Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Žanos Sokolovskos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) statybininku, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi savarankiškos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. teisme gautas valstybinį kaltinamą baudžiamosios bylose palaikančio subjekto – prokuroro – pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kuriame A. I. kaltinamas tuo, kad:

1.1. 2021-06-13, apie 01.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu sugyventinei A. L. vieną smūgį į pilvą ir rankos delnu vieną smūgį į kairį petį, taip sukeldamas sugyventinei (nukentėjusiajai) A. L. fizinį skausmą (1-a veika);

1.2. 2021-12-08, apie 13 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, suimdamas sugyventinei A. L. už kaklo tyčia ją pastūmė, dėl ko A. L. krisdama susimušė dešinės rankos plaštaką, o jai (A. L.) atsistojus tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę galvos pusę, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą sugyventinei (nukentėjusiajai) A. L. (2 veika).

2. Kaltinamasis A. I. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino. Parodė, kad su A. L. kartu gyvena socialiniame būste ir veda bendrą ūkį 14 metų. Šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai. 2021-06-13, apie 01.30 val., išgertuvių metu tarp jo (A. I.) ir A. L. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu nesusitvardė ir vieną kartą sudavė sugyventinei į pilvą, sugyventinei jį (A. I.) pastūmus, jis (A. I.) dešine ranka sudavė vieną smūgį į kairį petį. Dėl 2021-12-08 įvykio parodė, kad namo grįžo apie 13 val. išgėręs, kai tarp jo (A. I.) ir sugyventinės A. L. kilusio žodinio konflikto metu supykęs ranka vieną kartą pastūmė sugyventinę į nugarą, po ko sugyventinė paslydo ir nugriuvo ant grindų, o jai (sugyventinei) atsistojus vieną kartą sudavė kumščiu į galvos sritį.

3. Be kaltinamojo A. I. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi savarankiškos veikos) numatytą nusikalstamą veiką, įrodinėta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. dėl 2021-06-13 įvykio: nukentėjusioji A. L. 2021-06-30 apklausos metu parodė, kad ji (A. L.) gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu A. I. bei keturiais mažamečiais vaikais. Su A. I. gyvena kartu dešimt metų. 2021-06-13, apie 18 val., grįžusi po darbo namuose rado neblaivų sugyventinį A. I.. Apie 20 val. miegamajame sugyventinis pradėjo reikšti pretenzijas, kad neva A. L. neištikima. Žodinio konflikto metu jai (A. L.) gulint lovoje ant nugaros, sugyventinis vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai (A. L.) į pilvą, nuo sukelto stipraus skausmo ji (A. L.) pašoko iš lovos, pastūmė sugyventinį nuo savęs, tuomet sugyventinis užsimojęs rankos delnu, galimai dešine ranka sudavė į kairį petį, jai (A. L.) taip pat skaudėjo. Greitosios pagalbos medikų nereikėjo, nes sukeltas tik momentinis skausmas, kuris greitai praėjo;

3.2. dėl 2021-12-08 įvykio: nukentėjusioji A. L. 2021-12-10 apklausos metu parodė, kad 2021-12-08 buvo išgėrusi, kai apie 13 val. į namus grįžo neblaivus sugyventinis A. I.. Grįžęs pradėjo priekaištauti dėl neištikimybės, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kai kilusio konflikto metu, kambaryje, sugyventinis suėmė viena ranka (kuria nežino) už kaklo ir tuo pačiu metu pastūmė, ji (A. L.) nugriuvo ant žemės, griūdama susimušė dešinės rankos plaštaką, o kai atsistojo, sugyventinis rankos kumščiu sudavė jai (A. L.) vieną smūgį į dešinę galvos pusę. Jai nuo tokių sugyventinio veiksmų labai skaudėjo. Rankos plaštaka šiek tiek pamėlusi, o galvos plaukuotoje dalyje yra guzas;

3.3. vaizdo įraše pavadinimu „2021_1208_222527_002“ užfiksuotas pareigūnų, nukentėjusiosios A. L. bei įtariamojo A. I. pokalbis. A. L. nurodė, kad sugyventinis sudavė kumščiu jai (A. L.) į galvą (rodo dešinės galvos pusės plaukuotąją dalį), dėl ko ji (A. L.) vėmė, rodo dešinę ranką, sakydama, kad sugyventinis paėmęs už galvos ją (A. L.) pastūmė, kuomet krisdama atsitrenkė į sieną, jai (A. L.) skaudėjo; vaizdo įraše pavadinimu „2021_1208_224025_005“, užfiksuota kaip A. L. pareigūnams rodo dešinės galvos pusės plaukuotąją dalį ir ranką, kurią susimušė krisdama kai sugyventinis ją (A. L.) už kaklo suėmęs pastūmė į sieną, taip pat kumščiu sudavė vieną kartą į galvą.

4. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą A. I. užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir:

4.1. už 2021-06-13 padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4.2. už 2021-12-08 padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4.3. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi siūlomas bausmes subendrinti iš dalies jas (bausmes) sudedant ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į sumažintą galutinę bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021-06-13 02.06 val. iki 2021-06-13 11.33 val. (1 para) ir nuo 2021-12-08 23 val. iki 2021-12-10 15.09 val. (2 paras); skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

5. Kaltinamasis A. I. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti A. I. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė (BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

Dėl prielaidų priimti baudžiamąjį įsakymą

7. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą A. I. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi savarankiškos veikos) (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. BPK 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

9. Teismas pažymi, jog aptariamu atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas A. I., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausme ir byloje nėra duomenų apie tai, jog kaltinamasis būtų padaręs žalą.

10. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nėra. Kaltinamasis A. I. neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kuriuo metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

11. Apibendrinęs aukščiau išdėstytas procesinio pobūdžio aplinkybes teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti (priimti) baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl A. I. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

12. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio (BK 140 straipsnio – teismo pastaba) 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino – teismo pastaba) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariu laikomas asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikų (fizinio skausmo sukėlimą smurtaujant) padarymą sugyventinei, t. y. šeimos nariui A. L..

13.1. kaltinamojo A. I. padaryta neteisėta veika dėl 2021-06-13 įvykio teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei A. L.. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, duotas 2021-06-13, papildytas 2021-07-02 ir 2021-01-03, tiek nukentėjusiosios A. L. 2021-06-30 parodymai, tiek 2021-06-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija;

13.2. kaltinamojo A. I. padaryta neteisėta veika dėl 2021-12-08 įvykio teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei A. L.. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, duotas 2021-12-09, tiek nukentėjusiosios A. L. 2021-12-10 parodymai, tiek 2021-12-29 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

14. Teismas konstatuoja, kad A. I. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi savarankiškos veikos).

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, baudžiamojo poveikio priemonių

15. Pripažinus kaltinamąjį A. I. kaltu padarius dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, toliau turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis).

16. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Prokurorė prašo skirti laisvės apribojimą (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17. Laisvės apribojimas (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis) – tai bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-228/2009). Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis A. I. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir yra pirmą kartą teisiamas, sprendžia, jog nėra teisinių pagrindų nukrypti nuo bendrosios BK 55 straipsnyje numatytos taisyklės, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kadangi kaltinamasis turi 4 vaikus (išlaikytinius), todėl, teismo vertinimu, baudos skyrimas taip pat neracionalus. Sprendžiama, jog teisingumas bus įgyvendintas kaltinamajam A. I. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri mažiausiai sutrikdys kaltinamojo socialinius ryšius bei galimybę išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytus bausmės tikslus. Apsisprendus skirti kaltinamajam konkrečią bausmės rūšį, būtina individualizuoti skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydį.

18. BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatoje įstatymų leidėjas numatė bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, kuris bausmės dydį įpareigoja parinkti skaičiuojant nuo sankcijos vidurkio, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-511/2021, nutarties 16 punktas). Prokurorė siūlo už padarytą veiką dėl 2021-06-13 įvykio skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o už padarytą veiką dėl 2021-12-08 įvykio paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Baudžiamasis įstatymas numato, kad laisvės apribojimo ribos yra nuo 3 mėnesių iki 2 metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Laisvės apribojimo termino vidurkis – 13,5 mėnesių (3 mėn. + 24 mėn. = 27 mėn.; 27 mėn. / 2 = 13,5 mėn. arba 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų) (BK 61 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertinęs tai, kad nustatyta viena lengvinanti (kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką) ir viena sunkinanti (kaltinamasis nusikalstamas veikas padaręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai), taip pat į tai, jog kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, dirbantis, auginantis 4 nepilnamečius, administracine tvarka nebaustas, o kitos neigiamai charakterizuojančios medžiagos taip pat nesurinkta sprendžia, jog prokurorės siūlomos bausmės yra racionalios ir teismas prokurorės siūlomoms bausmėms pritaria. Pastebima ir tai, jog tiek už pirmos, tiek už antros nusikalstamos veikos padarymą skiriamos už sankcijos vidurkį mažesnės bausmės. Nenustatyta aplinkybių, kurios sąlygotų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą (BK 62 straipsnis).

19. Kadangi kaltinamasis padarė dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, todėl aktualus bausmių bendrinimo klausimas (BK 63 straipsnis). Baudžiamasis įstatymas numato, jog jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas (bausmes – teismo pastaba) sudėti. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste bausmių apėmimas netaikytinas (BK 63 straipsnio 5 dalis), todėl aktualus arba bausmių visiško ar dalinio sudėjimo klausimas (BK 63 straipsnio 3–4 dalys). Baudžiamajame įstatyme numatytos bausmių bendrinimo taisyklės nenumato, kokiais konkrečiais kriterijais/metodais/taisyklėmis vadovaujantis turi būti parinktas bausmių visiškas sudėjimas arba bausmių dalinis sudėjimas, tačiau teismo vertinimu, parenkant konkrečią bausmės bendrinimo formą, turi būti atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, analizuojamos bylos faktinių aplinkybių kontekste galima kaltininkui taikyti palankesnę bausmių bendrinimo formą, t. y. dalinį bausmių sudėjimą.

20. BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai, o pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Vadovaujantis nurodytoje BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodytomis taisyklėmis prie griežčiausios bausmės (12 mėnesių) turi būti pridedama dalis švelnesnės (9 mėn.) bausmės. Apylinkės teismo įsitikinimu, bylos faktinių aplinkybių kontekste prie griežtesnės 12 mėnesių bausmės turi būti pridedama 3 mėnesių bausmės dalis. Teismas priima tokį sprendimą dėl to, kad abiem atvejais nusikalstamos veikos padarytos girtaujant abiem sugyventiniams, nukentėjusiajai sveikatos sužalojimų nepadaryta (sukeltas tik fizinis skausmas), liekamųjų reiškinių nelikę (tik psichologiniai išgyvenimai), kaltinamasis nuoširdžiai gailisi. Subendrinus kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas padarytas bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu skiriama subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė (arba 15 mėnesių bausmė, kuri apskaičiuota taip: 12 mėn. (griežčiausia bausmė) + 3 mėn. (individualizuota dalis iš visos švelnesnės 9 mėn. bausmės)). Matyti, jog individualizuota bausmė kiek didesnė už sankcijos vidurkį (15 mėn. > 13,5 mėn.), kas, teismo vertinimu, atitinka baudžiamąjį įstatymą, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos.

21. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam A. I. skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 5 mėnesius laisvės apribojimo). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

22. Nustatyta, kad kaltinamasis A. I. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-06-13 02.06 val. iki 2021-06-13 11.33 val. (1 para) ir nuo 2021-12-08 23 val. iki 2021-12-10 15.09 val. (2 paros) Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme iš viso išbuvo 3 (tris) paras. Prokurorė siūlo į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis į bausmės laiką įskaitytinos 3 (trys) kaltinamojo išbūtos laikino sulaikymo dienos.

23. Baudžiamasis įstatymas numato, kad paskyrus laisvės apribojimo bausmę teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali: i) skirti intensyvią priežiūrą, o kartu su intensyvia priežiūra arba vietoje jos (intensyvios priežiūros) papildomų įpareigojimų (pareigų) arba draudimų (BK 48 straipsnio 3–5 dalys); ii) paskirti BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2–3 dalys), kad teismas privalo nuosprendžiu paskirti tam tikrus draudimus ir (ar) įpareigojimus, skiriant laisvės apribojimo bausmę, nes jie (pareigos/draudimai) yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės (nubaudimo) elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-518/2011). Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti A. I. nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis) bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Nustatyti įpareigojimai bei draudimai, apylinkės teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, jog nusikaltimas buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio, turėtų padėti kaltinamajam nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, ypač susijusių su smurtu artimoje aplinkoje.

