- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-120-794/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Ieškovas
- „BTA Insurance Company“ SE
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo A. G.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BTA Insurance Company“ SE prašė priteisti iš atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 974,91 Lt žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad ieškovas su G. L. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė butą, adresu (duomenys neskelbtini). 2013 m. sausio 23 d. apdraustasis butas buvo užlietas iš atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini). Ieškovas išmokėjo nukentėjusiajam 974,91 Lt draudimo išmoką, kurią priteistina iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad butas (duomenys neskelbtini) yra išnuomotas A. G. Todėl esant objektyviems įrodymams, jog apliejimas įvyko būtent iš šio buto, žalos atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas su šiuo asmeniu, dėl ko SĮ Vilniaus miesto būstas yra netinkamas atsakovas. Pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, iš kurio buto ir dėl kokių priežasčių įvyko apliejimas. Galimai patirtos žalos dydis buvo nustatinėjamas dėl atsakovo, turto savininko Vilniaus miesto savivaldybės atstovų dalyvavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. G. paaiškino, kad butas buvo aplietas dėl jos kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškovo naudai 947,91 Lt žalą ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014 m. kovo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatė, kad ieškovas su G. L. buvo sudaręs gyventojų turto draudimo sutartį ir apdraudęs butą, adresu Subačiaus g. 49-18, Vilniuje. 2013 m. sausio 23 d. apdraustasis butas buvo užlietas iš atsakovo patikėjimo teise valdomo buto, todėl 2013 m. vasario 21 d. ieškovas apdrausto buto savininkui sumokėjo 974,91 Lt draudimo išmoką. Nurodė, jog pagal CK 6.266 str. 1 d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos yra įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Tuo tarpu kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis Nr. 3K-3-62/2009; 2014 m. kovo 31 d. nutartis Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis Nr. A556-992/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar kitos konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Dėl to esant viešajame registre nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas: juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (2011 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-222/2011, 2013 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-108/2013). Dėl atsakovo argumentų, jog atsakingas už žalą yra buto nuomininkas, teismas nurodė, jog vien faktinių nuomos santykių susiklostymas savaime nepaneigia atsakovo atsakomybės dėl butui padarytos žalos. Nustatė, jog būtent Vilniaus miesto savivaldybė yra nurodyto buto savininkas (valdytojas) CK 6.266 straipsnio prasme. Atsižvelgdamas į tai bei aplinkybes, jog 2011 m. birželio 8 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu už akių trečiasis asmuo A. G. buvo iškeldinta iš ieškovo valdomo buto, į tai, kad atsakovo veiksmai (neveikimas), šio teismo sprendimo įgyvendinimui lėmė ieškovo apdraustam butui žalos kilimą (trečiajam asmeniui toliau naudojantis butu, neturint tam teisinio pagrindo), taip pat atsakovui nepateikus bei byloje nesant jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, padarė išvadą, kad būtent atsakovas, yra atsakingas už žalą, dėl buto užliejimo. Pažymėjo, kad teismo sprendimas neužkerta teisės atsakovui regreso tvarka priteistą žalą išsiieškoti iš trečiojo asmens. Teismo nuomone, ieškovo pateikti įrodymai dėl žalos dydžio: draudžiamojo įvykio tyrimo aktas, pažyma apie užliejimą, defektinis aktas bei sąmata – visiškai įrodo ieškovo prašomos priteisti žalos dydį ir nekelia abejonių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Paaiškino, kad teismo sprendimas dėl A. G. iškeldinimo yra vykdomas antstolių kontoroje, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad apliejimas įvyko būtent iš atsakovo patikėjimo teise valdomo buto. Byloje esantys ieškovo pateikti dokumentai prieštarauja vieni kitiems. 2013 m. vasario 11 d. defektiniame akte pažymėta, kad labiausiai tikėtina įvykio priežastis – trūkusi vandens sklendė 6-ame aukšte esančiame sandėliuke – tamsiajame, bute Nr. 21. 2013 m. sausio 29 d. pateiktame defektiniame akte, taip pat minimas butas Nr. 21. 2013 m. vasario 20 d. draudžiamojo įvykio tyrimo akte nustatytas įvykio aprašymas – „aplietas butas, esantis 5 aukšte, kaimynų iš 6 aukšto. Manoma, kad trūkęs vamzdis tarp aukštų“. 2013 m. vasario 11 d. namo administratoriaus UAB „Senamiesčio ūkis“ rašte nurodyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) tualeto patalpos užlietos iš viršuje esančio buto Nr. 22, trūkus asmeninio naudojimo šalto vandens tiekimo uždaromosios armatūros korpusui. Bendro naudojimo vamzdžius tarp aukštų administruoja namo administratorius, todėl įrodžius, kad dėl administratoriaus neveikimo ar netinkamo veikimo užliejimo priežastis yra trūkęs vamzdis tarp aukštų, jam kiltų atsakomybė šią žalą atlyginti. Todėl administratoriaus raštas dėl užliejimo priežasties nustatymo negali būti laikytinas patikimu įrodymu šioje byloje, kadangi administratorius galimai yra subjektyvus nustatant užliejimo priežastį. Iš atsakovo taip pat nepagrįstai priteisto 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, kadangi pagal teismų praktiką taikytinas 5 proc. palūkanų tarifas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-527/2014; 2004 m. kovo 3 d. nutartis Nr. 3K-3-161/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-400/2005).
