Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2024-10-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-288-1226/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-17
Bylos Nr.
eII-288-1226/2024
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00190-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Egidijus Selvenis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-288-1226/2024Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00190-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 1.5.4; 16.11.6; 21.10.4; 21.11.3. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Selvenis,sekretoriaujant R. L.,dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei E. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2024-09-06 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2024-09-06 nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Nr. (duomenys neskelbtini) I. G. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. I. G. buvo nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2024-08-15 08.21 val., vairavo transporto priemonę – automobilį BMW 318d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,20 prom. neblaivumas. Tokiu būdu I. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – ir KET) 14 punktą.

2024-09-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas I. G. skundas dėl institucijos 2024-09-06 nutarimo pakeitimo, kuriuo prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

Skunde nurodoma, kad I. G. prisipažįsta padaręs pažeidimą, savo kaltės neginčija ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Prašo pakeisti priimtą nutarimą, atsižvelgiant į tai, kad jam buvo nustatytas lengvas neblaivumas. Pažymi, kad administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios, kadangi prieš viruojant automobilį nesijautė neblaivus, jei būtų jautęs – nebūtų vairavęs. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu, kadangi nebuvo jokių neblaivumo požymių. Nurodo, kad alkoholį vartojo 2024-08-14 vakare ir neįvertino alkoholio poveikio organizmui, todėl ryte vairavo automobilį. Pažymi, kad vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Dėl paskirtos piniginės nuobaudos patyrė didžiulę finansinę naštą. Iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 13 metų vairavimo stažą. Teigia esąs doras visuomenės narys, įgijęs profesinį išsilavinimą, besirūpinantis šeima, mažamečiais vaikais, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Taip pat nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, nes vykdant funkcijas pagal darbo sutartį yra privaloma vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę. Akcentuoja, kad netekęs teisės vairuoti netektų ir darbo, taip prarasdamas vienintelį pajamų šaltinį, kuris apsunkintų turimų finansinių įpareigojimų vykdymą ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą. Taip pat nurodo, kad augina 2 mažamečius vaikus ir siekiant užtikrinti mažamečių vaikų saugų patekimą į ugdymo įstaigas, užsiėmimus ir treniruotes reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat teisė vairuoti transporto priemones reikalinga pasirūpinti vieniša, garbaus amžiaus uošviene, kurią reikia dažnai lankyti bei rūpintis. Paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę, būtų pakankamai paveiktas, bei būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, pritaikant ANK 36 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

Pateiktame Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime į skundą prašoma palikti Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-09-06 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas ir Šiaulių apskr. VPK ANBNS nuomone, nėra pagrindo taikyti LR ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti pareiškėjo I. G. prašymą. Taip pat remiantis teismų praktika, Šiaulių aps. VPK ANBNS nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytų administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, skyrimas pareiškėjui 422 straipsnio 6 dalyje numatytiems laikotarpiams prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad, atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, pareiškėjui I. G. minėtos administracinio poveikio priemonės buvo paskirtos minimaliems 6 dalyje numatytiems terminams.

Teismo posėdyje pareiškėjas I. G. nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pareiškėjui pranešta tinkamai, todėl skundas išnagrinėtas pareiškėjui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdyje Institucijos atstovas prašė I. G. skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš teismui pateikto skundo matyti, jog byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir I. G. kaltės nėra, bylos duomenys (paties I. G. parodymai, administracinio nusižengimo protokolas, kelių policijos skyriaus specialisto tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas bei kiti administracinio nusižengimo medžiagos duomenys) akivaizdžiai patvirtina, kad I. G. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, t. y. prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su I. G. skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės dydžiu ir galimybe taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skundžiamu nutarimu I. G. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Šiame straipsnyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą nuo 800 iki 1100 Eur, o šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, I. G. skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – yra privaloma ir jos neskirti galima tik taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra.

