Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Čekanausko, Astos Urbonienės,

dalyvaujant pareiškėjai L. P. , pareiškėjo V. P. atstovei L. P. , atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Neringai Joneliūnaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. N. G., trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovei advokatei Danai Žvingilienei,

nedalyvaujant pareiškėjui V. P. , pareiškėjų atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. G. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. P. ir V. P. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys S. N. G. ir J. G. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo S. N. G. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad atsakovo 2010-08-10 raštas pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių. Butuose Nr. 4 ir Nr. 5 (duomenys neskelbtini) nebuvo vykdoma savavališka statyba, o tik vyko rekonstrukcija pagal 2004-07-20 statybos leidimus Nr. 38-3GR486-510 ir Nr. 38-3GR485-511, ir pagal pakoreguotą rekonstrukcijos projektą, kuris suderintas su Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialistais. Buvo padaryta korektūra, ir padidėjo namo tūris. Pakeisti tik buto langai. Gautas leidimas tūrinius langus padidinti ir juos sujungti. Stogas buvo pakeltas, todėl N. ir J. G. bute, į kurį nepatenka nei pareiškėja nei kiti namo gyventojai, atlikus rekonstrukciją pasidarė aukštis daugiau negu 1,60 m. ir pagal patvirtintą reglamento 7 punktą, ir nustatytą plotų ir tūrių skaičiavimo tvarką, kur nurodyta, kad pastogės patalpos tūri būti ne mažesnė nei 1,60 metro, taip ir gavosi, kad po leidimo išdavimo atsirado natūralus aukštis. Perskaičiuotas tiek bendras namo, tiek ir buto bendras plotas. 6 patalpa nebuvo eksplikuota ir plotas nenurodytas, ryšium su tuo, kad buvo stogas šlaitinis ir aukštis buvo mažiau negu 1,60 m. Rekonstrukcija nėra susijusi su pagrindinių konstrukcijų keitimu. Pagal Statybos techninio reglamento 2005 m. 53 punktą, šiuo atveju naujas leidimas nebuvo reikalingas, nes atliekant korektūrą, savivaldybės darbuotojas įdėjo suderinimą su projekto korektūra. Pareiškėjų butai yra namo 2 aukšte, o N. Ir J. G. butai yra virš jų buto, ir dar priešingoje pusėje. Pareiškėjai turėtų įrodyti, kuo ta rekonstrukcija pažeidžia jų teises. Padidinus langų skaičių siena išliko tokia pati, stogo konstrukcija nesikeitė pagal išduotą leidimą. Langų reikėjo dėl šviesos, nes šviesos patekimas į trečiųjų suinteresuotų asmenų patalpas neatitiko reikalavimų. Rekonstrukcijos darbai pradėti iškarto gavus statybos leidimus ir tik dėl lėšų stygiaus darbai buvo pristabdyti. Tai paneigia pareiškėjų aiškinimą, kad darbai nebuvo vykdomi, o pradėti tik 2009 metais. 6 patalpos kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, nes jos aukštis buvo mažiau nei 1,60 m. Atliekant darbus pagal leidimą, įrengus langus ir juos sujungiant stogas pakilo, ir tas 1,60 m. buvo eksplikuota, nes gavosi į aukštį daugiau nei 1,60 m. 6 patalpa priskirta trečiųjų asmenų butui, nes iš pirmos patalpos patenkama į butą Nr. 5. Pareiškėjų skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, todėl prašo juos atmesti.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas V. P. , pareiškėjų atstovė advokatė Rasa Gradauskienė ir trečiasis suinteresuotas asmuo J. G. , apie posėdį pranešta, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.), kadangi šalys sutiko bylą nagrinėti nedalyvaujant neatvykusiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjai skundu prašė teismo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-08-10 raštą Nr.(15.2)-2D-9386; 2) įpareigoti atsakovę iš esmės išspręsti pareiškėjų prašymą surašyti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Kaune ir (duomenys neskelbtini), Kaune, aktą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune atlikta rekonstrukcija pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotus 2004-07-20 statybos leidimus Nr.38-3GR486-510 ir Nr.8-3GR485-511 (b.l. 22, 23) ir pagal pakoreguotą rekonstrukcijos projektą, kuris suderintas su Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialistais. 2010-07-13 Inspekcija gavo pareiškėjų 2010-07-10 pareiškimą (b.l. 15-17) dėl galimai savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Kaune. Ginčijamu Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-08-10 raštu Nr.(15.2)-2D-9386 pareiškėjai buvo informuoti (b.l. 13), jog vadovaujantis L. R. statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 2 straipsnio 71 dalimi nėra pagrindo savavališkos statybos nustatymui. Nukrypimų nuo pateikto projekto nustatyta nebuvo.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 str.). Tačiau specialus įstatymas numato, kad teisė kreiptis gynybos į teismą turi būti vykdoma įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1d.). Bylos priėmimo, iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (pareiškimą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (pareiškimo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės, skundas (pareiškimas) turi būti atmestas.

Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę paduoti skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi asmens teisę paduoti skundą administraciniam teismui suponuoja aplinkybės, kad jis gina (nurodo skunde, kad gina) būtent savo (o ne kitų asmenų ar viešąjį interesą) asmenines teises ar įstatymų saugomus interesus ir (subjektyvus faktorius) kad jis mano, jog šie (tariamai pažeisti) jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Pareiškėja nurodė, kad daugiabučio namo, kuriame atlikta rekonstrukcija, bendro naudojimo patalpos yra bendroji dalinė daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų nuosavybė, atlikus rekonstrukciją dalis bendro naudojimo patalpų buvo priskirta rekonstruojamiems butams, todėl mano, kad tuo buvo pažeistos jos, kaip bendrasavininkės teisės. Toks pareiškėjos paaiškinimas neatitinka tikrovės. Iš byloje esančios medžiagos, taip pat ir iš šalių paaiškinimo galima teigti, kad pareiškėjų butai yra namo 2 aukšte, o G. butai yra virš jų buto, ir dar priešingoje pusėje. Pareiškėjai turėtų įrodyti, kuo rekonstrukcija pažeidžia jų teises. Namo siena liko toje pačioje vietoje. Kadangi stogas buvo šlaitinis, susidarė tarpas tarp namo sienos ir G. butų sienos (palėpė), kuri buvo žema ir patekti į ją, nepatekus į G. butą nebuvo galimybės, todėl teigti, kad pareiškėjai atimta galimybė naudotis bendro naudojimosi patalpomis nėra pagrindo, nes ir iki rekonstrukcijos tomis pastogėmis niekas nesinaudojo, tame tarpe net ir G., nes jos buvo per žemos. Dėl padarytų rekonstrukcijų pareiškėjų butas nei sumažėjo, nei padidėjo, buto sienos liko neliestos, aukštingumas nepasikeitė. Byloje atlikta rekonstruojamo namo paveldosaugos ekspertizė (b.l. 81-82, 83-84), kurioje nustatyta, kad senamiesčio pastogių tvarkymas ir jų panaudojimas buitinėms-socialinėms sąlygoms pagerinti sveikintinas gyventojų noras. Toje pačioje ekspertizėje nurodoma, jog namo aukštingumas, gegninė stogo konstrukcija iš esmės nepakitusi. Stogo čerpių danga atitinka senamiesčiui taikomus paveldosauginius reikalavimus. Taip pat ekspertizėse pažymėta, kad dalis pastogės apie 20 kv. m. yra netvarkoma ir neaišku kada ir kas ją panaudos. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjos paaiškinimą, kad rekonstrukcija sutrukdė jai naudotis pastogėmis, nes kaip matyti iš ekspertizės aktų dalis pastogės, kurioje neatlikta rekonstrukcija netvarkoma ir nenaudojama. Taigi darytina išvada, jog dėl to, kad pareiškėja negali naudotis pastogėmis jos teisės šioje byloje nepažeistos. Galima teigti, jog pasikeitė namo išvaizda dėl pakitusių langų, tačiau toks pažeidimas yra sąlyginis, tariamas ir formalaus pobūdžio. Iš esmės pareiškėjos teisės nepažeistos.

Kitas pareiškėjos argumentas yra tas, kad statybos leidimai išduoti 2004 metais, o rekonstrukcija pradėta tik 2009 metais. Kaip įrodymą byloje pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (b.l.34-42). Tačiau faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota tik tai, kas vyko išorėje, į patalpų vidų niekas nėjo, o rekonstrukcijos darbai prasidėjo nuo vidaus. Tai byloje patvirtina jau teismo analizuota paveldosaugos ekspertizė (b.l. 81-82, 83-84), ekspertizės aktuose nurodyta, kokie darbai yra atlikti, kad jie pradėti prieš kelis metus, ir dėl lėšų stygiaus darbai yra pristabdyti. Teismui pateiktas 2010 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas (b.l. 47), patikrinimas vyko pagal pareiškėjų 2010-07-10 skundą, kuriame konstatuota, kad jokių nukrypimų nėra, darbai vykdomi nenukrypstant nuo projekto. Tokiu būdu, byloje pateikti duomenys paneigia ir šį pareiškėjų argumentą.

Pažymėtina ir tai, kad rekonstrukcija atlikta pagal išduotus leidimus, kurie yra teismo nepanaikinti ir galiojantys. Atlikti rekonstrukciją buvo būtina, kadangi rekonstruojamuose butuose buvo nepakankamas šviesos pralaidumas, apšvietimas neatitiko reikalavimų, kas trukdė šio buto gyventojams.

