Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.

Paaiškino, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras. Siekiant palaikyti švarą kamerose sudaromos paslaugų teikimo sutartys su bendrovėmis, vykdančiomis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Lukiškių TI-K suimtiesiems teikiamas maistas atitinka fiziologines normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo vietoje esančių asmenų maitinimą, nedirbančio vyro per parą mitybos normos energinė vertė turi būti ne mažesnė kaip 2298 (kcal). Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus protokolą nedirbančių vyrų pietų daviniai atitinka energetinę normą. Pažymi, kad kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistą patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimą išduoti pagamintą maistą leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas.

Pažymėjo, kad skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pareiškėjas skundo reikalavimams pagrįsti nepateikė įrodymų, o nurodyti neigiami išgyvenimai, patyrimai susiję su jo paties elgesiu, kadangi tai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra noras nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita.

Atsakovės atstovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 7,08 EUR išlaidų, patirtų teikiant teismui dokumentinę medžiagą, susijusią su nagrinėjama byla.

Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (II t., b. l. 5, 7). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (II t., b. l. 8). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-08-05 iki 2015-04-25, tačiau atsakovo atstovo pateiktais duomenis (I t., b. l. 27-29, 120-123), pareiškėjas iš Lukiškių TI-K išvyko 2015-04-23. Pareiškėjas Lukiškių TI-K pateiktų duomenų neginčijo, prieštaravimų dėl to nereiškė, atsižvelgiant į tai, laikotarpis, už kurį pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą laikytinas nuo 2014-08-05 iki 2015-04-23 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2014-08-05 atvykęs į Lukiškių TI-K buvo uždarytas į kamerą 107, kurios plotas - 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-08-06 perkeltas į kamerą Nr. 168, jos plotas - 7,94 kv.m. (3 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2014-08-11 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2014-08-12 išvyko į Lazdijų areštinę.

2014-08-19 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas - 7,31 kv.m. (1 asmuo kameroje). 2014-08-20 perkeltas į kamerą Nr. 176, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 176 pareiškėjas laikytas iki 2014-08-25 (kameroje laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3 asmenys kameroje). 2014-08-26 išvyko į Lazdijų areštinę.

2014-09-02 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, jos plotas - 7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-09-03 perkeltas į kamerą Nr. 152, plotas - 7,94 kv.m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2014-09-08 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2014-09-09 perkeltas į kamerą Nr. 171, jos plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 171 pareiškėjas laikytas iki 2014-10-22 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2014-10-23 perkeltas į kamerą Nr. 132, plotas - 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2014-11-09 (kameroje laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2014-11-10 – 2014-11-11 pareiškėjas laikytas kameroje Nr. 169, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-11-12 perkeltas į kamerą Nr. 291, jos plotas - 7,73 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2014-12-01 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2014-12-02 išvyko į Lazdijų areštinę.

2014-12-09 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, jos plotas - 7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-12-10 perkeltas į kamerą Nr. 134, kurios plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 134 pareiškėjas laikytas iki 2014-12-15 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2014-12-16 išvyko į Lazdijų areštinę.

2014-12-23 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas - 7,28 kv. m. (3 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2014-12-27 (4 asmenys kameroje). 2014-12-28 perkeltas į kamerą Nr. 143, jos plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Šioje kameroje laikytas iki 2015-01-04 (3 asmenys kameroje). 2015-01-05 perkeltas į kamerą Nr. 335, kurios plotas - 7,71 kv. m. (2 asmenys kameroje) ir laikytas joje iki 2015-01-12 kamera Nr. 335 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2015-01 -13 išvyko į Lazdijų areštinę.

2015-01-20 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, jos plotas - 7,45 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-01-21 perkeltas į kamerą Nr. 171, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-01-22 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

2015-01-27 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, plotas - 7,45 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-01-28 perkeltas į kamerą Nr. 127, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2015-02-01 (3 asmenys kameroje). 2015-02-02 perkeltas į kamerą Nr. 298, plotas - 8,03 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 298 laikytas iki 2015-03-15 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2015-03-16 perkeltas į kamerą Nr. 290, plotas - 7,76 kv. m. (2 asmenys kameroje), kurioje laikytas iki 2015-03-23 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2015-03-24 išvyko į Lazdijų areštinę.