Teismas įvertinęs I. G. padarytą administracinį nusižengimą, pažymi, kad asmens padarytas administracinis nusižengimas, automobilio vairavimas esant neblaiviam, yra vienas šiurkščiausių su KET pažeidimais susijusių administracinių nusižengimų, keliantis realią grėsmę žmonių gyvybei, eismo saugumui, sveikatai ar turtui. Nors I. G. skunde teigia, kad vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, tačiau teismas pažymi, jog tai nepaneigia grėsmės kilimo fakto ir nesumažina pažeidimo pavojingumo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2024-08-14 vakare, vartojo alkoholį ir neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui 2024-08-15 ryte, vairavo automobilį, kadangi nesijautė neblaivus. Tokius pareiškėjo argumentus, susijusius su alkoholio vartojimo aplinkybėmis ir savijauta prieš važiavimą, teismas vertina kaip objektyviai nepagrįstus. Pažymėtina, jog tiek iš 2024-08-15 tarnybinio pranešimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, tiek dėl neblaivumo nustatymo akte ir alkoholio kiekio matuoklio žurnale užfiksuotos informacijos matyti, kad alkoholio kiekis pareiškėjo organizme didėjo. Tai yra pirmuoju tikrinimu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,20 promilių neblaivumas (paklaida ±1,7 prom.), o antruoju tikrinimu – 1,29 promilių neblaivumas (paklaida ±1,7 prom.), kas leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad alkoholį I. G. buvo vartojęs tik iš vakaro. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui iš burnos sklido alkoholio kvapas, taigi jam buvo nustatytas vienas iš akivaizdžių neblaivumo požymių ir pažeidėjas, būdamas suaugęs bei psichiškai sveikas, turėdamas ilgametį vairavimo stažą, privalėjo suvokti, kad vartojęs alkoholinius gėrimus jis negali vairuoti. Tokia pareiškėjo būsena neabejotinai padarė įtaką jo gebėjimams vairuoti transporto priemonę. Vien tai, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus I. G. nepadarė ir kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, savaime nereiškia, jog savo neteisėtais veiksmais pažeidėjas nekėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Teismas pažymi, jog vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su nubausto asmens asmeniniais interesais (reikalinga darbo funkcijoms atlikti, pasirūpinti vaikais, uošviene ir jų poreikiais), negali būti laikomas pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos (nagrinėjamu atveju – administracinio poveikio priemonės) skyrimo. Pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki nusižengimo padarymo, tačiau jos nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų I. G. nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo, kai ji sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų kilti pasekmių. Tokiais veiksmais jis prisiėmė riziką ir kilusias pasekmes dėl jo padaryto nusižengimo. Įstatymų leidėjas neatsitiktinai nustatė griežtą atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam ir lengvinti tokio pažeidėjo teisinę padėtį, vadovaujantis vien formaliais ir pažeidėjos interesus atitinkančiais argumentais, nėra pagrindo, todėl teismas sprendžia, jog visas griežtas teisines pasekmes ir atsiradusius nepatogumus lėmė tik pačios I. G. neatsakingas ir neteisėtas elgesys, ignoruojant teisės aktų reikalavimus.

Bylos medžiaga patvirtina, kad I. G. prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Į tai buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, bei tai turėjo įtakos parenkant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas I. G. dar labiau švelninti atsakomybę. Pažymėtina, kad I. G. kritiškai nevertina savo elgesio. Nors jis ir prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, tačiau neigia tokiu poelgiu sukėlęs pavojų eismo dalyviams, priešingai – pateisina savo elgesį, nurodydamas, kad nors ir iš vakaro vartojo alkoholį, tačiau ryte manė galintis vairuoti ir vairuodamas nesukėlė niekam pavojaus. Be to, I. G. yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Nors pažeidimai ir nesusiję su vairavimu esant neblaiviam, tačiau neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir rodo, kad jis nėra visiškai drausmingas ir atsakingas vairuotojas, išvadų iš jam anksčiau paskirtų nuobaudų nepadarė. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, duomenis apie ankstesnius I. G. baustumus, daroma išvada, kad nėra pagrindo I. G. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti arba skirti trumpesniam terminui.

Teismas konstatuoja, kad I. G. paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtą minimalią įstatymo nustatytą poveikio priemonę ar jos neskirti nėra pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai nebuvo žinomos bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti skundą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, todėl I. G. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. G. skundo ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2024-09-06 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Egidijus Selvenis