Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-539-260/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-02
Bylos Nr.: e2A-539-260/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-24889-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Eurelus“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Miesto renesansas“

Kategorijos

2.1.2.4Negaliojantys sandoriai

Civilinė byla Nr. e2A-539-260/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24889-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.; 2.1.2.4.1.;2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.4.1.2.; 2.2.2.3.2.; 2.2.2.3.2.1.; 2.6.8.4.; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurelus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-455-713/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto renesansas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurelus“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje D. G., dėl sumokėto avanso ir netesybų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl preliminarios sutarties pripažinimo niekine.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Miesto renesansas“ 2016 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Eurelus“ 10 000 Eur sumą (sumokėtą avansą), 10 000 Eur baudą, įstatymo nustatytas 6 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys 2016 m. spalio 10 d. sudarė Preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį ir įsipareigojo ateityje, iki 2016 m. spalio 30 d., sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, kuria atsakovė parduos jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą ir pastatą - (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovei, o ieškovė juos nusipirks už 210 000 Eur. Prieš sutarties sudarymą ieškovė įsitikino, jog daiktai nuosavybės teise priklauso atsakovei, atsakovės teisė disponuoti parduodamais daiktais nėra apribota, o direktorius eina juridinio asmens vadovo pareigas ir turi teisę sudaryti sutartį. Ieškovė sumokėjo atsakovei 10 000 Eur avansą, tačiau atsakovė nesudarė pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties, negrąžino sumokėto avanso, nepateikė jokios informacijos, apie prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą laiku, gavusi ieškovės pretenziją į ją nereagavo. Vėliau, UAB „Eurelus“ laikinai paskirtas administratorius informavo ieškovę, jog sutartyje sutartomis sąlygomis neketina vykdyti sutarties, o pats sutarties vykdymas stabdomas. Ieškovė tapo atsakovės akcininkų nesutarimų įkaite. Ieškovė nėra ir negali būti atsakinga už vidinius atsakovės akcininkų konfliktus, tokie konfliktai negali pateisinti privataus savo rizika veikiančio juridinio asmens sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Atsakovė turi grąžinti ieškovei sumokėtą 10 000 Eur avansą ir sumokėti sutartyje numatytą 10 000 Eur baudą (netesybas).

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Eurelus“ 2017 m. kovo 28 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog sudarius 2016 m. spalio 10 d. preliminarią sutartį, netrukus 2016 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-43884-734/2016 dėl UAB „Eurelus“ akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, akcininkų sprendimo paskirti vadovą panaikinimo, uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos grėsmę. Buvo paskirtas bendrovės turto administratorius UAB „Avere“, kuris nustatė, kad atsakovė ieškovės sumokėto avanso neturi. Greičiausiai tai, ką ieškovė sumokėjo (jeigu sumokėjo), buvo pasisavinta galimai neteisėtai veikiančių bendrovės vadovo ir akcininkų. Dėl to ir nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

