Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorams Genovaitei Ročienei, Tatjanai Samulevičienei, Viktorui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą Estijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą dėl Tartu teismo rūmų teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, priimto A. S. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, šiuo metu sulaikytas Estijos Respublikoje, buvo nuteistas Tartu apylinkės teismo Tartu rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 256 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8, 9 punktus.

Liudijime, išduotame vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo, skiriant laisvės atėmimo bausmes ir su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas įvykdyti Europos Sąjungoje, nurodyta, kad Tartu apylinkės teismo Tartu rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 8 d. Juo A. S. paskirta 7 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o nedelsiant atliktina šios bausmės dalis yra 2 metai 6 mėnesiai. Likusi 4 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis nebus pradėta vykdyti, jei A. S. per 5 metų bandomąjį laikotarpį neįvykdys naujo tyčinio nusikaltimo. Nedelsiant atliktinos bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. gruodžio 1 d. ir jos pabaiga numatyta 2023 m. birželio 1 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutarta A. S. minėtu Estijos Respublikos teismo nuosprendžiu paskirtą 7 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pripažinti bei vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jo veikas suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalimi, 25 straipsnio 3 dalimi, 178 straipsnio 3 dalimi.

A. S., nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuris 2022 m. spalio 28 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, panaikino 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir grąžino Estijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, motyvuodamas tuo, kad teismas nepagrįstai nustatė Lietuvos Respublikoje atliktinos bausmės trukmę, tai yra visą užsienio valstybės nuosprendžiu paskirtą bausmę, o ne nedelsiant atliktinos bausmės dalį (2 metus 6 mėnesius). Be to, aukštesniojo teismo nutartyje pažymėta, kad teismui perduotame liudijime matyti, jog A. S. nustatytas 5 metų bandomasis laikotarpis, per kurį nepadaręs naujų nusikalstamų veikų, jis gali būti atleistas nuo tolesnio likusios laisvės atėmimo bausmės dalies – 4 metų 11 mėnesių atlikimo, jei per šį laikotarpį nepadarys naujų nusikalstamų veikų, kas suponuoja vertinimą, jog šios nuostatos atitinka BK 75 straipsnyje reglamentuojamą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, taigi galimai užsienio valstybės kompetentingos institucijos taip pat yra prašoma pripažinti ir Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti A. S. nuosprendžiu skirtą probaciją.

Kauno apylinkės teismui 2022 m. lapkričio 14 d. raštu kreipusis į Estijos Respublikos teisingumo ministeriją dėl papildomos informacijos pateikimo (2 t., b. l. 19), buvo gautas papildomas 2022 m. gruodžio 1 d. liudijimas, išduotas vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR Dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo, siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą, nuostatomis. 2022 m. lapkričio 30 d. teismui pateiktame Estijos Respublikos teisingumo ministerijos rašte nurodyta, kad siekiama užtikrinti, jog Lietuvos Respublikoje būtų vykdoma ir nuteistojo probacija. Liudijimas perduodamas tuo pagrindu, kad nuteistojo asmens teisėta ir nuolatinė gyvenamoji vieta yra vykdančiojoje valstybėje (šiuo atveju, Lietuvos Respublikoje) ir jis į tą valstybę sugrįžo ar nori sugrįžti.

2023 m. sausio 13 d. teisme buvo gautas A. S. prašymas, kuriame nurodoma, jog užsienio kalba jam buvo netinkamai išaiškintos jo perdavimo Lietuvos Respublikai nuostatos ir jis nesutinka būti perduotas Lietuvos Respublikai Estijos Respublikos teismo priimtam nuosprendžiui vykdyti.

Teismo posėdžio metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 365 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad nuteistajam nesutinkant būti perduotam Lietuvos Respublikai, prašymas neturėtų būti tenkintas. Nuteistojo A. S. gynėjas palaikė prokuroro poziciją.

Liudytoja E. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. S., surašydamas sutikimą atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje, tokį sprendimą priėmė dėl vaikų, tačiau šiuo metu situacija yra pasikeitusi, jam buvo netinkamai išaiškintos nuostatos, kad ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir probacija bus vykdoma Lietuvos Respublikoje. Jis nesutinka, kad probacija jam būtų taikoma Lietuvoje, tačiau, jei būtų priimtas priešingas sprendimas, jis ketintų registruotis Užimtumo tarnyboje, įsidarbinti. Numatytas skyrybų procesas su sutuoktine, o vaikai liks gyventi su A. S..