2015-03-31 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, plotas - 7,48 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-04-01 perkeltas į kamerą Nr. 182, plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Laikotarpiu nuo 2015-04-02 iki 2015-04-13 laikytas toje pačioje kameroje (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2015-04-14 perkeltas į kamerą Nr. 153, plotas - 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 153 laikytas iki 2015-04-22 (2 asmenys kameroje). 2015-04-23 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

Pareiškėjas teigia, kad į Įsakymu nustatytą ploto normą neturėtų būti įskaičiuojami baldai. Vertinant šio pareiškėjo argumento pagrįstumą pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kv. m turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą Trepashkin prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Logothetis ir kt. prieš Graikiją). EŽTT praktikoje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose taip pat nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą (žr., pvz. LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, o šis reikalavimas nustatytas Įsakyme, todėl nacionaliniai teismai remiasi būtent šiuo standartu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu (2014-08-05 – 2015-04-23) pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikytas 214 dienų (47 dienas pareiškėjas buvo išvykęs į kitas tardymo įstaigas), iš kurių 164 dienų jam nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui (pareiškėjui teko 1,8 -2,64 kv. m. kameros ploto).

Pareiškėjas taip pat skundžiasi tuo, kad Lukiškių TI-K buvo laikytas higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, teigdamas, jog kamerose nešvaru, drėgna, netinkamas apšvietimas, temperatūra, nepakankama ventiliacija, yra buitinių parazitų.

Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, higiena, ir kt. Daugelį šių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010).

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Kamerose turi būti įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato Higienos normos HN 76:2010 26 punktas. Pagal šio punkto nuostatas, santykinė oro drėgmė šiltuoju metu laiku turėtų būti 35-65 proc., oro judėjimo greitis 0,15-0,25 proc., šaltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė neturi viršyti – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05 -0,15 proc. Kameros temperatūra šiltuoju metų laiku turėtų būti 18-28 ?C, šaltuoju metų periodu - 18-22 ?C. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta - 200 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Higienos normos HN 76:2010 56, 60 punktai įpareigoja, laisvės atėmimo įstaigas užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir kitų buitinių parazitų, ant kamerų sienų ir lubų nebūtų pelėsio. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (Higienos norma HN 76:2010 28, 54 punktai).

Iš byloje esančių patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais), matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu, kamerose kuriose buvo laikytas pareiškėjas, buvo nustatyti pelėsio požymiai (I t., b. l. 46-47, 67-68, 103), temperatūros rodiklių (I t., b. l. 73-74, 91-92, 103) pažeidimai, dideli eksploataciniai sienų ir lubų pažeidimai (I t., b. l. 67-68), kuriems pašalinti Lukiškių TI-K pradėjo remonto darbus. (I t., b. l. 69-70). Atsilupusių kamerų sienų ir lubų dažų buvo nustatyta ir dar keletą kartų (I t., b. l. 73-74, 89-90), o tai neatitiko higienos normos reikalavimo užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos būtų lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Kelių patikrinimų metu buvo nustatyta, kad kamerose ir tualete nešvaru (I t., b. l. 39-40, 50-51, 71-72, 74-75, 99-100). Lukiškių TI-K nustatytus higienos pažeidimus šalina (I t., b. l. 80-81, 85-86, 94-101).

Pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu užfiksuotus duomenis, gyvenamosios patalpos pritaikytos natūraliam vėdinimui per langą (I t. b. l. 44, 71-72), apšvietimo rodiklių pažeidimų nenustatyta (I t. b. l. 72-74, 92, 114). Patikrinimų metu buitinių parazitų taip pat nenustatyta (I t., b. l. 83, 87, 97, 105). Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį dėl buitinių kenkėjų kontrolės ir jų naikinimo paslaugų (I t., b. l. 146-152), periodiškai atliekami kenkėjų kontrolės, o esant poreikiui ir naikinimo darbai registruojami žurnale (I t., b. l. 59).

Kitų objektyvių įrodomų, kurie patvirtintų tinkamo apšvietimo neužtikrinimą, aplinkybę, kad langai nepritaikyti natūraliam patalpų vėdinimu, parazitų buvimą kamerose, pareiškėjo prašymų ignoravimą šalinti galimus higienos normų pažeidimus, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu jo laikymo sąlygos ne visada atitiko HN 76:2010 22, 28, 54, 56 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose trūksta kietojo inventoriaus, t. y. kėdžių prie stalo, baldų skirtų daiktams laikyti.

Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.6-14.8 punktuose (redakcija galiojusi iki 2016-01-27) nustatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, taburetės (suoliukai), lentynos maisto produktams, higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl nedidelio kamerų ploto įrengti papildomų baldų nėra galimybių. Teismo vertinimu, būtinųjų baldų trūkumas negali būti pateisinamas mažu kameros plotu. Teisinis reguliavimas įpareigoja pataisos įstaigas užtikrinti tinkamas kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygas, todėl kameros turi būti tokio dydžio, kad jų ploto pakaktų ne tik jose laikomiems asmenims, bet ir būtiniems baldams. Pagal nustatytą minimalų gyvenamosios kameros plotą tenkantį vienam asmeniui, kameroje, kurios plotas ~ 8 kv. m. galėtų būti laikomi tik du asmenys. Jeigu šis reikalavimas būtų užtikrintas, problemų dėl būtinųjų baldų trūkumo nekiltų, o jose laikomiems asmenims užtektų kietojo inventoriaus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui ginčui aktuliu laikotarpiu teko gyventi ir perpildytose kamerose, tikėtina, jog tuo metu kamerose galėjo trūkti ir tam tikro inventoriaus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose įrengti tualetai atskirti tik nedidele sienele ir nėra visiškai izoliuoti, todėl juo naudodamasis jausdavosi nepatogiai prieš kitus kameroje esančius asmenis. Taip pat iš tualeto nuolat sklisdavo nemalonūs kvapai, o tai keldavo diskomfortą.

Eksploatavimo taisyklių 14.5. punkte (redakcija galiojusi iki 2016-01-27) nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Lukiškių TI-K buvo pateikiamas neskanus, prastos kokybės maistas.

Teisinis reguliavimas nustato, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas nemokamas maitinimas, atitinkantis jų fiziologines normas (SVĮ 44 straipsnio 5 dalis). Suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (SVĮ 44 straipsnio 6 dalis). Atsakovės atstovas nurodė, kad valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas. Pagal į bylą pateiktus Nacionalinio maisto ir veterinarijos tarnybos rizikos vertinimo instituto ir nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos tyrimus, nedirbančių vyrų paros ir pietų daviniai atitinka energetinę vertę (I., b. l. 143-145 ). Atsakovės atstovas paaiškino, kad kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistą patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybę. Nagrinėjimu atveju pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė galimai prasta maisto kokybė, koks maistas ir kada buvo nekokybiškas. Ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamo maisto (I t., b. l. 128-141) ir viršinimo sistemos organų sutrikimų į Sveikatos priežiūros tarnybą (I t., b. l. 179-196), pareiškėjas nesikreipė. Įvairaus pobūdžio prašymus dėl informacijos Lukiškių TI-K pareiškėjas pradėjo teikti tik 2016 metais (I t., b. l. 128-141). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, pareiškėjo argumentai dėl prastos maisto kokybės atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad jo atžvilgiu buvo apriboti socialiniai ryšiai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, skambučiai su šeimos nariais. Teigia, kad dėl šių priežasčių nutrūko socialiniai ryšiai, o socialinė reintegracija tapo sudėtingesnė.

Tardymo izoliatoriuose laikomų suimtųjų asmenų teisinę padėtį, įskaitant teisę pasimatyti it paskambinti telefonu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (ginčui aktuali redakcija galiojanti nuo 2013-01-01 iki 2015-09-01). SVĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Pagal SVĮ nuostatas, suimtųjų telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius taip pat neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis (SVĮ 23 straipsnio 1 dalis). Pasimatymų ir suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Vertinant pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl nesuteiktų pasimatymų, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs, o prokuroras ar teismas SVĮ 22 straipsnyje nustatyta tvarka būtų išdavęs pareiškėjui leidimą pasimatyti su artimaisiais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo argumentai, kad jo atžvilgiu buvo apribotos teisės paskambinti šeimos nariams ir su jais pasimatyti atmesti kaip nepagrįsti.

Byloje taip pat jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų diskriminuojamas dėl tautybės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės, nėra. Be to, pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai skunde abstrakčiai minima diskriminacija, pasireiškė.

Grįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų jo laikymo sąlygų patyrė emocinę depresiją, kuri pasireiškė baime, nerimu, nemiga, tačiau pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra medicininių įrašų, jog ginčo laikotarpiu jis dėl to būtų kreipęsis į gydytojus.