Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorėms Jolitai Okuškienei, Žanai Sokolovskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, turintis neįgalumą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. lapkričio 8 d. apie 18.37 val., Elektrėnų sav., Vievyje, Gėlių g., ties pastatu pažymėtu Nr. 5A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo J. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,90 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, kad 2024 m. lapkričio pradžioje antroje dienos pusėje išgėrė 4 litrus stipraus alaus, nors jautėsi apsvaigęs, nusprendė kažkur važiuoti, kur neprisimena. Apie 18.30 val. važiuojant draugės J. J. automobiliu Volvo link savo namų, Gėlių ir Naujosios gatvių žiedinėje sankryžoje, posūkyje nesuvaldė vairuojamo automobilio ir kaire puse trenkėsi į priešpriešais atvažiuojantį automobilį „Mercedes-Benz“. Policijos pareigūnai nustatė sunkų girtumą. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį palaikė ir nurodė, kad anksčiau neteistas, kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, dėl netinkamo elgesio padarė išvadas ir ateityje pažada laikytis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedaryti. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant dukros I. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, kadangi laiduoti pasiryžęs asmuo gali daryti jam teigiamą įtaką.

3. Teisiamojo posėdžio metu, gautas asmens, sutinkančio būti kaltinamojo laiduotoju I. G. prašymas, kuriame prašo atleisti P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant P. J. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Nurodė, kad P. J. yra jos tėvas, puikiai sutaria. Dėl padarytos nusikalstamos veikos tėvas išgyvena, nuoširdžiai gailisi, alkoholio nevartoja. Tiki, jog iš savo netinkamo elgesio padarė teisingas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų ir mano, kad pagal asmenines savybes, veikos pobūdį turi realiais galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas bei daryti tėvui teigiamą įtaką. Kadangi gaunamas atlyginimas nėra didelis, šeimoje augina vieną vaiką, prašo skirti laidavimą be užstato.

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas (advokatas) Viktoras Firsovas prašė teismo atsižvelgti į tai, jog kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, neteistas, ieškiniai nepareikšti ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Prašo netenkinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų gynybai priteisimo, nes ginamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

5. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašymui taikyti laidavimą neprieštaravo ir siūlė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal dukters I. G. laidavimą, nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti; skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 2 metus 3 mėnesius naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones); siūloma skirti ir transporto priemonės Volvo turto konfiskavimą (išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio „Volvo“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 430 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, surašytame 2024 m. lapkričio 15 d., P. J. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, o taip pat kaltinamojo P. J. dukters I. G. prašymo atleisti kaltinamąjį pagal jos laidavimą (ne) pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, sutinkant kaltinamojo gynėjui, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 426 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė pagreitinto proceso tvarka (BPK 432 straipsnis).

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

8. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

9.1. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. J. parodė, kad jai priklausantį automobilį VOLVO, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio mėnesio pradžioje paskolino draugei I. G., kadangi ji šiuo metu neturi automobilio ir neturi galimybės nuvežti savo mažamečio vaiko į mokyklą. Susitarė, kad automobiliu naudosis tol, kol grįš jos sutuoktinis – maždaug iki gruodžio mėnesio. 2024 m. lapkričio 8 d. apie 18.30 val. paskambinusi I. G. pasakė, kad jos tėtis P. J. su jai priklausančiu automobiliu, Vievyje, padarė eismo įvykį. Kad eismo įvykį padarė būdamas neblaivus neužsiminė, greičiausiai ir pati dar nežinojo. Kartu su vyru atvykusi į įvykio vietą Vievyje, Gėlių gatvėje pamatė, kad ties posūkiu jos automobilis įsirėžęs į automobilį Mercedes-Benz. Įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai pranešė, kad jos automobilį P. J. vairavo būdamas neblaivus, todėl automobilis bus priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę. Apžiūrėjusi automobilį pamatė, kad yra sudaužytas kairės pusės žibintas, apgadintas kairės pusės bamperis, kairės pusės sparnas, apgadintas kairės pusės priekinis ratas. Pretenzijų dėl apgadinto automobilio neturi;