Atsiliepimas
Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, iš kurio prašo atlyginti žalą. Įvykio tyrimo metu buvo tikrinamos įvairios versijos, tačiau UAB „Senamiesčio ūkis“ 2013 m. vasario 11 d. pažyma patvirtino tikrąją avarijos priežastį ir butą, kuriame įvyko avarija. Pažymoje nurodytas aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose.
CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei. Jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz. vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 str. Jeigu užliejimo įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Kai žala padaroma dėl turto sugadinimo užliejus jį vandeniu iš patalpų, kuriose prasiveržė vanduo į kitas patalpas, savininko (valdytojo) neteisėtais veiksmais laikytinas jo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Patalpų savininko (valdytojo) veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties atsitiko toks įvykis savininko (valdytojo) patalpoje, dėl jo nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-340/2011). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2011).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise (savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė). Draudėjui G. L., sudariusiam su ieškovu gyventojų turto draudimo sutartį, priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo A. G. faktiškai gyvena atsakovo patikėjimo teise valdomame bute, nors buvo įpareigota iš buto išsikraustyti dar 2011 m. birželio 8 d. sprendimu už akių. 2013 m. sausio 23 d. butas Nr. 18 buvo užlietas iš virš jo esančio buto Nr. 22, pažeisti buto Nr. 18 tualeto ir koridoriaus patalpų lubų ir sienų dažai, gipso kartono plokštės. Pagal ieškovo sudarytą sąmatą buto Nr. 18 remonto darbų vertė yra 1174,91 Lt. Ieškovas draudėjui išmokėjo 282,35 Eur. Namo administratoriaus UAB „Senamiesčio ūkis“ 2013 m. vasario 11 d. pažyma tvirtina, kad buto Nr. 18 patalpos užlietos iš viršuje esančio buto Nr. 22, trūkus asmeninio naudojimo šalto vandens tiekimo uždaromosios armatūros korpusui. Tokias pačias užpylimo priežastis 2014 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje patvirtino ir trečiasis asmuo A. G. Nors byloje yra ieškovo 2013 m. sausio 29 d. ir 2013 m. vasario 11 d. defektiniai aktai, tačiau kaip matyti iš šių dokumentų turinio, jose remiamasi iš esmės tik prielaidomis, nepatekus į butą Nr. 22 ir neapžiūrėjus jo. Taigi apelianto argumentai, jog byloje esantys įrodymai prieštarauja vieni kitiems, taip pat, jog trūko vamzdis tarp aukštų, yra nepagrįsti. Tai taip pat patvirtina, kad atsakovas nesiėmė pakankamų veiksmų nustatyti vandens pratekėjimo priežastis ir jas pašalinti. Apelianto argumentai, jog jis yra netinkamas atsakovas byloje atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, kaip minėta, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.266 str.). Buto savininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso butas daugiabučiame name, kaip gyvenamojo namo bendraturtis, kuriam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė, centrinio šildymo sistemos ir kitokia įranga, turi užtikrinti, kad visa ši įranga būtų tinkamai naudojama ir imtis visų veiksmų tam, kad būtų išvengta avarijų. Savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip pastatų, statinių savininkas (valdytojas). Ginčo atveju atsakovas butą Nr. 22 valdo patikėjimo teise, todėl statinių savininkas (valdytojas) už panašias avarijas atsako be kaltės. Jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusio tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas tokių aplinkybių nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė žalą iš atsakovo.
Apeliantas taip pat ginčija skundžiamo sprendimo dalį, kuria iš jo priteistos šešių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 282,35 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. kovo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į jo, kaip savivaldybės įmonės, teisinį statusą, taikytinas ne 6, o 5 proc. dydžio procesinių palūkanų dydis (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija sutinka.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešiesiems juridiniams asmenims, pavyzdžiui, valstybės įmonėms, vykdančioms jų kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, taikytinas 5 procentų procesinių palūkanų tarifas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-527/2014). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatuose, patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474, įtvirtintas pagrindinis įmonės tikslas – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise turimas gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis. Taigi apeliantas yra savivaldybės įmonė – viešasis juridinis asmuo, kuris pagal CK 2.34 str. 2 d. apibrėžiamas kaip nesiekiantis sau naudos, įsteigtas juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Tuo tarpu CK 6.210 str. 2 d. taikytina tik tada, kai abi sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, todėl teisiniuose santykiuose, kuriuose viešieji juridiniai asmenys vykdo savo kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas tiek su verslininkais, tiek su privačiais juridiniais asmenimis, CK 6.210 str. 2 d. nustatytos 6 proc. dydžio palūkanos negali būti taikomos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas skundžiamu sprendimu priteistų procesinių palūkanų dydį sumažinti iki 5 proc. dydžio. Kadangi pirmosios instancijos teismas dėl ginčo dalyko priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tačiau neesmingai suklydo dėl procesinių palūkanų dydžio taikymo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl procesinių palūkanų dydžio. Kadangi nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos nacionalinė valiuta yra euras, todėl skundžiamu sprendimu priteistos sumos taip pat nurodytinos eurais, taikant fiksuotą 3,4528 lito už eurą keitimo kursą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą:
patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, išdėstant ją sekančiai: „Ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, 282,35 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt du eurai, trisdešimt penki centai) žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 282,35 Eur sumą nuo 2014 m. kovo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,64 Eur (penkiolika eurų, šešiasdešimt keturi centai) bylinėjimosi išlaidų“.