Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – M. L. prašymą dėl priteistos atlyginti turtinės žalos išdėstymo mokėti dalimis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo I. S. 2021 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje, M. L. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta 50,00 (penkiasdešimties) eurų dydžio bauda. M. L. įpareigota E. Č. atlyginti turtinį nuostolį – 441,00 eurų iki 2021 m. kovo 4 d., o neatlyginus žalos iki nustatyto termino, vadovaujantis ANK 665 straipsniu nukentėjusiosios naudai iš administracinėn atsakomybėn patrauktos M. L. priteista 441,00 eurų turtinės žalos.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn – M. L. skundas tenkintas iš dalies. Panaikinta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo I. S. 2021 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje dalis, kuria M. L. įpareigota E. Č. atlyginti turtinį nuostolį – 441,00 eurų iki 2021 m. kovo 4 d., o neatlyginus žalos iki nustatyto termino, vadovaujantis ANK 665 straipsniu nukentėjusiosios naudai iš administracinėn atsakomybėn patrauktos M. L. priteista 441,00 eurų turtinės žalos, ir šioje dalyje priimtas naujas sprendimas – iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. L. priteisti 441,00 eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. Č. naudai. Vadovaujantis ANK 665 straipsniu nustatytas dviejų mėnesių terminas nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti žalai. Kitoje dalyje nutarimas paliktas nepakeistu. Iš M. L. priteista 300,00 eurų proceso išlaidų nukentėjusiosios E. Č. naudai.

Nutarimas įsiteisėjo 2021 m. birželio 9 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. birželio 3 d. gautas asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn – M. L. prašymas dėl priteistos atlyginti turtinės žalos išdėstymo mokėti dalimis administracinio nusižengimo byloje.

Savo prašyme asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn – M. L. nurodo, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. priteisė iš jos nukentėjusiai E. Č. 441,00 eurų turtinės žalos išlaidų ir 300,00 eurų proceso išlaidų atlyginti. Kadangi yra sunkioje finansinėje padėtyje atlyginti priteistos sumos – 741,00 eurų iškart neturi galimybių. Viena augina nepilnameti vaiką. Santaupų ar turto neturi išskyrus butą, kurį jai padovanojo močiutė ir kuriame gyvena su nepilnamečiu vaiku. M. L. pajamos yra 449,15 eurų dydžio atlyginimas, socialinė pašalpa – 125,13 eurų ir 47,00 eurai vaiko išlaikymo pinigai. Priteistos sumos viršija jos mėnesio pajamas, todėl sumokėjus visą sumą iškart daugiau nei mėnesį su vaiku turėtų gyventi be pinigų. Jos sunkią padėtį patvirtina ir tai, kad byloje jai buvo teikiama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apie sunkią turtinę padėtį ir tai patvirtinančius įrodymus, prašo teismo nukentėjusiai, E. Č., priteistą iš jos žalos atlyginimą ir proceso išlaidas, leisti mokėti dalimis, per 10 mėnesių pirmą kartą sumokant 111,00 eurų, o likusius 9 mėnesius mokant po 70,00 eurų. Paskirtą 50,00 eurų baudą už padarytą nusižengimą sumokėjo.

Prašymas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėtinas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio, bei mutatis mutandis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361, 362 straipsnių pagrindais ir tvarka nerengiant posėdžio. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka suinteresuotiems asmenims buvo pranešta apie nuteistojo prašymo nagrinėjimo laiką ir vietą, ir apie teisę per 14 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti teismui atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus.