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Europos Sąjungos valstybių narių paskirtų tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) VII dalyje. BPK 365⁵ straipsnyje nurodyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti: 1) sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, 2) sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, 3) sprendimai konfiskuoti turtą ir 4) sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) nuostatas. Šio Įstatymo II skyriuje reglamentuojamos sąlygos ir tvarka, kurioms esant, pripažįstami ir Lietuvos Respublikoje vykdomi kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta minėtų sąlygų visuma, o būtent: siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Šiuo atveju, teismo vertinimu, visos sąlygos, nurodytos minėtame Įstatymo straipsnyje, formaliai egzistuoja. Tai yra, iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, be to, tiek jo deklaruota, tiek ir paskutinė teismui žinoma faktinė gyvenamoji vieta, kuri nurodoma ir pateiktame liudijime, yra Lietuvos Respublikoje, duomenys neskelbtini) mieste. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. socialiniai ryšiai jį sieja su Lietuvos Respublika, darytina išvada, kad Lietuvoje neabejotinai būtų palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai. Be to, jam užsienio valstybės teismo sprendimu skirta papildoma bausmė – išsiuntimas iš Estijos Respublikos su draudimu atvykti į šalį 6 metus, o teisme liudijimas bei sprendimas, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, buvo gautas esant didesnei kaip 6 mėnesių neatliktos bausmės daliai, kitų sąlygų, nurodytų Įstatymo 8 straipsnyje, nėra.

Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į šiuo metu faktiškai susiklosčiusią situaciją šioje byloje, užsienio valstybės sprendimu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje būtų neproporcinga ir ekonomiškai nepagrįsta priemonė. Kaip matyti, Estijos Respublikos prašymas dėl bausmės pripažinimo teisme buvo gautas 2022 m. birželio 1 d., kai nuteistajam A. S. likusi atlikti laisvės atėmimo bausmė buvo 1 metai (iki 2023 m. birželio 1 d.). Tačiau šiuo metu dėl užtrukusio klausimo svarstymo proceso teisme, be kita ko, du kartus Estijos Respublikos kompetentingai institucijai tikslinant liudijime nurodytas aplinkybes, teismui du kartus išnagrinėjus klausimą iš esmės, tačiau aukštesniajam teismui šiuos procesinius sprendimus panaikinus ir klausimą grąžinus iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, susidarė tokia situacija, kai šios nutarties priėmimo metu nuteistajam likusi atlikti bausmės dalis yra trumpesnė kaip 4 mėnesiai. Įvertinus asmens atgabenimo į Lietuvos Respubliką ekonominius kaštus, taip pat tokios procedūros trukmę, teismo vertinimu, bausmės pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje nebūtų pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, prašymo dalis dėl laisvės atėmimo bausmės dalies (2 metų 6 mėnesių) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje netenkinama.

Įstatymo IV skyriuje reglamentuojamas sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimų dėl probacijos pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje. Šio skyriaus 25 straipsnyje numatyti šios procedūros pagrindai ir sąlygos. Be kita ko, nurodyta, kad Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo sprendimus dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimus dėl probacijos, kuriais Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą turinčiam ir į Lietuvos Respubliką sugrįžusiam ar pageidaujančiam sugrįžti nuteistajam paskirta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė. Įstatymo 26 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali atsisakyti pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, jeigu nustatomi šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos. Įstatymo 27 straipsnyje nurodyta, kad teismas atsisako pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, jeigu, be kita ko, nuteistasis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos arba negrįžo į Lietuvos Respubliką, arba nenori į ją sugrįžti, jeigu kreipimasis pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos grindžiamas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatytais kriterijais.

Šiuo atveju, teisme 2023 m. sausio 13 d. buvo gautas tiesiogiai A. S. atsiųstas pareiškimas, kuriame nurodoma, kad jis nesutinka, jog jam Estijos Respublikos nuosprendžiu paskirta bausmė ir probacija būtų vykdoma Lietuvos Respublikoje, o pateikdamas pirminį sutikimą, jis buvo netinkamai informuotas ne jo gimtąja kalba apie tokios bausmės ir probacijos jam taikymo Lietuvos Respublikoje sąlygas. Šią aplinkybę patvirtino teisme apklausta A. S. artimoji giminaitė E. S..

Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad nėra būtinųjų formalių sąlygų, nurodytų Įstatymo 25 straipsnyje, kurioms esant gali būti pripažįstama ir Lietuvos Respublikoje vykdoma asmens, turinčio gyvenamąją vietą Lietuvoje, probacija. Dėl šios priežasties prašymo dalis dėl probacijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje atmetama.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 3655 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nepripažinti A. S. priimto Estijos Respublikos Tartu apylinkės teismo Tartu rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio Nr. 1-21-7393.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.