- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-195-357/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01995-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- M. K., A. B., G. P. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir G. P. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. K. prašo atnaujinti procesą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-514-304/2019. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. M. K., A. B. ir G. B. pasirašė Preliminariąją sklypo pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią A. B. ir G. B. įsipareigojo parduoti du jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui M. K. už 18 000 Eur, o M. K. įsipareigojo minėtus sklypus nupirkti už sutartą kainą. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sutartį išviešino, t. y. pateikė ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Sutarties pasirašymo dieną pareiškėjas sumokėjo pardavėjams A. B. ir G. B. 5 000 Eur avansą. Taip pat 2018 m. gruodžio 21 d. ir 2019 m. vasario 21 d. pareiškėjas pervedė A. B. į jo banko sąskaitą po 2 000 Eur, o 2019 m. liepos 2 d. sumokėjo grynaisiais pinigais 2 000 Eur pagal pasirašytą pakvitavimą, viso sumokėjo 11 000 Eur. 2019 m. rugsėjo 23 d. atvykus į notarų biurą sudaryti pagrindinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarties, paaiškėjo, jog A. B. ir G. B. nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. yra apribota disponavimo teisė žemės sklypais, kuriuos jie buvo įsipareigoję parduoti, todėl nebėra galimybės sudaryti pagrindinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui atsirado teisė reikalauti iš A. B. ir G. B., kaip solidarių skolininkų, grąžinti M. K. sumokėtas pinigines lėšas už perkamus žemės sklypus. Tik 2019 m. rugsėjo 26 d. paaiškėjo, jog Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-514-304/2019, buvo nutraukta A. B. ir G. B. santuoka, į kurią pareiškėjas nebuvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu, kaip kreditorius ir dėl to neturėjo galimybės pareikšti reikalavimų dėl A. B. ir G. B. prievolių pagal sutartį ir turto padalijimo. Prašo procesą atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo G. J. (ankstesnė pavardė B.) su prašymu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas klaidina teismą, nes santuokos nutraukimo metu jis buvo ne kreditorius, o debitorius, kurio informuoti apie vykstantį procesą nėra pareigos. Kreditoriumi jis tapo tik tuomet, kai nebebuvo galima įgyvendinti preliminarios sutarties. Mano, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, bandydamas įtikinti savo dabartinės padėties ir teisių egzistavimu retrospektyviai, t. y. santuokos nutraukimo metu. Nutraukus santuoką žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), liko A. B. asmenine nuosavybe, taip pat 5003/5118 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atiteko A. B.. Ji jokių pinigų už šiuos žemės sklypus negavo, todėl A. B. ir turi prisiimti visas su šiuo turtu susijusias prievoles, nes būtent dėl jo veikimo ar neveikimo nebuvo įgyvendinta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis.
3. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje netenkino.
8. Teismas nurodė, kad pareiškimas dėl santuokos nutraukimo teisme gautas 2018 m. gruodžio 19 d. Telšių apylinkės teismas 2019 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-514-304/2019 nutraukė A. B. ir G. P. B. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tiek pareiškimo teismui pateikimo dieną, tiek teismo sprendimo priėmimo dieną M. K. nebuvo visiškai atsiskaitęs už perkamus žemės sklypus pagal sudarytą Preliminariąją sklypo pirkimo pardavimo sutartį, minėti žemės sklypai nebuvo perduoti pareiškėjui. Ikisutartiniuose santykiuose esantys asmenys, net ir tuo atveju, kai sudaro preliminariąją sutartį, negali būti garantuoti, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta, todėl pateikta Preliminarioji sklypo pirkimo pardavimo sutartis nepatvirtina, kad pareiškėjas buvo A. B. ir G. P. B. kreditoriumi ir turėjo teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-514-304/2019 nenusprendė dėl neįtraukto į bylą pareiškėjo, kaip galimo sutuoktinių kreditoriaus, teisių ar pareigų, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. K. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT- 514-304/2019. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Sutuoktinių kreditorius M. K. į santuokos nutraukimo bylą privalėjo būti įtrauktas nebūtinai, kaip asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl turto padalijimo. Santuokos nutraukimo byloje šiuo atveju turėjo būti kvalifikuojamas teisinis santykis kylantis iš Preliminariosios sklypo pirkimo pardavimo sutarties (nepaisant to, ar ji santuokos nutraukimo metu buvo įvykdyta ar ne), turėjo būti nustatinėjamos sutuoktinių prievolės, kylančios iš sutarties ir atsižvelgiant į tai parenkamas toks sutuoktinių bendro turto padalijimo būdas, kuris nepažeistų kreditoriaus interesų. Nors šiuo atveju ir yra teisinių prielaidų laikyti, kad Preliminari sklypo pirkimo pardavimo sutartis ir galėtų būti laikoma pagrindine sutartimi, tačiau net ir laikant ją susitarimu ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, iš preliminarios sutarties taip pat neabejotinai kyla finansinių prievolių sutuoktiniams, kaip solidariems skolininkams, ir šių prievolių vykdymo sąlygos taip pat privalėjo būti aptariamos nutraukiant santuoką (CPK 539 str. 1 d. 4 p.).