Šalies argumentai

4. Atsakovė UAB „Eurelus“ 2017 m. gegužės 16 d. pateikė teismui priešieškinį ir 2017 m. gegužės 22 d. patikslintą priešieškinį, kuriuose prašė teismo pripažinti niekine tarp UAB „Miesto renesansas“ ir UAB „Eurelus“ 2016 m. spalio 10 d. sudarytą preliminarią sutartį. Nurodė, kad atsakovė verčiasi nekilnojamo turto vystymu ir prekyba, jai priklauso daug nekilnojamo turto: butai, žemės sklypai, statiniai ir su turtu susijusios turtinės teisės. Atsakovė atsitiktinai sužinojo, kad nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. yra įregistruotas naujas vadovas D. G. ir tą pačią dieną išregistruotas vienintelis akcininkas bendrovė „Eurelus“. Ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama atsakovės akcijų perleidimo sandorius pripažinti negaliojančiais, akcininkų sprendimą paskirti vadovą panaikinti. Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-245-734/2018 pripažino negaliojančiais ab initio (nuo jo sudarymo momento) ieškovo (duomenys neskelbtini) registruoto ribotos atsakomybės juridinio asmens „ENTRILIUM“ EOOD 2015 m. balandžio 21 d. sandorius dėl atsakovės UAB „Eurelus“ 100 akcijų pirkimo-pardavimo, pripažino negaliojančiu 2015 m. balandžio 20 d. įgaliojimą Nr. 012 ir pripažino neteisėtu ir negaliojančiu UAB „Eurelus“ akcininkų 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą atšaukti direktorių iš pareigų ir skirti naują direktorių D. G.. 2016 m. spalio 10 d. preliminarioji sutartis buvo sudaryta siekiant sudaryti kitą, pagrindinę sutartį iki 2016 m. spalio 30 d.. Preliminarią sutartį pasirašė atsakovės UAB „Eurelus“ neteisėtai paskirtas vadovas D. G., kuris neturėjo teisės vykdyti vadovo funkcijų – priimti sprendimą parduoti turtą ir sudaryti turto pardavimo sutartį. Atsakovė vertina, kad sudaryta preliminari sutartis yra niekinė, kadangi pažeidžia imperatyvias įstatymo normas (CK 1.80 str.), Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 34 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kadangi nebuvo priimtas atsakovės UAB „Eurelus“ sprendimas perleisti turtą. Taip pat sudarytas sandoris yra niekinis ir negaliojantis civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei, kadangi sutartį iš atsakovės pusės pasirašė nusikalstamu būdu paskirtas vadovas. Sutartis iš atsakovės pusės buvo sudaryta tik dėl to, kad nusikalstamu būdu būtų užvaldytos atsakovės akcijos ir pakeistas vadovas. Tokia sutartis niekinė, ji šalims nesukelia teisinių pasekmių.

Atsiliepimas

5. Ieškovė UAB „Miesto renesansas“ 2017 m. birželio 14 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Eurelus“ patikslintą priešieškinį, kuriame prašė teismo atsakovės priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė, nenurodė jokių argumentų kad ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos yra imperatyvios. Atsakovės direktorius sutartį sudarė, pažeisdamas savo bendrovės valdymo organų kompetenciją, todėl reikalavimą turėjo reikšti CK 1.82 straipsnio pagrindu ir įrodinėti ieškovės nesąžiningumą, o ne ieškinį reikšti 1.80 straipsnio pagrindu. Ieškovė, prieš sudarydama preliminarią sutartį, veikė sąžiningai, apie būsimą pirkimo objektą, ieškovės valdymo organus pasitikslino VĮ Registrų centre, jokių apribojimų neradus, ieškovei nekilo jokių abejonių dėl sudaromo sandorio teisėtumo. Byloje nėra pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsakovės direktoriaus nusikalstamus veiksmus, taigi, ir prieštaravimą gerai moralei, kurie būtų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei UAB „Miesto renesansas“ iš atsakovės UAB „Eurelus“ 10 000 Eur avansą, 10 000 Eur netesybas, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 722,38 Eur bylinėjimosi išlaidas bei iš atsakovės UAB „Eurelus“ valstybei 11,32 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 10 d. ieškovė UAB „Miesto renesansas“ ir atsakovė UAB „Eurelus“ sudarė Preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį. Šalys susitarė iki 2016 m. spalio 30 d. sudaryti pagrindinę sutartį (sutarties 4.1. p.), kuria atsakovė parduos, o ieškovė nusipirks atsakovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: pastatą - (duomenys neskelbtini), bendras plotas 3 286,62 kv. m., unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ir 0,6931 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 210 000 Eur kainą (sutarties 5.1. p.). Po sutarties pasirašymo, 2016 m. spalio 11 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 10 000 Eur avansą (sutarties 5.2.1 p.), kuris turėjo būti įskaitytas į turto pardavimo kainą (5.2.2 p.). Šalys nustatė pagrindinės sutarties sudarymo terminą – iki 2016 m. spalio 30 d. (4.1 p.), susitarė, jog sutarties sąlygas pažeidusi šalis turės sumokėti kitai šaliai 10 000 Eur baudą, o pardavėjas (atsakovė) dar ir grąžinti gautus 10 000 Eur nedelsdamas per 5 kalendorines dienas, pagal pirmąjį pirkėjo pareikalavimą (sutarties 7.2 p.). Tokios sutarties sąlygos atitinka preliminariosios sutarties – susitarimo požymius, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „Eurelus“ VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d.. Bendrovės vieninteliu akcininku nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d. buvo UAB „Entrilium“ O. L. nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d. UAB „Eurelus“ vadovavo (duomenys neskelbtini) pilietis S. I. R.. D. G. direktoriumi paskirtas 2016 m. rugsėjo 19 d. Duomenys apie akcininkų ir bendrovės vadovo pasikeitimą įregistruoti 2016 m. rugsėjo 29 d. 2016 m. spalio 10 d. Preliminarią sutartį pasirašė įregistruotas vadovas D. G.. 2018 m. birželio 14 d. priimtas sprendimas Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-245-734/2018, kuriuo pripažinti negaliojančiais 2015 m. balandžio 21 d. sandoriai dėl atsakovės UAB „Eurelus“ 100 akcijų pirkimo-pardavimo fiziniams asmenims, pripažintas negaliojančiu (duomenys neskelbtini) registruoto ribotos atsakomybės juridinio asmens „ENTRILIUM“ EOOD 2015 m. balandžio 20 d. įgaliojimas Nr. 012, kurio pagrindu neteisėtai buvo perleistos akcijos kitiems asmenims ir pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu UAB „Eurelus“ akcininkų 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimas paskirti UAB „Eurelus“ direktoriumi D. G..