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. L. prašymą nukentėjusioji E. Č. nurodo, kad jos naudai priteista 741,00 eurų suma nėra didelė, M. L. turi finansines galimybes atlyginti padarytą turtinę žalą, todėl Nukentėjusioji prašo, kad suma būtų sumokėta artimiausiu metu ir visa apimtimi. Nukentėjusioji paaiškina, kad turtinę žalą ir išlaidas teisinei pagalbai patyrė būtent dėl M. L. kaltės, taigi tokioje situacijoje turėtų būti prioritetizuojami būtent nukentėjusiosios interesai, o ne administracinį nusižengimą padariusio asmens lūkesčiai. Dar daugiau, nukentėjusiosios žiniomis, M. L. slepia šias faktines aplinkybes, paneigiančias pastarosios sunkią finansinę padėtį: 1. Jai nuosavybės teise priklauso Audi A3 automobilis (valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuriuo nuolat važinėjasi ir tikrai daugiau nei keletą metų; 2. Administracinio nusižengimo byloje ji pareiškė, kad gyvena ne tik su nepilnamečiu vaiku, bet ir su sužadėtiniu, kuris buvo liudytojas minėtoje administracinėje byloje, taigi tikėtina, kad šis asmuo (sužadėtinis) visapusiškai finansiškai prisideda ne tik prie būsto komunalinių išlaidų, bet ir prie M. L. bei jos nepilnamečio vaiko finansinių poreikių tenkinimo; 3. Prie nepilnamečio vaiko išlaikymo prisideda nepilnamečio vaiko tėvas, iš kurio yra priteistas galimai ne mažesnis nei 250 eurų išlaikymas per mėnesį, pinigų disponavimo teisę uzufrukto teise perduodant M. L.. Be to, įvertinus pačios M. L. pateiktą informaciją apie gaunamas pajamas, matyti, kad bendra jos gaunamų pajamų suma yra iš viso 621,28 eurų, taigi akivaizdu, kad ji turi finansines galimybes mokėti mažiausiai po 300,00 eurų per mėnesį nukentėjusiajai, ko pasėkoje, jau būtų įvykdžiusi priteistą prievolę visa apimtimi, tačiau piktybiškai vengia atlikti mokėjimus. Dar daugiau, nukentėjusioji dėl jos šuniui padarytų sužalojimų, kuriuos sąlygojo būtent M. L. kaltė, buvo priversta suteikti sužalotam šuniui kvalifikuotą medicininę pagalbą, nuvežti šunį pas veterinarą ir nedelsiant sumokėti 255,00 eurų, kurių negalėjo mokėti dalimis ar prašyti sumos mokėjimo išdėstymo dalimis dėl savo sunkios asmeninės finansinės padėties, kaip šiuo atveju prašo M. L.. Be to, Nukentėjusioji šiuo metu nedirba ir yra registruota Užimtumo tarnyboje, neturi pajamų, taigi akivaizdu, kad nukentėjusiosios finansinė padėtis net sudėtingesnė nei prašymą dėl išdėstymo teikiančios M. L.. Paminėtina, kad asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarų (dabartinių metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Šiuo atveju M. L. nepateikė rašytinių įrodymų apie faktines patiriamas išlaidas ir nuslėpė dalį jai nepalankios asmeninės informacijos, kaip pavyzdžiui: duomenis apie automobilį, duomenis apie nepilnamečiui vaikui gaunamą periodinį išlaikymą iš kartu negyvenančio tėvo, duomenis apie bendrą gyvenimą ir bendro ūkio vedimą su sužadėtiniu ir galimai kitą reikšmingą informaciją, patvirtinančią jos disponuojamas lėšas. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien skolininko turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas atidėti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Atsižvelgiant į tai, kad M. L. nepagrindė aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, darytina išvada, kad vien kaltininkės pageidavimas sprendimą įvykdyti jai patogiu būdu, nesant nustatytų jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą, negali būti priežastis suteikti jai prioritetą prieš teismo sprendimu patenkintą nukentėjusiosios turtinį interesą ir suteikti kaltininkei nepagrįstą pranašumą. Tokio nepagrįsto prašymo tenkinimas neabejotinai sąlygotų teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų ir nukentėjusiosios teisėtų lūkesčių pažeidimą. Be to, priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymas apskritai nėra galimas.

Pareiškimų dėl nušalinimo ir/ar kitų prašymų per nustatytą terminą negauta.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, priteisdami nukentėjusiajam žalą, nustato žalos atlyginimo terminą. Nustatant šį terminą, būtina atsižvelgti į turtinės žalos dydį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. L. priteista 441,00 eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. Č. naudai. Vadovaujantis ANK 665 straipsniu nustatytas dviejų mėnesių terminas nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti žalai. Taip pat iš M. L. priteista 300,00 eurų proceso išlaidų nukentėjusiosios E. Č. naudai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio 2 dalis numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi BPK nereglamentuoja nuosprendžiu priteistų sumų atlyginimo vykdymą, todėl prašymas dėl priteistos žalos atlyginimo išdėstymo nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis.

CPK 284 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi šių nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo vykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Taip pat turi būti nustatyta, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti nukentėjusiojo interesai. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl laikytina, kad paminėta civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir šiuo atveju yra visos sąlygos ją taikyti (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1002-238/2014).