12.2. M. K. pagal Preliminarą sklypo pirkimo pardavimo sutartį A. B. ir G. P. B. buvo sumokėjęs 11 000 Eur, todėl, kol nebuvo sudaryta žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis pas notarą ir vėliau jos nesudarius, A. B. ir G. P. B. turėjo prievolę šią skolą grąžinti M. K. ir nutraukiant santuoką šių prievolių ir kitų prievolių vykdymo tvarka turėjo būti aptariama teismo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtraukiant M. K. suinteresuotu asmeniu, kaip sutuoktinių kreditorių, į santuokos nutraukimo bylą, juo labiau, kad Preliminarios sutarties sudarymo faktas, santuokos nutraukimo metu, jau buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre.
12.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizė civilinėse bylose dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo bylose leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais, nes tai daryti įpareigoja santuokos nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ypatumai – reikalavimas santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų klausimus, taip pat susijusius su įsipareigojimais kreditoriams, sudarantis galimybę pagal byloje surinktus duomenis nustatyti sutuoktinių turto teisinę padėtį, tinkamai padalyti jų turtą ir nustatyti kiekvieno sutuoktinio civilinės atsakomybės kreditoriams ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015).
12.4. M. K. yra žinoma, jog nutraukiant santuoką A. B. turėjo labai didelių asmeninių finansinių prievolių ir jam atiteko visas nekilnojamasis turtas, kuris šiuo metu yra areštuotas, tuo tarpu jo sutuoktinei turto, kaip ir prievolių priteista nebuvo. Kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, patenkinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, sutuoktiniai neturi. Taigi, tai yra dar viena labai svarbi priežastis dėl ko M. K. turi būti užtikrinta galimybė savo pažeistas teises ginti būtent per proceso atnaujinimo institutą.
Atsiliepimas
9.1. Suinteresuotas asmuo G. P. J. prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Nurodo, kad nutraukiant santuoką, pareiškėjas M. K. nebuvo bylos šalių kreditorius. Nutrūkus šalių tarpusavio santykiams pagal preliminarią sutartį, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas buvo įtrauktas ar ne į santuokos nutraukimo bylą suinteresuotu asmeniu, buvusiems sutuoktiniams kyla prievolė atsakyti proporcingai savo turto dalimi, nustatyta po santuokos nutraukimo pareiškėjui pagal Preliminarią sutartį.
13.2. Finansiniai sunkumai A. B. atsirado vėliau, tik po santuokos nutraukimo, apie kuriuos nebuvo galima numatyti santuokos nutraukimo metu. Santuokos nutraukimo metu turtas nebuvo areštuotas (nuo 2019-08-30 taikytas areštas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-514-304/2019.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. M. K., A. B. ir G. B. pasirašė Preliminariąją sklypo pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią A. B. ir G. B. įsipareigojo parduoti du jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. už 18 000 Eur, o M. K. įsipareigojo minėtus sklypus nupirkti už sutartą kainą (b. l. 59-60). Minėtos sutarties viena pagrindinių sąlygų nurodyta ta, kad avansas yra 5 000 Eur, o likusią dalį pirkėjas moka per 36 mėnesius.
13. Pareiškimas dėl santuokos nutraukimo teisme gautas 2018 m. gruodžio 19 d. (b. l. 1-2). Telšių apylinkės teismas 2019 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-514-304/2019 nutraukė A. B. ir G. P. B. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 50-51).
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu
14. Apeliantas nurodo, kad yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-514-304/2019 pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p. Pažymi, kad jis turėjo būti įtrauktas į civilinės bylos dėl A. B. ir G. P. J. nagrinėjimą.
15. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei tuos pagrindus taikant neformaliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
16. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.
17. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
18. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).
19. Pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).
20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, kad neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX).
21. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tiek pareiškimo teismui pateikimo dieną, tiek teismo sprendimo priėmimo dieną M. K. nebuvo visiškai atsiskaitęs už perkamus žemės sklypus pagal sudarytą Preliminariąją sklypo pirkimo pardavimo sutartį, minėti žemės sklypai nebuvo perduoti pareiškėjui, todėl pateikta Preliminarioji sklypo pirkimo pardavimo sutartis nepatvirtina, kad pareiškėjas buvo A. B. ir G. P. B. kreditoriumi ir turėjo teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnis).
22. Apeliantas nurodo, kad jis į bylą galėjo būti įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-514-304/2019 nenusprendė dėl neįtraukto į bylą pareiškėjo, kaip galimo sutuoktinių kreditoriaus, teisių ar pareigų, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Taigi, vien aplinkybė, jog santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu galiojo sudaryta Preliminarioji sutartis, negalima spręsti, jog apeliantas buvo suinteresuotas bylos nagrinėjimu ir tai neatitiktų proceso atnaujinimo instituto tikslų (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktika, kuria remiais apeliantas, nėra tinkama šiai bylai, kadangi A. B. ir G. P. J. santuokos nutraukimo metu apeliantas M. K. nebuvo jų kreditoriumi. Pažymėtina, jeigu buvusiems sutuoktiniams galimai kiltų prievolė pagal Preliminarią sutartį atsakyti proporcingai savo turto dalimi, nustatyta po santuokos nutraukimo, apeliantas savo teises galėtų ginti pareikšdamas savarankišką ieškinį teisme. Bylos duomenimis, santuokos nutraukimo metu areštas turtui nebuvo taikomas, todėl aplinkybė, kad 2018-08-16 preliminarioji sutartis buvo įregistruota registre, nėra reikšminga. Atkreiptinas dėmesys, kad A. B. teismo sprendimo pagrindu liko tie įsipareigojimai, kurie buvo sudaryti išimtinai jo, o ne šeimos reikmėms.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.