8. Vertindamas tarp šalių sudarytą preliminariąją sutartį, teismas nurodė, kad sutartis yra rašytinė, joje šalys susitarė dėl visų esminių sąlygų: iki 2016 m. spalio 30 d. sudaryti kitą –pagrindinę – sutartį, atsakovė įsipareigojo iki pagrindinės sutarties pasirašymo atlikti tam tikrus veiksmus, reikalingus notarinei sutarčiai sudaryti (sutarties 4.2 p.), o apie atliktus veiksmus sutarties 4.2.2 punkte įsipareigojo pranešti raštu ieškovei per 14 d. nuo sutarties sudarymo dienos (2016 m. spalio 10 d.). Ieškovė sumokėjo atsakovei sutartyje aptartą 10 000 Eur avansą, šalys susitarė, jog įmokėtas avansas bus įskaitytas į bendrą perkamo daikto kainą (sutarties 5.1 p., 5.2 p.). Teismas laikė, jog šalių sudarytos sutarties sąlygos atitinka preliminariosios sutarties – susitarimo požymius, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė, pagal sutarties 7.2 punktą sutartą 10 000 Eur avansą atsakovei pervedė kitą dieną po sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2016 m. spalio 11 d.. Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė, pagrindinės sutarties iki 2016 m. spalio 30 d. nesudarė, avanso negrąžino. Atsakovė pripažino, jog buvo susitarusi su ieškove dėl pastato - kareivinių ir žemės sklypo pardavimo ieškovei, 10 000 Eur avanso sumokėjimo, pripažino avanso gavimo faktą. Kadangi atsakovė pagrindinės sutarties nesudarė, o susitarimas yra teisiškai įpareigojantis aktas, teismas sprendė, jog jo nevykdanti šalis (atsakovė) privalo grąžinti ieškovei gautą avansą (sutarties 7.2 p.) kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

9. Spręsdamas dėl netesybų teismas nurodė, kad Sutarties 7.2. punkte įtvirtinta atsakovės pareiga mokėti 10 000 Eur netesybas netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atveju. Tame tarpe ir tuomet, kai pagrindinė (notarinė) pirkimo - pardavimo sutartis preliminarioje sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis nesudaroma dėl to, kad atsakovė neįvykdė ar netinkamai vykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus arba atsakovė nepagrįstai vengė arba atsisakė sudaryti pagrindinę (notarinę) pirkimo - pardavimo sutartį. Pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo pagal sutarties 4.2.1 ir 4.2.2 punktus. Ieškovė 2016 m. spalio 26 d., 2016 m. lapkričio 18 d. pretenzijomis ragino atsakovę įvykdyti sutartį, tačiau tokie raginimai teigiamų rezultatų nedavė. Aplinkybę, kad Vilniaus apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-245-734/2018, kurioje buvo sprendžiamas atsakovės akcininkų tarpusavio konfliktas, teismas laikė nereikšminga pateisinant sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Nurodė, jog atsakovė yra privatus juridinis asmuo ir bet kokie sandoriai sudaryti net ir pažeidžiant privataus juridinio asmens organų kompetenciją yra galiojantys ir turi būti visa apimti vykdomi, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog kita sandorio šalis buvo nesąžininga (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovė ieškovės nesąžiningumo neįrodė (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Pagrindinis civilinių teisinių santykių sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnis). Sutarties 7.2 p. atsakovė prisiėmė pareigą mokėti fiksuotas 10 000 Eur dydžio netesybas netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atveju, tame tarpe ir tuo atveju, kai pagrindinė (notarinė) pirkimo - pardavimo sutartis sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis nesudaroma dėl to, kad atsakovė neįvykdė ar netinkamai vykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus arba atsakovė nepagrįstai vengė arba atsisakė sudaryti pagrindinę (notarinę) pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovė neįvykdė sutarties 4.2.1. ir 4.2.2. p. prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko nebuvo sudaryta pagrindinė (notarinė) pirkimo - pardavimo sutartis. Dėl to atsakovė turi sumokėti sutartyje numatytą 10 000 Eur netesybų sumą (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal atsakovės priešieškinio reikalavimus spręsdamas dėl CK 1.80 straipsnio normos taikymo, kai sandoris sudaromas pažeidžiant įstatyme nustatytą valdymo organų kompetenciją, ir dėl ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 3 punkto imperatyvaus pobūdžio, teismas nurodė, kad įstatymas tiesiogiai įtvirtina teisę bendrovės įstatuose nustatyti tiek didesnę, tiek mažesnę ilgalaikio turto vertės dalį, dėl kurios būtinas valdybos sprendimas. Be to, bendrovėje valdyba gali būti nesudaroma, o tokiu atveju jos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas (ABĮ 37 straipsnio 10 dalis). UAB „Eurelus“ valdyba nesudaryta, bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis bendrovės valdymo organas – vadovas (įstatų 12 punktas). Pati atsakovė pripažino (patikslinto priešieškinio pareiškimo 19 punktas), kad bendrovės vadovas priima sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo, perleidimo ir nuomos, visais atvejais kai šio ilgalaikio turto vertė didesnė kaip 144,81 Eur. ABĮ 37 straipsnio 10 dalies norma leidžia ją modifikuoti, keičiant ilgalaikio turto vertės dalį, lyginamą su įstatiniu kapitalu, t. y. leidžia ją nusistatyti individualiai bendrovės įstatuose. Teismas nurodė, jog ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 3 punkte nėra jokių aiškių draudžiamųjų žodžių, kuriais remiantis, būtų galima daryti išvadą apie imperatyvų jos pobūdį, todėl šią teisės normą laikė dispozityvaus, o ne imperatyvaus pobūdžio. Taip pat nurodė, jog būtina nustatyti ar pažeistas viešasis interesas. Įmonės, vykdydamos savo ūkinę veiklą, paprastai siekia pelno. Atsakovė, sudarytos preliminarios sutarties pagrindu, siekė pelno, t. y. sudaryti realų sandorį, pardavus nekilnojamą turtą, gauti 210 000 Eur pajamas. Sandorį sudarė du privatūs juridiniai asmenys, siekdami tenkinti privačius interesus. Nenustatęs viešojo intereso pažeidimo ir ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 3 punkto imperatyvo teismas pripažino, kad nėra pagrindo pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį pripažinti sutartį niekine.

