Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-960-852/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-18
Bylos Nr.: e2A-960-852/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-42158-2016-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Giedrė Čėsnienė, Renata Volodko
Ieškovas: I. J.
Atsakovas: G. D., uždarajai akcinei bendrovei „T-produkcija“
Trečiasis asmuo: A. P.

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.18.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-960-852/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42158-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.18.6 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovams G. D. ir uždarajai akcinei bendrovei „T-produkcija“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. J. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu G. D. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „T-produkcija“ (toliau kartu – atsakovai) prašydama priteisti jai iš atsakovų solidariai 43 443 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 21 d. tarp UAB „MJR group“ ir UAB „T-produkcija“, kurią atstovavo vienintelis jos akcininkas ir direktorius G. D., buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2013/11/21 Nr.1 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „T-produkcija“ įsipareigojo atlikti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), padidinimą laisvoje valstybinėje žemėje, esančioje tarp šių dviejų sklypų, parengti planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir juos suderinti bei patvirtinti įstatymų numatyta tvarka, už šią paslaugą UAB „MJR group“ įsipareigojo sumokėti 300 000 Lt (86 886 Eur), 2013 m. lapkričio 27 d. atsakovui G. D. buvo sumokėtas 150 000 Lt (43 443 Eur) avansas. Nurodė, kad po Sutarties sudarymo nei UAB „T-produkcija“, nei G. D. neatliko jokių veiksmų siekiant įvykdyti Sutartį, pradėjo slapstytis. Įtariant, kad šie asmenys sukčiauja, ir pasikreipus į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių paaiškėjo, kad Sutartyje numatyti veiksmai netgi negalėjo būti atliekami, nes į valstybinės žemės plotą, kurio sąskaita norima padidinti esamus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), pretenduoja 4 asmenys pagal nuosavybės teisių atkūrimo procesą, todėl, ieškovės vertinimu, UAB „T-produkcija“ direktorius G. D. neteisėtai priėmė 150 000 Lt (43 443 Eur) avansą. Teigė, kad atsakovas G. D. gauto pagal Sutartį avanso neįnešė į UAB „T-produkcija“ kasą, kas, ieškovės vertinimu, patvirtina, jog jis jau prieš sudarant Sutartį buvo suplanavęs apgaulės būdu pasisavinti didelės vertės turtą ir išvengti prievolės pagal Sutartį, kadangi UAB „T-produkcija“ lėšų negavo ir neturi. Nurodė, kad UAB „MJR group“ 2014 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi perleido jai reikalavimo teisę pagal Sutartį, ir ji, manydama, kad tokie aukščiau nurodyti atsakovo G. D. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, kreipėsi į prokuratūrą, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje buvo nutrauktas, kadangi nagrinėjami šalių susitarimai ir prievolių nevykdymas kvalifikuoti kaip civiliniai teisiniai santykiai, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, 2016 m. birželio 16 d. buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti G. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau šiame nutarime buvo nurodyta, kad G. D. kaip įmonės direktorius neapskaitė iš UAB „MJR group“ gautų 43 443 Eur (150 000 Lt) grynų pinigų, todėl neatvaizdavus 2013 m. gautų pinigų įmonės apskaitoje buvo pažeista Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis. Ieškovės įsitikinimu, šioje byloje prejudicinėmis aplinkybėmis turi būti laikomos tos aplinkybės, kurios buvo nustatytos ikiteisminiame tyrime ir nurodytos Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. birželio 16 d. nutarime, o būtent tai, kad UAB „T-produkcija“ apskaitoje 150 000 Lt neatvaizduoti, kas, ieškovės vertinimu, reiškia, kad avanso gavėjo atstovas G. D. pinigų neįnešė į įmonės sąskaitą, o neteisėtai pasinaudojo pats, todėl šiuo atveju turi būti taikoma solidarioji įmonės ir jos vadovo atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalies, 6.279 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atsiliepimas