24. Baudžiamasis įstatymas numato, kad kartu su bausme gali (tam tikrais atvejais ir privalo – apylinkės teismo pastaba) būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos atitinkamuose BK straipsniuose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 1 ir 3 dalys). Baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmę ar apimtį teismas motyvuotai parenka atsižvelgdamas į šių priemonių paskirtį – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, ją individualizuojant ir įgyvendinant tiek nubaudimo, tiek prevencinius ir kt. tikslus, kartu laikantis šių priemonių proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-511/2019, nutarties 11 punktas). Visgi, BK 72² straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Aptartos nuostatos tikslas – užtikrinti smurtą šeimoje patiriančių asmenų apsaugą nuo prieš juos daromų nusikalstamų veikų. Kadangi A. I. nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį (sugyventinę A. L.), todėl teismas privalo įstatymo pagrindu įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas, be kita ko, įgyvendindamas BK 72² straipsnio nuostatą, turi nurodyti terminą, per kurį įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose turi būti įvykdytas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuteistajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, taip pat į tai, kad konkreti smurtinį elgesį keičiančios programos trukmė gali svyruoti nuo programos turinio, programos įgyvendinimo metodų (nuotoliniai susitikimai, realūs susitikimai ir pan.) sprendžia, jog nuteistasis aptariamą įpareigojimą turi įvykdyti per 12 mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Dėl kardomųjų priemonių galiojimo

25. Įstatymų leidėjas teismą įpareigoja baudžiamojo įsakymo rezoliucinėje dalyje, be kita ko, išspręsti klausimą dėl kardomosios priemonės likimo (BPK 421 straipsnio 4 punktas).

26. Nustatyta, kad kaltinamajam A. I. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-12-10 nutartimi taikyta kardomoji priemonė, t. y. skirtas įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios A. L., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 100 metrų atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja; nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje. Teismas, priėmęs baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti ir paskirtos kaltinamajam kardomosios priemonės galiojimo klausimą (BPK 421 straipsnio 4 punktas).

27. Prokurorė kardomąsias priemones, skirtas kaltinamajam, prašo panaikinti. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį A. I. kaltu bei paskyrus bausmę, nebeliko faktinio poreikio taikyti kardomąsias priemones. Teismo vertinimu, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam dokumentui, o kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, atsižvelgiant į tai, jog aptarta priemonė itin varžo nuteistojo galimybę gyventi savo namuose kartu su nepilnamečiais vaikais bei sugyventine, turi būti panaikinta nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo ir paskelbimo momento.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Nustatyta, kad civilinių ieškinių nepareikšta, todėl žalos atlyginimo klausimas neaktualus; nenustatyta, jog būtų buvę patirta proceso išlaidų (BPK 421 straipsnio 4 punktas). Daugiau procesinio pobūdžio klausimų (prašymų ir pan.), kuriuos reikėtų spręsti, neliko, todėl baudžiamoji byla, išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, užbaigiama teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį – teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 straipsnio 1–2 dalys, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi savarankiškos veikos, padarytos) ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2021-06-13 nusikalstama veika) – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2021-12-08 įvykis) – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes iš dalies sudėti prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę 15 (penkiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 15 (penkiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. I. sumažintą galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4–6 dalimis, įpareigoti visos bausmės atlikimo metu A. I. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 65–66 straipsniais, į paskirtą sumažintą galutinę bausmę įskaityti A. I. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-06-13 02.06 val. iki 2021-06-13 11.33 val. (1 para) ir nuo 2021-12-08 23 val. iki 2021-12-10 15.09 val. (2 paros) (iš viso 3 paros), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-06-13 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-12-10 nutartimi taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą A. I. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios A. L. – panaikinti nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo ir paskelbimo momento.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis (A. I.) turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

2. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nesaistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.