- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-14
- Bylos Nr.
- I-7462-821/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02043-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- Z. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. A. (Z. A.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau - ir Lukiškių TI-K), priteisti 15 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde ir jo patikslinime (I t., b. l. 1-6, 16) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-08-05 iki 2015-04-25 Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patalpos avarinės būklės, administracija į prašymus gerinti gyvenimo sąlygas nereaguoja. Nurodytu laikotarpiu buvo laikytas kamerose, kurių plotas yra nuo 6,43 kv.m. - 8,l kv. m., dalį ploto užima baldai, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas sudaro apie l,5 kv.m. Kamerose nuolat laikoma po keturis asmenis. Kameros neremontuotos, trūksta spintų daiktams susidėti, yra tik vienas stalas, prie kurio atsisėsti gali tik du asmenys. Kamerose pilna tarakonų. Tualetas nuo kameros atskirtas tik neaukšta sienele, todėl naudodamasis tualetu prieš kitus nuteistuosius jaučia diskomfortą, neigiamus išgyvenimus. Kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas. Natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapšviečia. Langai nevalomi, dėl esamų grotų patiems išvalyti langų taip pat nėra galimybės. Dirbtinio apšvietimo šviesa per stipri, nuo jos skauda akis ir galvą. Ventiliacija neveikia, kamerose drėgna ir tamsu. Čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Vidutinis drėgnumas viršija 80 proc. Visi kalinamieji per dieną surūko po 10-15 cigarečių, todėl kalinamieji yra priversti kvėpuoti dūmais tiek rūkantys, tiek nerūkantys. Kameroje yra tik vienas langas, kuris nedidelis, todėl neužtikrinamas natūralūs vėdinimas. Kamerose neužtikrinama tinkama temperatūra, žiemą būna šalta, o vasarą per karšta, dėl to būna sunku kvėpuoti, svaigsta galva. Lukiškių TI-K neužtikrinamas tinkamas maitinimas maistas neskanus, jo energetinė vertė yra nuo 1300 iki 1500 kcal, neužtikrinamas maisto kiekis ir kokybė.
Pareiškėjas teigia, kad jo atžvilgiu buvo apriboti socialiniai ryšiai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai ir skambučiai su šeimos nariais. Dėl šių priežasčių nutrūko socialiniai ryšiai, o socialinė reintegracija tapo sudėtingesnė.
Nurodo, kad jo gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K buvo nežmoniškos, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, kuri pasireiškė baime, nerimu, nemiga, taip pat buvo pažemintas jo orumas. Skundo papildyme pareiškėjas taip pat nurodė, kad jautėsi diskriminuojamas ir žeminamas dėl religijos. Patirtą turtinę žalą pareiškėjas įvertino 15 000 EUR.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (I t., b. l. 27-35) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014-08-05 ir buvo laikytas iki 2015-04-23. Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju.
Nurodė, kad 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Kai kuriais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.
Paaiškino, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras. Siekiant palaikyti švarą kamerose sudaromos paslaugų teikimo sutartys su bendrovėmis, vykdančiomis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis apie kamerų įrengimą. Paaiškino, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai įrengtos didesnės ar mažesnės lentynos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 p. reikalavimą, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu.
Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Lukiškių TI-K suimtiesiems teikiamas maistas atitinka fiziologines normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo vietoje esančių asmenų maitinimą, nedirbančio vyro per parą mitybos normos energinė vertė turi būti ne mažesnė kaip 2298 (kcal). Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus protokolą nedirbančių vyrų pietų daviniai atitinka energetinę normą. Pažymi, kad kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistą patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimą išduoti pagamintą maistą leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas.
Pažymėjo, kad skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pareiškėjas skundo reikalavimams pagrįsti nepateikė įrodymų, o nurodyti neigiami išgyvenimai, patyrimai susiję su jo paties elgesiu, kadangi tai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra noras nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita.
Atsakovės atstovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 7,08 EUR išlaidų, patirtų teikiant teismui dokumentinę medžiagą, susijusią su nagrinėjama byla.
Atsiliepimas
Nesutikdamas su atsakovės atstovo atsiliepimu pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus (I t., b. l. 197). Nurodė, jog nesupranta, kodėl prašoma jo skundą atmesti, jeigu iš pateiktų duomenų matyti akivaizdūs vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimai. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K teiginiai dėl pastangų mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį nepagrįsti. Taip pat nesutiko su atsiliepimo teiginiais dėl kamerų remonto, aplinkybe, jog nepagrindė žalos atsiradimo ir prašymu dėl išlaidų priteisimo.
Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (II t., b. l. 5, 7). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (II t., b. l. 8). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-08-05 iki 2015-04-25, tačiau atsakovo atstovo pateiktais duomenis (I t., b. l. 27-29, 120-123), pareiškėjas iš Lukiškių TI-K išvyko 2015-04-23. Pareiškėjas Lukiškių TI-K pateiktų duomenų neginčijo, prieštaravimų dėl to nereiškė, atsižvelgiant į tai, laikotarpis, už kurį pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą laikytinas nuo 2014-08-05 iki 2015-04-23 (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2014-08-05 atvykęs į Lukiškių TI-K buvo uždarytas į kamerą 107, kurios plotas - 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-08-06 perkeltas į kamerą Nr. 168, jos plotas - 7,94 kv.m. (3 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2014-08-11 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2014-08-12 išvyko į Lazdijų areštinę.
2014-08-19 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas - 7,31 kv.m. (1 asmuo kameroje). 2014-08-20 perkeltas į kamerą Nr. 176, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 176 pareiškėjas laikytas iki 2014-08-25 (kameroje laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3 asmenys kameroje). 2014-08-26 išvyko į Lazdijų areštinę.
2014-09-02 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, jos plotas - 7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-09-03 perkeltas į kamerą Nr. 152, plotas - 7,94 kv.m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2014-09-08 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2014-09-09 perkeltas į kamerą Nr. 171, jos plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 171 pareiškėjas laikytas iki 2014-10-22 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2014-10-23 perkeltas į kamerą Nr. 132, plotas - 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2014-11-09 (kameroje laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2014-11-10 – 2014-11-11 pareiškėjas laikytas kameroje Nr. 169, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-11-12 perkeltas į kamerą Nr. 291, jos plotas - 7,73 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2014-12-01 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2014-12-02 išvyko į Lazdijų areštinę.
2014-12-09 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, jos plotas - 7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-12-10 perkeltas į kamerą Nr. 134, kurios plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 134 pareiškėjas laikytas iki 2014-12-15 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2014-12-16 išvyko į Lazdijų areštinę.
2014-12-23 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas - 7,28 kv. m. (3 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2014-12-27 (4 asmenys kameroje). 2014-12-28 perkeltas į kamerą Nr. 143, jos plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Šioje kameroje laikytas iki 2015-01-04 (3 asmenys kameroje). 2015-01-05 perkeltas į kamerą Nr. 335, kurios plotas - 7,71 kv. m. (2 asmenys kameroje) ir laikytas joje iki 2015-01-12 kamera Nr. 335 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2015-01 -13 išvyko į Lazdijų areštinę.
2015-01-20 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, jos plotas - 7,45 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-01-21 perkeltas į kamerą Nr. 171, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-01-22 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.
2015-01-27 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, plotas - 7,45 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-01-28 perkeltas į kamerą Nr. 127, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2015-02-01 (3 asmenys kameroje). 2015-02-02 perkeltas į kamerą Nr. 298, plotas - 8,03 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 298 laikytas iki 2015-03-15 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2015-03-16 perkeltas į kamerą Nr. 290, plotas - 7,76 kv. m. (2 asmenys kameroje), kurioje laikytas iki 2015-03-23 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2015-03-24 išvyko į Lazdijų areštinę.
2015-03-31 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, plotas - 7,48 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-04-01 perkeltas į kamerą Nr. 182, plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Laikotarpiu nuo 2015-04-02 iki 2015-04-13 laikytas toje pačioje kameroje (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2015-04-14 perkeltas į kamerą Nr. 153, plotas - 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 153 laikytas iki 2015-04-22 (2 asmenys kameroje). 2015-04-23 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.
Žemesnės instancijos teismas
Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).
Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pareiškėjas teigia, kad į Įsakymu nustatytą ploto normą neturėtų būti įskaičiuojami baldai. Vertinant šio pareiškėjo argumento pagrįstumą pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kv. m turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą Trepashkin prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Logothetis ir kt. prieš Graikiją). EŽTT praktikoje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose taip pat nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą (žr., pvz. LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, o šis reikalavimas nustatytas Įsakyme, todėl nacionaliniai teismai remiasi būtent šiuo standartu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu (2014-08-05 – 2015-04-23) pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikytas 214 dienų (47 dienas pareiškėjas buvo išvykęs į kitas tardymo įstaigas), iš kurių 164 dienų jam nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui (pareiškėjui teko 1,8 -2,64 kv. m. kameros ploto).
Pareiškėjas taip pat skundžiasi tuo, kad Lukiškių TI-K buvo laikytas higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, teigdamas, jog kamerose nešvaru, drėgna, netinkamas apšvietimas, temperatūra, nepakankama ventiliacija, yra buitinių parazitų.
Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, higiena, ir kt. Daugelį šių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010).
Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Kamerose turi būti įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato Higienos normos HN 76:2010 26 punktas. Pagal šio punkto nuostatas, santykinė oro drėgmė šiltuoju metu laiku turėtų būti 35-65 proc., oro judėjimo greitis 0,15-0,25 proc., šaltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė neturi viršyti – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05 -0,15 proc. Kameros temperatūra šiltuoju metų laiku turėtų būti 18-28 ?C, šaltuoju metų periodu - 18-22 ?C. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta - 200 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Higienos normos HN 76:2010 56, 60 punktai įpareigoja, laisvės atėmimo įstaigas užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir kitų buitinių parazitų, ant kamerų sienų ir lubų nebūtų pelėsio. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (Higienos norma HN 76:2010 28, 54 punktai).
Iš byloje esančių patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais), matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu, kamerose kuriose buvo laikytas pareiškėjas, buvo nustatyti pelėsio požymiai (I t., b. l. 46-47, 67-68, 103), temperatūros rodiklių (I t., b. l. 73-74, 91-92, 103) pažeidimai, dideli eksploataciniai sienų ir lubų pažeidimai (I t., b. l. 67-68), kuriems pašalinti Lukiškių TI-K pradėjo remonto darbus. (I t., b. l. 69-70). Atsilupusių kamerų sienų ir lubų dažų buvo nustatyta ir dar keletą kartų (I t., b. l. 73-74, 89-90), o tai neatitiko higienos normos reikalavimo užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos būtų lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Kelių patikrinimų metu buvo nustatyta, kad kamerose ir tualete nešvaru (I t., b. l. 39-40, 50-51, 71-72, 74-75, 99-100). Lukiškių TI-K nustatytus higienos pažeidimus šalina (I t., b. l. 80-81, 85-86, 94-101).
Pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu užfiksuotus duomenis, gyvenamosios patalpos pritaikytos natūraliam vėdinimui per langą (I t. b. l. 44, 71-72), apšvietimo rodiklių pažeidimų nenustatyta (I t. b. l. 72-74, 92, 114). Patikrinimų metu buitinių parazitų taip pat nenustatyta (I t., b. l. 83, 87, 97, 105). Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį dėl buitinių kenkėjų kontrolės ir jų naikinimo paslaugų (I t., b. l. 146-152), periodiškai atliekami kenkėjų kontrolės, o esant poreikiui ir naikinimo darbai registruojami žurnale (I t., b. l. 59).
Kitų objektyvių įrodomų, kurie patvirtintų tinkamo apšvietimo neužtikrinimą, aplinkybę, kad langai nepritaikyti natūraliam patalpų vėdinimu, parazitų buvimą kamerose, pareiškėjo prašymų ignoravimą šalinti galimus higienos normų pažeidimus, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu jo laikymo sąlygos ne visada atitiko HN 76:2010 22, 28, 54, 56 punktų reikalavimus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose trūksta kietojo inventoriaus, t. y. kėdžių prie stalo, baldų skirtų daiktams laikyti.
Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.6-14.8 punktuose (redakcija galiojusi iki 2016-01-27) nustatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, taburetės (suoliukai), lentynos maisto produktams, higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl nedidelio kamerų ploto įrengti papildomų baldų nėra galimybių. Teismo vertinimu, būtinųjų baldų trūkumas negali būti pateisinamas mažu kameros plotu. Teisinis reguliavimas įpareigoja pataisos įstaigas užtikrinti tinkamas kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygas, todėl kameros turi būti tokio dydžio, kad jų ploto pakaktų ne tik jose laikomiems asmenims, bet ir būtiniems baldams. Pagal nustatytą minimalų gyvenamosios kameros plotą tenkantį vienam asmeniui, kameroje, kurios plotas ~ 8 kv. m. galėtų būti laikomi tik du asmenys. Jeigu šis reikalavimas būtų užtikrintas, problemų dėl būtinųjų baldų trūkumo nekiltų, o jose laikomiems asmenims užtektų kietojo inventoriaus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui ginčui aktuliu laikotarpiu teko gyventi ir perpildytose kamerose, tikėtina, jog tuo metu kamerose galėjo trūkti ir tam tikro inventoriaus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose įrengti tualetai atskirti tik nedidele sienele ir nėra visiškai izoliuoti, todėl juo naudodamasis jausdavosi nepatogiai prieš kitus kameroje esančius asmenis. Taip pat iš tualeto nuolat sklisdavo nemalonūs kvapai, o tai keldavo diskomfortą.
Eksploatavimo taisyklių 14.5. punkte (redakcija galiojusi iki 2016-01-27) nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Atsakovės atstovas paaiškino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos HN reikalavimus (I t., b. l. 12-13). Teismas su atsakovės atstovo nurodytais argumentais nesutinka. Teismo vertinimu, tualetas turi būti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis) besinaudodamas tualetu nebūtų matomas kitų asmenų. Be to, tinkamas tualeto atskyrimas leistų išvengti ir nemalonių potyrių dėl sklindančių kvapų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą, žemino orumą, neabejotinai kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius. Pažymėtina, jog pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktai, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13).
Žemesnės instancijos teismas
Neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus pareiškėjas sieja ir su tuo, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Ginčo metu galiojusios Higienos normos HN:76:2010 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lukiškių TI-K kamerose rūkyti draudžia. Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu šio draudimo pažeidimų nenustatė (I t., b. l. 99). Be to, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra rūkantis (I t., b. l. 184). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Lukiškių TI-K buvo pateikiamas neskanus, prastos kokybės maistas.
Teisinis reguliavimas nustato, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas nemokamas maitinimas, atitinkantis jų fiziologines normas (SVĮ 44 straipsnio 5 dalis). Suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (SVĮ 44 straipsnio 6 dalis). Atsakovės atstovas nurodė, kad valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas. Pagal į bylą pateiktus Nacionalinio maisto ir veterinarijos tarnybos rizikos vertinimo instituto ir nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos tyrimus, nedirbančių vyrų paros ir pietų daviniai atitinka energetinę vertę (I., b. l. 143-145 ). Atsakovės atstovas paaiškino, kad kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistą patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybę. Nagrinėjimu atveju pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė galimai prasta maisto kokybė, koks maistas ir kada buvo nekokybiškas. Ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamo maisto (I t., b. l. 128-141) ir viršinimo sistemos organų sutrikimų į Sveikatos priežiūros tarnybą (I t., b. l. 179-196), pareiškėjas nesikreipė. Įvairaus pobūdžio prašymus dėl informacijos Lukiškių TI-K pareiškėjas pradėjo teikti tik 2016 metais (I t., b. l. 128-141). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, pareiškėjo argumentai dėl prastos maisto kokybės atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad jo atžvilgiu buvo apriboti socialiniai ryšiai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, skambučiai su šeimos nariais. Teigia, kad dėl šių priežasčių nutrūko socialiniai ryšiai, o socialinė reintegracija tapo sudėtingesnė.
