitos ypatingos situacijos metu, tačiau ir tai, kad toks pažeidimas sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Apeliantas nurodo susijusią teismų praktiką (nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-108-581/2020, AN2-307-873/2020). Nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokole pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms G. B. inkriminuotas (nurodytas) nebuvo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamentas prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
G. B. atstovo advokato Mindaugo Zalepūgos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija, kad G. B. veiksmuose yra ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl teismui yra suteikti plačiausi įgaliojimai. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.
5. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – nutarimas) (redakcija galiojusi nuo 2021 m. vasario 2 d. iki 2021 m. vasario 14 d.) 2.2.2¹ punkte buvo numatyta, kad parduotuvėse, įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose, kurių veikla nedraudžiama, turi būti užtikrinamas 15 m² prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo ir užtikrinamos kitos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. V-2930 „Dėl būtinų sąlygų prekybos vietoms“ (toliau – sprendimas) (redakcija galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. vasario 15 d.) 1.2.3 punkte buvo numatyta riboti pirkėjų srautus: užtikrinti, kad prekybos vietose būtų užtikrinamas 15 m² prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo. Pastebėtina, kad 2021 m. vasario 10 d. maisto tvarkymo subjekto dėl vartojimo pranešimo (skundo) patikrinimo akte Nr. 69MPĮ-103 (toliau ir – patikrinimo aktas) nėra nurodyta nei koks patalpos plotas, nei kiek pirkėjų joje buvo. Visgi iš byloje esančių duomenų matyti, kad prekybos salė sudaro 19,6 kv. m. (b. l. 32). Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad patalpoje be pardavėjos buvo dar bent 3 žmonės (b. l. 31), taigi neginčytinai nustatyta, kad minėta teisės akto nuostata buvo pažeista, kadangi prekybos vietoje galėjo būti tik vienas asmuo.
7. Sprendimo 1.4. punkte numatyta, kad prie įėjimo į prekybos vietą pateikti informaciją apie pirkėjų asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas ir kt.) arba periodiškai skelbti tokią informaciją per garsiakalbius. Sprendimo 1.16. punkte numatyta, kad prie įėjimo į prekybos vietą pateikti informaciją pirkėjui apie būtinybę dėvėti kaukes. Pastebėtina, kad iš patikrinimo akto matyti, jog prie įėjimo į prekybos vietą nepaskelbta informacija, atkreipianti dėmesį į lankytojų asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas). Be kita ko, nenustatyta, kad tokia informacija būtų skelbiama per garsiakalbius. Taip pat nustatyta, kad nėra informacijos apie būtinybę dėvėti apsaugines veido kaukes. Nors sutiktina su apelianto teiginiu, kad minėtas sprendimas neįpareigoja pateikti rašytinę informaciją prie įėjimo į prekybos vietą, tačiau, norint pateikti tokio pobūdžio informaciją žodžiu, reikėtų asmens, atliekančio tokias funkcijas. Nustatyta, kad įvykio vietoje buvo moteris, stovinti už prekystalio (b. l. 31), tačiau nebuvo jokio asmens, stovinčio prie durų, atliekančio darbines funkcijas (pagal arbo sutartį) ir galinčio atlikti minėto pobūdžio funkcijas. Atitinkamai pagrįstai nustatyta, kad G. B. pažeidė sprendimo 1.4. ir 1.16. punktus.
8. Sprendimo 1.7. punkte numatyta nuolat stebėti savo ir kitų darbuotojų sveikatą. Sudaryti sąlygas matuoti(s) darbuotojų(-ams) kūno temperatūrą tik atvykus į darbą. Iš patikrinimo akto nustatyta, kad temperatūra nematuojama, termometro neturi. Nors apeliantas teigia, jog temperatūra yra matuojama, o termometras neprivalo visą laiką būti prekybos vietoje, tačiau su tokiais teiginiais nesutiktina. Pastebėtina, kad patikrinimo metu dalyvavo G. B., kuri neturėjo termometro, o už prekystalio stovėjo moteris, taigi vien tai sudaro pagrindą išvadai, jog temperatūra darbo vietoje nebuvo matuojama, nebuvo sudarytos sąlygos tai daryti. Atitinkamai pagrįstai nustatytas sprendimo 1.7. punkto pažeidimas.
9. Sprendimo 1.13. punkte numatyta dažnai liečiamus paviršius (durų rankenas, laiptinės turėklus, elektros jungiklius, kėdžių atramas, apsipirkimui naudojamus vežimėlius ir krepšelius ir kt.) valyti ir dezinfekuoti ne rečiau kaip 2 kartus per dieną. Iš patikrinimo akto matyti, kad pateiktas skystis dezinfekcijai yra neženklintas. Iš prie minėto akto pridėtos nuotraukos (b. l. 29) matyti, kad yra peršviečiamas plastikinis buteliukas, kuriame yra skaidrus skystis. Visgi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tai yra dezinfekcinis skystis. Be to, prekybos vietoje nebuvo rastas joks dezinfekcinis skystis, leidžiantis jį identifikuoti, kas sustiprina teismo įsitikinimą, kad nebuvo kuo valyti ir dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius. Atitinkamai pagrįstai nustatytas ir sprendimo 1.7. punkto pažeidimas.
10. Nagrinėjamu atveju G. B. nubausta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Visgi iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad nėra inkriminuotas būtinasis ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis, o būtent, nenurodyta, kad G. B. veiksmai sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai ar kokiai kitai ligai. Tai, kad savo veiksmais ji neužtikrino, jog prekybos vietoje būtų laikomasi Covid-19 ligos plitimo prevencijos, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole, savaime nereiškia, kad yra ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, t. y., kad ji sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai. Nesant inkriminuoto būtinojo ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto požymio, yra pagrindas spręsti dėl G. B. veiksmų perkvalifikavimo į ANK 45 straipsnio 1 dalį.
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-628/2020). Tuo pačiu pažymėtina, kad ANK 635 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.
12. Kadangi pirmosios instancijos teismas neatliko ANK 635 straipsnio 3 dalyje numatytų veiksmų, nors tam buvo pagrindas, be kita ko, to posėdžio metu pagrįstai prašė ir G. B. atstovas advokatas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėta ANK nuostata bei atsižvelgdamas į apeliacinio skundo prašymą, perkvalifikuoja G. B. veiksmus iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai G. B., kaip juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei, atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertintas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, yra skiriama minimali ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda – 140 Eur dydžio bauda. Tuo pačiu pastebėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paskirtos 1500 Eur baudos pakankamai didelį dydį, vadovavosi ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir išdėstė baudos mokėjimą 12 mėnesių terminui, visgi toks sprendimas gali būti priimamas tik asmens prašymu, tačiau tokio prašymo nėra. Nors G. B. padėtis pagal jos atstovo advokato apeliacinį skundą negali būti pabloginta ir apeliacinės instancijos teismas negali naikinti tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo, visgi, atsižvelgiant į tai, kad yra skiriama daugiau nei 10 kartų mažesnė bauda, jos išdėstymas 12 mėnesių būtų neteisingas ir neproporcingas, todėl yra nustatomas ANK 675 straipsnio 2 dalyje numatytas 40 kalendorinių dienų terminas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarimą – administracinį nusižengimą iš ANK 45 straipsnio 5 dalies perkvalifikuoti į ANK 45 straipsnio 1 dalį ir paskirti G. B. 140 Eur dydžio baudą.
Išaiškinti G. B., kad baudą ji turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.