Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-05-31 · Civilinė byla Nr. e2VP-10572-947/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-31
Bylos Nr.
e2VP-10572-947/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06545-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-10572-947/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06545-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.2.7.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 31 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys - antstolė Rima Gražienė, A. Š. (skolininkas), D. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja (išieškotoja) pareiškimu prašo teismo nustatyti, kad skolininkui A. Š. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. Š. gaunamų pajamų.

Suinteresuotam asmeniui D. Š. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka (2018 m. balandžio 4 d.) (b. l. 10). Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė.

Suinteresuotam asmeniui antstolei Rimai Gražienei procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka (2018 m. kovo 30 d.) (b. l. 9). Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė.

Suinteresuotam asmeniui A. Š. pareiškimas, jo priedai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pareikšti, įteikti 2018 m. gegužės 17 d. viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė.

Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2018 m. gegužės 17 d. (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0090/17/00621 duomenų nustatyta, kad antstolė Rima Gražienė vykdo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. išduotą teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 207,37 Eur skolos, 7,47 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (nuo 214,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 12 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 38,23 bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš A. Š. išieškotojos UAB „Sergel“ naudai (v. b. l. 1).

Antstolė, nustačiusi, kad skolininkas nedirba, transporto priemonių, nekilnojamojo turto, piniginių lėšų neturi, tačiau yra sudaręs santuoką su D. Š., kuri dirba VšĮ „Eimanta“, 2018 m. vasario 26 d. priėmė patvarkymą Nr. S-845, pasiūlydama išieškotojai UAB „Sergel“ per 20 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl A. Š. turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. įskaitant pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0090/17/00621 duomenų matyti, kad skolininko sąskaitoje piniginių lėšų nėra, nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise ar transporto priemonių jis neturi, nedirba, socialinių išmokų negauna (v. b. l. 12–13, 15–16, 18, 26). Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, atsirado pagrindas vykdyti išieškojimą iš skolininko turto dalies, įeinančios į jungtinę nuosavybę.

Nustatyta, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. Š. (v. b. l. 17). Byloje nėra duomenų, kad santuoka nutraukta. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatyta, kad bylų dėl suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo ar separacijos (gyvenimo skyrium) nustatymo iškelta nebuvo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taip pat byloje nėra duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 3.101–3.108 straipsnių nuostatas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininko sutuoktinė D. Š. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš VšĮ „Eimanta“ (v. b. l. 22). Vedybų sutarčių registre duomenų apie sudarytą vedybų sutartį nėra (v. b. l. 23). Remiantis aukščiau paminėtomis įstatymo nuostatomis, skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos iš darbinės veiklos laikomos bendrąja skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

Dėl skolininko ir jo sutuoktinės bendro turto arešto

Pažymėtina, kad nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015; 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-712-658/2016).

Antstolė 2017 m. gruodžio 14 d. turto arešto aktu Nr. 0090/17/00621/S-2628 areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, gaunamą VšĮ „Eimanta“ (v. b. l. 24–25), ir tokiu būdu įvykdė imperatyvią sąlygą, tam kad būtų galima nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį.

Skolininkui neturint turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalių, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad skolininkas ir jo sutuoktinė jokiais įrodymais nepaneigė įstatymų numatytų prezumpcijų dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės ir lygių dalių principo, pareiškimas tenkinamas, nustatoma, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis D. Š. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų.

Grąžinti antstolei Rimai Gražienei vykdomąją bylą Nr. 0090/17/00621.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė