Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. A. (Z. A.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Z. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas skunde ir jo patikslinime (I t., b. l. 1–6, 16) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2015 m. balandžio 25 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patalpos buvo avarinės būklės, administracija į prašymus gerinti gyvenimo sąlygas nereagavo. Nurodytu laikotarpiu buvo laikytas kamerose, kurių plotas yra nuo 6,43 kv. m – 8,l kv. m, dalį ploto užėmė baldai, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė apie l,5 kv. m. Kamerose nuolat buvo laikoma po keturis asmenis. Kameros neremontuotos, trūko spintų daiktams susidėti, buvo tik vienas stalas, prie kurio atsisėsti gali tik du asmenys. Kamerose pilna tarakonų. Tualetas nuo kameros atskirtas tik neaukšta sienele, todėl naudodamasis tualetu prieš kitus nuteistuosius jautė diskomfortą, neigiamus išgyvenimus. Kamerose nebuvo tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas. Natūrali šviesa labai silpnai pateko į patalpas ir jų visai neapšvietė. Langai nevalomi, dėl esamų grotų patiems išvalyti langų taip pat nebuvo galimybės. Dirbtinio apšvietimo šviesa per stipri, nuo jos skaudėjo akis ir galvą. Ventiliacija neveikė, kamerose buvo drėgna ir tamsu. Čiužiniai puvo, užsiveisė parazitai, metalinės lovos rūdijo nuo drėgmės. Vidutinis drėgnumas viršijo 80 proc. Visi kalinamieji per dieną surūkydavo po 10-15 cigarečių, todėl kalinamieji buvo priversti kvėpuoti dūmais. Kameroje buvo tik vienas langas, kuris nedidelis, todėl nebuvo užtikrinamas natūralūs vėdinimas. Kamerose neužtikrinta tinkama temperatūra, žiemą šalta, o vasarą per karšta, dėl to buvo sunku kvėpuoti, svaigo galva. Lukiškių TI-K neužtikrintas tinkamas maitinimas, maistas neskanus, jo energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal, neužtikrintas maisto kiekis ir kokybė.Pareiškėjas teigė, kad jo atžvilgiu buvo apriboti socialiniai ryšiai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai ir skambučiai su šeimos nariais. Dėl šių priežasčių nutrūko socialiniai ryšiai, o socialinė reintegracija tapo sudėtingesnė. Nurodė, kad jo gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K buvo nežmoniškos, pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, kuri pasireiškė baime, nerimu, nemiga, taip pat buvo pažemintas jo orumas. Skundo papildyme pareiškėjas taip pat nurodė, kad jautėsi diskriminuojamas ir žeminamas dėl religijos. Patirtą turtinę žalą pareiškėjas įvertino 15 000 Eur. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (I t., b. l. 27–35) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 7,08 Eur išlaidų, patirtų teikiant teismui dokumentinę medžiagą, susijusią su nagrinėjama byla.Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014 m. rugpjūčio 5 d. ir buvo laikytas iki 2015 m. balandžio 23 d. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Paaiškino, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose, sudaromos paslaugų teikimo sutartys su bendrovėmis, vykdančiomis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Atsakovo atstovas taip pat pateikė duomenis apie kamerų įrengimą. Paaiškino, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai įrengtos didesnės ar mažesnės lentynos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 punkto reikalavimą, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K suimtiesiems teikiamas maistas atitinka fiziologines normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą dalį skundo atmetė.Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygų. Teismas laikė, kad laikotarpis, už kurį pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2015 m. balandžio 23 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Teismas rėmėsi nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktu ir pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikytas 214 dienų (47 dienas pareiškėjas buvo išvykęs į kitas tardymo įstaigas), iš kurių 164 dienų jam nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui (pareiškėjui teko 1,8–2,64 kv. m kameros ploto). Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 22, 24, 26, 54, 56 ir 60 punktais ir pažymėjo, kad iš byloje esančių patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais), matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu, kamerose, kuriose buvo laikytas pareiškėjas, buvo nustatyti pelėsio požymiai, temperatūros rodiklių pažeidimai, dideli eksploataciniai sienų ir lubų pažeidimai, kuriems pašalinti Lukiškių TI-K pradėjo remonto darbus. Atsilupusių kamerų sienų ir lubų dažų buvo nustatyta ir dar keletą kartų, o tai neatitiko higienos normos reikalavimo užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos būtų lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Kelių patikrinimų metu buvo nustatyta, kad kamerose ir tualete nešvaru. Lukiškių TI-K nustatytus higienos pažeidimus šalina. Pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu užfiksuotus duomenis, gyvenamosios patalpos pritaikytos natūraliam vėdinimui per langą, apšvietimo rodiklių pažeidimų nenustatyta. Patikrinimų metu buitinių parazitų taip pat nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį dėl buitinių kenkėjų kontrolės ir jų naikinimo paslaugų, periodiškai atliekami kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbai. Kitų objektyvių įrodomų, kurie patvirtintų tinkamo apšvietimo neužtikrinimą, aplinkybę, kad langai nepritaikyti natūraliam patalpų vėdinimu, parazitų buvimą kamerose, pareiškėjo prašymų ignoravimą šalinti galimus higienos normų pažeidimus, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažinta, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu jo laikymo sąlygos ne visada atitiko HN 76:2010 22, 28, 54, 56 punktų reikalavimus. Teismas rėmėsi Eksploatavimo taisyklių 14.6–14.8 punktais ir pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu teko gyventi ir perpildytose kamerose, tikėtina, jog tuo metu kamerose galėjo trūkti ir tam tikro inventoriaus.Teismas rėmėsi Eksploatavimo taisyklių 14.5. punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 27 d.) ir pažymėjo, kad tualetas turi būti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis) besinaudodamas tualetu nebūtų matomas kitų asmenų. Teismas pripažino, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą, žemino orumą, neabejotinai kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius.Remdamasis HN:76:2010 6 ir 14 punktais, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas konstatavo, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu šio draudimo pažeidimų nenustatė (I t., b. l. 99). Be to, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra rūkantis (I t., b. l. 184). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nematė pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Dėl maisto kokybės teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė galimai prasta maisto kokybė, koks maistas ir kada buvo nekokybiškas. Ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamo maisto ir viršinimo sistemos organų sutrikimų į Sveikatos priežiūros tarnybą pareiškėjas nesikreipė. Įvairaus pobūdžio prašymus dėl informacijos Lukiškių TI-K pareiškėjas pradėjo teikti tik 2016 metais. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas pareiškėjo argumentus dėl prastos maisto kokybės atmetė kaip nepagrįstus. Dėl socialinių ryšių apribojimo, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų, skambučių su šeimos nariais teismas rėmėsi SVĮ 22 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 ir pažymėjo, kad bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjui (kaip R. S.) ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras, iki byla bus jo žinioje, išdavė daugkartinį sutikimą skambinti žmonai K. K. ir broliui M. Š. 2014 m. lapkričio 26 d. pareiškėjui taip pat buvo išduotas daugkartinis leidimas skambinti broliui T. Š. ir motinai M. Š. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad suimtasis, pasivadinęs R. S., yra kitas asmuo – A. Z., ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras 2014 m. gruodžio 29 d. panaikino duotus leidimus skambinti telefonu. Pakartotinis daugkartinis sutikimas leisti pareiškėjui A. Z. skambinti žmonai ir motinai prokuroro išduotas 2015 m. kovo 27 d. Bylą perdavus nagrinėti teismui, pareiškėjui taip pat buvo leista vieną kartą per savaitę skambinti mamai ir žmonai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, matyti, kad pareiškėjui prokuroro ir teismo leidimais teisė skambinti šeimos nariams buvo suteikta tik tam tikrais laikotarpiais. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad minėtais laikotarpiais pareiškėjas Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka (įsigyjant taksofono kortelę ar naudojantis ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita) išreiškęs norą įgyvendinti jam suteikta teisę skambinti šeimos nariams, nurodytiems prokuroro / teismo leidimuose, o atsakovo atstovas pareiškėjui būtų atsisakęs sudaryti sąlygas paskambinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo šeimos nariams neskambina ir būdamas pataisos namuose. Taip pat pažymėjo, kad ginčo metu galiojęs teisinis reguliavimas laisvės atėmimo įstaigų neįpareigojo sudaryti sąlygų skambinti nemokamai. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl nesuteiktų pasimatymų, teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų prašęs, o prokuroras ar teismas SVĮ 22 straipsnyje nustatyta tvarka būtų išdavęs pareiškėjui leidimo pasimatyti su artimaisiais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai, kad jo atžvilgiu buvo apribotos teisės paskambinti šeimos nariams ir su jais pasimatyti, atmesti kaip nepagrįsti. Byloje taip pat jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų diskriminuojamas dėl tautybės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės, nėra. Be to, pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai skunde minima diskriminacija pasireiškė. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikytas 214 dienas, iš jų 164 dienų jam nebuvo užtikrintinas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, būnant perpildytose kamerose galimai trūko tam tikro inventoriaus, neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nustatyta higienos normų pažeidimų. Teismo vertinimu, asmeninės erdvės trūkumas, teisės į privatumą pažeidimas naudojantis tualetu ir kitų pažeidimų visuma yra pakankami, jog sukeltų diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad priimtinų sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir sudarė pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.Atsižvelgdamas į visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, įvertinęs pažeidimo trukmę, nustatytų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 15 000 Eur suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatytų pažeidimų atveju, atsižvelgdamas į laikymą nepriimtinomis sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, teismas darė išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų mastui priteistina suma būtų 1 200 Eur. Atsakovo atstovo prašymas priteisti 7,08 Eur dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų teismas netenkintas konstatavus, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą.

III.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 27–30), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Patirti nepatogumai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų atlyginimo.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2848-624/2016, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje A143-1966/2008 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.). Byloje, remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas tam tikrą laikotarpį buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus. Minėto fakto iš esmės neneigia ir atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde. Kadangi nustatyta, jog Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas 214 paras, iš jų 164 paras pareiškėjas išbuvo pažeidžiant teisės aktais vienam asmeniui nustatytą minimalų kameros plotą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Lukiškių TI-K administracijos neteisėtus veiksmus neužtikrinant pareiškėjui pagal teisės aktus numatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto. Konstatuodamas minėtą pažeidimą, teismas pagrįstai įvertino ir argumentus dėl tam tikrų baldų kameroje trūkumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, jog buvo neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu bei tam tikrų higienos reikalavimų neatitikimus kamerose – Lietuvos higienos normos HN:76:2010 22, 28, 54, 56 punktų pažeidimus. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė byloje pateiktais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais nustatytų aplinkybių dėl tam tikrų higienos sąlygų neužtikrinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, paduodamas apeliacinį skundą, atsakovas jokių naujų argumentų ar įrodymų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjo teiginiai, kad kamerose nebuvo užtikrintos tam tikros higienos sąlygos ir neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu ir tuo buvo pažeistos jo teisės, pagrįstai vertinti pareiškėjo naudai.Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į įkalinimo įstaigą, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, į nustatytą pažeidimą, jo pobūdį, mastą ir trukmę, į kitas reikšmingas žalos atlyginimo pobūdžio ir dydžio nustatymo aplinkybes, vertintina, jog tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.Dėl atsakovo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas už dokumentų kopijų parengimą pažymėtina, kad įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimo teisme pasiruošimui, pateikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 3 dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtinta (pakeista 2002 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 104) Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015, 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1924-575/2017). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmetė.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.