2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti jiems iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai paaiškino, kad 2013 m. rudenį į atsakovą G. D., kaip UAB „T-produkcija“ vadovą, kreipėsi UAB „MJR group“ direktorė M. J., prašydama atstovauti jos užsakovo – UAB „Narda“ interesams, šiai įmonei siekiant suformuoti tarp jos jau turimų žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įsiterpusį žemės sklypą. Nurodė, kad įsiterpusiame žemės sklype buvo valstybinė miško paskirties žemė, todėl pirmiausia šį sklypą reikėjo suformuoti kaip du sklypus po 4,5 aro, po to reikėjo pakeisti jo paskirtį iš miško į ne miško, nes galimybės išsipirkti valstybinę miško paskirties žemę nebuvo, visa ši darbų eiga ir papildoma informacija buvo suteikta UAB „MJR group“ direktorei M. J. bei UAB „Narda“ atstovams susitikimo metu, išdėstytas veiksmų planas UAB „Narda“ atstovams tiko, todėl 2013 m. lapkričio 19 d. atsakovui G. D. buvo išduotas įgaliojimas atstovauti šiai įmonei, numatyta tvarka išsiperkant iš valstybės įsiterpusį žemės sklypą, suderinus minėtų paslaugų apimtį ir teikimo sąlygas. 2013 m. lapkričio 21 d. tarp UAB „T-produkcija“, atstovaujamos G. D., ir UAB „MJR group“, atstovaujamos M. J., buvo pasirašyta Sutartis, pagal kurią UAB „T-produkcija“, be kita ko, įsipareigojo parengti žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui – žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), padidinti laisvoje valstybinėje žemėje bei šiuos planus suderinti ir patvirtinti įstatymuose numatyta tvarka atsakingose institucijose, o UAB „MJR group“ įsipareigojo iki 2013 m. lapkričio 25 d. avansu grynaisiais pinigais sumokėti UAB „T-produkcija“ 150 000 Lt, šį sutartinį įsipareigojimą UAB „MJR group“ įvykdė 2013 m. lapkričio 27 d. Nurodė, kad Sutarties vykdymui 2013 m. lapkričio 21 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su A. P., kuriam sumokėjo 110 000 Lt ir pagal kurią A. P. įsipareigojo G. D. suteikti paslaugas, susijusias su žemės sklypo suformavimu. Teigė, kad po sutarties su A. P. pasirašymo A. P. inicijavo procedūras Vilniaus miesto savivaldybėje ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, siekiant išpirkti žemės sklypą iš valstybės bei pradėjo kitus darbus, jis taip pat žodžiu informavo, kad žemės paskirtis pakeista iš valstybinės miško žemės paskirties į ne miško paskirtį. Pažymėjo, jog nors pradžioje darbai ėjosi sklandžiai, vienu metu sutarties su A. P. vykdymas sustojo, tačiau A. P. tikino, kad sutrikimas laikinas ir kad netrukus bus priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), planą, jis taip pat parodė ir tokio įsakymo projektą, tačiau vėliau iš A. P. sužinojo, kad atsirado 4 pretendentai paveldėti žemės sklypą, šie pretendentai buvo atstovaujami S. L., kuris 2014 m. lapkričio 14 d. pateikė komercinį pasiūlymą A. P. įsigyti žemės sklypą tiesiogiai iš pretendentų į ginčo žemę, jei žemės sklypas būtų grąžintas natūra jo atstovaujamiesiems, be to, šiame komerciniame pasiūlyme S. L. nurodė, jog jis, kaip pretendentų į žemės sklypą atstovas, yra gavęs pasiūlymą iš UAB „MJR group“ direktorės M. J. žemės sklypą, jei šis būtų grąžintas natūra jo atstovaujamiesiems, parduoti jos vadovaujamai bendrovei UAB „MJR group“ arba jos pasiūlytam klientui – tokiu būdu G. D. sužinojo, kad apeidama šalių sudarytos Sutarties nuostatas, UAB „MJR group“ vadovė M. J. siekė tiesiogiai derėtis ir įsigyti žemės sklypą iš pretendentų. Teigė, kad 2015 m. sausio 26 d. G. D. paštu iš UAB „Narda“ gavo pranešimą apie jam suteikto įgaliojimo negaliojimą, o 2015 m. vasario 20 d. – pranešimą iš ieškovės apie kreditoriaus pasikeitimą. Pabrėžė, kad iki pat 2015 m. vasario 20 d. jie nei iš UAB „MJR group“, nei iš M. J. nebuvo gavę jokių pranešimų ar kitų dokumentų dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar ketinimo Sutartį nutraukti, M. J. nuo 2014 m. rugsėjo mėn. pradžios su jais jokio ryšio nepalaikė, jokių prašymų ar reikalavimų grąžinti UAB „MJR group“ sumokėtą 150 000 Lt avansą niekada nepateikė. Nurodė, kad šiuo metu UAB „T-produkcija“ veiklos nevykdo, iš gauto 150 000 Lt avansinio mokėjimo UAB „T-produkcija“ kasoje yra likę 40 000 Lt, kiti 110 000 Lt buvo išmokėti kaip avansas A. P.. Paaiškino, kad UAB „T-produkcija“ Sutartį vykdė tinkamai; Sutartyje nebuvo įtvirtinta atsakovės UAB „T-produkcija“ pareiga paslaugas teikti asmeniškai, todėl UAB „T-produkcija“, atstovaujama G. D., 2013 m. lapkričio 21 d. sudarydama sutartį su A. P., veikė sąžiningai, teisėtai ir vadovaudamasi geriausiais kliento interesais, dėl šios priežasties visi A. P. pagal su juo sudarytą sutartį atlikti darbai, apie kuriuos buvo informuotas UAB „T-produkcija“ vadovas, o jis savo ruožtu apie juos informavo ir UAB „MJR group“ vadovę M. J., laikytini tuo pačiu ir UAB „T-produkcija“ suteiktomis paslaugomis vykdant Sutartį, kadangi šių sutarčių dalykas iš esmės sutapo. Pabrėžė, kad Sutartis buvo sudaryta dėl paslaugų teikimo, o ne dėl rezultato pasiekimo, todėl 150 000 Lt avansas buvo sumokėtas pagrįstai ir neturi būti grąžintas ieškovei, sisteminė Sutarties nuostatų analizė patvirtina, kad su vykdytoju užsakovas įsipareigojo atsiskaityti ne tik pasiekus galutinį rezultatą, bet už jo veiklą to rezultato siekiant. Pažymėjo, kad nors Sutartyje nebuvo identifikuota, už kokią konkrečiai paslaugų apimtį yra sumokamas 50 procentų avansas, tačiau, atsakovų vertinimu, iš Sutarties 2.2.2 punkto turinio galima spręsti, jog 150 000 Lt turėjo būti sumokėta už paslaugas, suteiktas vykdant Sutartį iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje priėmimo, šios – antrosios – paslaugų dalies, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, vykdytojas (UAB „T-produkcija“) objektyviai nebegalėjo suteikti, todėl į likusias Sutartyje nurodytas paslaugų kainos dalis UAB „T-produkcija“ nepretenduoja ir jų sumokėjimo nereikalauja. Pabrėžė, kad UAB „T-produkcija“, pasitelkdama trečiuosius asmenis, sąžiningai ir tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, atliko sutartus darbus ir dėjo maksimalias pastangas įvykdyti Sutartį užsakovui tinkamiausiu būdu, todėl teisėtai ir pagrįstai už suteiktas paslaugas gavo iš anksto sutarto atlyginimo dalį; atsakovas G. D. nesiekė nei pasisavinti iš UAB „MJR group“ gautą avansinį mokėjimą, nei atliko kokius nors kitus neteisėtus veiksmus, priešingai, jis visais būdais siekė tinkamai įvykdyti Sutartį, tam pasitelkė atitinkamą patirtį ir žinias turinčius asmenis, pats asmeniškai dalyvavo susitikimuose su atitinkamų institucijų ir pretendentų į įsiterpusį žemės sklypą atstovais ir, kiek leido objektyvios galimybės, padėjo jo vadovaujamai įmonei suteikti tą dalį paslaugų pagal Sutartį, už kurias buvo sumokėtas avansas, jokių pretenzijų iš užsakovo dėl netinkamo Sutarties vykdymo nė vienas iš atsakovų nesulaukė visą Sutarties vykdymo laikotarpį (daugiau kaip 1 metus ir 2 mėnesius), tokį UAB „MJR group“ elgesį galima suprasti tik kaip patvirtinimą, jog teikiamos paslaugos užsakovą visiškai tenkina arba kaip visišką pasyvumą, nesikooperavimą ir nebendradarbiavimą.

3. Dublike ieškovė nurodė, kad šalys Sutartimi susitarė dėl konkretaus rezultato – darbų atlikimo, kurių UAB „T-produkcija“ neatliko, siekiant užtikrinti užsakovo įsipareigojimus buvo sumokėtas 150 000 Lt avansas, tačiau UAB „T-produkcija“ savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl įgijo prievolę grąžinti avansą, kurio reikalavimo teisė buvo perleista jai, o paaiškėjus, kad avansu gauti pinigai nebuvo įnešti į įmonės sąskaitą, o buvo pasisavinti UAB „T-produkcija“ vadovo G. D., jis turi būti pripažintas solidariu skolininku.