Kaip jau minėta, 2010-07-13 atsakovė gavo pareiškėjų 2010-07-10 pareiškimą (b.l. 15-17) dėl galimai savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Kaune. Pagal L. R. statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001. Nr. 101-3597) 2 straipsnio 71 dalyje pateiktą savavališkos statinio statybos darbų sąvoką, savavališka statinio statyba laikoma, kai statinio (jo dalies) statyba vykdoma be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbai vykdomi, kai statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu, kai statinio (jo dalies) statyba vykdoma turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Šis sąrašas yra baigtinis.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas", patvirtinto L. R. aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 (Žin., 2002, Nr. 55-2203), 29 punkte numatyta, jog po statybos leidimo išdavimo keičiant statinio projekto sprendinius (išskyrus tokius, kurie prieštarauja galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, statinio projektavimo sąlygų sąvado, saugomos teritorijos apsaugos reglamento, kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento reikalavimams ar paveldosaugos reikalavimams, - pagal taip pakeistą statinio projektą statybos leidimas neišduodamas) Reglamento nustatyta tvarka privaloma gauti naują statybos leidimą (pakeitus arba papildžius, jei reikia, kitus statybos leidimui išduoti reikalingus dokumentus), kuriame nurodomas ir turėto statybos leidimo Nr. bei jo išdavimo data, o statybos leidimų registracijos žurnaluose (kompiuterinėse laikmenose) padaromas įrašas apie naujo statybos leidimo išdavimą ir statinio projekto sprendinių pakeitimą, šiais atvejais: jei keičiami šie esminiai statinio projekto sprendiniai: statinio ar jo dalių vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, didinamas statinio užstatymo plotas, didinamas statinio ar jo dalių aukštis; jei pasikeičia statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai (bent vienas iš jų, išskyrus atvejį, kai dėl nelaikančiųjų konstrukcijų keitimo pasikeičia statinio bendrasis plotas arba jo dalys); jei keičiamos statinio laikančios konstrukcijos (jų tipas, kiekis, matmenys); jei keičiami statinio projekto sprendiniai taip daro įtaką kitiems statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems esminius statinio reikalavimus, kad pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų arba normatyvinių statinių saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus šiuos sprendinius būtina pakeisti. Reglamento 29.2 punkte numatyta, jog naujo statybos leidimo nereikia nenurodytais Reglamento 29.1 papunktyje atvejais; įrašas apie projekto keitimą statybos leidimų registracijos žurnale (kompiuterinėje laikmenoje) nedaromas. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas", patvirtinto L. R. aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708 (Žin., 2005, Nr. 4-80), 53 punkte taip pat nurodyta, jog po statybos leidimo išdavimo keičiant projekto sprendinius, privaloma nustatyta tvarka gauti naują statybos leidimą, jei dėl projekto sprendinių pakeitimo: keičiasi pagrindinė statinio naudojimo paskirtis, statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai, statinio laikančiosios konstrukcijos, didinamos planuojamos ūkinės veiklos apimtys; būtina pakeisti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius arba statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Reglamento 54 punkte nurodyta, jog visais kitais atvejais, nenurodytais Reglamento 53 punkte, po statybos leidimo išdavimo atliktiems projekto sprendinių pakeitimams turi pritarti Statytojas (užsakovas). Kadangi ginčo atveju po statybos leidimo išdavimo pakeitus projekto sprendinius nei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas", patvirtinto L. R. aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 (Žin., 2002, Nr. 55-2203), 29.1 papunktyje, nei statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas", patvirtinto L. R. aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. Dl-708 (Žin., 2005, Nr. 4-80), 53 punkte nurodyti kriterijai nesikeitė, todėl naujas statybos leidimas nebuvo reikalingas.

Pareiškėjai skunde nurodo, jog jų manymu pasikeitė statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai ir buvo pakeistos statinio laikančiosios konstrukcijos, tačiau nenurodo kurios statinio laikančiosios konstrukcijos buvo pakeistos. Pagal L. R. statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 2 straipsnio 68 dalyje pateiktą laikančiųjų konstrukcijų sąvoką, laikančiosios konstrukcijos - konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis - laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.). Ginčo atveju pastato laikančiosios konstrukcijos nebuvo pakeistos. Ginčo atveju buvo pakeista pastato fasado išvaizda, t.y. išorinė atitvara papildyta tūrinių langų sujungimu. Butų išorinės sienos keistos nebuvo. Kadangi bendrasis butų plotas pasikeitė ne dėl laikančiųjų konstrukcijų pakeitimo, todėl, sutinkamai su aukščiau minėto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas", patvirtinto L. R. aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 (Žin., 2002, Nr. 55-2203), 29.1.2 punktu, pakoregavus projektą, naujo statybos leidimo nereikėjo.

Pareiškėjai tvirtino, jog statybai, kuri įvykdyta pagal pakoreguotą projektą, jie sutikimo nėra davę. Sutinkamai su L. R. statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-5597) 23 straipsnio 6 dalies 2 punktu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas reikalingas gaunant statybos leidimą. Projekto sudėtyje yra pateikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų apklausos protokolai, kuriuose dauguma patalpų savininkų pritaria butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai. Kadangi pakoregavus projektą naujo statybos leidimo nereikėjo, todėl nereikėjo ir dar vieno daugiabučio namo butų savininkų daugumos sutikimo.

Pagal L. R. statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 28 straipsnio nuostatas savavališkos statybos aktas surašomas, kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai. Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rekonstruojami savavališkai, todėl nėra pagrindo įpareigoti Inspekciją iš esmės išspręsti pareiškėjų prašymą surašyti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aktus.

Sutinkamai su išdėstytu pareiškėjų skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Vadovaudamasi ABTĮ 85-88 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. P. ir V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, per Kauno apygardos administracinį teismą.