- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- 1-283-890/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27939-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Nukentėjusysis
- G. U.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo universitetinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. M. vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent ji 2020 m. liepos 15 d., apie 07.05 val., (duomenys neskelbtini), šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, antra eismo juosta, ir sukdama į kairę, į (duomenys neskelbtini) plentą, trečią eismo juostą, nepraleido per pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, jai iš kairės pusės ėjusio pėsčiojo G. U. ir jį partrenkė. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų G. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais D. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamoji D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad važiavo į darbą iš (duomenys neskelbtini) gatvės turėjo sukti į kairę, degė žalias šviesoforo signalas, ji įvažiavo į sankryžą, pajuto smūgį, sustojo ir išlipo iš automobilio. Ji pamatė, kad guli žmogus, tačiau jis buvo sąmoningas. Ji iš karto iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Ji labai gailisi dėl savo veiksmų. Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant laiduotoja jos mamą D. R.. Nurodė, kad jos santykiai su mama yra geri, jos nuolat artimai bendrauja, gyvena viename kieme, mama kasdien ateina pas juos ir vaikus veda į darželį.
Kadangi kaltinamoji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąją, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei, kaltinamajai, įrodymų tyrimą nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.
Nukentėjusysis G. U. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 15 d., apie 7.05 val., jis ėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), į darbą, į (duomenys neskelbtini). Priėjęs (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamą sankryžą, jis perėjo vieną gatvės pusę, nes jam degė žalias šviesoforo signalas. Atsistojo ant saugumo salelės, nes jam degė raudonas šviesoforo signalas. Kai jam užsidegė žalias šviesoforo signalas, iš (duomenys neskelbtini) gatvės važiavo transporto priemonės į (duomenys neskelbtini), kur jam reikėjo pereiti per pėsčiųjų perėją. Jis kelis automobilius praleido. Tuomet iš (duomenys neskelbtini) gatvės išvažiuojantis krovininis automobilis, kuris suko į dešinę, į (duomenys neskelbtini), sustojo, kad jį praleistų per gatvę. Jis pasižiūrėjo į dešinę pusę, jog nėra atvažiuojančių automobilių, ir pradėjo eiti per perėją. Tik žengęs du ar tris žingsnius trečioje eismo juostoje, kai pajuto smūgį į dešinę koją. Pasisukdamas ir dalinai užsiguldamas ant automobilio variklio dangčio, pamatė, kad tai automobilis „Audi“, kuris pradėjo stabdyti, ir jis per automobilio kairįjį šoną nuslydo ir liko sėdėti ant važiuojamosios dalies, trečioje eismo juostoje. Sąmonės praradęs nebuvo. Iš automobilio „Audi“ išlipo moteris, kuri pasakė, kad jau iškvietė pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba jį išvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatytas dešinės kojos kaulo skeveldrinis lūžis. Kai buvo gydomas ligoninėje, buvo atėjusi aplankyti automobilio „Audi“, kuris ją partrenkė, vairuotoja ir jo atsiprašė. Dėl eismo įvykio jam padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala (1 t., b.l. 37-39).
Liudytojas M. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 15 d., apie 7.09 val., iš Klaipėdos AVPK budėtojų dalies buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdos m. Nuvykus į eismo įvykio vietą, pamatė (duomenys neskelbtini) trečioje eismo juostoje, ant pėsčiųjų perėjos stovintį automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklo neprisiminė. Partrenkto pėsčiojo eismo įvykio vietoje nebuvo, jis buvo išvežtas į ligoninę. Liudytojų eismo įvykio vietoje nebuvo. Iš eismo įvykio vietos apžiūros, transporto priemonės apžiūros ir automobilio „Audi A4“ vairuotojos paaiškinimo, nustatė, kad automobilis „Audi A4“, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, važiuodamas į kairę - į (duomenys neskelbtini), nepraleido pėsčiųjų perėjoje, degant žaliam šviesoforo signalui, ėjusio pėsčiojo ir jį partrenkė. Automobilio „Audi A4“ vairuotoja sakė, kad ji nepastebėjo einančio pėsčiojo (1 t., b.l. 65).
Specialisto išvadoje Nr. G 1373/2020(03) konstatuojama, kad G. U. nustatyti sužalojimai: abiejų kelių sumušimas, dešinio blauzdikaulio šoninio krumplio skeveldrinis įspaustinis lūžis, kraujo išsiliejimas abiejų kelių sąnariuose, kairės blauzdos vidinio paviršiaus minkštųjų audinių kraujosruva, abiejų blauzdų odos nubrozdinimai (daugiau kairės). Sprendžiant iš sužalojimų, pirminis automobilio smūgis kliuvo į G. U. kojas kelių ir blauzdų viršutinės dalies lygyje iš dešinio šono. Eismo įvykio metu G. U. buvo blaivus. G. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 55).
