Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ patikslintą ieškinį solidariems atsakovams O. V. ir R. Č. (R. Č.) dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2019-07-09 teisme gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriame jis nurodo, kad paaiškėjus, kad ginčo automobilis dar iki priverstinio nuvežimo buvo parduotas R. Č., atitinkamai O. V. negaili būti laikomas tinkamu atsakovu, kadangi nėra atsakingas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, nes neatitinka nei transporto priemonės savininko, nei valdytojo sąvokos, todėl ieškovas ieškinio, dalyje dėl skolos priteisimo iš O. V., atsisako. Įstatymo numatytais atvejais prašo teismo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys, dalyje dėl atsakovo R. Č., tenkintinas; Ieškinio atsisakymas, dalyje dėl atsakovo O. V., priimtinas.

Dėl ieškinio atsisakymo

4. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.

5. Ieškovas pateikė teismui atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl atsakovo O. V.. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia niekieno teisių bei teisėtų interesų, ieškovui yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnyje, todėl yra pagrindas ieškovo atsisakymą nuo ieškinio atsakovo O. V. atžvilgiu priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl skolos priteisimo

6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-03-19 buvo surašytas transporto priemonės H. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo aktas dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos valdybos pateikto rašto apie priverstinai nuvežtų transporto priemonių valdytojus, kuris buvo pateiktas elektroniniu paštu pirminiam kreditoriui UAB „Goldas“, matyti, kad ginčo automobilį pažeidimo metu vairavo atsakovas R. Č.. VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės H. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas O. V.. Tačiau teismui pateikta 2018-03-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina ieškovo paaiškinimus, kad transporto priemonė H. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dar iki priverstinio nuvežimo buvo parduota atsakovui R. Č.. Pažymėtina, kad 2018-03-19 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba išdavė leidimą R. Č. atsiimti priverstinai nuvežą transporto priemonę. Tačiau ieškovo duomenimis, automobilio jis neatsiėmė iki šiol.

8. 2018-07-16 UAB „Goldas“ ir UAB „Sauda“ sudarė Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr. G/1, kuria UAB „Goldas“ perleido UAB „Sauda“ reikalavimo teisę į skolininkų skolą, atsiradusią pagal šios sutarties II skirsnyje nurodytas aplinkybes ir apimtis, įskaitant UAB „Goldas“ teisę gauti iš skolininkų su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus ir visas susikaupusias palūkanas, susidariusius delspinigius, jei tokių būtų, tačiau nepasiribojant šia teise. Sutarties šalys susitarė, kad UAB „Goldas“ perleidžia UAB „Sauda“ reikalavimo teisę į visą skolą, susidariusią ar ateityje susidarysiančią dėl konkrečios transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimo. 2018-07-25 UAB „Sauda“ sudarė Reikalavimo teisės perleidimo (cecijos) sutartį Nr.18/02 su UAB „Jurisdictus“. Vadovaudamasi aukščiau išvardintomis sutartimis ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. G/1-19 tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“, 2018-07-25 perleido reikalavimo teisę UAB „Jurisdictus“.

9. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas 2018-07-25 rašytiniu pranešimu.

10. Sprendžiant automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo klausimą kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad, atsižvelgiant į viešojoje teisėje nustatytą reguliavimą, pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis numato, kad išlaidas ūkio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad UAB „Goldas“ įgijo teisę į automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimą (CK 6.830-6.849 straipsniai), kurią perleido UAB „Sauda“, o ši – ieškovui (CK 6.101-6.104 straipsniai). Įvertinus šias aplinkybes, bei tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas savo prievolę ieškovui įvykdė tinkamai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 916,50 Eur už transporto priemonės H. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2018-03-19 iki 2019-06-19, tenkintinas.

11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 916,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 21,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 ir 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

13. Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistina ir 2,64 Eur išlaidų susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, kurias sudaro 2,34 Eur išlaidos už registruotos siuntos siuntimą, 0,30 Eur išlaidos už VĮ Regitra duomenis apie transporto priemonę.

14. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendė:

Priimti ieškovo UAB „Jurisdictus“ (į. k. 301851658) atsisakymą nuo ieškinio atsakovo O. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. Č. (R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Jurisdictus“ (į. k. 301851658) naudai 916,50 Eur (devynis šimtus šešiolika eurų 50 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (916,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,64 Eur (dvidešimt tris eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka,.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo CPK 287 straipsnio nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.