4. Triplike atsakovai nurodė, kad ginčo laikotarpiu G. D. reguliariai bendravo su UAB „MJR group“ akcininke ir vadove M. J. bei jos atstovu R. J., būtent M. J. kurį laiką vengė kontakto su jais dėl tuo metu buvusių UAB „MJR group“ įsiskolinimų UAB „T-produkcija“ už atliktus darbus, o ne atvirkščiai. Pabrėžė, kad po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymo gavimo, iš kurio paaiškėjo aplinkybės dėl 4 pretendentų, pretenduojančių į klausimo išsprendimui aktualią valstybinę žemę pagal nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nei UAB „MJR group“, nei M. J. asmeniškai nepareiškė jiems jokių pretenzijų dėl Sutarties vykdymo, jos nutraukimo ar avanso grąžinimo, be to, jei UAB „MJR group“ laikė, kad avansas buvo sumokėtas nepagrįstai, ji galėjo atlikti vienarūšių reikalavimų įskaitymą, tačiau tokio įskaitymo niekada neatliko, priešingai, mokėjimo pavedimais dengė savo įsiskolinimus UAB „T-produkcija“ pagal kitas sutartis. Pažymėjo, kad tiek pats A. P., tiek ir jo paslaugų, suteiktų atsakovų pavedimu UAB „MJR group“ naudai ir interesais, turinys visą Sutarties vykdymo laikotarpį UAB „MJR group“ vardu veikusiems asmenims M. J. ir R. J. buvo žinomas ir dėl tokio atsakovų bei trečiojo asmens bendradarbiavimo jokių pretenzijų niekada pareikšta nebuvo, pati M. J. tiek G. D., tiek ir A. P. siuntė pavedimų vykdymui reikalingą informaciją. Pabrėžė, kad prieš sudarydama reikalavimų perleidimo sutartį UAB „MJR group“ privalėjo atskleisti visas su Sutarties vykdymu susijusias aplinkybes, jei šios aplinkybės nebuvo tinkamai atskleistos pradinio kreditoriaus, ieškovė privalėjo išsiaiškinti jas savo iniciatyva. Teigė, kad ieškovė nagrinėjamoje istorijoje dalyvavo nuo pat pradžių, nes būtent ji suteikė 150 000 Lt paskolą UAB „MJR group“, kurią UAB „MJR group“ turėjo sumokėti UAB „T-produkcija“ kaip avansą. Pažymėjo, kad apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ieškovė teigė, jog apie UAB „MJR group“ jai niekas nėra žinoma, M. J. nepažįsta, o net 150 000 Lt sumą paskolino tik dėl to, kad to prašė jos buvęs sutuoktinis S. L., kuris buvo ir paaiškėjusių 4 pretendentų paveldėti įsiterpusį žemės sklypą atstovas, be kita ko, pateikęs 2014 m. lapkričio 14 d. komercinį pasiūlymą jų partneriui A. P. įsigyti įsiterpusį žemės sklypą tiesiogiai iš pretendentų, jei šis žemės sklypas būtų grąžintas natūra jo atstovaujamiesiems. Atsakovų vertinimu, Sutarties turinys patvirtina, kad Sutarties šalys aiškiai suvokė, jog norimo tikslo pasiekimas nebuvo vienkartinis veiksmas, o daugybės veiksmų – nuoseklaus proceso – padarinys, todėl, atsakovų įsitikinimu, UAB „MJR group“ turėjo pareigą sumokėti dalį kainos UAB „T-produkcija“ net kai Sutarties nuostatos nebuvo iki galo įgyvendintos, kadangi sudariusi Sutartį UAB „T-produkcija“, pasitelkdama trečiąjį asmenį A. P., ėmėsi darbų ir dalį sutartų paslaugų suteikė, o pabaigti pradėtų darbų negalėjo dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių, ir dėl faktinio Sutarties nutraukimo anksčiau sutarto termino (įgaliojimo panaikinimo, kreipimosi į teisėsaugos institucijas). Pabrėžė, kad bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiari, t. y. atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nepajėgi patenkinti kreditorės reikalavimų, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris leistų manyti, kad netgi teismui pripažinus, jog UAB „T-produkcija“ neįvykdė Sutarties sąlygų ir privalo grąžinti visą jai sumokėtą avansą ar jo dalį (su kuo atsakovai nesutinka), būtų pagrindo manyti, kad UAB „T-produkcija“ šios pinigų sumos ieškovei negalės grąžinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu nusprendė ieškovės I. J. ieškinį atmesti, priteisti atsakovei UAB „T-produkcija“ iš ieškovės I. J. 10 506,02 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti atsakovui G. D. iš ieškovės I. J. 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti valstybės naudai iš ieškovės 50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad UAB „MJR group“, atstovaujama M. J., (užsakovas) ir UAB „T-produkcija“, atstovaujama G. D., (vykdytojas) 2013 m. lapkričio 21 d. sudarė Sutartį, Sutarties antrojo lapo apačioje 2013 m. lapkričio 27 d. yra padarytas G. D. įrašas ranka apie tai, kad jis pagal Sutarties 2.2.1 punktą gavo 150 000 Lt avansą, UAB „MJR group“ 2013 m. lapkričio 21 d. 150 000 Lt pasiskolino iš ieškovės, G. D. ir A. P. 2013 m. lapkričio 21 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013/11/27-1, 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „MJR group“ su ieškove sudarė Cesijos (reikalavimo perleidimo) sutartį, pagal kurią UAB „MJR group“ perleido ieškovei savo 150 000 Lt reikalavimo teisę į UAB „T-produkcija“ ir G. D. pagal Sutartį, apie ką atsakovai buvo informuoti 2015 m. vasario 12 d. pranešimu, jiems išsiųstu 2015 m. vasario 20 d. Teismas nurodė, kad 2013 m. lapkričio 21 d. Sutartimi UAB ,,MJR group“ ir UAB ,,T-produkcija“ susitarė, jog UAB ,,T-produkcija“ įsipareigoja atlikti paslaugas: parengti žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (esamo žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), padidinimą laisvoje valstybinėje žemėje; esamo žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), padidinimą laisvoje valstybinėje žemėje – žemės sklypų savininkė UAB „Narda“, kuri G. D. buvo suteikusi 2013 m. lapkričio 19 d. įgaliojimą jai atstovauti klausimuose, susijusiuose su aukščiau nurodytais žemės sklypais, šį įgaliojimą ji panaikino 2015 m. sausio 23 d., UAB „Narda“ buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „MJR group“ dėl aukščiau nurodytų žemės sklypų planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, parengimo juos padidinant laisvoje valstybinėje žemėje, parengtus žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, suderinti ir patvirtinti įstatymuose numatyta tvarka atsakingose institucijose (Sutarties 1.1 punktas), o UAB ,,MJR group“ įsipareigoja sumokėti iš viso 300 000 Lt už paslaugas Sutartyje numatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.2, 2.1 punktai), šalys sutarė, jog paslaugos turi būti suteiktos iki 2015 m. gruodžio 1 d. (Sutarties 1.3 punktas), Sutarties 2.2 punkte išdėstyta atsiskaitymo pagal Sutartį tvarka: 50 proc. Sutarties sumos, t. y. 150 000 Lt, sumokami avansu grynaisiais pinigais iki 2013 m. lapkričio 25 d. (Sutarties 2.2.1 punktas), 30 proc. Sutarties sumos, t. y. 100 000 Lt, sumokami per 3 darbo dienas nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje (Sutarties 2.2.2 punktas), likusius 20 proc. Sutarties sumos, t. y. 50 000 Lt, sumokami per 5 darbo dienas nuo notarinės sutarties su užsakovu arba jo nurodytu asmeniu pasirašymo dienos, dėl valstybinės žemės išpirkimo bei darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo (Sutarties 2.2.3 punktas). Tarp šalių ginčas nekilo, kad UAB ,,MJR group“ grynaisiais pinigais sumokėjo UAB ,,T-produkcija“ 150 000 Lt avansą pagal Sutartį, kurį priėmė G. D. (UAB „T-produkcija“ direktorius). Tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teigia, jog šalys Sutartyje susitarė tik dėl konkretaus rezultato pasiekimo, todėl rezultato UAB „T-produkcija“ nepasiekus pastaroji privalo jai grąžinti jos sumokėtą 150 000 Lt (43 443 Eur) avansą, tačiau teismas su tokia ieškovės pozicija visiškai nesutinka. Teismo vertinimu, su vykdytoju užsakovas įsipareigojo atsiskaityti ne tik pasiekus galutinį rezultatą, bet ir už jo veiklą to rezultato siekiant. Savo teisinius santykius šalys sureguliavo taip, kad vykdytojui būtų atlyginta už jo teiktas paslaugas nepriklausomai nuo to, ar galutinis užsakovo siekiamas rezultatas bus pasiektas ar ne. Sutarties šalys aiškiai suvokė, jog norimo tikslo pasiekimas nebuvo vienkartinis veiksmas, o daugybės veiksmų – nuoseklaus proceso – padarinys, tą atspindi ne tik Sutarties turinys, tą tvirtino teisme ne tik atsakovai ir trečiasis asmuo, bet tą pripažino ir M. J. (užsakovo atstovė) ikiteisminiame tyrime apklausta kaip liudytoja (specialioji liudytoja) teigusi, jog tam, kad būtų suformuotas žemės sklypas UAB „T-produkcija“ turėjo atlikti labai daug įvairių procedūrų įvairiose institucijose <...