2020 m. liepos 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad D. M. asmens blaivumo testu buvo nustatyta 0.00 promilės, t.y. eismo įvykio metu D. M. buvo blaivi (1 t., b.l. 30).
Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, kur automobilis „Audi A4“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdamas į kairę, į (duomenys neskelbtini), kliudė per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį (1 t., b.l. 9-10, 12, 13, 14-22).
Pagal Transporto priemonės apžiūros protokolą automobiliui „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta priekinė dalis (1 t., b.l. 24, 25-26).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad 2020 m. liepos 15 d. įvykio metu šviesoforas buvo techniškai tvarkingas ir veikė be priekaištų (1 t., b.l. 74, 75).
BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 158 punktas numato, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.
Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – pačios kaltinamosios D. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji D. M. vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent ji 2020 m. liepos 15 d., apie 7.05 val., (duomenys neskelbtini), šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, važiuodama (duomenys neskelbtini) g., antra eismo juosta, ir sukdama į kairę, į (duomenys neskelbtini), trečią eismo juostą, nepraleido per pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, jai iš kairės pusės ėjusio pėsčiojo G. U. ir jį partrenkė. Tokie kaltinamosios D. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).
D. R. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąją D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (1 t., b.l. 131). Teisiamojo posėdžio metu D. R. teismui nurodė, jog ji palaiko prašymą būti dukros laiduotoja, jai išaiškintos laiduotojo teisės ir pareigos, ji sutinka prisiimti laiduotojo pareigas. Ji žino, kas yra laidavimas. Taip pat paaiškino, kad jos ryšys su dukra yra labai artimas, jos bendrauja kasdien, visas šventes ir savaitgalius leidžia kartu. Jos dukra dirba medicinos srityje, darbas prasideda labai anksti, todėl ji veda vaikus į mokymosi įstaigas. Prašo paskirti laidavimą be užstato, nes jos gaunamos pajamos yra nedidelės. Byloje pateikta darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) pažyma, patvirtinanti D. R. nurodomas aplinkybes (1 t., b.l. 135).
Iš byloje esančių duomenų ir iš D. R. paaiškinimų duotų teisme matyti, jog ji yra neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai – atsakinga ir sąžininga (1 t., b.l. 134), iš paaiškinimų duotų teisme matyti, jog jos ryšys su dukra D. M. yra artimas bei glaudus. Įvertinęs byloje esančius D. R. charakterizuojančius duomenis, išklausęs jos paaiškinimų duotų teisme, teismas daro išvadą, kad laiduotoja D. R. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką dukrai D. M..
Byloje nustatyta, kad D. M. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 95, 98, 101). Kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiojo, domėjosi pastarojo sveikata po įvykio, šios aplinkybės taip pat charakterizuoja D. M. kaip atsakingą ir išvadas dėl savo neatsargaus elgesio padariusį asmenį. Nukentėjusysis G. U. kaltinamajai jokių pretenzijų neturėjo, civilinio ieškinio nereiškė. Draudimas nukentėjusiajam atlygino turtinę ir neturtinę žalą. Kaltinamoji ištekėjusi, turi aukštąjį išsilavinimą. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir D. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų.
Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąją D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją laiduotojos D. R. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant 1 (vieneriems) metams ir baudžiamąją bylą D. M. nutraukti.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamoji eismo įvykio metu buvo blaivi, iš karto po įvykio iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, o nukentėjusysis kaltinamajai pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturėjo, taip pat įvertinęs D. R. turtinę padėtį (nedideles pastarosios pajamas patvirtina darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) pažyma), teismas laidavimą skiria be užstato.
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).
D. M. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Kaltinamoji neatsargų nusikaltimą padarė būdama blaivi, iš karto po eismo įvykio ji iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamoji nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiojo. Byloje jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusysis kaltinamajai jokių pretenzijų neturėjo ir civilinio ieškinio nereiškė. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė kaltinamajai neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajai skyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajai D. M. neskiria.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – viena skaitmeninė laikmena nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduoti ją laiduotojos D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpį, neskiriant užstato.
Baudžiamąją bylą D. M. nutraukti.
Išaiškinti laiduotojai D. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl D. M. baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti D. M., kad jei ji laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – vieną skaitmeninę laikmeną nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.