Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Ž. ir jo atstovui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui,

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Ž. (toliau – Pareiškėjas) atstovo advokato padėjėjo Vaido Poplovuchino skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-17445-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23215099831.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ž. atžvilgiu 2023 m. rugpjūčio 31 d. Institucija priėmė nutarimą Nr. 20-ANR_N-17445-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23215099831, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2023 m. liepos 15 d., 19.39 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir važiuodamas atbulas kliudė stovinčią transporto priemonę „Infinity“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. V. Ž. už šių administracinių nusižengimų padarymą paskirtą 1100 Eur bauda.

Skunde nurodoma, kad suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra padaroma tyčia (ANK 8 straipsnio 3 dalis), todėl asmuo, pažeisdamas imperatyvų kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimą, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, jog šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodoma skundžiama nutarime, V. Ž. nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo. Minėtą išvadą leidžia daryti byloje esanti medžiaga.

Susipažinus su vaizdo įrašu, pripažintina kad buvo valdomos transporto priemonės kontaktas su kita transporto priemone, tačiau pažymėtina, jog V. Ž. neturėjo jokios tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog objektyviai įvykio aplinkybes įrodo vaizdo įrašas, esantis administracinio nusižengimo byloje. Iš minėto įrašo galima akivaizdžiai matyti, jog V. Ž. mėgina išvažiuoti iš automobilių aikštelės, t. y. manevruoja mėgindamas „išsisukti“ iš aikštelės. Transporto priemonė, kurią įvykio metu valdė Pareiškėjas yra žymiai didesnė negu įprastas lengvasis automobilis. Be to, transporto priemonės gabaritai ir tai, jog į kitą transporto priemonę buvo atsitrenkta galu lėmė tai, jog Pareiškėjas nepajuto, kad kliudė kitą transporto priemonę.

Taip pat svarbi aplinkybė, įrodanti, jog V. Ž. nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos yra tai, jog jis po kitos transporto priemonės kliudymo nesustojo, neišlipo iš transporto priemonės, nesiekė kuo skubiau pasišalinti iš įvykio vietos, o toliau tęsė tuos pačius manevravimo veiksmus.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių kad V. Ž. padaryta veika turi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje požymių.

Administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23215099831 administracinio nusižengimo faktą patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai. Esminės ir reikšmingiausios įvykio aplinkybės užfiksuotos vaizdo įraše pavadinimu „NVR_ch2_main_20230715172557_20230715172705.mp4“. Vaizdo įraše matyti, kad aikštelėje atbuline eiga važiuoja automobilis „Volkswagen“, kuris juda lėtai. Vaizdo įraše matyti, kad automobilis „Volkswagen“, važiuodamas atbuline eiga, su automobilio galine kairia puse kliudo stovintį automobilį, kurio markės ir modelio vaizdo įraše nematyti. Vaizdo įraše aiškiai girdimas smūgio garsas, taip pat vaizdo įraše matyti, kad automobilio „Volkswagen“ vairuotojo pusės, priekinis langas yra pilnai atidarytas. Matyti, kad kontakto metu abu automobiliai sujuda, automobilis „Volkswagen“ iškarto po kontakto sustoja ir pradeda važiuoti į priekį, pavažiavus į priekį automobilis vėl važiuoja atbuline eiga, susilygina su kliudytu automobiliu ir sustoja. Po kiek laiko automobilis „Volkswagen“ pradeda važiuoti priekine eiga ir išvažiuoja iš aikštelės.

Vertinant eismo įvykio medžiagoje esančius įrodymus nustatyta, kad apgadinimai ant nukentėjusiojo automobilio „Infinity“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), buvo akivaizdūs, kontakto žymės yra akivaizdžiai matomos, tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti apgadinimai.

