Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „EST LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės UAB „EST LT“, ieškinį atsakovui V. V. dėl prievolių pagal sutartį ir pačios sutarties pripažinimo įvykdyta, įsiskolinimo pagal sutartį priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė 2018-01-26 ieškiniu prašė pripažinti ieškovės UAB „EST LT“ įsipareigojimus pagal ieškovo UAB „EST LT“ ir atsakovo V. V. sudarytą 2015-07-23 3 kW optimizuotos saulės elektrinės įrengimo sutartį tinkamai įvykdytais ir pasibaigusiais ir priteisti iš atsakovo V. V. ieškovui UAB „EST LT“ 5 575,47 EUR skolą už atliktus darbus sumą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad 2015-07-22 atsakovas V. V. kreipėsi į ieškovę UAB „EST LT“ dėl 3 kW saulės elektrinės pirkimo ir įrenginio pagal AB „Lesto“ (nuo 2016-01-06 - ESO) išduotas 2015-06-09 prijungimo sąlygas Nr. GAM15-16862. Pagal paminėtas prijungimo sąlygas atsakovas turėjo savo lėšomis įrengti jam priklausančius elektros tinklus ir įrenginius ir juos įrengęs, AB LESTO pateikti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išvadas dėl šių elektros įrenginių atitikties elektros įrenginių įrengimo ir saugaus eksploatavimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams bei galimybės naudoti pagal paskirtį. Ieškovė savo darbus pagal sutartį įvykdė, tačiau atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau - VVTAT), prašydamas įpareigoti ieškovę grąžinti už individualiai atsakovui užsakytą ir ant jo pastato stogo sumontuotą elektrinę sumokėtą 4813,3 EUR sumą, 445,6 EUR delspinigius, 164,4 EUR už nepagamintą elektros energiją bei 300 EUR moralinę žalą. Nors VVTAT nusprendė tenkinti atsakovo skundą, visgi iš VVTAT 2017-02-08 nutarimo turinio labai aiškiai matyti, kad tai padaryta itin formaliai, neįsigilinus į aktualų teisinį reguliavimą, susijusį su elektrinių įrengimu bei pajungimu, kaip ir nenustačius net to, pagal kokias prisijungimo sąlygas ieškovė turėjo sumontuoti elektrinę atsakovui ir kokio tikslo siekė šalys, sudarydamos Sutartį. Nenustatyta ir tai, ar faktas, kad vietoj 3 kW galios elektrinės sumontuota 3,12 kW yra iš tiesų lemiantis veiksnys, dėl kurio atsakovas negali elektrinės pajungti bei naudoti teisės aktų nustatyta tvarka, kaip ir neįvertinta visuma kitų, teisingam ginčo išsprendimui aktualių klausimų. Ieškovė 2017-03-10 Trakų rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl Sutarties pripažinimo įvykdyta ir VVTAT komisijos 2017-02-08 nutarimo panaikinimo, nepasibaigus jame nurodytam 30 dienų terminui. Nurodo, kad teismas ieškinį laikė nepaduotu nepašalinus jo trūkumų ir dėl nepateisinamų priežasčių praleidus terminą, taip pat netenkino prašymo atnaujinti praleistą terminą, tokia teismo nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu, kurio išnagrinėjimas užtruko labai ilgą laiko tarpą, netgi buvo perduotas nagrinėti kitam teismui. Kaip tik tuo metu, antstolis, vykdydamas VVTAT nutarimą, iš ieškovės atsakovo naudai išieškojo šio sumokėtus 4 813,30 EUR už elektrinės sumontavimą bei 75,48 EUR delspinigių, nepaisant to, kad visi ieškovės įsipareigojimai jau pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą buvo tinkamai įvykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas Trakų rūmai 2018 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Teismas nustatė, kad 2017-02-08 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos (toliau tekste - Komisija) nutarimu Nr. 10-186 Komisija nutarė iš dalies patenkinti vartotojo V. V. reikalavimą, t. y. pripažino pagrįstu V. V. reikalavimą nutraukti Sutartį (Nr. SE 2015/07/23) ir grąžino sumokėtus atsakovui 4813,30 EUR bei įpareigojo ieškovą sumokėti 75,48 EUR delspinigių atsakovui. Nutarimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas. Nutarime pasisakyta, kad ginčas tarp vartotojo (atsakovo) ir pardavėjo (ieškovo) iš esmės kilo dėl to, kad UAB „EST LT“ vykdydama sutartį pristatė ir objekte įrengė kitos galios elektrinę negu nurodyta Sutartyje ir nepateikė 3 kWp saulės šviesos elektrinės instaliacijos suderinto techninio darbo projekto, tiekiamų saulės modulių techninės dokumentacijos (techninių pasų), tiekiamų inverterių techninės informacijos, naudojimo ir eksploatacijos instrukcijos valstybine kalba. Ieškovas pareikštu ieškiniu iš esmės ginčija Komisijos priimtą nutarimą, nurodydamas kad savo įpareigojimus pagal tarp šalių sudarytą sutartį jis įvykdė, tačiau komisijos priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.Teismas nurodė, kad Vartotojų teisių apsaugos institucijos sprendimo teisinė galia atskleista VTAĮ 27 straipsnio 3 dalies 10 punkte, kuriame nurodyta, kad institucija pasiūlo įvykdyti priimtą sprendimą, tačiau įstatyme nėra nuostatų dėl tokio sprendimo įpareigojamojo pobūdžio ir jo priverstinio vykdymo galimybės ar nevykdymo atveju taikytinų sankcijų. VTAĮ 28 str. 1 d. nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalių per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. 2017-02-08 nutarimas yra įsiteisėjęs, to neneigia ir ieškovė.Teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinį grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos Komisijos 2017-02-08 nutarime, t. y. kad ieškovas sutartį įvykdė ir jam už atliktus darbus turi būti atlyginta. Šioje byloje ieškovė iš esmės naujų aplinkybių nenurodo, tik papildo ir praplečia jau nagrinėtas faktines aplinkybes bei pateikia savo vertinimus dėl Komisijos nutarimu nustatytų bylos aplinkybių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pareikštu ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovo Komisijos Nutarimu priteistą sumą, kurią ieškovė sumokėjo atsakovui ir ieškiniu siekia susigražinti šią sumą. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Komisijos nutarimu, todėl ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai savo apimtimi, o taip pat pagrindu skiriasi nuo VVTAT nagrinėtų aplinkybių. VVTAT nutarime analizuota tik tai, kokios galios elektrinė neva turėjo būti ir buvo sumontuota atsakovui. Tačiau nebuvo nagrinėjamos ir nieko nenuspręsta dėl kitų ieškinyje naujai išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių, įskaitant ir tai, kad pasikeitus aktualiam teisiniam reguliavimui tapo akivaizdu, kad atsakovas net ir atgavęs VVTAT nutarimu jam priteistą sumą, šiuo momentu turi visas galimybes tinkamai naudotis ir eksploatuoti ant jo namo stogo esančią sumontuota saulės elektrine, kas reiškia, kad atsakovas turi sumokėti ieškovei. VVTAT taip pat nesprendė klausimų kokiu pagrindu reikėjo ruošti projektą, pagal kokias prisijungimo sąlygas, kokia apimtimi bei, k.t. Ieškovės reikalavimas atsakovui su juo atsiskaityti visa apimtimi yra pagrįstas ir turi būti nagrinėjamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu. Pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), be kitų atvejų, egzistuoja, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Šios normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį (skundą) neleidžiama.Bylos duomenimis nustatyta, kad Kasacinio teismo praktikoje ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, naujas ieškinys galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016 26 p.).Byloje nustatyta, kad VVTAT 2017 m. vasario 8 d. nutarimu vartotojų ginčų ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi vartotojo V. V. ir UAB „EST LT“ reikalavimą, nutarė nutraukti 2015-07-23 3 kWp optimizuotos saulės elektrinės sutartį Nr. SE 2015/07/23 ir grąžinti sumokėtus 4 813,30 EUR bei 75,48 EUR delspinigių. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė Vilniaus regiono apylinės teismo Trakų rūmams pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovės UAB „EST LT“ įsipareigojimus pagal ieškovo UAB „EST LT“ ir atsakovo V. V. sudarytą 2015-07-23 3 kW optimizuotos saulės elektrinės įrengimo sutartį tinkamai įvykdytais ir pasibaigusiais ir priteisti iš atsakovo V. V. ieškovui UAB „EST LT“ 5 575,47 EUR skolą už atliktus darbus sumą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra išspręstas įsiteisėjusiu VVTAT nutarimu, todėl ieškinį atsisakė priimti. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CPK 137 str. 2 d. 4 p. yra imperatyviai įtvirtinti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti priimti ieškinį šiuo pagrindu. VVTAT nutarimas negali būti prilyginamas CPK 137 str. 2 d. 4 p. įtvirtintam ginčo išsprendimui įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba arbitražo sprendimu, arba nutartimi dėl ieškinio (pareiškimo) atsisakymo ar šalių taikos sutarties patvirtinimo, o vartotojo skundas negali prilyginamas ieškiniui, kurių tapatumą teismas vertino šioje byloje. VVTAT nutarimas CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu nelaikytinas nei teismo sprendimu CPK 259 str. 1 d., 260 str. prasme (bylos išsprendimas teismo sprendimu), nei arbitražo sprendimu Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 34 str. (bylos išsprendimas arbitražo sprendimu) prasme ar nutartimi CPK 293 str. 4 p., 5 p., 294 str. 1 d. prasme (bylos nutraukimas ieškinio atsisakius ar sudarius taikos sutartį). Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 137 str. 2 d. 4 p. įtvirtintas itin siauras subjektų ratas (teismas ir arbitražas), kuriems priėmus teismo sprendimą, pakartotinai kvestionuoti to paties ginčo dėl tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu negalima. VVTAT į šių subjektų ratą nepatenka. Aplinkybė, kad yra įsiteisėjęs VVTAT nutarimas taip pat nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, nes ieškiniu nėra prašoma šį nutarimą panaikinti, o keliami kitokio pobūdžio reikalavimai, todėl sprendžiant šioje byloje ieškinio pagrįstumo klausimą, VVTAT nutarimas galės būti vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais.Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 137 str. 2 d. 4 p. nuostatas. Dėl to ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.