9.2. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. G. parodė, kad P. J. yra jos tėtis. Automobilį VOLVO 2024 m. spalio mėnesio pradžioje pasiskolino iš draugės J. J., tam, kad jos tėtis retkarčiais galėtų paimti jos sūnų iš mokyklos ir parvežti jį namo, nes jos sutuoktinis yra išvykęs į komandiruotę, o ji kartais vakarais užtrunka darbe. J. J. tam neprieštaravo. 2024 m. lapkričio 8 d. ryte ji paprašė tėčio, kad jis apie 12.00 val. po pamokų pasiimtų ir parvežtų jos sūnų namo. Tėtis parvežė sūnų namo, o kur po to nuvažiavo, kur vartojo alkoholį nežino. Tos pačios dienos vakare jos vyrui draugas atsiuntė nuotrauką, kurioje buvo užfiksuotas J. J. automobilis VOLVO sukėlęs eismo įvykį. Paskambino J. J. ir kartu nuvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje - Vievyje, Gėlių gatvėje pamatė J. J. priklausantį automobilį VOLVO, kuris kaire automobilio puse buvo įsirėžęs į automobilį „Mercedes-Benz“. Pareigūnai pasakė, kad tėtis sulaikytas, nes automobilį vairavo būdamas neblaivus. Kiek jai žinoma, tai pirmas kartas kai tėtis vairavo automobilį būdamas neblaivus;

9.3. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. V. parodė, kad automobilis Mercedes-Benz, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), jai priklauso nuosavybės teise. Automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje „Ergo“. 2024 m. lapkričio 8 d. apie 18.30 val. kartu su drauge L. K. važiavo iš Ąžuolinės kaimo link Vievio. Pravažiavus ženklą, žymintį Vievio miestelį, važiuojant Gėlių gatve ties pastatu, pažymėtu Nr. 5A, pamatė prieš ją dešine juosta atvažiuojantį automobilį VOLVO, kuris važiavo maždaug 50 km/val. greičiu. Supratusi, kad automobilio vairuotojas nespės suvaldyti automobilio, todėl kiek galėdama pasitraukė į dešinė kelio pusę ir sustojo, tačiau automobilis kaire puse rėžėsi į jos vairuojamo automobilio kairę pusę. Po smūgio su drauge išlipo iš automobilio ir priėjusi prie išlipusio kito automobilio vairuotojo pamatė, kad vyriškis, vairavęs automobilį yra visiškai neblaivus – nesiorientavo aplinkoje, svirduliavo, nerišliai kalbėjo. Tuomet draugė iškvietė policijos pareigūnus. Apžiūrėjusi automobilį pamatė, kad sudaužytas kairės pusės žibintas, apgadintas bamperis, kairės pusės sparnas, vairuotojo durelės. 2024 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į bendrovę „Compensa“, kurioje apdraustas civilinės atsakomybės draudimu automobilis, sukėlęs eismo įvykį ir pranešė apie įvykį. Kadangi padarytą žalą dėl apgadinto automobilio atlygins draudimas, civilinio ieškinio neteiks, pretenzijų neturi. Nei ji, nei L. K. jokių sužalojimų nepatyrė;

9.4. 2024 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo duomenimis, 2024 m. lapkričio 8 d. apie 19 val. atvyko į įvykio vietą, adresu Elektrėnų sav., Vievis, Gėlių g. 5A, kur galimai neblaivus vairuotojas automobiliu VOLVO, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį MERCEDES – BENZ, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir bando šalintis. Įvykio vietoje jau buvo atvykusi pajėga V2040, kurie nustatė automobilio VOLVO vairuotojo P. J. blaivumą. Pirmu tikrinimu 18.58 val. buvo nustatytas 3,33 promilės girtumas, antru tikrinimu 19.18 val. nustatytas 2,90 promilės girtumas. Automobilio Mercedes-Benz vairuotoja K. V., paaiškino, kad važiuojant Gėlių gatve link A1 kelio į jos automobilį atsitrenkė į priešpriešinę kelio eismo juostą išvažiavęs automobilis VOLVO, iš kurio išlipo akivaizdžiai neblaivus vyras, kuris norėjo pasišalinti ir prašė nekviesti policijos;