11. Teismas pripažino, kad atsakovei neįrodžius kitos ginčo sutarties šalies – ieškovės UAB „Miesto renesansas“ – nesąžiningumo, preliminarioji sutartis negali būti pripažinta negaliojančia CK 1. 82 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė, kaip apdairus, sąžiningas ir protingas subjektas, prieš pasirašydama sutartį įsitikino, kad atsakovė nuosavybės teise valdo sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, kad sutartį pasirašantis asmuo yra tinkamas atsakovės atstovas, registruotas ir išviešintas Juridinių asmenų registre, yra PVM mokėtojas. Atsakovė UAB „Eurelus“ deklaravo vienasmenį vadovą, kuris pagal UAB „Eurelus“ įstatų 12 dalies 2 punktą turėjo galią veikti bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaryti sandorius, atstovauti bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis; sutarties 3.2.6 punkte bendrovės vardu deklaravo, kad yra visi būtini leidimai, sutikimai, patvirtinimai ir įgaliojimai sudaryti sutartį, sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo protingumo ir šalių lygiateisiškumo principais, nėra viršyta vadovo kompetencija sudarant sutartį. Visos sutarties sudarymo aplinkybės šalims buvo žinomos (sutarties 3.1.5 p.); kiekviena šalis patvirtino, kad sutarties 3.1 – 3.3 punktuose nurodyti pareiškimai ir garantijos yra teisingi ir tikslūs, o kita šalis sutartį sudaro remdamasi šiais pareiškimais. Sutarties 3.5 punkte nurodyta, kad 3.1. – 3.3 punktuose nurodyti pareiškimai ir garantijos sudarant pagrindinę sutartį turi būti tikslūs, teisingi ir pilni. Sutartį pasirašė direktorius D. G., 2016 m. rugsėjo 29 d. VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre įregistruotas vadovu, dėl ko pripažįstama, jog ieškovė veikė sąžiningai, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kita sandorio šalis sudarydama preliminarią sutartį veikia nesąžiningai.

Šalies argumentai

12. Spręsdamas dėl sutarties pripažinimo niekine CK 1.81 straipsnio pagrindu, teismas nurodė, kad atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji 2016 m. spalio 11 d. pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl penkių (duomenys neskelbtini) piliečių ir atsakovės direktoriaus D. G. galimai atliktų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas), tačiau nepatvirtina, kad buvo priimtas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl buvusio UAB „Eurelus“ vadovo D. G. veiksmų. Patikrinęs teismų informacinę sistemą „LITEKO“, dėl D. G. veiksmų, teismas nenustatė, kad teismuose šio asmens atžvilgiu būtų užvesta baudžiamoji byla ar priimtas nuosprendis. Todėl, nenustatęs duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, priimtą nuosprendį dėl buvusio UAB „Eurelus“ vadovo D. G. veiksmų, teismas atsakovės pateiktus įrodymus laikė nesudarančiais pagrindo spręsti, jog jo pasirašyta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, dėl ko neturėjo pagrindo pripažinti ją niekine ir negaliojančia pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Eurelus“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Miesto renesansas“ ieškinį atsakovei UAB „Eurelus“ atmesti, o atsakovės UAB „Eurelus“ priešieškinį ieškovei UAB „Miesto renesansas“ tenkinti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas pažeidė procesinės (CPK 329 straipsnis) bei materialinės (CPK 330 straipsnis) teisės normas, t. y. teismas pažeidė CPK 263 straipsnį, 270 straipsnį, reglamentuojančius teismo sprendimo turinį, taip pat CPK 178 straipsnį, reglamentuojantį įrodinėjimo pareigos paskirstymą. Be to, teismas netinkamai taikė ir aiškino civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos neegzistuoja, nes preliminari sutartis buvo sudaryta neteisėtai paskirto atsakovės vadovo, kuris neturėjo teisės veikti įmonės vardu.

