Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-12-17 · Civilinė byla Nr. 2-14562-1009/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-17
Bylos Nr.
2-14562-1009/2018
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01161-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Atsakovas
A. A.
Civilinė byla Nr. 2-14562-1009/2018Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01161-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.6.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 17 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Alba prima“ ieškinį atsakovui A. A. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3000,00 Eur žalos (administravimo išlaidų) atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, tuo atveju jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą ir jo nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Formaliai įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2018‑06-01 nutartimi VšĮ „Arminmedis“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė MB „Alba prima“ (b. l. 10-12). Šiaulių apygardos teismo 2018-07-27 nutartimi buvo nuspręsta bankrutuojančiai VšĮ „Arminmedis“ taikyti supaprastintą bankroto procesą (b. l. 14-15). Šiaulių apygardos teismo 2018-08-13 nutartimi ieškovo prašymas dėl administravimo išlaidų sąmato patvirtinimo buvo tenkintas iš dalies ir patvirtinta 3000,00 Eur (administratorius prašė patvirtinti 5500,00 Eur sumą) administravimo išlaidų suma (b. l. 18-19). Šiaulių apygardos teismo 2018-08-13 VšĮ „Arminmedis“ pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto (b. l. 20-21). Šalindamas ieškinio trūkumus ieškovas teismui pateikė administravimo išlaidų detalizavimą ir jas pagrindžiančius dokumentus (b. l. 32-40). Detalizuodamas prašomas priteisti administravimo išlaidas ieškovas nurodo, kad viso patyrė 3000,00 Eur sumą, kuri susideda iš: 1) 74,69 Eur transporto išlaidos; 2) 53,00 Eur ryšio paslaugos; 3) 57,90 Eur kanceliarinės išlaidos; 4) 120,00 Eur dokumentų ruošimas archyvui; 5) 26,54 Eur statusų registravimas; 6) 118,65 Eur elektros energija, šildymas visai bankroto procedūrai; 7) 65,00 Eur biuro, biuro įrangos nuoma visai bankroto procedūrai; 2484,22 Eur administratoriaus išlaidos.

Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K 3 344/2014). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2018-04-12 nutartis civilinėje byloje e3K-3-148-219/2018). Taigi būtent bankroto administratorius, reikšdamas reikalavimą ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytu pagrindu, privalo pagrįsti, kokios lėšos iš tiesų yra patirtos supaprastinto bankroto proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-313/2018).

Bankroto administratorius, reikšdamas ieškinį dėl neapmokėtų administravimo išlaidų priteisimo, nebaigus bankroto procedūrų ir neišregistravus įmonės, turi įrodyti kiek atlyginimo jam priklauso (visą atlyginimą bankroto administratorius turi teisę gauti tik atlikęs visas bankroto procedūras) ir kokias faktines išlaidas jis patyrė. Administravimo išlaidų teisinė prigimtis bei paskirtis reikalauja, kad turi būti priteisiamos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, pagrįstos įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-6-253/2018).

ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis numato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintas išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamas išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiktos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veikiai mokamą atlyginimo dalį (Panevėžio apygardos teismo 2018-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-367-198/2018).

Ieškiniu ieškovas prašo priteisti 515,78 Eur administravimo išlaidų, neįskaitant administratoriaus atlyginimo: 74,69 Eur transporto išlaidos; 53,00 Eur ryšio paslaugos; 57,90 Eur kanceliarinės išlaidos; 120,00 Eur dokumentų ruošimas archyvui; 26,54 Eur statusų registravimas; 118,65 Eur elektros energija, šildymas visai bankroto procedūrai; 65,00 Eur biuro, biuro įrangos nuoma visai bankroto procedūrai.

Nagrinėjamu atveju administratorius teismui pateikė duomenis apie išlaidas, susijusias jo įmonės patalpų nuoma ir jų išlaikymu (ryšio paslaugos, elektros energija, šildymas, biuro ir biuro įrangos nuoma). Tačiau šios išlaidos objektyviai vertinant negali būti laikomos būtinomis tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Visos šios išvardintos išlaidos administruojant įmonę yra patiriamos nepriklausomai nuo bankrutuojančios įmonės vadovo veiksmų, t. y. nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokio pobūdžio išlaidos yra įprastos veikos sąnaudos vykdant bet kokią veiklą, todėl atsakovui nekyla pareiga jas atlyginti (Vilniaus apygardos teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1341-611/2018).

Taip pat ieškovas prašo priteisti 74,69 Eur transporto išlaidų, teismui pateikė du kvitus – 2018-09-23 54,31 Eur sumai ir 2018-11-19 20,38 Eur sumai. Tačiau nei ieškinyje, nei šalinant ieškinio trūkumus bei pateikiant papildomus dokumentus ieškovas nenurodė, kodėl buvo patirtos nurodyto dydžio transporto išlaidos. Kaip matyti iš teismui pateiktų Šiaulių apygardos teismo nutarčių bei informacinės sistemos Liteko duomenų bankroto bylos nagrinėjimas Šiaulių apygardos teisme iki šiol vyko rašytinio proceso tvarka, taigi ieškovui būtinybės vykti į teismo posėdžius nebuvo, taip pat kaip jau buvo minėta bankrutuojanti įmonė neturi kitų civilinių bylų teismuose, taip pat jokio turto, kurį reiktų realizuoti (vykti jo apžiūrėti ir pan.). Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad šioje byloje ieškovas neįrodė, kad patyrė 74,69 Eur transporto išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl administravimo išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 204,44 Eur administravimo išlaidų.

Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį bankroto administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriui nebuvo nustatytas konkretus atlyginimas, todėl būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d.) Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo 1 priede nustatyta, kad įmonei, kuriai taikomas supaprastintas bankroto procesas, yra taikomi 3 minimalūs administratoriaus atlyginimo dydžiai, išreikšti minimaliosiomis mėnesinėmis algomis. Šiuo konkrečiu atveju teismas neturi pagrindo nustatyti didesnį atlyginimo dydį, kaip to prašo ieškovas, nes įmonė bankroto byloje turėjo tik vieną kreditorių, neturi jokio nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, veiklos nevykdė, taip pat įmonei teismuose nebuvo iškelta civilinių bylų, kuriuose bankroto administratorius turėjo atstovauti įmonei.

Nuo 2017-01-01 minimali mėnesinė alga – 400,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-10-11 nutarimas Nr. 814 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio). Todėl įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, administratoriaus darbo apimtį vykdant bankroto procedūrą, teismas laiko, kad administratoriaus prašymas dėl atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 1200,00 Eur (400,00 Eur x 3).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas nagrinėjamu atveju, teikdamas ieškinį turėjo sumokėti 90,00 Eur žyminio mokesčio. Laikant, kad patenkinta 46,81 proc. ieškinio reikalavimų (prašoma priteisti suma 3000,00 Eur, priteista suma 1404,44 Eur), iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei 42,00 Eur žyminio mokesčio (90x46,81=42,13 Eur) ir 2,54 Eur pašto išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalies nuostatas piniginės prievolės, įskaitant žyminį mokestį, turi būti apvalinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1404,44 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018‑10-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo mažosios bendrijos „Alba prima“, įmonės kodas 304097569, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 44,54 Eur (keturiasdešimt du eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalies nuostatomis jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Teisėja Sigita Kazlauskienė