Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baldų pasažas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Siuzanos studija“ dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Siuzanos studija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „RANCAS“ (b. l. 56–59). Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 30 d. Ieškovė UAB „Baldų pasažas“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės bankrutuojančios UAB „Siuzanos studija“ 2 717,86 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 82 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad šalys 2014 m. lapkričio 24 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS-46, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei 42 kvadratinių metrų ploto patalpas prekybos centre „Deco“ (2 aukšte), esančias Klaipėdoje, Dubysos g. 19. Atsakovė naudojosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 3 d., tačiau nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir nepadengė nuomos, komunalinių, eksploatavimo mokesčių sumos, todėl yra skolinga 2 717,86 Eur sumą (b. l. 1–7).Bankrutuojančios UAB „Siuzanos studija“ bankroto administratorius UAB „RANCAS“ prašo patvirtinti UAB „Baldų pasažas“ 2 717,86 Eur kreditorinį reikalavimą bei grąžinti ieškovei 82 Eur žyminį mokestį (b. l. 68).

Kreditorinis reikalavimas tvirtintinas.

Bylos duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatęs, jog įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi UAB „Siuzanos studija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „RANCAS“ (b. l. 56–59), 2017 m. vasario 9 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą ir perdavė ją Šiaulių apygardos teismui (b. l. 60).Šiaulių apygardos teisme 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 2-654-440/2017 pagal ieškovės UAB „Baldų pasažas“ ieškinį atsakovei UAB „Siuzanos studija“ (dabar bankrutuojanti UAB ( toliau - BUAB )„Siuzanos studija“)) dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nagrinėjimą atnaujino. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyta, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, remdamasis pareikštais reikalavimais, patikslintais pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šios įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį savo reiškiamus reikalavimus perduoti administratoriui, kuris, patikslinęs pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti arba ginčija teisme (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Pagal teismų praktiką, bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais; tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą; tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-99/2014).Priklausomai nuo bankroto byloje bankrutuojančios įmonės administratoriui pareikštų kreditorių reikalavimų apibrėžtumo lygio ir įgyvendinimo etapo, teismas atlieka arba formalų procesinį veiksmą patvirtindamas kreditoriaus reikalavimą (reikalavimai, kurių pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto administraciniu aktu), arba išsamią pareikšto reikalavimo pagrįstumo analizę (reikalavimai, pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo dienos arba bankroto byloje). Pastarųjų reikalavimų tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Baldų pasažas“ ir UAB „Siuzanos studija“ 2014 m. lapkričio 24 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS-46, pagal kurią ieškovė dvejų metų laikotarpiui išnuomojo atsakovei 42 kvadratinių metrų ploto patalpas prekybos centre „Deco“ (2 aukšte), esančias Klaipėdoje, Dubysos g. 19, o atsakovė už galimybę naudotis patalpomis privalo mokėti nuomos mokestį, padengti patalpų eksploatacijos išlaidas bei mokėjimus už komunalines paslaugas (b. l. 10–24). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Teismas pažymi, kad negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015).Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sandoriai laikomi svarbiausia asmenų privačios autonomijos įgyvendinimo priemone, nes, sudarydami juos, asmenys išreiškia savo valią dėl tarpusavio susitarimu sukuriamų teisių ir pareigų, prisiimamos atsakomybės (CK 1.2, 6.2, 6.156 straipsniai). Sutarčių laisvė yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis), todėl gali būti vertinama kaip subjektų ūkinei veiklai būtina konstitucinė garantija. Taigi tais atvejais, kai atitinkami teisiniai santykiai reguliuojami dispozityviųjų teisės normų, subjektai, remdamiesi sutarčių laisvės principu, dėl savo teisių ir pareigų gali susitarti kitaip, o teismai, nagrinėdami ginčus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, privalo aiškinti ir taikyti šalių sudarytos sutarties nuostatas, o ne konkrečią sutarčių rūšį reglamentuojančio įstatymo, nustatančio dispozityvaus pobūdžio reikalavimus, normas (CK 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarčių laisvės principas taip pat yra susijęs su principu, kad sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda), todėl pripažįstama, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis).Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Taigi civilinėje teisėje galiojantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pavyzdžiui, stabdyti priešpriešinių prievolių vykdymą, reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kt.).Sutarties 8.1.1 punkte numatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. mokama nuomos mokestis po 15 Lt už 1 kvadratinį metrą, o nuo 2016 m. sausio 1 d. – 20 Lt už 1 kvadratinį metrą. Atsakovė taip pat įsipareigojo mokėti kitas su patalpų išlaikymų susijusias išlaidas bei mokėjimus už komunalines paslaugas (sutarties 8.2 ir 8.3 punktai). Nuomininkė (atsakovė) įsipareigojo nuomos mokestį, patalpų eksploatacijos išlaidas bei mokėjimus už komunalines paslaugas apmokėti pagal nuomotojos (ieškovės) pateiktas PVM sąskaitas faktūras ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos (sutarties 8.1.6 punktas). Sutarties 8.1.7 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei nuomotojo išrašyta PVM sąskaita faktūra nėra apmokėta iki kito mėnesio 15 dienos, nuomininkui skaičiuojamos 0,05 procento dydžio palūkanos kiekvieną pradelsto mokėjimo dieną nuo visos laiku nesumokėtos sumos per visą faktinio pavėlavimo terminą.Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovei vėluojant apmokėti pateiktas PVM sąskaitas faktūras, ieškovė ragindavo atsakovę sumokėti skolą (b. l. 25, 26, 27, 29, 31), tačiau atsakovei vis vėluojant sumokėti nuomos mokestį, ieškovė vienašališkai nutraukė nuomos sutartį nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. (b. l. 32). Patalpos ieškovei grąžintos tik 2016 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 37).Ieškovės teigimu, atsakovė yra skolinga 2 717,86 Eur sumą, nes nesumokėjo nuomos mokesčio bei komunalinių mokėjimų už vandenį, šildymą, elektros energiją laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 3 d., t. y. neapmokėjo ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų Nr. BPA-070004394, Nr. BPA-070004416, Nr. BPA-070004438, Nr. BPA-070004460, Nr. BPA-070004483, Nr. BPA-070004504, Nr. BPA-070004526, Nr. BPA-070004542, taip pat palūkanų pagal sutarties 8.1.7 punktą pagal delspinigių ir palūkanų sąskaitas Nr. DELPS16-01 ir Nr. DELPS16-02 (b. l. 33–48). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė padengė įsiskolinimą, bankroto administratorė sutinka su pareikštu finansiniu reikalavimu, prašo jį patvirtinti (b. l. 68).Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovės UAB „Baldų pasažas“ reikalavimas dėl 2 717,86 Eur skolos priteisimo iš bankrutuojančios UAB „Siuzanos studija“ yra pagrįstas, todėl tvirtintinas UAB „Baldų pasažas“ 2 717,86 Eur kreditorinis reikalavimas UAB „Siuzanos studija“ bankroto byloje (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 26 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovei UAB „Baldų pasažas“ grąžintas 82 Eur žyminis mokestis, kurį ji sumokėjo kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo (b. l. 8, 60), daroma išvada, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas jau išspręstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 10 punktu, 26 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

nutaria:

Patvirtinti UAB „Baldų pasažas“, juridinio asmens kodas 14218374, 2 717,86 Eur kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios UAB „Siuzanos studija“ bankroto byloje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutartį atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai nutartį gali skųsti, tik jeigu nutartimi patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei ir bankroto administratorei įpareigojant supažindinti kreditorius su priimta teismo nutartimi.