Institucija kategoriškai nesutinka su skunde nurodytais argumentais, kad Pareiškėjas nesiekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kaip nurodoma skunde, kadangi jis po kitos transporto priemonės kliudymo nesustojo, neišlipo iš transporto priemonės, nesiekė kuo skubiau pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o toliau tęsė tuos pačius manevravimo veiksmus. Institucija pažymi, kad byloje esantys duomenys pilnai paneigia Pareiškėjo versiją, kad jis nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos ir įrodo, kad jis siekė pasišalinti ir jo veiksmai buvo tyčiniai. Pažymėtina, kad galima įsitikinti ar buvo kliudyta kita transporto priemonė nebūtinai tik išlipus iš automobilio, šias aplinkybes puikiai galima suvokti ir suprasti būnant automobilio viduje, o kad Pareiškėjas suvokė savo veiksmų neteisėtumą įrodo vaizdo įrašai. Institucijos nuomone Pareiškėjas pilnai suvokė, kad kliudė kitą transporto priemonę. Vaizdo įraše užfiksuotos nenuginčijamos aplinkybės, tai yra, kad automobilis iš anksto nebuvo stabdomas ir neturėjo tikslo sustoti toje vietoje, kurioje sustojo dėl kontakto su kitu automobiliu ir sustojo tik nuo smūgio į kitą automobilį. Kontakto metu abu automobiliai sujuda, Pareiškėjas būdamas automobilyje ne tik, kad pilnai turėjo jausti, tačiau akivaizdu, kad jautė kontaktą ir smūgį į kitą automobilį bei suvokė dėl kokių priežasčių jo vairuojamas automobilis nustojo važiuoti atbuline eiga ir netgi nuo smūgio inercijos sujudėjo, paprastai nesant jokiam kontaktui su aplinkos veiksniais automobilis nesujuda taip kaip užfiksuota vaizdo įraše. Taip pat svarbu pabrėžti, kad Pareiškėjo vairuojamo automobilio langas, vairuotojo pusėje buvo pilnai atidarytas. Netgi vaizdo įraše yra girdimas susidūrimo garsas, todėl Pareiškėjas turėjo pilnai girdėti smūgio garsą. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas toliau tęsė tuos pačius manevravimo veiksmus, tačiau nenurodė dėl kokių priežasčių, manevravimas atbulomis baigėsi ties kliudytu automobiliu, kadangi Pareiškėjas išvažiavo iš teritorijos ne pro kliudytą automobilį, o grįždamas priekine eiga ir išvažiuodamas ta pačia kryptimi, kuria važiavo atbulomis, todėl toks Pareiškėjo manevravimas akivaizdžiai įrodo, kad nebuvo tęsiamas jo įprastinis iš anksto numatomas manevravimas. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, kad Pareiškėjas po kontakto su kitu automobiliu, atbuline eiga grįžo atgal ir susilygino su apgadintu automobiliu, trumpam sustojo ir nuvažiavo ta pačia kryptimi iš kurios atvažiavo. Institucijos nuomone šios aplinkybės įrodo, kad Pareiškėjas šiuos veiksmus atliko tam, kad įvertintų apgadinimų mastą. Aplinkybę, kad Pareiškėjas matė ir jautė kontaktą taip pat patvirtina ir tai, kad Pareiškėjas važiuodamas atbulomis kontaktavo su vairuotojo pusės galu, t. y. kairės pusės galine dalimi, daugiau iš šono, kuri yra arčiausiai matymo ir stebėjimo ploto per galinio vaizdo veidrodėlį važiuojant atbulomis. Važiuojant atbulomis vairuotojas privalo dairytis į abiejų pusių galinio vaizdo veidrodėlius. Kelių eismo taisyklės vairuotojus įpareigoja būti ypatingai atidiems važiuojant atbulomis, nes toks važiavimas yra žymiai pavojingesnis lyginant su važiavimu į priekį.

Institucijos nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas suvokė, jog jis sukėlė eismo įvykį ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasitraukia neteisėtai. Iš bylos duomenų visumos galima daryti pagrįstą išvadą, kad Pareiškėjas suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiajam. Pareiškėjas pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos apsunkino aplinkybių nustatymą. Jeigu įvykio vietoje nebūtų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros tai Pareiškėjas būtų apskritai nenustatytas, kas akivaizdu nebūtų ir atlyginta padaryta žala.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. Ž. paaiškino, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, 2023 m. liepos 15 d., 19.39 val. Pareiškėjas norėjo praleisti kitą automobilį, kuris važiavo iš priekio, todėl aikštelėje važiavo atbulomis. Tikrai nepastebėjo kito automobilio, į kurį atsitrenkė, todėl išvažiavo, žinojo, kad aikštelė yra filmuojama, smūgio nepajuto ir negirdėjo, nes automobilyje buvo vaikai, jie triukšmavo, automobilio langai buvo uždaryti. Pareiškėjas turi įmonę, susijusią su transportu, tad jeigu darbuotojai įvykdo smulkius administracinius nusižengimus, kartais atsakomybę jis prisiima sau.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

Byloje nustatyta, kad V. Ž. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį 1100 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, 2023 m. liepos 15 d., 19.39 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir važiuodamas atbulas kliudė stovinčią transporto priemonę „Infinity“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pareiškėjas nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu pateikė teismui skundą, kurį iš esmės motyvuoja tuo, kad galėjo kliudyti stovintį automobilį, tačiau smūgio nepajuto, nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, todėl iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio sukėlimo faktas nėra ginčijamas.

Kaltė dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, , 2AT-54-2014, 2AT-70-2014 ir kt.). Tuo pačiu, teismų praktikoje pažymima ir tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties požymis. Be to, kaltės, jos formos, rūšies, subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015).

Pareiškėjo versija, kad jis smūgio į kitą automobilį nepajuto ir negirdėjo, atmestina kaip gynybinė versija, siekis išvengti administracinės atsakomybės. Šioje byloje užfiksuotais vaizdo duomenimis patikimai nustatyta, kad V. Ž. vairuojamam automobiliui judant atbuline eiga ir atsitrenkiant į kitą stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį, šis nuo smūgio akivaizdžiai pajuda, kaip ir Pareiškėjo automobilis. Nors Pareiškėjo transporto priemonė judėjo lėtai, tačiau būtent atsitrenkimas į kitą automobilį sudarė kliūtį V. Ž. automobiliui toliau važiuoti atbuline eiga, todėl pastarasis neabejotinai suprato ir jautė, kad atsitrenkė į kitą automobilį, ko pasėkoje buvo apgadintas automobilio „Infinity“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini),F priekinis bamperis (ROIK: 23215099831 b. l. 17). Be to, pažymėtina, kad vaizdo įrašas yra su garsu, Pareiškėjui atsitrenkus į kitą automobilį girdimas garsas. Teismas pritaria Institucijos atsiliepime nurodytam teiginiui, kad Pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės priekinis vairuotojo pusės langas buvo praviras, todėl jis neabejotinai turėjo girdėti garsą. Taip pat vaizdo įraše matyti, kad V. Ž. po smūgio pavažiuoja į priekį, tada vėl pavažiuoja atbuline eiga, susilygina su „Infinity“ automobiliu ir nuvažiuoja. Vairuotojas manevruodamas pripildytoje automobiliais aikštelėje atbuline eiga, paprastai elgiasi atidžiau, stebi padėtį per visus veidrodėlius ir bet koks įtarimas, automobilio susiūbavimas, buvo pagrindu apsispręsti: ar įsitikinti padarytos žalos dydžiu, ieškoti apgadinto automobilio savininko ir pildyti eismo įvykio dokumentus vietoje dėl padarytų apgadinimų, arba nekeliant jokio įtarimo, ramiai išvažiuoti iš aikštelės, tikintis jog niekas įvykio nepastebėjo. V. Ž. pasirinko pastarąjį elgesio variantą ir už tai jis privalo atsakyti.

Skunde nurodoma, kad Pareiškėjo automobilis įvykio metu turėjo privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, Pareiškėjas buvo blaivus, todėl jis neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų. Visuotinai žinoma, kad eismo įvykio fiksavimas, nežiūrint į tai, kad automobilis draustas, sukelia tam tikrus nepatogumus, gaištamas laikas kol nustatomas apgadinto automobilio savininkas, jeigu nerandama savininko, turi būti pranešama policijai, tenka informuoti draudiką, brangsta kitiems metams draudimas ir pan. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad asmens blaivumas įvykio metu, galiojančio vairuotojo pažymėjimo, civilinės atsakomybės draudimo turėjimas, panašaus ar analogiško pobūdžio nusižengimo anksčiau nepadarymas, turimas ilgas vairavimo stažas, negali būti vertinamos kaip šalinančios asmens atsakomybę dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo. Kadangi minėtos aplinkybės savaime nepaneigia asmens tyčios pasišalinti iš įvykio vietos (kasacinio teismo nutartis Nr. 2AT-24-699/2017). Šiuo atveju tiek Institucija, tiek teismas nustatė, kad V. Ž., apgadinęs svetimą turtą, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, tai yra tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Policijos surinkti ir teismo byloje patikrinti V. Ž. kaltės įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, įvykio vietos vaizdo įrašas, transporto priemonių fotonuotraukos ir kita rašytinė medžiaga), yra leistini ir pakankami faktiniai duomenys tam, kad konstatuoti, jog jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punkto reikalavimą. Šis KET punktas numato, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. V. Ž. pats apsisprendė pasišalinti iš šio, kad ir ne itin sunkias pasekmes sukėlusio eismo įvykio vietos, todėl turi prisiimti ir neigiamas savo elgesio pasekmes.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad V. Ž. kaltė padarius administracinius nusižengimus visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį pagrįstai. Daryti priešingą išvadą nei padarė Institucija, įvertinus byloje esančius įrodymus ir skundo argumentus teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 639 straipsniu,

nutaria:

V. Ž. atstovo advokato padėjėjo Vaido Poplovuchino skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-17445-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23215099831 nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: 23215099831, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.