> procedūrų yra labai daug, biurokratijos yra labai daug – drabų trukmė gali būti net apie 2 metus (el. b. t. I, b. l. 8, 9). Teismo vertinimu, Sutarties tekstas yra visiškai aiškus ir konkretus, Sutarties nuostatuose nefiksuojamas joks vienos Sutarties šalies nesąžiningumas kitos atžvilgiu ir iš Sutarties turinio visiškai akivaizdu, kad UAB ,,T-produkcija“ pagal Sutartį sutartas atlikti paslaugas turėjo atlikti konkrečiais Sutartyje išdėstytais etapais ir kiekvieno etapo atlikimas (kiekvienas atskiras pasiektas rezultatas) įvardijamas konkrečia pinigų suma – 150 000 Lt avansas skirtas mokėjimui už atliekamas paslaugas iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje priėmimo, o kai jau priimamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje per 3 darbo dienas turi būti sumokama antroji suma – 100 000 Lt ir t.t. (Sutarties 2.2.1, 2.2.2, 2.2.3 punktai), be to, Sutarties 5.1 punkte įtvirtinta, kad užsakovui vienašališkai nutraukus Sutartį jis privalo sumokėti vykdytojui kainos dalį, proporcingą atliktiems darbams. Taigi, pagal Sutartį atsiskaitoma turi būti proporcingai atlikties darbams pagal nustatytus etapus ir jų įvertinimą pagal šalių sulygtas sumas. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė teigia, kad atsakovai jokių darbų pagal Sutartį neatliko, tačiau bylos medžiaga tokios išvados teismui daryti neleidžia. Pirmiausia pastebėtina tai, kad Sutartyje nebuvo įtvirtintas UAB „T-produkcija“ įsipareigojimas paslaugas užsakovui suteikti asmeniškai, todėl jų atlikimui UAB „T-produkcija“ pasitelkė A. P., kas yra leidžiama pagal CK 6.717 straipsnio 3 dalies nuostatas, į bylą pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad tai buvo žinoma užsakovui ir tai jį tenkino. Todėl visi jų, t.y. A. P. ir UAB „T-produkcija“, atstovaujamos G. D., atlikti veiksmai (suteiktos paslaugos) užsakovui laikomi UAB „T-produkcija“ atliktais veiksmais (suteiktomis paslaugomis) užsakovui pagal Sutartį. Teismas nustatė, kad A. P., pagal sutartį su G. D. veikdamas kaip žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) savininkės UAB „Narda“ atstovas, inicijavo procedūras pagal Sutartį – kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, jo kreipimosi pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2013 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. A51-126804-(2.14.2.12-MP8) „Dėl esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui nurodė (rašto kopiją išsiųsdamas ir UAB „Narda“), kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija išnagrinėjusi UAB „Narda“ prašymus dėl šių sklypų padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje nustatė, kad prašyme nurodytos teritorijos atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, todėl paprašė pritarti ir priimti sprendimą dėl sklypo padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Šio rašto pagrindu buvo parengtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje projektas. Teismas pažymėjo, kad jei šis aukščiau minėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje projektas būtų buvęs pasirašytas, UAB „MJR group“ jau būtų kilusi pareiga pereiti prie antrojo Sutartyje numatyto mokėjimo – sumokėti 100 000 Lt, tačiau kadangi dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. vasario 24 d. parengto rašto Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-120 apie laisvos valstybinės žemės ploto, kurio sąskaita norėta padidinti UAB „Narda“ žemės sklypus, patekimą į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko S. M. valdytos žemėvaldos ribas ir į jo valdyto nekilnojamojo turto pretendentų pretendavimą atkurti nuosavybės teises priėmimo G. D. ir A. P. derantis su šių pretendentų atstovu S. L. (kuris, be kita ko, yra buvęs ieškovės sutuoktinis, o ieškovė Sutarties pradiniam apmokėjimui skolino pinigus užsakovui, iš kurio reikalavimo teisę vėliau perėmė) tikslu nupirkti ginčo sklypą, 2015 m. sausio 20 d. sudarant sutartį su uždarąja akcine bendrove „Reality invest“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo organizavimo, kad Sutartį įvykdyti tinkamai, būtent pats užsakovas dar iki 2014 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į pretendentų atstovą norėdamas nupirkti šį sklypą, t. y. pats sudarydamas kliūtis vykdytojui ir jo pasitelktam asmeniui įvykdyti Sutartį, o galiausiai nuo 2015 m. sausio 23 d. panaikinus G. D. išduotą įgaliojimą, nors terminas Sutarties įvykdymui dar nebuvo pasibaigęs (terminas buvo nustatytas iki 2015 m. gruodžio 1 d.). Teismas pažymėjo, kad į bylą ieškovė nepateikė jokio įrodymo, patvirtinančio, kad iki pat aukščiau nurodyto įgaliojimo panaikinimo UAB „MJR group“ ar ieškovė būtų kreipusi į vykdytoją dėl Sutarties nevykdymo ar netinkamo jos vykdymo, kas patvirtina dar ir tai, kad po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. vasario 24 d. rašto Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-120 gavimo vykdytojo buvo atliekami veiksmai, siekiant įvykdyti Sutartį visais įmanomais būdais – bendraujama su pretendentų atstovu ir derinamos galimos sklypo pardavimo sąlygos, pasirašoma sutartis su UAB „Reality invest“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo organizavimo, tuo labiau, kai užsakovas su vykdytoju elektroniniais laiškais bendravo ir kitų darbų klausimais, atliko mokėjimus pagal kitas sutartis, įskaitymo dėl Sutarties neatlikdamas, t.y., daugiau kaip metus laiko, užsakovą tenkino vykdytojo atliekami darbai, priešingu atveju, užsakovas, būdamas juridiniu asmeniu, akivaizdu veiktų protingai – matydamas, kad jokie darbai pagal Sutartį, kai jau sumokėtas 150 000 Lt avansas neatliekami, ar atliekami darbai jos netenkina, kreiptųsi dėl jų vykdymo į vykdytoją, apmokėdamas už kitus darbus darytų įskaitymą ar pan. Taip pat pastebėtina ir tai, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau apie ją vykdytojui pranešta tik 2015 m. vasario 20 d., kas rodo, kad tiek iš užsakovo pusės, tiek iš ieškovės pusės vis dar buvo tikimasi, kad vykdytojui pavyks pabaigti įvykdyti Sutartį, nes kitaip negali būti pateisinamas toks ilgas delsimas atgauti manomą 150 000 Lt skolą. Be to, Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. gegužės 24 d. nutarime padaryta išvada, kad G. D., pasirašydamas Sutartį, neturėjo išankstinės tyčios nevykdyti iš jos kylančių savo įsipareigojimų. Teismo įsitikinimu, visa aukščiau aptarta bylos medžiaga paneigia ieškovės teiginius, kad po Sutarties sudarymo nei UAB „T-produkcija“, nei G. D. neatliko jokių veiksmų ir pradėjo slapstytis. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiai dienai ginčo sklypą likviduojamos UAB „Narda“ mirusios savininkės dukra yra įsigijusi (jai perduoti ir sklypai (duomenys neskelbtini)), taigi, galiausiai Sutarties tikslas yra pasiektas. Teismas konstatavo, kad vykdytojas buvo sąžininga Sutarties šalis – dėjo maksimalias pastangas Sutarties pilnam įvykdymui, tačiau pagal susiklosčiusias nuo jos nepriklausiusias aplinkybes įvykdė tik pirmąjį numatytą darbų etapą, už kurį jam pagrįstai yra sumokėta 150 000 Lt (43 443 Eur) suma (avansas), kurio grąžinimui užsakovui pagrindo nėra, nes pagal Sutartį paslaugos už sumokėtą avansą užsakovui buvo suteiktos. Teismas nurodė, kad atmeta ir išvestinį ieškovės reikalavimą priteisti jai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė I. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliantė taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas ir be to, remiantis CK 300 straipsniu, pranešti prokurorui apie G. D. ir A. P. veiksmus, galimai turinčius nusikalstamos veikos požymių. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teismas nesuprato ir neteisingai vertino šalių sudarytą susitarimą. Pažymi, kad nagrinėjamoje Sutartyje šalys labai aiškiai pasisakė kokie darbai turi būti atlikti – parengti 2 žemės sklypų padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, bei jie suderinami ir patvirtinami įstatymuose numatyta tvarka atsakingose institucijose. Lygiai taip pat aiškiai šalys susitarė kada atliks mokėjimus ir tuos mokėjimus susiejo su tam tikrais įvykiais ar datomis – pirmas mokėjimas pasirašius sutartį, antras esant savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui, trečias – pasirašius notarinę sutartį. Teismas nesugebėjo atskirti Sutarties tikslo (darbo rezultato) ir mokėjimų terminų, mokėjimo terminams priskirdamas kažkokių sutarties stadijų prasmę. Nesuprantamas teismo teiginys, kad atsiskaitoma turi būti proporcingai atliktiems darbams pagal nustatytus etapus ir jų įvertinimą pagal šalių sulygtas sumas. Apeliantės nuomone, atsakovai ir trečiasis asmuo, labai aiškiai teisme paaiškino, kad jie siekė atlikti neteisėtus, galimai ir nusikalstamus veiksmus, ir jau sudarydami Sutartį suprato, kad ji negali būti įvykdyta laikantis įstatymų, todėl yra labai aišku, kad jie ne tik neatliko jokių darbų, bet ir negalėjo jų atlikti bei pasiekti Sutarties tikslo, o tik imitavo jos atlikimą. Apeliantė pažymi, kad žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“. Žemės sklypo planą gali rengti fiziniai asmenys, turintys jiems nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos pažymėjimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams rengti, atestuoti teritorijų planavimo specialistai, arba juridiniai asmenys, kai jų specialistas, dirbantis pagal darbo ar civilinę sutartį ir rengiantis žemės sklypų planus, turi jam nustatytąja tvarka išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba kad jis yra atestuotas teritorijų planavimo specialistas (Tvarkos aprašo 11 punktas). Bylos metu G. D. ir A. P. nurodė, kad sutartį jie vykdė dviese. Jokios papildomos pagalbos iš šalies nesamdė. Jie prisiėmė įsipareigojimus, kuriems atlikti Valstybė jiems nesuteikė įgaliojimų, t.y. darė veiksmus, kuriam atlikti neturi tinkamo išsilavinimo ir kvalifikacijos. Be to, apeliantė paaiškina, kad gavus NŽT 2014-02-24 raštą (T1, BL12) skirtą Vilniaus miesto savivaldybei, kuriame labai aiškiai nurodyta, kad Sklypas turi būti grąžinamas pretendentams atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jokie tolimesni planų rengimo darbai nebegalėjo būti vykdomi. Tai reiškia, kad atsakovų įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas baigėsi pasirengimo stadijoje. Be to, apeliantė pažymi, kad formuojami sklypai aiškiai neatitiko „įsiterpusių žemės sklypų“ reikalavimų. Sutarties sudarymo metu vykdytojas G. D. bei A. P. tai turėjo žinoti, todėl apeliantės nuomone, atsakovai tik pasinaudojo tuo, kad užsakovė nesupranta šiuos klausimus reglamentuojančių įstatymų ir paprasčiausiai pasinaudojo siekdami bet kokia kaina pasiimti pinigus iš užsakovės bei imituoti veiklą, kuri buvo neteisėta ir nevedanti į jokį rezultatą. Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai vertino ir kitas aplinkybes. Teismas neteisingai konstatavo, kad „Žemę parduoda Vilniaus miesto savivaldybė“, nes Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktai numato, kad valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, Vyriausybė arba Nacionalinė žemės tarnyba, o Vilniaus miesto savivaldybei ši funkcija nėra deleguojama. Taip pat teismas neteisingai nustatė, kad „G. D. su A. P. atiko sklypų „išmiškinimo darbus“. Teismas be pagrindo sprendė, jog atsakovas G. D. iš tikrųjų ketino vykdyti sutartį. Teismas nepagrįstai rėmėsi G. D. argumentais, jog jis ketino įrodyti, jog „Per sklypą turi eiti kelias, todėl jis negalėjo būti sugražintas pretendentams“. Apeliantės nuomone, tokie argumentai bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. spalio 24 d. raštas tik įrodo, kad sutarties vykdytojai turėjo gerų kontaktų būtent šioje institucijoje, tačiau tie raštai yra be jokio teisinio pagrindo. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad už planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, vykdytojas turėjo gauti 300 000 Lt (86 886 Eur), kas nėra protinga suma už plano parengimą. Apeliantė pažymi, kad ji atsitiktiniu būdu kreipėsi į kvalifikuotus specialistus turinčias bendroves, kurios atlieka tokius darbus ir gavo atsakymus, kad tokie darbai šiuo metu kainuoja apie 2 000 Eur (plius PVM), taigi 2 sklypų planų parengimas galėtų kainuoti apie 6 000 Eur ar nežymiai daugiau, bet ne 86 886 Eur. Apeliantės įsitikinimu, pirmos instancijos teismas be pagrindo rėmėsi G. D. ir A. P. paaiškinimais teisme, kurie, apeliantės nuomone, turi būti vertinami ypatingai kritiškai, nes jie prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktai informacijai ir 2016 m. birželio 16 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą aiškiai išdėstytoms faktinėms aplinkybėms. Apeliantės nuomone, A. P. ikiteisminio tyrimo metu pasakojo teisybę, šio teismo metu melavo G. D. naudai. Iš tikrųjų atsakovas A. D. įtikino UAB „MJR group“ vadovę M. J., kad pasinaudodamas savo ryšiais, sugebės paveikti savivaldybės darbuotojus ir nupirkti sklypą kaip įsiterpusį, todėl ir darbų kaina 10-15 kartų didesnė nei egzistuojančios rinkos kainos, tačiau tai jam nepavyko ir sutarties jis neįvykdė. Atsakovai neįrodė jokių realiai atliktų darbų bei pasiekto, kad ir tarpinio rezultato, todėl jie turi grąžinti gautą avansą.