1.2. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės priešieškinį, netinkamai aiškino CK 1.81 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sandorio, prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei, pripažinimą negaliojančiu bei nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį. D. G., kuris atsakovo vardu pasirašė ginčijamą preliminariąją sutartį, neteisėti veiksmai buvo konstatuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimu, priimtu nagrinėjant bylą dėl akcijų, t. y. buvo pripažinta, kad D. G. veikė neteisėtai, galimai nusikalstamai.

Atsiliepimas

14. Ieškovė UAB „Miesto renesansas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės UAB „Eurelus“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės kilimo sąlygas ir teisėtai bei pagrįstai priteisė 10 000 Eur baudą ieškovės naudai. Nėra ginčo tarp šalių, kad jų sudaryta sutartis atitinka galiojančios preliminariosios sutarties požymius, nurodytus CK 6.165 straipsnyje, t. y. sutartis buvo sudaryta raštu, sutarties šalys susitarė, jog ateityje, t. y. iki 2016 m. spalio 30 d. (sutarties 4.1. p.) jos sudarys pagrindinę nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovė, byloje egzistuoja ir teismas nustatė reikalingas sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti.

2.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovės naudai iš atsakovės grąžinti 10 000 Eur avansą. 10 000 Eur avansas 2016 m. spalio 11 d. ieškovės atsakovei buvo sumokėtas banko pavedimu, 2017 m. liepos 5 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas aiškiai nurodė, kad neginčija 10 000 Eur gavimo, ką yra užfiksavęs laikinasis administratorius UAB „Avere“. Todėl, kadangi avansas pagal sutartį atsakovei buvo sumokėtas, turint vienintelį tikslą – sudaryti pagrindinę daiktų pirkimo-pardavimo sutartį ir avanso sumą įskaityti į mokėjimą už daiktų kainą, ir tik išskirtinai dėl atsakovės veiksmų nesudarius pagrindinės daiktų pirkimo-pardavimo sutarties, avansas turi būti grąžintas ieškovei, kitaip atsakovė būtų laikytina nepagrįstai praturtėjusi ieškovės sąskaita.

2.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai atmetė priešieškinį. Skundžiamame sprendime teismas labai aiškiai, išsamiai ir sistemiškai pagrindė, kodėl sutartis nepripažintina niekine, atskirai kiekvieno straipsnio taikymo argumentacijai paskirdamas po atskirą dalį sprendime. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir argumentuojama tik dėl to, jog sutartis nebuvo pripažinta niekine, remiantis CK 1.81 straipsnio nuostatomis. Apeliantė teigia, jog neva jos akcijų perleidimas ir vadovo pakeitimas buvo įforminti, atliekant nusikalstamas veikas, t. y. klastojant dokumentus ir galimai klastojant atsakovės atstovo (S. I. R.) parašus ir neva nusikalstamu būdu paskirtas tariamas atsakovės vadovas D. G. neturėjo teisės vykdyti atsakovės vadovo funkcijų. Tačiau atsakovė nėra pateikusi jokių duomenų, įrodančių, kad D. G. atžvilgiu būtų priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl nusikalstamų veikų atlikimo, t. y. jo veiksmų prieštaravimo gerai moralei, kurie sąlygojo sprendimą dėl sutarties pasirašymo ir/ar patį sutarties sudarymą. Be to, teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodo, jog teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis taip pat nėra duomenų, kad dėl D. G. veiksmų teismuose baudžiamoji byla būtų nagrinėjama ar kad būtų priimtas nuosprendis. Tad nėra aišku, kuo i remiasi atsakovė apeliaciniame skunde, teigdama, kad D. G. buvo paskirstas atsakovės vadovu nusikalstamu būdu ir dėlto neturėjo teisės priimti sprendimo dėl sutarties sudarymo. Nesuprantama, kaip koreliuoja vidinės kontrolės stoka atsakovės įmonėje bei akcininkų santykiuose su išoriniu subjektu rinkoje, t. y. savarankiškai veikiančia ieškove, kuri teisėtai ir sąžiningai sudarė sutartį, siekdama savo verslo plėtros. Ieškovė, patikrinusi juridinių asmenų registro duomenis ir įsitikinusi, kad D. G. yra atsakovės direktorius, neturėjo jokių svertų nepasitikėti svarbiausio Lietuvos Respublikos registro skelbiamais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Miesto renesansas“ ieškinys dėl sumokėto avanso, baudos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neįvykdžius preliminarios sutarties, tenkintas visiškai, o atsakovės priešieškinis dėl preliminariosios sutarties pripažinimo niekine atmestas.