Tardymo izoliatoriuose laikomų suimtųjų asmenų teisinę padėtį, įskaitant teisę pasimatyti it paskambinti telefonu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (ginčui aktuali redakcija galiojanti nuo 2013-01-01 iki 2015-09-01). SVĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Pagal SVĮ nuostatas, suimtųjų telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius taip pat neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis (SVĮ 23 straipsnio 1 dalis). Pasimatymų ir suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui (kaip R. S.) 2014-09-16 ir 2014-10-10 ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras, iki byla bus jo žinioje, išdavė daugkartinį sutikimą skambinti žmonai K. K. ir broliui M. Š. (I t. , b. l. 161-162). 2014-11-26 pareiškėjui taip pat buvo išduotas daugkartinis leidimas skambinti broliui T. Š. ir motinai M. Š. (I t., b. l. 164). Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad suimtasis pasivadinęs R. S., yra kitas asmuo – A. Z., ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras 2014-12-29 panaikino duotus leidimus skambinti telefonu (I t., b. l. 165-166). Pakartotinis daugkartinis sutikimas leisti pareiškėjui A. Z. skambinti žmonai ir motinai prokuroro išduotas 2015-03-27 (I t., b. l. 126-127, 168). Bylą perdavus nagrinėti teismui, pareiškėjui taip pat buvo leista vieną kartą per savaitę skambinti mamai ir žmonai (I t. b. l. 169-169-170). Atsižvelgiant į nurodytas matyti, kad pareiškėjui prokuroro ir teismo leidimais teisė skambinti šeimos nariams buvo suteikta tik tam tikrais laikotarpiais. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad minėtais laikotarpiais pareiškėjas Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka (įsigyjant taksofono kortelę ar naudojantis ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita) išreiškęs norą įgyvendinti jam suteikta teisę skambinti šeimos nariams, nurodytiems prokuroro/ teismo leidimuose (I t., b. l. 153), o atsakovės atstovas pareiškėjui būtų atsisakęs sudaryti sąlygas paskambinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo šeimos nariams neskambina ir būdamas pataisos namuose (I t., b. l. 177). Taip pat pažymėtina, kad ginčo metu galiojęs teisinis reguliavimas laisvės atėmimo įstaigų neįpareigojo sudaryti sąlygų skambinti nemokamai.
Vertinant pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl nesuteiktų pasimatymų, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs, o prokuroras ar teismas SVĮ 22 straipsnyje nustatyta tvarka būtų išdavęs pareiškėjui leidimą pasimatyti su artimaisiais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo argumentai, kad jo atžvilgiu buvo apribotos teisės paskambinti šeimos nariams ir su jais pasimatyti atmesti kaip nepagrįsti.
Byloje taip pat jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų diskriminuojamas dėl tautybės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės, nėra. Be to, pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai skunde abstrakčiai minima diskriminacija, pasireiškė.
Grįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų jo laikymo sąlygų patyrė emocinę depresiją, kuri pasireiškė baime, nerimu, nemiga, tačiau pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra medicininių įrašų, jog ginčo laikotarpiu jis dėl to būtų kreipęsis į gydytojus.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., 2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Atsižvelgdamas į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, konstatuotina, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi būti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti reikšmingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos būklę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikytas 214 dienas, iš jų 164 dienų jam nebuvo užtikrintinas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, būnant perpildytose kamerose galimai trūko tam tikro inventoriaus, neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nustatyta higienos normų pažeidimų. Teismo vertinimu, asmeninės erdvės trūkumas, teisės į privatumą pažeidimas naudojantis tualetu ir kitų pažeidimų visuma yra pakankami, jog sukeltų diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad priimtinų sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
Atsižvelgdamas į visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, įvertinus pažeidimo trukmę, nustatytų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 15 000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatytų pažeidimų atveju, atsižvelgiant į laikymą nepriimtinomis sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, darytina išvada, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų mastui priteistina suma būtų 1200 EUR.
Atsakovės atstovas prašo priteisti iš pareiškėjo 7,08 EUR dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Prašymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurią sudaro 118 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, už vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimą nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt). Lukiškių TI-K realiai patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 7,08 EUR (118 x 0,06).
Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši Tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje (redakcija iki 2016-07-01).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovės atstovo prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija iki 2016-07-01) 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui Z. A. (Z. A.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1200 EUR (tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.