- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- 2-174-925/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00012-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Ieškovas
- S. Š.
- Atsakovas
- L. P.
dalyvaujant ieškovei S. Š. ir institucijos teikiančios išvadą byloje ? Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui L. P. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje ? Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. Š. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-05-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N2-750-548/2013, patvirtinta taikos sutartimi nustatyto išlaikymo nepilnamečiui vaikui T. P. formą ir dydį, nustatant, kad atsakovas L. P. moka išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. P., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur nuo visų rūšių gaunamų pajamų, pradedant mokėti nuo 2016-01-01, iki sūnaus pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečiui sūnui skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja paskiriant S. Š.. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad su nepilnamečiu sūnumi T. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Asmeninio gyvenamojo būsto ji neturi, jos vardu nuosavybės teise yra įregistruota 2/3 pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas yra kaimo vietovėje, kaimo sodybos tipo, nepritaikytas gyventi su mažamečiu vaiku, jokių pajamų iš šio turto ji negauna. Kito nekilnojamojo turto ieškovė Lietuvos Respublikoje nurodo neturinti, taip pat jos vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Ieškovė nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 447,87 Eur. Ieškovės teigimu, 2013-05-08 teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N2-750-548/2013, patvirtinta taikos sutartimi nustatyto išlaikymo, kurį L. P. įsipareigojo mokėti nepilnamečiui vaikui T. P., dydis, sudarantis 300,00 Lt (86,88 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų rūšių gaunamų pajamų, yra nepakankamas nepilnamečio sūnaus T. P. poreikiams patenkinti: T. P. šiuo metu yra 5 metų amžiaus, nuo 2013-09-01 lanko Kaišiadorių lopšelį-darželį „Žvaigždutė“, taip pat lanko keramikos ir šokių būrelius. Kadangi 2013-08-05 teismo nutartimi nustatytas išlaikymo dydis dėl pasikeitusių nepilnamečio sūnaus poreikių ir ekonominio pragyvenimo lygio Lietuvoje yra nepakankamas, ieškovė pareikštu ieškiniu prašo teismo 2013-05-08 teismo nutartimi nustatytą išlaikymo sumą, kurią L. P. įsipareigojo mokėti nepilnamečiui sūnui T. P. išlaikyti, padidinti iki 150,00 Eur per mėnesį. Ieškovė S. Š. teismo posėdžio metu palaikė pareikštą ieškinį, patikslino, kad padidintą išlaikymą prašo priteisti nuo kreipimosi į temą dienos, t. y. nuo 2016-01-05.
Atsakovas L. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai – asmeniškai pasirašytinai (b.l. 51). Atsakovas apie negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė, todėl bylą išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nors ieškinio su priedais kopijos, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui įteikti tinkamai - asmeniškai pasirašytinai (b.l. 20).
Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje į bylą išvadoje nurodyta, jog teismui įvertinus atsakovo L. P. turtinę padėtį ir jo galimybes skirti sūnui T. P. išlaikymą, padidėjusius vaiko poreikius, būtų tikslinga tenkinti ieškovės S. Š. ieškinio reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį, numatytą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-08-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-750-548/2013, sūnui T. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš tėvo L. P. išlaikyti, nes reikalaujamas išlaikymas nei savo dydžiu, nei forma neprieštarauja vaiko interesams, skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant S. Š. (b.l. 21-22).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad nepilnametis T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus (b.l. 8). Šalys santuokos nesudarę. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-08-05 nutartimi nepilnamečio T. P. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina S. Š. (ieškove), iš atsakovo L. P. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui T. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300,00 Lt (86,89 Eur) dydžio išmokomis nuo 2013-05-08 iki jo pilnametystės (b.l. 10-11).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomi vaikų poreikiai. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis, iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.
Ieškovė S. Š. kreipėsi į teismą, prašydama padidinti nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį iki 150,00 Eur per mėnesį, kadangi atsakovo šiuo metu teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, nepilnamečio sūnaus T. P. poreikiai yra išaugę bei nuolat didėja.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio sūnaus T. P. poreikiai per beveik tris metus, t.y. nuo 2013-08-05, kai jam buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas, ir iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, pasikeitė – žymiai išaugo. Šalių penkiamečio sūnaus T. P. išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia žymiai didesnių lėšų nei 2013 metais. Be to, nuo 2013 metų žymiai išaugo būsto mokesčių, maisto produktų, įvairių paslaugų, drabužių, avalynės ir kitos kainos. Nepilnamečiui T. P. pagal jo amžių būtina sudaryti tinkamas sąlygas vystytis, socializuotis ir lavintis bei tenkinti jo protingus poreikius. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką, tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jo poreikiai būtų tenkinami.
Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI ? 38,00 Eur[1]. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą ? 350,00 Eur[2] (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006).
Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. 1 d. ? prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010-02-08 nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-294/2010).
Byloje nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – 2/3 gyvenamojo namo, 2/3 tvarto ir 2/3 ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini). (b.l. 12-13), tačiau šis nekilnojamasis turtas yra kaimo vietovėje, kaimo sodybos tipo ir nėra pritaikytas gyventi su nepilnamečiu vaiku, pelno iš priklausančios nekilnojamojo turto dalies ieškovė negauna. Šiuo metu ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi T. P. gyvena jai nuosavybės teise nepriklausančiame būste, (duomenys neskelbtini), už kurį ieškovė moka būsto išlaikymo mokesčius. Ieškovės vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje registruotų transporto priemonių nėra (b.l. 14). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį – 447,87 Eur (b.l. 16).
Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto (toliau - Aktas) (b.l. 24) matyti, kad ieškovė S. Š. gyvena nuomojamo gyvenamojo namo 25 kv. m. kambaryje, kuriame yra dvi lovos, stalas bei kiti reikiami baldai. Gyvenamasis namas kūrenamas malkomis. Namuose yra visa reikiama buitinė technika: viryklė, šaldytuvas, skalbimo mašina. Aplinka tvarkinga. Vaikui yra skirtas atskiras kambarys, tačiau kol jis mažas, gyvena viename kambaryje su ieškove. Nepilnamečiui vaikui motinos namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos tiek poilsiui, tiek žaidimams. S. Š. dirba, vaikas auga, turi daug poreikių, vienai išlaikyti nepilnametį sūnų ir pragyventi S. Š. yra finansiškai sunku. Akte konstatuota, kad buitinės sąlygos T. P. augti su mama yra tinkamos.
Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad būtina padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymą iki 150,00 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2016-01-05) iki sūnaus T. P. pilnametystės, motyvuodama tuo, kad vaiko poreikiai dėl jo amžiaus yra išaugę, be to, yra pasikeitusi ir ekonominė padėtis Lietuvoje – ženkliai išaugusios kainos. Ieškovė teigia, kad šiuo metu nepilnamečiui T. P. reikia daug papildomų lėšų jo augimui ir auklėjimui, jai vienai patenkinti pasikeitusius sūnaus poreikius yra sunku, kadangi sūnaus tėvas – atsakovas prisideda prie sūnaus išlaikymo tik minimaliai, jo neauklėja, nelanko, su juo nebendrauja, todėl ji viena neišgali išlaikyti būsto, kuriame gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi, bei tinkamai (geriau nei minimaliai) išmaitinti ir aprengi sūnų. Šiuo metu iš gaunamo darbo užmokesčio ji išlaiko būstą, moka mokesčius, maitina, rengia ir auklėja bei tenkina kitus augančio sūnaus poreikius. Nepilnametis T. P. nuo 2013-09-01 lanko Kaišiadorių lopšelį-darželį „Žvaigždutė“, taip pat lanko keramikos ir šokių būrelius, už nepilnamečio vaiko išlaikymą lopšelyje-darželyje ieškovė moka vidutiniškai 55,00 Eur per mėnesį (b.l. 15). Ieškovė teigia, kad vidutiniškai nepilnamečio sūnaus T. P. išlaikymui reikia skirti ne mažiau kaip apie 295,00 Eur per mėnesį, kas sudaro: 100,00 Eur maistui, 15,00 Eur higienos priemonėms, 40,00 Eur būsto išlaikymo mokesčiai, 10,00 Eur vaistai ir vitaminai, 15,00 Eur įvairios priemonės būreliams, 55,00 Eur vaiko išlaikymas lopšelyje-darželyje, 40,00 Eur sezoninė apranga, 5,00 Eur kirpėjo paslaugos, 15,00 Eur draugų gimtadieniai, laisvalaikis. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, mano, kad atsakovas turi nepilnamečio sūnaus T. P. išlaikymo prievolėje dalyvauti lygiomis dalimis, tai yra padengti 1/2 sūnaus T. P. išlaikymui skiriamų lėšų.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, atsakovo L. P. vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: 3/8 gyvenamojo namo, 3/8 lauko virtuvės, 3/8 tvarto, 3/8 malkinės, 3/8 daržinės, 3/8 pirties, 3/8 kiemo statinių, bei 3/4 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 43-48). Atsakovo L. P. vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje registruotų transporto priemonių nėra (b.l. 49). Atsakovas L. P. niekur nedirba, pensijos, kompensacijų ar pašalpų negauna, kitų nepilnamečių vaikų neturi (b.l. 39-41, 52).
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 150,00 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į šalių sūnaus T. P. amžių, bendruosius ir specialiuosius poreikius bei jo interesus, į tai, kad praėjo beveik treji metai nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, priėmimo dienos ir per tą laiką nepilnamečio vaiko T. P. poreikiai išaugo. Teismas įvertina tai, kad atsakovas L. P. yra jaunas, darbingo amžiaus, turi realias galimybes įsidarbinti ir dirbti, taip pat atsižvelgia į ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį šalyje, į tai, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, t.y. jų nepilnamečio sūnaus gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, ieškovė sūnui teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad tiek atsakovo, tiek ir ieškovės turtinė padėtis nuo to laiko, kai teismas nustatė atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, būtų ženkliai pasikeitusi. Byloje nėra duomenų apie atsakovo nustatytą neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias atsakovui dirbti ir gauti bent minimalias su darbo santykiais susijusias pajamas, ir pats atsakovas teismui tokių duomenų nepateikė. Todėl atsakovas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2016-01-05) iki nepilnamečio T. P. pilnametystės privalo mokėti jam išlaikymą 150,00 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis grynais pinigais arba pervedant pinigus į ieškovės nurodytą sąskaitą. Ieškovė paskiriama nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 str.).
Teismas sprendžia, kad nustačius, jog atsakovas moka išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. P. 150,00 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, CK 3.192 str. įtvirtintas nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas.
Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui turėtų mokėti 23,00 Eur ((150,00 Eur - 86,89 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) dydžio žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 23,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str.1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-05-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N2-750-548/2013, patvirtinta taikos sutartimi nustatyto išlaikymo nepilnamečiui vaikui T. P. dydį, ir nustatyti, kad atsakovas L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą nepilnamečiui T. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2016-01-05) iki T. P. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti ieškovę S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui T. P. priteisto iš atsakovo L. P. išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio (žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.