- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2YT-11991-517/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01644-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Pareiškėjas
- Z. L.
- Suinteresuotas asmuo
- R. J., A. S., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – R. J., A. S., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos Z. L. tėvas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės B. S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti savo sutuoktinės B. S. S. turtą.
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos ir suinteresuotų asmenų R. J. ir A. S. tėvas V. S., kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po tėvo V. S. mirties pareiškėja notaro biurui pateikė pareiškimą palikimui po tėvo mirties priimti. Šias aplinkybes patvirtina Ukmergės rajono notaro biuro 2002 m, rugsėjo 20 d. liudijimas, notarinio registro Nr, (duomenys neskelbtini)ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini). R. J. ir A. S. palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, atsisakė,
(duomenys neskelbtini) mirė B. S. S., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). B. S. S. buvo V. S. sutuoktinė pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų R. J. ir A. S., mama.
Pareiškėjos tėvų B. S. S. ir V. S. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Ukmergės civilinės metrikacijos biure.
Dėl paveldėjimo bylos pradėjimo mirus B. S. S. į notarų biurą per tris mėnesius nei jos sutuoktinis V. S., nei jų vaikai nesikreipė. Notaro biure paveldėjimo byla mirus B. S. S. nėra pradėta.
B. S. S. vardu jos mirties dieną viešame registre nebuvo registruota jokio turto, tačiau žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kurie VĮ Registrų centre registruoti mano tėvo V. S. vardu, buvo įgytas santuokoje ir yra tėvų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to, po mamos mirties buvo pradėti tvarkyti nuosavybės atkūrimo dokumentai į žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Po savo žmonos B. S. S. mirties jos sutuoktinis V. S. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti palikėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat ir kilnojamąjį, viešame registre neregistruojamą, turtą. Tėvas turėjo ir saugojo palikėjos dokumentus, išlikusius asmeninius daiktus, paveldimo turto nuosavybės dokumentus.
V. S. po žmonos mirties kaip gyveno, taip ir liko gyventi jų bendrame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) ir jame gyveno iki susirgo, gydėsi reabilitacijoje Anykščiuose, po to pateko į ligoninę, kur ir mirė. Tėvo rūpesčiu buvo prižiūrimas gyvenamasis namas, daug darbų ir pavedimų atlikdavo pareiškėja, nes kartu su tėvais gyveno nuo gimimo ir dabar gyvena tėvams priklausančiame name.
Atkreiptinas dėmesys, kad abu tėvai mirė tais pačiais metais, t. y. mama B. S. S. mirė (duomenys neskelbtini), o po keturių mėnesių ir kelių dienų – (duomenys neskelbtini) mirė tėvas V. S.. Po mamos mirties, tėvo sveikata labai pablogėjo, jį ištiko miokardo infarktas, buvo gydomas reabilitacijos įstaigoje ir ligoninėje Anykščiuose, kur ir mirė. Be to, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas tėvo vardu, jame gyveno tėvas ir pareiškėjos šeima, todėl turtas buvo prižiūrimas nepertraukiamai.
Teismui pateikiami mokėjimo dokumentai, kurie patvirtina, kad už gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas yra mokami mokesčiai. Labai seni mokėjimo dokumentai nėra išlikę, tačiau yra išlikusios nuo 2008 m. atsiskaitymo knygelės už elektrą, nuo 2017 m. atsiskaitymo knygelė už vandenį. Mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už gyvenamajam namui teikiamas paslaugas yra mokami mokesčiai, namui tiekiama elektra ir vanduo, namas kūrenamas kietu kuru. Po žmonos mirties V. S., kiek leido jo sveikata, rūpinosi paveldimu turtu, jo pavedimu buvo mokami mokesčiai UAB „Ukmergės vandenys“, už elektrą, už atliekas. Iš pateikiamų mokėjimo dokumentų matyti, kad mokėjimai buvo atliekami laiku, reguliariai, kad paveldimu turtu buvo rūpinimąsi ir jis buvo prižiūrimas. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio naudotoja yra įregistruota palikėja B. S. S., nėra apleistas, jis yra tvarkomas ūkininko.
Faktinį palikimo priėmimą įrodo pareiškėjos tėvo V. S. aktyvūs veiksmai – rūpinimasis savo mirusios sutuoktinės turto dalimi, nekilnojamojo turto tvarkymas, prižiūrėjimas, jo palaikymas tinkamoje būklėje, rūpinimasis turtu kaip savu. Šie V. S. veiksmai išreiškė jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad B. S. S. mirė (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14). B. S. S. buvo V. S. sutuoktinė ir pareiškėjos Z. L. bei suinteresuotų asmenų R. J. ir A. S., mama (el. b l. 9, 10, 15). Dėl paveldėjimo bylos pradėjimo mirus B. S. S. į notarų biurą per tris mėnesius nei jos sutuoktinis V. S., nei jų vaikai nesikreipė, todėl notaro biure paveldėjimo byla mirus motinai B. S. S. nėra pradėta (el. b l. 17-19). Pareiškėjos mamos B. S. S. vardu jos mirties dieną viešame registre nebuvo registruota jokio turto, tačiau žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kurie VĮ Registrų centras registruoti V. S. vardu, buvo įgytas santuokoje ir yra tėvų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to, po mamos mirties buvo pradėti tvarkyti nuosavybės atkūrimo dokumentai į žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 20-27). Iš bylos duomenų nustatyta, kad po savo žmonos B. S. S. mirties jos sutuoktinis V. S. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti palikėj ai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat ir kilnojamąjį, viešame registre neregistruojamą, turtą. Mokėjo mokesčius. Tėvas turėjo ir saugojo patikėjos dokumentus, išlikusius asmeninius daiktus, paveldimo turto nuosavybės dokumentus. V. S. po žmonos mirties kaip gyveno, taip ir liko gyventi jų bendrame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) ir jame gyveno iki susirgo, gydėsi reabilitacijoje Anykščiuose, po to pateko į ligoninę, kur ir (duomenys neskelbtini) mirė (el. b. l. 11, 28-38).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. S., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės B. S. S. mirties (duomenys neskelbtini), prižiūrėdamas namus, namų priklausinius, žemės sklypą, saugodamas dokumentus, kitus asmeninius daiktus, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė sutuoktinės palikimą po jos mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos pareiškėjo pareiškime nurodytais duomenimis, byloje esančiais įrodymais ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas CK 5.51 straipsnio pagrindu.
Iš pareiškėjos valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. S. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.