17. Nustatyta, kad ieškovei UAB „Miesto renesansas“ vystant nekilnojamojo turto projektą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio metu rekonstruojami namai ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kvartale ir parduodami, 2016 m. spalio 10 d. tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis, kuria buvo įsipareigota ateityje, iki 2016 m. spalio 30 d. (sutarties 4.1. punktas), sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, kuria atsakovė UAB Eurelus“ parduos jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą ir pastatą-(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovei, o ieškovė sumokės atsakovei 210 000 Eur. Ieškovė 2016 m. spalio 11 d. sumokėjo atsakovei 10 000 Eur avansą, tačiau atsakovė pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, negrąžino ieškovei sumokėto avanso, nepateikė jokios informacijos, apie prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą laiku, o į ieškovės 2016 m. spalio 26 d. pretenziją nereagavo. Todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sumokėto avanso ir netesybų priteisimo iš atsakovės. Atsakovė UAB „Eurelus“, nesutikdama su ieškovės ieškiniu, pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė tarp šalių 2016 m. spalio 10 d. sudarytą preliminarią sutartį pripažinti niekine, kadangi ją pasirašė atsakovės UAB „Eurelus“ neteisėtai apskirtas vadovas D. G., kuris neturėjo teisės vykdyti vadovo funkcijas – priimti sprendimą parduoti turtą ir sudaryti turto pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, o atsakovės priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 10 000 Eur avansą, 10 000 Eur netesybas, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 722,38 Eur bylinėjimosi išlaidas bei iš atsakovės UAB „Eurelus“ priteisė valstybei 11,32 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovė UAB „Eurelus“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė dėl jo apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei atmesti, o atsakovės priešieškinį ieškovei tenkinti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18. Atsakovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl netinkamai aiškino sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, sandorių negaliojimo pagrindus reglamentuojančias nuostatas.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsakovės apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindą naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Byloje nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

21. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

22. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, vadovavosi įrodymų visuma – šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais – ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nustatytos visos reikalingos sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Todėl nustatęs, kad pagrindinė pastato ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį. Pagal preliminariąją sutartį gavus avansą ir nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti avansu gautais pinigais. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas tyrė byloje pateiktų įrodymų visumą, nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir iš jos ieškovei priteisė baudą. Apeliaciniame skunde atsakovė tiesiog pakartotinai išdėstė savo įvykių versiją, kuri jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, jam priimant skundžiamą sprendimą, todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog šalys preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 7.2. punkte susitarė, jog atsakovei kyla pareiga mokėti 10 000 Eur netesybas netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atveju bei tuomet, kai pagrindinė (notarinė) pirkimo-pardavimo sutartis preliminarioje sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis nesudaroma dėl to, kad atsakovė neįvykdė ar netinkamai vykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus arba atsakovė nepagrįstai vengė arba atsisakė sudaryti pagrindinę (notarinę) pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nustatyta, kad atsakovė savo prievolės pagal preliminariąją sutartį neįvykdė, taip pat neįrodė priežasčių, kodėl iš jos neturėtų būti priteistos netesybos. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ji prisiėmė pareigą mokėti fiksuotas netesybas netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atveju, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės sutartyje numatytą netesybų sumą.