Proporcingumo principo taikymas byloje reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų šalių interesus. Be to, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko (nuteistojo), tiek su kreditoriaus (nukentėjusiojo) interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Savo prašyme M. L. nurodė, kad dėl sunkios materialinės padėties atlyginti iš viso 741,00 eurų priteistos turtinės žalos ir proceso išlaidų per teismo nustatytą terminą neturi galimybių, kadangi viena augina nepilnameti vaiką, neturi santaupų, o jos pajamos yra 449,15 eurų dydžio atlyginimas, socialinė pašalpa – 125,13 eurų ir 47,00 eurai vaiko išlaikymo pinigai. Taigi teismo priteistos sumos viršija jos mėnesio pajamas, todėl sumokėjus visą sumą iš karto daugiau nei mėnesį su vaiku turėtų gyventi be pinigų. Anot M. L., jos sunkią materialinę padėtį patvirtina ir tai, kad byloje jai buvo teikiama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Prašo teismo nukentėjusiai, E. Č., priteistą iš jos žalos atlyginimą ir proceso išlaidas, leisti mokėti dalimis, per 10 mėnesių pirmą kartą sumokant 111,00 eurų, o likusius 9 mėnesius mokant po 70,00 eurų. Nurodė, kad paskirtą 50,00 eurų baudą už padarytą administracinį nusižengimą sumokėjo. Kartu su prašymu M. L. pateikė E. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) gimimo liudijimo kopiją, banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti 2021 m. balandžio 22 d. gautos 449,15 eurų darbinės pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos bei VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervedamų socialinių išmokų dydžiai, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą dėl buto, kuriame gyvena, mokėjimo kvito kopiją, liudijančią, kad 50,00 eurų dydžio bauda sumokėta 2021 m. birželio 1 d., komunalinių paslaugų sąskaitų kopijas.

Nors nukentėjusioji E. Č. nurodė nesutinkanti su jai priteistos turtinės žalos atlyginimo išdėstymu dalimis, tačiau kaip matyti iš byloje susiklosčiusios situacijos, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – M. L. savo prašymu deklaruoja pasiryžimą kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajai priteistą žalos atlyginimą bei proceso išlaidas, o jai paskirtą baudą sumokėjo, visgi nurodo, jog dėl sunkios materialinės padėties nėra pajėgi per du mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos padengti nukentėjusiajai E. Č. visos jos naudai priteistos 441,00 eurų dydžio turtinės žalos. Esamomis aplinkybėmis sutiktina, kad iš M. L. priteista 441,00 eurų turtinės žalos suma jai yra ženkli, dėl ko ji neturi galimybės priteistą žalą sumokėti per teismo nustatytą dviejų mėnesių terminą nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, ir tam egzistuoja aplinkybės, dėl susiklosčiusios sunkios jos materialinės padėties. Tikėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. L. finansinė padėtis dėl jos deklaruojamų aktyvių pastangų, jauno ir darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), ateityje pagerės ir ji galės atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, kas atitiktų ir pastarosios lūkesčius gauti administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimą, ir tai neužtruktų pernelyg ilgą laiką. Esant šioms aplinkybėms administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. L. prašymas šioje dalyje tenkintinas nustatant iš jos priteistai 441,00 eurų turtinei žalai atlyginti 10 (dešimties) mėnesių terminą nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo įsiteisėjimo dienos (tai yra 2021 m. birželio 9 d.) su pirmąja 111,00 eurų įmoka, likusius 9 (devynis) mėnesius mokant po 70,00 eurų nukentėjusiosios E. Č. naudai.

Dėl prašymo 300,00 eurų dydžio proceso išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis teismas atkreipia dėmesį, kad proceso išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 103-106 straipsniai, kuriuose nėra numatyta galimybė išdėstyti proceso išlaidų atlyginimą dalimis, taip pat nenumatyta, kad proceso išlaidų mokėjimo dalimis klausimas gali būti išspręstas vadovaujantis CPK normomis, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. L. prašymas išdėstyti nukentėjusiosios naudai priteistų 300,00 (trijų šimtų) eurų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis negali būti tenkinamas ir yra atmestinas. Visgi šioje dalyje atkreiptinas dėmesys, kad savo prašyme M. L. nekonkretizavo ir neišskyrė prioritetų dėl turtinės žalos ir proceso išlaidų, taigi, teismui iš dalies patenkinus šį prašymą, o M. L. įmokėjus pirmą jos nurodomą 111,00 eurų dydžio sumą ir per teismo nustatytus du mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo padengus dar atitinkamai 140 eurų, tai gali būti pagrindas laikyti, jog nukentėjusiajai prioritetiškai atlyginama proceso išlaidos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 665 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 1 dalimi, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. L. prašymą tenkinti iš dalies – nustatyti iš jos priteistai 441,00 eurų turtinei žalai atlyginti 10 (dešimties) mėnesių terminą nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo įsiteisėjimo dienos (tai yra 2021 m. birželio 9 d.) su pirmąja 111,00 eurų įmoka, likusius 9 (devynis) mėnesius mokant po 70,00 eurų nukentėjusiosios E. Č. naudai.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.