9.5. iš 2024 m. lapkričio 8 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija-pėda po pėdos negali. P. J. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš tris valandas, alkoholio kiekio matuokliu pirmo tikrinimo metu 18.58 val. nustatytas 3,33 promilės girtumas, antru tikrinimu 19.18 val. nustatytas 2,90 promilės girtumas.

10. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokurorės kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

12. Teismo vertinimu, kaltinamojo P. J. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis 2024 m. lapkričio 8 d. apie 18.37 val., Elektrėnų sav., Vievyje, Gėlių g., ties pastatu pažymėtu Nr. 5A, neblaivus, kai nustatytas 2,90 promilės neblaivumas, vairavo J. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (noras kažkur važiuoti po to, kai namuose išgėrė keturis litrus stipraus alaus). Nenustatyta, kad P. J. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: P. J. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme tol, kol nesuvaldęs vairuojamo automobilio atsitrenkė į priešpriešais atvažiuojantį automobilį „Mercedes-Benz“. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

13. Teisme gautas kaltinamojo dukters I. G. prašymas atleisti kaltinamąjį P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą.

14. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1-2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019, nutarties 5 punktas).

15. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų P. J. baudžiamojoje byloje:

15.1. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už aptartame straipsnyje nurodytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariamas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamasis įstatymas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimą priskiria nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai), todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą;

15.2. baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019, nutarties 12 punktas). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą: asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju, t. y. I. G. yra kaltinamojo P. J. dukra. Tokia aplinkybė reiškia, jog laiduotojas yra vienas iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčiais būti laiduotojais – kaltinamojo dukra. Asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju I. G. neteista, administracine tvarka nebausta, darbdavio charakterizuojama teigiamai;

15.3. teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, jog I. G. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų I. G. negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, dukrą ir tėvą siejantys tvirti santykiai, bendravimas, asmeninės savybės vienareikšmiškai darys kaltinamajam teigiamą įtaką. Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu nesumenkino tėvo padarytos nusikalstamos veikos padarymo fakto, aiškiai ir argumentuotai išreiškė neigiamą poziciją dėl tėvo padaryto nusikaltimo, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajam darys būtent bendravimu;

15.4. nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); nors eismo įvykio metu buvo apgadinta K. V. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė „Mercedes-Benz“, visgi reikalavimo priteisti turtinę žalą K. V. nereiškė, nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, o padarytą žalą dėl apgadinto automobilio atlygins draudimas. Dėl šios priežasties detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos analizė neaktuali;

15.5. pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Jau minėta, jog kaltinamasis anksčiau neteistas. Nors kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau administraciniai nusižengimai nagrinėjamos bylos kontekste didesnės teisinės reikšmės neturi (kaltinamasis anksčiau baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržais, kai jie yra įrengti; paliko automobilį stovėti kelio ženklo Nr. 528 (stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 840 (Mokamos paslaugos) galiojimo zonoje nesumokėjęs vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą; vairavo krovininę transporto priemonę N-3 kategorijos, mokamais valstybinės reikšmės keliais, nesumokėjęs transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto dydžio mokesčio už naudojimąsi keliais; vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę bei minėtai transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kaltinamasis nedirba, turi neįgalumą, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymus, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta atsitiktinai. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. G. laidavimą. Teismo vertinimu, I. G. asmenybė, taip pat kaltinamojo P. J. motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį P. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal dukters laidavimą.

17. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nedirba, turi neįgalumą, registruotas Užimtumo tarnyboje, laiduotoja I. G. dirba, gaunamas atlyginimas nėra didelis, šeimoje augina mažametį vaiką, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nenusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.

18. Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Prokurorė siūlo nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato. Teismas sprendžia, jog laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti taikant ir minimalų laidavimo terminą – vienerius metus. Ir nors kaltinamojo nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį, turi pakankamą brandą bei gyvenimiškų vertybių sistemą, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tokios aplinkybės ir leidžia teismui taikyti minimalų BK 40 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne) taikymo

19. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 2 metus 6 mėnesius (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) ir; ii) išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės Volvo piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą.

20. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos P. J. pripažino. Nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 2,90 promilės neblaivumas. Tokie P. J. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, jis rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ir gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms, kadangi posūkyje jo nesuvaldytas automobilis atsitrenkė į priešpriešais atvažiuojantį automobilį ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius P. J. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2024 m. lapkričio 11 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

21. Prokurorė taip pat kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotinos transporto priemonės VOLVO V70 vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – J. J.. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio VOLVO V70 vertė.

22. Pasisakant dėl transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimo nustatyta, kad pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė transporto priemonės VOLVO V70 kaina yra 1 430,00 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Aukštesnės grandies teismų praktikoje formuojama pozicija, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, informacija yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. duomenys yra orientaciniai, atlikti masinio vertinimo tokios markės automobiliui (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-380-813/2019, nutarties 8 punktą). Tais atvejais, kai yra pateikiama VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta tik tos kategorijos transporto priemonių vertė, ir konkrečios transporto priemonės vertinimo ataskaita (byloje siekiant įrodyti daikto rinkos vertę pateikiami tiek masinio, tiek individualaus vertinimo duomenys), tai pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-544-576/2021, nutarties 23 punktas). Teismo vertinimu, tikslesnė yra būtent VĮ „Regitra” nurodoma transporto priemonės VOLVO V70 vertė – 1 200 Eur. Teismas tokią išvadą daro todėl, kad pirkimo-pardavimo sandoris nurodo tikrą kainą rinkoje. Be to, transporto priemonė 2019 m. laidos, yra masinės gamybos ir mažai tikėtina, jog transporto priemonės vertė galėjo ženkliai padidėti, be to, transporto priemonės išorė ženkliai apgadinta (sudaužytas kairės pusės žibintas, apgadintas kairės pusės bamperis, kairės pusės sparnas, kairės pusės priekinis ratas). Teismas sprendžia, jog transporto priemonės VOLVO V70 vertė yra 1 200 Eur.

Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

23. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).

24. Nustatyta, kad kaltinamajam paskirtos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimais skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimas.

25. Teismo vertinimu, atleidus kaltinamąjį P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrus baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir laikiną specialiosios teisės sustabdymą. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinas galioti iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas (nuosprendis), o pastarajam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Dėl konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis

26. Kaltinamasis suformulavo prašymą leisti konfiskuojamą pinigų sumą mokėti dalimis, kadangi jo pajamos nėra didelės, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Nors prokurorė dėl prašymo nepasisakė, tačiau nenurodė, kad aptariamam prašymui prieštarautų.

27. Teismas pastebi, jog nei BK, nei BPK, nei Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BVK 6 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

28. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu, P. J. neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

29. Byloje gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kuria prašoma iš P. J. valstybės naudai priteisti 193,75 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Šiuo nuosprendžiu P. J. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkina ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš P. J. nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant P. J. laiduotojos I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl P. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti P. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. lapkričio 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, P. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės – automobilio VOLVO V70, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Netenkinti P. J. prašymo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą išdėstyti dalimis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę dokumento – vairuotojo pažymėjimo (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti VĮ „Regitra“, juridinio asmens kodas 110078991.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 193,75 Eur iš P. J. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės P. J., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl P. J. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.