Atsiliepimas

7. Atsakovas G. D. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovas paaiškina, kad ši byla jau antrą kartą nagrinėjama pirmojoje instancijoje ir bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-113-881/2019, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo patikslinti ieškovės pareigą įrodinėti, o tada nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė, kad iešovės sumokėta suma pagal sutartį yra avansas ir, kad „įrodinėjant, jog atsakovui kyla pareiga grąžinti avansą, svarbu nustatyti, kiek faktiškai jis atliko darbų, kokia atliktų darbų kokybė, kokie yra konkrečių darbų įkainiai, ar buvo darbai perduoti užsakovui, ar kitų asmenų pagalba vėliau buvo pasiekti sutarties tikslai, ar pasiekiant sutarties tikslus buvo pasinaudota pirminio rangovo darbų rezultatu ir pan.“ Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, jog už sumokėtą avansą atsakovas kartu su pasitelktu A. P. suteikė paslaugas UAB „MJR group“ pagal Sutartį. Atitinkamai už sumokėtą avansą UAB „T-produkcija“ turėjo atlikti visus veiksmus, kad būtų gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje. Gavus tokį įsakymą, UAB „MJR group“ jau būtų turėjusi UAB „T-produkcija“ sumokėti kitą paslaugų kainos dalį – dar 30 proc. nuo Sutarties sumos (Sutarties 2.2.2. punktas). Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad buvo atlikti šie esminiai darbai: po ilgų procedūrų buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento pritarimas formuoti įsiterpusį valstybinės reikšmės žemės sklypą ir jį prijungti prie UAB „Narda“ turimų sklypų; buvo vykdyti derinimai valstybės institucijose (teikti prašymai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos departamentui leisti pradėti rengti žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentus, gauti 2013 m. gruodžio 16 d., 2014 m. sausio 27 d., 2014 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės raštai dėl žemės sklypų padidinimo; buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektas leisti pradėti rengti žemės sklypo planus. Atsakovas pažymi, kad Sutarties 5.1 punktas numatė, kad UAB „MJR group“ vienašališkai nutraukus Sutartį, kai Sutartis jau buvo pradėta vykdyti, UAB „MJR group“ privalo sumokėti UAB „T-produkcija“ kainos dalį, proporcingą atliktiems darbams, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias UAB „T-produkcija“, norėdama įvykdyti Sutartį, padarė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš UAB „MJR group“ momento. Jokių pretenzijų iš užsakovo dėl tariamai netinkamo Sutarties vykdymo nė vienas iš atsakovų nesulaukė visą Sutarties vykdymo laikotarpį, t. y. daugiau kaip 1 m. 2 mėn. Priešingai, UAB „MJR group“ užsakymu teikė paslaugas kituose projektuose ir Sutarties vykdymo metu nuolat bendravo su M. J. kitų projektų klausimais. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Sutarties nuostatuose nefiksuojamas joks vienos Sutarties šalies nesąžiningumas kitos atžvilgiu ir iš Sutarties turinio visiškai akivaizdu, kad UAB ,,T-produkcija“ pagal Sutartį sutartas atlikti paslaugas turėjo atlikti konkrečiais Sutartyje išdėstytais etapais ir kiekvieno etapo atlikimas (kiekvienas atskiras pasiektas rezultatas) įvardijamas konkrečia pinigų suma – 150 000 Lt avansas skirtas mokėjimui už atliekamas paslaugas iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje priėmimo. Atsakovas nurodo, jog sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad ieškovas pats sudarė kliūtis vykdytojui ir jo pasitelktam asmeniui įvykdyti Sutartį, o galiausiai nuo 2015 m. sausio 23 d. panaikino G. D. išduotą įgaliojimą, nors terminas Sutarties įvykdymui dar nebuvo pasibaigęs (terminas buvo nustatytas iki 2015 m. gruodžio 1 d.). Apelianto įsitikinimu, būtent UAB „MJR group“ vadovė M. J. apeidama šalių sudarytos Sutarties nuostatas ir įsipareigojimus siekė tiesiogiai derėtis ir įsigyti Žemės sklypą UAB „Narda“ naudai tiesiogiai iš pretendentų ne per atsakovą, kaip buvo susitarta Sutartimi, o savarankiškai. Tokiu būdu UAB „MJR group“ ir M. J. akivaizdžiai siekė išvengti likusių mokėjimų atsakovui už paslaugas pagal Sutartį, šiam jau kartu su A. P. tariantis su pretendentais dėl Žemės sklypo įsigijimo. Nors iki pat 2015 m. vasario 20 d. atsakovai nei iš UAB „MJR group“, nei iš M. J. nebuvo gavę jokių pranešimų dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar ketinimo sutartį nutraukti, taip pat jokių reikalavimų grąžinti UAB „MJR group“ sumokėtą 150 000 Lt. Tikėtina, jog pati UAB „MJR group“ ir jos atstovė M. J. kartu ar atskirai su pretendentų atstovu S. L. (ieškovė yra buvusi S. L. sutuoktinė) tiesiogiai susitarė su UAB „Narda“ (buvusios direktorės Lilijos Bezzub dukra M. P.) dėl šio Žemės sklypo įsigijimo, taip apeinant Sutartį, jog UAB „T-produkcija“ nereikėtų sumokėti likusios paslaugų kainos pagal Sutartį (150 000 Lt). Atsakovas G. D., taip pat paaiškina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad jis atstovaudamas UAB „T-produkcija“, sudarant sutartį su UAB „MJR group“ turėjo išankstinę tyčią gavus pinigus iš kitos sutarties šalies, nevykdyti sutarties sąlygų ir tokiu būdu apgaule savo ar kitų naudai įgyti UAB „MJR group“ didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.

8. Trečiasis asmuo A. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

10. Byloje yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus pagal 2013 m. lapkričio 21 d. Palaugų teikimo sutartį (Sutartį), sudarytą tarp UAB ,,MJR group“ ir UAB ,,T-produkcija“ (e. bylos t. 1, b.l. 8).

11. Apeliantė teigia, kad šia Sutartimi šalys susitarė, jog UAB ,,T-produkcija“ parengs žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (esamo žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), padidinimą laisvoje valstybinėje žemėje; esamo žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), padidinimą laisvoje valstybinėje žemėje – žemės sklypų savininkė UAB „Narda“). Apeliantė nurodo, kad atsakovas neatliko numatytų darbų ir todėl neturi teisės į avansu sumokėtą atlyginimą už sutartyje numatytų darbų ir paslaugų suteikimą.

12. Kaip teisingai pažymi atsakovas G. D., šioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. nutaryje jau yra pateikęs išvadas dėl pagal Sutartį susiklosčiusių teisinių santykių ir šalių tarpusavio įsipareigojimų vertinimo. Atsakovas pagrįstai teigia, jog teismas jau konstatavo, kad ieškovė I. J. neteisingai supranta Sutartyje numatytus šalių įsipareigojimus ir be pagrindo atsakovo UAB „T-Produkcija“ teisę į atlyginimą sieja tik su pasiektu materialiuoju rezultatu – žemės sklypų planų parengimu. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad Sutartis buvo sudaryta siekiant gauti paslaugas, išreikštas materialia forma – parengti žemės sklypų planus, juos suderinti ir patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka atsakingose institucijose. Teismas vertino, kad tarp šalių susiklostė mišrūs teisiniai santykiai, kuomet faktiškai atlygintinų paslaugų sutartyje šalys susitarė ir dėl siekiamo paslaugų teikimo rezultato. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Sutartyje šalys susitarė, jog teikiamos paslaugos bus atliekamos etapais, o jų atlikimas bus siejamas su tarpiniais rezultatais ir, kad nepasiekus rezultato, paslaugos teikėjui UAB „T- Produkcija“ bus atlyginama už faktiškai atliktus darbus. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas ir nurodė pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo įvertinti, ar atsakovas UAB „T-Produkcija“ paslaugas suteikė ir jei taip, - tai kokia apimtimi.