24. Objektyvus visų aplinkybių išnagrinėjimas reiškia tai, kad teismas savo vidinio įsitikinimo negali grįsti prielaidomis ar nuojautomis, o turi vadovautis įstatymų nustatyta tvarka ištirtais įrodymais, jų visetu, ir būtent šių įrodymų tyrimo išvadomis nulemtu savo vidiniu įsitikinimu. Šioje civilinėje byloje vertinant įrodymus pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažintą įrodymų pakankamumo taisyklę civiliniame procese, grindžiamą tikimybių pusiausvyros principu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvados apie tai, kad apeliantė įrodė, jog ginčo preliminarioji sutartis turi būti pripažinta niekine, kadangi ją pasirašė atsakovės neteisėtai paskirtas vadovas, kuris neturėjo teisės vykdyti vadovo funkcijas, priimti sprendimo parduoti turtą ir sudaryti turto pardavimo sutartį. Taigi, neįrodžius savo atsikirtimų į ieškinį, darytina išvada, kad 10 000 Eur sumą iš ieškovės apeliantė įgijo be teisėto pagrindo, o už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą apeliantei atsirado pareiga mokėti 10 000 Eur netesybas. Tokiu būdu minėtos sumos iš atsakovės ieškovės naudai, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pagrįstai priteistos vadovaujantis CK 6.237 straipsnio ir 6.256 straipsnio normomis.

25. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai iš atsakovės visiškai nepagrįstai nusprendė priteisti avansą, kurio ši negavo. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu. Aplinkybę, jog pinigų iš ieškovės atsakovė nėra gavusi, ji nurodė tik apeliaciniame skunde. Iš ieškovės teismui kartu su ieškiniu pateikto 2016 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė avansą atsakovei sumokėjo. Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad ji iš ieškovės pinigus gavo, nenustatęs konkretaus pinigų perdavimo momento, nepagrįstas.

26. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė atmesti jos priešieškinį dėl 2016 m. spalio 10 d. preliminariosios sutarties pripažinimo niekine. Ji teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir atmesdamas atsakovės priešieškinį, nevertino bylos aplinkybių, kurios lemia, kad preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, kadangi ji buvo pasirašyta asmens, kuris neturėjo teisės vykdyti UAB „Eurelus“ vadovo funkcijų priimant sprendimus dėl turto pardavimo ir sudaryti su tuo susijusių sutarčių.

27. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, pripažįsta, jog nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad D. G. atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su ginčo sutarties pasirašymu, ar negalėjimu jos pasirašyti. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs, jog atsakovė neįrodė D. G. nusikalstamų veikų, sutarties šalių nesąžiningumo, ginčo sutarties tikslo priešingumo viešajai tvarkai ir gerai moralei, atsakovės priešieškinį dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties atmetė.

28. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl ginčijamą sprendimą naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

29. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstomos.

31. Apeliacinį skundą atmetus, tenkinamas ieškovės UAB „Miesto renesansas“ prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, jos turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė UAB „Miesto renesansas“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 816,75 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos. Todėl ieškovei UAB „Miesto renesansas“ iš atsakovės UAB „Eurelus“ priteisiamos 816,75 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 98 straipsnis).

32. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės UAB „Eurelus“ turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurelus“ (juridinio asmens kodas 303363216) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Miesto renesansas“ (juridinio asmens kodas 303446391) 816,75 Eur (aštuonis šimtus šešiolika eurų ir 75 centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas