- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-02
- Bylos Nr.
- P-822-12-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01085-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Veslava Ruskan, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- L. P., V. P.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- S. N. G., J. G.
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. P. ir V. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-1082/2013 pagal pareiškėjų L. P. ir V. P. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – S. N. G. ir J. G., dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai L. P. ir V. P. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami:
1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Kauno skyrius) 2010 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. (15.2)-2D-9386;
2) įpareigoti atsakovą iš esmės išspręsti pareiškėjų prašymą – surašyti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Kaune ir (duomenys neskelbtini), Kaune aktą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į skundą su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų S. N. G. ir J. G. atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
II.
Pareiškėjai L. P. ir V. P. apteikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Tretieji suinteresuoti asmenys J. G. ir S. N. G. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjų savo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Trečiųjų suinteresuotų asmenų J. G. ir S. N. G. prašymo dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo teismas netenkino, pažymėjęs, kad jie nenurodė konkrečios išlaidų sumos, kurią prašo priteisti, ir nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių turėtų išlaidų faktą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d.).
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. N. G. 2013 m. liepos 18 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl 600 Lt dydžio atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atlyginimo, paaiškindama, kad ją atstovaujanti advokatė 2013 m. kovo 27 d. raštu Nr. 03-13/13 į bylą pateikė atstovavimo sutartį, 2013 m. sausio 22 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 608316 ir išlaidų apskaičiavimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjai L. P. ir V. P. atsiliepime prašė trečiojo suinteresuoto asmens prašymo netenkinti. Nurodė, kad išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas yra išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi, todėl negali būti keliamas pakartotinai. Be to, pinigų priėmimo kvito Nr. 608316 data yra ištaisyta, iš kvito turinio neaišku, už kokio dokumento surašymą, kurioje byloje advokatei sumokėta 600 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens prašymą tenkino, priteisė iš pareiškėjų L. P. ir V. P. trečiojo suinteresuoto asmens S. N. G. naudai 600 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teismas įvertino aplinkybes, kad įsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimas yra palankus tretiesiems suinteresuotiems asmenims, t. y. pareiškėjams nepavyko pasiekti, kad statytojams J. G. ir S. N. G. kiltų neigiamos pasekmės, susijusios su jiems priklausančių butų rekonstravimo darbų pripažinimu savavališka statyba, pastarieji įgijo teisę į teismo išlaidų (be kita ko, atstovavimo išlaidų) atlyginimą. S. N. G. prašymas paduotas ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytu 14 dienų terminu. Teisėjų kolegija, ištyrusi pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 608316 antrąjį egzempliorių, į bylą pateiktą kartu su advokatės D. Ž. 2013 m. kovo 27 d. prašymu Nr. 03-13/13 (II t. , b. l. 20, 22), pritarė pareiškėjų atsikirtimams, jog kvito data ištaisyta iš 2013 m. vasario mėnesio į 2013 m. sausio mėnesį, pažymėjo, kad šis pažeidimas yra esminis mokesčių teisės normų prasme, tačiau jis nepaneigia atstovavimo santykių tarp S. N. G. ir advokatės D. Ž. egzistavimo bei teisinės paslaugos – atsiliepimo į pareiškėjų apeliacinį skundą surašymas – suteikimo fakto (t. II, b. l. 1-8, 21, 23). Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2013 m. vedė tik vieną bylą Lietuvos Respublikos teismuose, t. y. administracinę bylą Nr. A502-1082/2013, todėl apeliacinės instancijos teismui nekilo jokių abejonių dėl to, kad 600 Lt išlaidos buvo patirtos teisminio proceso Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu. Konstatuota, kad nurodyta suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytos maksimalios ribos, yra adekvati, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
IV.
Pareiškėjai L. P. ir V. P. 2013 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-1082/2013 (II t., b. l. 66–68).
Prašyme pareiškėjai nurodė, kad jų manymu, egzistuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai.
Pareiškėjai, remdamiesi ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsnio 2–4 dalimis nurodo, kad teismas padarė esminį teisės normų pažeidimą, esant priimtai, įsiteisėjusiai ir nepanaikintai 2013 m. liepos 4 d. nutarčiai, kurioje išspręstas klausimas dėl teismo išlaidų, pakartotinai, esant tiems patiems rašytiniams įrodymams, spręsdamas šį klausimą ir priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, taip pakeisdamas įsiteisėjusią ir neskundžiamą 2013 m. liepos 4 d. nutartį.
Pareiškėjai pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažinęs, kad pinigų priėmimo kvitas neatitinka mokesčių teisės normose keliamų reikalavimų, pakartotinai jį vertindamas, laikė jį tinkamu įrodymu, patvirtinančiu atstovavimo išlaidas, nors tai akivaizdžiai prieštarauja teisės normoms. Pareiškėjai neneigia atstovavimo santykių tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir advokatės buvimo, tačiau teismas negalėjo priteisti atstovavimo išlaidų, remdamasis negaliojančiu dokumentu, nesant kitų įrodymų ir esant įsiteisėjusiai nutarčiai dėl bylinėjimosi išlaidų, taip pažeisdamas teisės normas ir nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose.
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino nuo sužinojimo apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Dėl proceso atnaujinimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pažymėtina, kad šio punkto taikymas yra sietinas su materialinės teisės normų pažeidimo akivaizdumu. Tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., administracines bylas Nr. P756-153/2009, P502-119/2009). Akcentuotina, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.
Šį proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėjas motyvuoja tuo, jog pažeistos teisės normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų priteisimą (ABTĮ 45 str. 1 ir 2 d.), taip pat pakartotinai sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą paneigiama įsiteisėjusio teismo baigiamojo akto res judicata galia (ABTĮ 96 str. 2–4 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų priteisimą, yra ne materialinės, o procesinės teisės normos. Įstatyme nėra numatyta, kad administracinės bylos procesas gali būti atnaujintas dėl procesinės teisės pažeidimo, todėl toks pažeidimas, net jei ir būtų nustatytas, nėra laikomas pagrindu atnaujinti procesą administracinėje byloje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6-45/04, 2007 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P14-189/07). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto pagrindo užbaigtos bylos proceso atnaujinimui, o teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl nagrinėjamoje byloje klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Dėl proceso atnaujinimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko, pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste (pavyzdžiui, byla Nr. P261-40/2008). Taigi, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu turi būti įvertinta, ar administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikusio asmens nurodytoje administracinių teismų praktikoje iš tikrųjų teisės normos aiškintos ir taikytos skirtingai, kartu atsižvelgiant į nurodytose bylose spręstų klausimų pobūdį, faktines aplinkybes.
Vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais (nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausio administracinio teismo sprendimus ar nutartis) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010 ir kt.).
Pareiškėjai, teigdami, kad teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nenurodo jokių teismo sprendimų ar nutarčių, kuriose formuojama skirtinga praktika. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų prašyme išdėstyti argumentai iš esmės yra susiję su jiems nepalankių pateiktų įrodymų vertinimu. Pažymėtina, jog ABTĮ nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus, todėl prašyme nurodyti argumentai negali būti pagrindas proceso atnaujinimui. Šiuo atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, jog nagrinėjamoje byloje yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos, todėl pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu nėra, prašymas dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjų L. P. ir V. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-1082/2013 pagal pareiškėjų L. P. ir V. P. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – S. N. G. ir J. G., dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.