13. Apeliantė teigia, kad atsakovai nerengė Sutartyje numatytų planų, jų net negalėjo rengti, nes neturėjo reikiamos kvalifikacijos, ir todėl nesuteikė paslaugų, už kurias gavo avansą. Teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo dar kartą peržiūrėti šiuos ieškovės argumentus, kurie kaip minėta, teismo jau buvo įvertinti ir paneigti, konstatuojant, jog planų rengimas nebuvo Sutarties tikslas, o tik paslaugų suteikimą fiksuojantis faktas ir kad pagal Sutartį UAB „T-Produkcija“ nebuvo įsipareigojusi planus parengti pati nepasitelkiant trečiųjų asmenų. Be kitų argumentų, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Sutartimi šalys iš tikrųjų nesitarė dėl techninių žemės sklypų planų rengimo darbų, kaip kad teigia apeliantė. Šalys tarėsi dėl konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugų, ir tai neabejotinai buvo žinoma užsakovui UAB „MRJ group“. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ieškovė I. J. nebuvo ir nėra Sutarties šalimi, kad ji 2014 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu (e. bylos t. 1, b.l. 16) tik perėmė reikalavimo teises iš UAB „MJR group“ kaip sutarties šalies, ir be pagrindo teigia, kad Sutarties nuostatas reikia aiškinti tik pagal šios Sutarties tekstą, neatsižvelgiant į tikslus, kurių siekė UAB „MRJ group“. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad UAB „MRJ group“ buvo sudariusi iš esmės lygiai tokią pat sutartį su užsakovu UAB „Narda“ (2013 m. lapkričio 16 d. Sutartis, e. bylos t. 2, b.l. 104), kuri siekė tokių paslaugų pagrindu (paslaugas taip pat įvardijant kaip „žemės sklypų parengimas“) sukurti prielaidas valstybinės žemės sklypų įsigijimui juos prijungiant jau prie valdomų UAB „Narda“ žemės sklypų. Kaip matyti, UAB „MRJ group“ irgi lygiai kaip ir atsakovas UAB „T-Produkcija“ nerengė techninių žemės sklypų planų, o tik tarpininkavo ir konsultavo užsakovą probleminiu žemės sklypų įsigijimo klausimu. Taigi, UAB „MRJ group“, perleisdama sutarties įsipareigojimų vykdymą subrangovui UAB „T-Produkcija“, aiškiai suprato, kad paslaugų turinį sudaro ne techninių planų parengimas, bet tarpininkavimas. Be to, kadangi UAB „MRJ group“ vykdė iš esmės tokią pat tarpininkavimo ir konsultavimo veiką, manytina, kad šiai įmonei buvo aišku ir tai, kad šiuo atveju tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugos yra neįprastai sudėtingos ir todėl galutinis rezultatas nebūtinai bus pasiektas. Dėl to, teismo vertinimu, Sutarties 5.1 punkte buvo numatyta vykdytojo teisė reikalauti dalinio atsiskaitymo, jeigu sutarties tikslo nepavyks pasiekti (e. bylos t. 1, b.l. 9). Teismas neturi pagrindo spręsti, kad tokios Sutarties nuostatos, įpareigojančios užsakovą atsiskaityti už tarpinius rezultatus nepasiekus galutinio tikslo, turėtų būti laikomos nesąžiningomis ar neproporcingomis. Šiuo atveju abi sutarties šalys yra verslininkai, todėl turėjo numatyti ir įvertinti visas kylančias rizikas. Be to, kaip matyti, lygiai tokią pačią sutartinę nuostatą, nustatančią užsakovo UAB „Narda“ pareigą atsiskaityti už faktiškai pasiektus tarpinius rezultatus, buvo sulygusi ir UAB „MRJ group“ 2013 m. lapkričio 13 d. Paslaugų sutartyje, sudarytoje su UAB „Narda“ (Sutarties 5.1 punktas, e. bylos t. 2, b.l. 105).

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovas UAB „T-Produkcija“ realiai vykdė Sutartį ir kad sutarties vykdymas objektyviai pasireiškė tiek Sutarties įsipareigojimų vykdymo perkėlimu A. P., tiek paties atsakovo ir jo atstovo G. D. pateiktais rašytiniais prašymais valstybės ir savivaldybės institucijoms, tiek ir kitais sprendimais, kuriais buvo siekiama išspręsti kilusias organizacines ir teisines problemas, susijusias su įsiterpusių valstybinės žemės sklypų formavimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog Sutarties šalys aiškiai suvokė, jog norimo tikslo pasiekimas nebuvo vienkartinis veiksmas, o daugybės veiksmų – nuoseklaus proceso – padarinys, ir kad tą atspindi ne tik Sutarties turinys, bet ir teismo posėdžio metu apklaustas atsakovas ir trečiasis asmuo. Be to, teismas teisingai vertino ir UAB „MRJ group“ vadovės M. J. ikiteisminiame tyrime duotus paaiškinimus, kuriuose ji patvirtino, kad siekdama žemės sklypo suformavimo UAB „T-produkcija“ turėjo atlikti labai daug įvairių procedūrų įvairiose institucijose ir kad šių darbų trukmė galėjo užtrukti net apie 2 metus (e. bylos t. 1,b.l. 27).

15. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad vykdant sutartį A. P., pagal susitarimą su G. D. veikdamas kaip žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) savininkės UAB „Narda“ atstovas, inicijavo procedūras pagal Sutartį – kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, jo kreipimosi pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2013 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. A51-126804-(2.14.2.12-MP8) „Dėl esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui nurodė (rašto kopiją išsiųsdamas ir UAB „Narda“), kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija išnagrinėjusi UAB „Narda“ prašymus dėl šių sklypų padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje nustatė, kad prašyme nurodytos teritorijos atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, todėl paprašė pritarti ir priimti sprendimą dėl sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje (el. b. t. I, b. l. 63). Šio rašto pagrindu buvo parengtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje projektas (el. b. t. I, b. l. 65).

16. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis, kurios atsakovų teigimu įrodo, jog atsakovai atliko aktyvius veiksmus, kurie nors ir nebuvo fiksuoti, tačiau jų pagrindu buvo priimti materialūs valstybės ir savivaldybės institucijų sprendimai, susiję su formuojamu „įsiterpusiu“ valstybiniu žemės sklypu. Tai, kad atsakovas G. D. ir trečiasis asmuo A. P. dalyvavo teikiant prašymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai leisti pradėti rengti žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentus, patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2014 m. sausio 27 d. bei 2014 m. spalio 24 d. raštai (baudžiamosios bylos Nr. 02-2-00377-15 t. 3, lapai 24-27, 29). Teismas laiko pagrįstais G. D. ir A. P. paaiškinimus, kad vykdydami Sutartį jie organizavo procedūras, kurios buvo skirtos sklypų „išmiškinimui“, t.y. žemės sklypo paskirties pakeitimui iš valstybinės reikšmės miško į kitas naudmenas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu G. D., kad tokie veiksmai atitinka Sutartyje numatytų paslaugų esmę, t.y. atlikti teikiant tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugas, skirtas paruošti žemės sklypą sandoriui. Atsakovo teiginius, kad žemės sklypas buvo laikomas valstybinės reikšmės miško plotu ir užimtu projektuojamomis gatvėmis, netiesiogiai patvirtina savivaldybės 2014 m. sausio 27 d. rašte išdėstytos aplinkybės ir teiginiai, jog nuosavybės teisės pretendentams negali būti atkurtos, nes žemė yra užimta valstybinės reikšmės miško plotu ir gatvėmis bei keliais (baudžiamosios bylos Nr. 02-2-00377-15 t. 3, lapas 27). Pažymėtina, kad Valstybinės miškų urėdijos 2019 m. kovo 4 d. rašte (e. bylos t. 3, b.l. 102) nurodoma, kad ši teritorija buvo išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų teritorijos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 891, tačiau tokia informacija nėra konkreti, nes iš Vyriausybės nutarimu patvirtintos schemos to neįmanoma tiksliai nustatyti. Be to, prieš tai Valstybinė miškų urėdija 2018 m. spalio 22 d. raštu atsisakė atsakovams (be teismo liudijimo) pateikti informaciją apie šio valstybei priklausančio žemės sklypo paskirties pakeitimą ir tokį sprendimą priėmusius subjektus ar pareiškėjus motyvuojant informacijos konfidencialumu (e. bylos t. 3, b.l.47), nors vėliau, kaip minėta teigė, kad tokia informacija yra vieša – paskelbta kartu su Vyriausybės nutarimu kaip teisės aktas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tai, kad šiuo atveju nėra rašytinių įrodymų apie atsakovo ar jo įgaliotų asmenų paklausimus, nereiškia, kad tokių paslaugų, susijusių su žemės sklypo paskirties pakeitimu ar nustatymu, atsakovai pagal Sutartį neteikė ir netarpininkavo savivaldybės institucijoje nustatant sklypų formavimui reikšmingus faktus. Pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (susirašinėjimas el. paštu) patvirtina, jog G. D. teikdavo sklypų „išmiškinimo“ paslaugas pagal kitas sutartis, sudarytas su UAB „MRJ group“ ir M. J. (e. bylos t. 1, b.l. 126), todėl teismas turi pagrindo spręsti, kad tokios paslaugos, nors ir nebuvo fiksuotos, realiai buvo teikiamos.

17. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog sutarties šalių faktinis elgesys patvirtina, jog net ir po to, kai buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. vasario 24 d. raštas Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-120 apie laisvos valstybinės žemės ploto patekimą į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko valdytos žemėvaldos ribas (el. b. t. I, b. l. 12) Sutarties šalys vertino, jog Sutartis gali būti įvykdyta kitais būdais – bendraujant su pretendentais, kuriems numatoma atkurti nuosavybės teises į šį sklypą, ir derinant galimas sklypo pardavimo sąlygas. Teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo G. D. paaiškinimais bei jo pateiktais įrodymais, jog UAB „MRJ group“ vadovė M. J. toliau su juo bendradarbiavo kitų sutarčių vykdymo klausimais (e. bylos t. 1, b.l. 121-128), o šios ginčo Sutarties vykdymo neatšaukė ir toliau manė, jog Sutarties tikslas gali būti pasiektas. Teismas teisingai nustatė, kad gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. vasario 24 d. raštą Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-120 atsakovo atstovai G. D. ir A. P. realiai siekė vykdyti Sutartį kitais būdais, t.y. derėdamiesi su nuosavybės teisių atkūrimo pretendentų atstovu turint tikslą nupirkti ginčo sklypą. Šias aplinkybes patvirtina pretendentų atkurti nuosavybės teises atstovo S. L. 2014 m. lapkričio 14 d. komercinis pasiūlymas pateiktas A. P. (e. bylos t. 1, b.l. 67) bei vėliau 2015 m. sausio 20 d. A. P. sudaryta sutartis su UAB „Reality invest“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo organizavimo (e. bylos t. 2, b.l. 148-125). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo G. D. argumentais, kad poreikis vykdyti Sutartį kitais būdais, t.y. išperkant sklypą, atsidaro tik dėl to, jog būtent jo bei A. P. pastangų dėka buvo pakeista valstybinio žemės sklypo paskirtis ir tai nulėmė, kad į šį sklypą pirmumo teisę įgijo ne gretimo sklypo savininkas UAB „Narda“, bet pretendentai, turintys teisę į nuosavybės atkūrimą.

18. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovai UAB „T-Produkcija“ bei G. D. atiko esminius veiksmus vykdydami Sutartį, o Sutartyje numatytas tikslas nebuvo pasiektas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovų, įskaitant ir tai, jog užsakovas nutraukė Sutartį anksčiau numatyto termino atšaukdamas G. D. išduotą įgaliojimą veikti gretimo sklypo savininko UAB „Narda“ vardu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad remiantis Sutarties 2.2.1. punktu už sumokėtą avansą UAB „T-produkcija“ turėjo atlikti visus veiksmus, kad būtų gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje, ir kad tokį veiksmą atsakovas faktiškai atliko. Teisėjų kolegija sutinka su teismo vertinimu, jog Sutarties tikslas faktiškai buvo realizuotas nutraukus Sutartį, t.y. sklypus po Sutarties nutraukimo įgijo UAB „Narda“ akcininkės Lilijos Bezzub dukra M. P., o tai taip pat netiesiogiai patvirtina, kad atsakovas UAB „T-Projektai“ realiai vykdė Sutartį ir kad yra įgijęs teisę į išmokėtą avansą kaip dalinį atsiskaitymą už faktiškai suteiktas paslaugas.

19. Teismas atmeta apeliantės argumentus, jog atsakovo UAB „T-Produkcija“ paslaugų kaina yra neprotinga. Šalys yra laisvos sutartimi prisiimti įsipareigojimus ir nustatyti darbų ir paslaugų apimtį bei jų kainą. Kaip minėta, sudarant Sutartį ieškovė I. J. nedalyvavo, dėl paslaugų turinio, apimties ir kainos nesitarė. Ieškovė yra perėmusi reikalavimą iš sutarties šalies UAB „MRJ group“. Šiai bylai nėra reikšmingi apeliantės argumentai, jog žemės sklypų planų rengimo paslaugų rinkos kaina yra žymiai mažesnė, nei UAB „MRJ group“ įsipareigojo sumokėti atsakovui UAB „T-Produkcija“ pagal Sutartį. Kaip minėta, šiuo atveju atsakovo teikiamų paslaugų objektas apėmė daugiau nei planų rengimo paslauga. Atsakovas UAB „T-Produkcija“ teikė konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas formuojant žemės sklypą valstybinėje žemėje. Apeliantė nepateikė įrodymų apie tokių paslaugų rinkos kainas. Paminėtina, jog UAB „MRJ group“ sutartyje, sudarytoje su UAB „Narda“ buvo sulygusi dėl dar didesnio atlyginimo (500 000 Lt) už iš esmės tapačias paslaugas (e. bylos t. 2, b.l. 104).

20. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

21. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

22. Apeliantė yra pareiškusi prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis ieškovės apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Šiai bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatinėjamos pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių įrodymų, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjmo nėra motyvuotas.

23. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir atskleidė bylos esmę, bei įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

24. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovų naudai, todėl ieškovės (apeliantės) prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) netenkinamas (CPK 93 straipsnis).

25. Atsakovas G. D. nurodo, kad patyrė 605 Eur išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo nurodytas išlaidas patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai. Atsakovo prašymas tenkinamas visiškai.

26. Kiti proceso dalyviai įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės I. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko