- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-12
- Bylos Nr.
- eI2-1950-1114/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07312-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- E. M.
- Advokatai
- Asta Martišienė
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo E. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas G. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI) 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 3R- 537(2.13-1.E) „Dėl G. K. 2021-04-09 skundo“ (toliau – ir Spendimas); 2) įpareigoti VDAI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021-04-09 skundą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Teigia, kad 2023-05-23 m. gegužės 23 d. elektroniniu paštu gavo VDAI Sprendimą, kuriuo VDAI nusprendė nutraukti pareiškėjo 2021-04-09 skundo nagrinėjimą.
3. Paaiškina, kad savo skundą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo grindė tuo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. įrengė dvi vaizdo stebėjimo kameras žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kurios yra nukreiptos į vidinį kiemą ir filmuoja kiemo teritoriją. Pareiškėjo žiniomis, tam trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. neturėjo nei daugiabučio gyvenamojo namo savininkų, nei šio namo administratoriaus, nei žemės sklypo valdytojo sutikimo šiame žemės sklype įrenginėti vaizdo stebėjimo kameras. VDAI 2022-02-24 sprendimu 3R- 139 (2.13-1.E) (toliau – ir 2022-02-24 sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
4. Pažymi, jog nesutikdamas su 2022-02-24 sprendimu, 2022-03-25 pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teigia, jog skunde nurodė, kad minėtas sprendimas yra nepagrįstas, paremtas paviršutinišku ir formaliu vertinimu, kad VDAI neištyrė faktinių aplinkybių neišnagrinėjo nekilnojamojo turto registro duomenų apie sklypą ir apie jame esančius pastatus. Pabrėžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2022-12-22 sprendimu (administracinėje byloje Nr.eI2-3907-561/2022) (toliau – ir Teismo sprendimas) pareiškėjo skundą patenkino, panaikino VDAI 2022-02-24 m. ir įpareigojo VDAI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021-04-09 skundą.
5. Nurodo, jog Teismo sprendime nustatyta, kad VDAI, atlikdama tyrimą, apsiribojo tik užklausomis trečiajam suinteresuotam asmeniui ir jo nurodytomis aplinkybėmis. Teismas pripažino, kad VDAI tyrimas atliktas tik rašytine procedūra, t. y. tik remiantis trečiojo suinteresuoto asmens pateikta rašytine medžiaga, kad turimos kameros įrengtos dėl saugumo, nelaikytinas pakankamu pareiškėjo skunde nurodytoms aplinkybėms paneigti. Teismas taip pat konstatavo, kad VDAI netyrė, kokiu konkrečiai adresu ar vietoje įrengtos kameros, todėl nėra galimybių spręsti, jog vaizdo stebėjimo kameros teisėtai įrengtos dėl saugumo.
6. Pareiškėjas pažymi, kad VDAI vykdant į Teismo sprendimą, 2023-03-06 atliko vaizdo stebėjimo teisėtumo tikrinimą, po kurio 2023-05-03 surašė išvadą „Dėl vaizdo stebėjimo kamerų“ Nr.4R-284(2.14E) (toliau – ir Išvada). Išvadoje nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pasitiko VDAI darbuotojus ir parodė įrengtas vaizdo stebėjimo kameras, ir vaizdo stebėjimo/įrašymo įrenginį. Tikrinimo metu buvo padaryta 12 nuotraukų; sklypo teritorijoje yra lipdukas, informuojantis, kad teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Tikrinimo metu teritorijoje ant daugiabučio namo užfiksuotos pareiškėjo skundžiamos dvi vaizdo stebėjimo kameros, iš kurių viena yra tikra vaizdo stebėjimo kamera, o antra yra ventiliacijos anga, todėl nustatyta, kad yra įrengta tik viena vaizdo stebėjimo kamera. Išvadoje konstatuota, kad įrengta viena tikra vaizdo stebėjimo kamera; tikrinimo metu skundžiamas asmuo negalėjo pademonstruoti kamerų stebėjimo lauko (nepavyko prisijungti prie vaizdo stebėjimo/įrašymo įrenginio), todėl VDAI neturėjo galimybės nustatyti, koks vaizdo stebėjimas kamera yra vykdomas. Atsižvelgiant į pateiktą Išvadą, VDAI priėmė skundžiamą Sprendimą.
7. Pareiškėjas akcentuoja, kad VDAI Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. VDAI pakartotinai apsiribojo paviršutinišku vertinimu, faktinės situacijos visapusiškai nepatikrino, priešingai, padarė tikrovės neatitinkančias išvadą, kad teritorijoje yra tik viena vaizdo stebėjimo kamera, niekaip netyrė nekilnojamojo turto registro duomenų apie sklypą ir apie jame esančius pastatus, netyrė stebimos teritorijos gyventojų sutikimų, neįvykdė Teismo sprendimo nurodymų, pakartotinai Sprendime pasirėmė ir apsiribojo trečiojo suinteresuotojo asmens E. M. pateikta informacija, nesiėmė priemonių šiai informacijai patikrinti.
8. Pabrėžia, kad jau ankstesniame savo skunde teismui yra nurodęs, kad valstybiniame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) yra du pastatai - daugiabutis gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra 8 atskiri nekilnojamojo turto objektai (iš kurių 3 yra gyvenamosios patalpos) ir daugiabutis gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra 8 nekilnojamojo turto objektai (iš kurių 7 yra gyvenamosios patalpos). Paaiškina, kad prie šių pastatų yra bendro naudojimo uždaras kiemas, kuris nėra niekaip padalintas ir kuriuo naudojasi abiejų pastatų gyventojai bei patalpų naudotojai. Būtent į šį kiemą yra nukreiptos trečiojo suinteresuotojo asmens E. M. įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
9. Atkreipia dėmesį, jog VDAI Sprendime nurodyta išvada, kad atlikus teritorijos adresu (duomenys neskelbtini) patikrinimą, nustatyta, kad yra įrengta tik viena vaizdo stebėjimo kamera. Pareiškėjas nurodo, kad jį stebina toks aplaidus patikrinimas, nes, jo teigimu, kieme yra įrengtos dvi vaizdo stebėjimo kameros. Teigia, kad viena iš kamerų yra įrengta dar 2018 metais ir VDAI duomenis apie šios kameros įrengimą turi nuo 2018 metų pareiškėjo sutuoktinės A. K. skundo nagrinėjimo, kurio medžiaga, be kita ko, buvo pateikta teismui pirmą kartą nagrinėjant pareiškėjo skundą administracinėje byloje Nr.eI2-3907-561/2022. Pažymi, kad pirmoji kamera, kuri kieme yra nuo 2018 metų, niekada nebuvo nuimta, ji buvo ir VDAI 2023-03-06 atlikto patikrinimo metu.
10. Teigia, kad skunde nėra nurodyta, kad pareiškėjo kaimynas, trečiasis suinteresuotas asmuo E. M., ant daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), fasado pakabino dvi vaizdo stebėjimo kameras. Nurodo, kad VDAI Išvadoje netiksliai ir galimai klaidinančiai cituojamas pareiškėjo skundas. Pareiškėjas akcentuoja, jog skunde nurodyta, kad „E. M. įrengtų dviejų vaizdo stebėjimo kamerų laukas apima vienintelį žemės sklypą <...> (duomenys neskelbtini)“.
11. Paaiškina, kad pirmoji vaizdo kamera yra įrengta ant statinio, kuris nėra nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) gyvenamieji namai (tai yra sklypus skirianti aukšta mūrinė tvora ar jos dalis). VDAI faktinio patikrinimo metu nerado šios kameros, nekreipė atitinkamo dėmesio į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo E. M., VDAI teikdamas paaiškinimus, nurodo kameras, t. y. vartoja žodžio „kamera“ daugiskaitos formą. VDAI, neradusi vaizdo stebėjimo kameros, nesiaiškino, ar tas statinys, ant kurio pritaisyta pirmoji kamera, yra (duomenys neskelbtini) sklypo ribose, ar tai nėra kitame sklype esantis ir kitiems tretiesiems asmenims priklausantis turtas. Pareiškėjas akcentuoja, kad VDAI, pakartotinai nagrinėdama jo skundą, nevertino administracinės bylos Nr.eI2-3907-561/2022, kurioje ji buvo atsakovė, medžiagos ir Sprendime tik formaliai nurodė, kad jis priimtas vykdant Teismo sprendimą.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas nurodo, kad VDAI Sprendimą dėl pareiškėjo skundo pakartotinai priėmė išimtinai vadovaudamasi trečiojo suinteresuoto asmens E. M. paaiškinimais. VDAI niekaip nepatikrino kameras įrengusio asmens teiginių, kad neva vaizdo stebėjimo įranga ir vaizdo įrašymo įranga yra sugedusios, nepajungtos. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. 2023-03-22 pateiktame paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad šiuo metu negali pateikti jokios informacijos, kol įranga nepajungta. VDAI vėlesniu laikotarpiu iki pat Sprendimo priėmimo 2023-05-23, nepakartojo reikalavimo trečiajam suinteresuotam asmeniui E. M. pateikti informaciją.
13. Teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą, VDAI turi teisę pažeidimų nagrinėjimo metu be išankstinio įspėjimo įeiti į tikrinamo asmens, skundžiamo asmens ar su jais susijusių asmenų patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitais pagrindais) arba teritoriją, kur yra dokumentai ir (ar) įranga, susiję su asmens duomenų tvarkymu. Nurodo, kad VDAI atstovai teritoriją tikrino iš anksto susitarę su trečiuoju suinteresuotu asmeniu E. M.. VDAI taip pat kreipėsi į E. M. dėl jo sutikimo įeiti į jo gyvenamąsias patalpas, iš Išvados galima manyti, kad tokį sutikimą jis davė ir jo gyvenamosiose patalpose nepavyko prisijungti prie vaizdo stebėjimo/įrašymo įrangos, tačiau nei Išvadoje, nei Sprendime nėra detalizuota kokiose patalpose buvo bandoma prisijungti. Pažymi, kad VDAI neprašė sutikimo iš pareiškėjo dėl patekimo į jo patalpas. Pareiškėjas tvirtina, kad į vienos iš vaizdo stebėjimo kamerų stebėjimo lauką patenka jo buto langai.
14. Taip pat nurodo, jog pagal ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 4 punktą VDAI turi teisę kviesti ekspertus (konsultantus), sudaryti darbo grupes dėl asmens duomenų tvarkymo ar apsaugos ekspertizės, asmens duomenų apsaugos dokumentų rengimo, taip pat kitiems Inspekcijos kompetencijos klausimams spręsti. Pagal tos pačios dalies 8 punktą – pažeidimų nagrinėjimo metu naudoti technines priemones. Šiuo atveju pažymi, kad skundo nagrinėjimo metu VDAI nepasinaudojo šiomis įstatyme numatytomis priemonėmis, priešingai konstatavusi skundžiamo asmens negebėjimą prisijungti prie vaizdo stebėjimo/įrašymo įrenginio, nepatikrinusi realaus vaizdo stebėjimo/įrašymo įrenginių veikimo, padarė išvadą, kad skundžiama vaizdo stebėjimo kamera vaizdo stebėjimas skundo nagrinėjimo metu nėra vykdomas. VDAI, neišnaudojusi visų jai suteiktų galimybių, konstatavo, kad informacijos ir įrodymų trūkumas užkerta kelią VDAI visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti skundą ir dėl to pareiškėjo skundą dėl vaizdo stebėjimo kamerų nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
15. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad VDAI ne tik neįvykdė Teismo sprendimo nurodymų, bet savo Sprendimu įtvirtino akivaizdžią toleranciją duomenų nepateikusio trečiojo suinteresuoto asmens įžūliai pozicijai, pademonstravo VDAI itin ribotas galimybes ir gebėjimus atliekant faktinius patikrinimus. Pastebėti, kad VDAI, nesurinkusi, negavusi informacijos apie vaizdo stebėjimo kamerą, toleruoja, kad ši kamera ir toliau būtų pritvirtinta, nors trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. paaiškinime nurodė, kad pirko naujus įrengimus, ir kad tik „šiuo metu“ jų nepajungia. Vertinant VDAI Sprendimą, yra pagrindo manyti, kad asmenys, įrengę vaizdo stebėjimo/įrašymo įrenginius, faktiškai yra nekontroliuojami.
16. Teigia, kad VDAI, priimdama Sprendimą, pareiškėjo skundo nagrinėjimą nutraukti, neištyrė kokie objektai patenka į vaizdo stebėjimo kamerų stebėjimo lauką, visiškai nesiaiškino, ar yra stebimo turto savininkų sutikimai dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo, ar trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. turi turto, ant kurio įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, savininko sutikimą tokios kameros įrengimui. Atsižvelgiant į tai mano, jog negalima daryti išvados, kad VDAI nuodugniai ir išsamiai įvertino pareiškėjo skundą, t. y. atliko objektyvų, išsamų ir visapusišką pareiškėjo nurodytų aplinkybių įvertinimą. Priešingai, mano, jog yra akivaizdus pagrindas konstatuoti, kad VDAI paviršutiniškai ir netinkamai atlikusi faktinį patikrinimą, neįvertino visų turimų duomenų, ir nepagrįstai nutraukė skundo nagrinėjimą.
17. Atsakovė VDAI su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
18. Nurodo, jog pareiškėjas skunde teigia, kad VDAI Išvadoje dėl vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų ant pastato adresu (duomenys neskelbtini), yra klaidingai vertinamas pareiškėjo 2021-04-09 skundo turinys, kadangi šiame skunde nurodyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. įrengtos vaizdo stebėjimo kameros stebi žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o ne tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo vykdo vaizdo stebėjimą kameromis, įrengtomis ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Inspekcija pažymi, kad ši pareiškėjo skunde nurodyta informacija 2021 m. balandžio 9 d. skunde Inspekcijai pateikta nebuvo. Priešingai, kartu su 2021-04-09 skundu VDAI buvo pateiktos trečiojo suinteresuoto asmens įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nuotraukos, kuriose matomos galimai dvi vaizdo stebėjimo kameros, dėl kurių VDAI 2023-03-06 atliko patikrinimą ir parengė Išvadą.
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. teismo prašo VDAI Sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Nurodo, jog ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta VDAI teisė, bet ne pareiga pasitelkti nurodytas priemones. VDAI turi diskrecijos teisę pasirinkti tinkamus metodus ir priemones, tyrimo atlikimui, kurių pakanka, kad tyrimas būtų atliktas tinkamai ir būtų priimtas pagrįstas sprendimas dėl paduoto skundo. Priešingu atveju, visais atvejais naudojant perteklines priemones, būtų pažeidžiami VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinti proporcingumo ir efektyvumo principai.
30. Pažymi, kad VDAI, atlikdama tyrimą, atliko vaizdo stebėjimo teisėtumo tikrinimą ir surašė Išvadą. Tikrinimą atliko Priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė ir Informacinių technologijų skyriaus vyriausioji specialistė. Kadangi buvo konstatuota, kad vaizdo stebėjimas nėra vykdomas ir nėra galimybės prisijungti prie vaizdo stebėjimo/įrašymo įrenginio, mano, kad minėtos specialistės tinkamai, turėdamos tam reikiamą kompetenciją, atliko tikrinimą. Pareiškėjo minėtų papildomų priemonių naudojimas, kitokio tikrinimo rezultato nebūtų davęs, kadangi vaizdo stebėjimo įranga sugedusi ir vaizdas nėra fiksuojamas.
31. Teigia, kad pareiškėjas visiškai nutyli, kad visi stebimo turto savininkų sutikimai buvo pateikti Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje byloje, Nr. eI2-3907-561/2022. Be to, pažymi, kad pareiškėjas reikalauja ištirti tai, kas nėra objektyviai įmanoma, t. y. ištirti kokie objektai patenka į vaizdo kamerų stebėjimo lauką, nors vaizdo stebėjimas tyrimo metu ir po atlikto tyrimo nėra vykdomas.
32. Nurodo, kad pareiškėjo skundo argumento, jog „Pirmoji vaizdo kamera yra įrengta ant statinio, kuris nėra nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) gyvenamieji namai (tai yra sklypus skirianti aukšta mūrinė tvora ar jos dalis). <...> Inspekcija, neradusi vaizdo stebėjimo kameros, nesiaiškino ar tas statinys, ant kurio pritaisyta pirmoji kamera, yra (duomenys neskelbtini) sklypo ribose, ar tai nėra kitame sklype esantis ir kitiems tretiesiems asmenims priklausantis turtas“ skundo nagrinėjimo apimtyje, neturi teisinės reikšmės. Teigia, kad VDAI, atlikdama tyrimą, tyrimo veiksmus vykdė pirminiu skundu prašomų ištirti aplinkybių ribose. Šias ribas nustato pareiškėjas, nurodydamas, skundo dalyką. Skunde buvo prašoma ištirti būtent trečiojo suinteresuoto asmens vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo teisėtumą. Teigia, kad VDAI, atlikusi tyrimą, nustatė, jog visa vaizdo stebėjimo ir įrašymo įranga, kuria disponuoja trečiasis suinteresuotas asmuo ir kuri yra nukreipta, pirminiame skunde nurodyta kryptimi, yra nefunkcionuojanti, t. y. nėra vykdomas nei vaizdo stebėjimas, nei įrašymas. Kadangi tyrimo metu trečiasis suinteresuotas asmuo veikiančios vaizdo stebėjimo ir įrašymo įrangos neturėjo, o pirminiame skunde nebuvo suformuluota prašymo išsiaiškinti aplinkybių dėl konkrečios kameros, VDAI nebuvo atsiradusi pareiga aiškintis kam priklauso, ar yra veikianti, ant kieno turto pritvirtinta, pareiškėjo skunde teismui nurodyta kamera ir ar iš vis šis daiktas yra kamera.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI2-3907-561/2022 jau buvo pateikęs informaciją, dėl pareiškėjo ir jo sūnaus N. K. įvykdytų nusikalstamų veikų. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. paaiškina, kad jis bei kiti namo gyventojai buvo ne kartą užpulti N. K., kuris pripažintas kaltu apkaltinamaisiais nuosprendžiais, baudžiamosiose bylose, Nr. 1-48-369/2022, Nr. I-44-859/2020. Nusikalstamos veikos įvykdytos tiek (duomenys neskelbtini) kieme, tiek (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje. Be to trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. nurodo, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) laiptinėje yra užpuolęs ir sužalojęs jį. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
34. Atsižvelgiant į šiuos faktus teigia, jog akivaizdu, kad pareiškėjas yra suinteresuotas, jog (duomenys neskelbtini) namo kiemas nebūtų stebimas vaizdo kameromis (kas šiuo metu ir nėra daroma), nes vaizdo stebėjimas padeda išaiškinti pareiškėjo ir jo sūnus daromas nusikalstamas veikas kaimynų atžvilgiu. Todėl, mano, kad pareiškėjas, prisidengdamas duomenų apsauga, įvairiais būdais, piktnaudžiaudamas savo teisėmis ir teikdamas įvairius nepagrįstus skundus, siekia, kad teritorija nebūtų stebima vaizdo kameromis.
Teismas konstatuoja:
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDAI Sprendimo, kuriuo nuspręsta nutraukti pareiškėjo 2021-04-09 skundo nagrinėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti VDAI Spendimą; 2) įpareigoti VDAI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021-04-09 skundą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
36.1. VDAI su atsiliepimu pateikė pareiškėjo 2021-04-09 skundą. 2021-04-09 skunde pareiškėjas prašė įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį E. M. (toliau ir – E. M.) nedelsiant išmontuoti įrengtas vaizdo stebėjimo kameras ir jį nubausti dėl neteisėto duomenų rinkimo bei netinkamo asmens duomenų tvarkymo. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad E. M. įrengtų dviejų vaizdo stebėjimo kamerų laukas apimą vienintelį žemės sklypą, kuris Nekilnojamojo turto Registre įregistruotas kaip žemės sklypas priklausantis (duomenys neskelbtini). Pagal pareiškėjo žmonos dar 2018 metų skundą (VDAI reg. Nr. 1R – 5726), E. M. VDAI nepateikė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nei savininkų, nei šio namo administratoriaus, nei žemės sklypo valdytojo ar naudotojo sutikimo šiame žemės sklype įrenginėti vaizdo stebėjimo kameras. Pažymėta, kad pagal pareiškėjo žmonos V. K. 2018 metų skundą, E. M. VDAI pateiktas (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo net ne daugumos savininkų ar jų įgaliotų asmenų, bet gyventojų sutikimas įrenginėti nežinia kur vaizdo stebėjimo sistemą (kieme, laiptinėje ar konkrečiame laiptinės aukšte ir t.t., ir pan.?) neturi jokio teisinio pagrindo (visa teritorija - kiemas adresu (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) įregistruotam žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Paaiškino, kad vaizdo stebėjimo kameros sumontuotos ne tik neinformavus, bet ir negavus duomenų subjekto sutikimo. Nei pareiškėjas, nei jo šeimos nariai niekada nėra davę E. M. jokio sutikimo tvarkyti savo asmens duomenis. Kaip pavyzdį nurodė, kad pagal pareiškėjo žmonos V. K. 2018 metų skundą (VDAI reg. Nr. 1R – 5726), E. M. panaudojo pareiškėjo šeimos nario atvaizdą – foto nuotrauką VDAI pateiktame atsakyme, nesant šio asmens sutikimo. Skunde paaiškinta, kad įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų adresu (duomenys neskelbtini), nuotraukas pareiškėjas pateiks vėliau.
36.2. VDAI su atsiliepimu į bylą pateikė pareiškėjo 2021-04-16 elektroninį laišką, kuriame parašyta, kad jis siunčia VDAI (duomenys neskelbtini), žemės sklypui – kiemui stebėti E. M. įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (2-a kamera) nuotraukas.
36.3. 2023-01-09 VDAI gautas pareiškėjo prašymas dėl skundo papildymo (VDAI reg. Nr. 1R-204 (2.13.E)) (toliau ir - skundo papildymas), kuriame pareiškėjas prašo „nubausti E. M. dėl neteisėto duomenų rinkimo bei netinkamo asmens duomenų tvarkymo, viešinant mano sūnaus N. K. atvaizdą, fotonuotraukas (žr. skundo Nr. 1R-5726 (2.13.) medžiagos 12, 15 lapai)“.
36.4. VDAI priėmė 2022-02-24 sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjo 2021-04-09 skundą atmesti. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, pareiškėjas 2022-03-25 pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022-12-12 sprendimu patenkino pareiškėjo skundą, panaikino VDAI 2022-02-24 sprendimą ir įpareigojo VDAI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021-04-09 skundą.
Žemesnės instancijos teismas
36.5. VDAI, vykdydama Teismo sprendimą, 2023-02-23 raštu Nr. 2R-1092 (2.13.Mr) „Dėl patikrinimo atlikimo“ kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį E. M., prašydama ne vėliau kaip iki 2023-02-28 raštu informuoti, ar sutinka, jog VDAI, nesant teismo leidimo, siekdama nustatyti, kokia apimtimi yra vykdomas vaizdo stebėjimas, adresu (duomenys neskelbtini), atliktų patikrinimą dėl galimai neteisėto asmens duomenų tvarkymo (apžiūrėtų turimus įrenginius). Jeigu asmuo sutinka, prašė nurodyti, ar tinka, jeigu VDAI specialistai atvyktų 2023-03-06 nuo 09:00 val. iki 10:00 val., jeigu ne, prašė nurodyti kitą datą ir laiką, kuris būtų tinkamas.
36.6. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. M., atsakydamas į minėtą VDAI raštą, 2023-02-24 elektroniniu paštu informavo VDAI, jog patikrinimą jam tinka atlikti 2023-03-06 nuo 10:30 val. iki 11:30 val.
36.7. VDAI 2023-03-03 raštu Nr. 2R-1275 (2.13.Mr) pavedė Priežiūros skyriaus vyriausiajai specialistei ir Informacinių technologijų skyriaus vyriausiajai specialistei 2023-03-06 nuo 10.30 val. iki 11.30 val. atlikti vaizdo stebėjimo teisėtumo tikrinimą adresu (duomenys neskelbtini).
36.8. 2023-03-07 VDAI Priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė elektoriniu paštu, po atlikto patikrinimo, paprašė trečiojo suinteresuoto asmens E. M. pateikti VDAI: 1) vaizdo įrašus to, ką mato per įdiegtas kameras; 2) momentinę ekrano nuotrauką (print screen), kt., kur matytųsi, kokio senumo įrašus gali peržiūrėti, t. y. koks yra įrašų saugojimo laikotarpis.
36.9. 2023-03-22 trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, kad „nuvežiau įrašymo įrenginį į parduotuvę, kur buvau pirkęs. Jis pasirodo sudegęs ar sugedęs kartu su vidine atmintim. Nupirkau naują prietaisą. Deja nesigauna pajungti kamerų. Arba kameros sugedę, arba kažkas nepavyksta. Kalbėjausi su pardavėju, pataria nusiimti kameras ir atvežti jiems. Bet kol kas jos man nepasiekiamos, reikia ilgų kopėčių. Tad šiuo metu negaliu pateikti jokios informacijos, kol įranga nepajungta“.
Žemesnės instancijos teismas
36.10. VDAI 2023-05-03 surašė Išvadą, kurioje nurodyta, kad VDAI nagrinėja pareiškėjo 2021-04-09 skundą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo kaimynas E. M. ant daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), fasado pakabino dvi vaizdo stebėjimo kameras, kurios nukreiptos į sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją (Teritorija) ir joje esančius statinius. Išvadoje nurodyta, kad tikrinimo metu E. M. parodė VDAI darbuotojams įdiegtas vaizdo stebėjimo kameras ir vaizdo stebėjimo /įrašymo įrenginį; tikrinimo metu buvo padaryta 12 nuotraukų; teritorijoje yra lipdukas, informuojantis, kad Teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis; tikrinimo metu ant daugiabučio namo užfiksuotos pareiškėjo skundžiamos dvi vaizdo stebėjimo kameros, iš kurių viena yra tikra vaizdo stebėjimo kamera, o antra yra ventiliacijos anga, todėl nustatyta, kad yra įrengta tik viena vaizdo stebėjimo kamera. Tikrinimo metu skundžiamas asmuo negalėjo pademonstruoti kamerų stebėjimo lauko (nepavyko prisijungti prie vaizdo stebėjimo/įrašymo įrenginio), todėl VDAI neturėjo galimybės nustatyti, koks vaizdo stebėjimas kamera yra vykdomas. Išvadoje konstatuota: 1) yra ženklai, informuojantys, kad teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis; 2) yra įrengta viena tikra vaizdo stebėjimo kamera; 3) viena iš skundžiamų vaizdo stebėjimo kamerų yra ventiliacinė anga; 4) tikrinimo metu skundžiamas asmuo negalėjo pademonstruoti kamerų stebėjimo lauko) nepavyko prisijungti prie vaizdo stebėjimo/įrašymo įrenginio), todėl VDAI neturėjo galimybės nustatyti, koks vaizdo stebėjimas kamera yra vykdomas.
36.11. VDAI skundžiamu Sprendimu nusprendė pareiškėjo skundo nagrinėjimą nutraukti. Sprendime nurodyta, kad VDAI, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-12-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-3907-561/2022, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2021-04-09 skundą, taip pat, kad 2023-01-09 VDAI gautas pareiškėjo prašymas dėl skundo papildymo, kuriame pareiškėjas, vadovaudamasis teismui VDAI pateikta skundo Nr. 1R-5726 (2.13.) medžiaga, prašo „nubausti E. M. dėl neteisėto duomenų rinkimo bei netinkamo asmens duomenų tvarkymo, viešinant mano sūnaus N. K. atvaizdą, fotonuotraukas (žr. skundo Nr. 1R-5726 (2.13.) medžiagos 12, 15 lapai)“.
36.11.1. „Dėl vaizdo stebėjimo vykdymo“ Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta ir VDAI Išvadoje užfiksuota, kad nors pareiškėjas skundžia dvi vaizdo stebėjimo kameras, viena iš skundžiamų kamerų yra tikra vaizdo stebėjimo kamera, o antra skundžiama kamera - yra ventiliacijos anga. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad yra įrengta tik viena vaizdo stebėjimo kamera. Pažymėtina, kad tikrinimo metu skundžiamas asmuo negalėjo pademonstruoti kamerų stebėjimo lauko (nepavyko prisijungti prie vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginio), todėl VDAI neturėjo galimybės nustatyti, koks vaizdo stebėjimas kamera yra vykdomas. Tikrinimo metu su skundžiamu asmeniu buvo sutarta, kad jis papildomai pateiks VDAI vaizdo įrašus to, ką mato per įdiegtą vaizdo stebėjimo kamerą bei momentinę ekrano nuotrauką, kur matytųsi, kokio senumo įrašus skundžiamas asmuo gali peržiūrėti, t. y., koks yra įrašų saugojimo laikotarpis bei atitinkamai, kad VDAI turėtų galimybę palyginti ar dabar užfiksuoti vaizdai atitinka seniausiai užfiksuotus vaizdus. 2023-03-22 VDAI gautas skundžiamo asmens atsakymas (Inspekcijos reg. Nr. 1R- 2180 (2.13.Mr)), kuriame nurodyta: „Nuvežiau Įrašymo Įrenginį Į parduotuvę, kur buvau pirkęs. Jis pasirodo sudegęs ar sugedęs kartu su vidine atmintim. Nupirkau naują prietaisą. Deja nesigauna pajungti kamerų. Arba kameros sugedę, arba kažkas nepavyksta. Kalbėjausi su pardavėju, pataria nusiimti kameras ir atvežti jiems. Bet kol kas jos man nepasiekiamos, reikia ilgų kopėčių. Tad šiuo metu negaliu pateikti jokios informacijos, kol Įranga nepajungta“.VDAI, atsižvelgdama į 2023-03-06 Patikrinimo metu nustatytas aplinkybes (tai, kad nebuvo galima prisijungti prie vaizdo stebėjimo/ įrašymo įrenginio) bei į 2023-03-22 skundžiamo asmens pateiktą informaciją, daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiama vaizdo stebėjimo kamera vaizdo stebėjimas skundo nagrinėjimo metu nėra vykdomas. Dėl anksčiau vykdyto vaizdo stebėjimo VDAI pažymi, jog nustačius aplinkybę, kad buvo vykdomas vaizdo stebėjimas, tai savaime nesudaro pagrindo VDAI konstatuoti BDAR nuostatų pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes (tai, kad skundo nagrinėjimo metu skundžiama kamera vaizdo stebėjimas nėra vykdomas, o anksčiau vykdyto vaizdo stebėjimo apimties nėra galimybės nustatyti) Sprendime nurodytais teisės aktais ir teismų praktika, VDAI vertina, kad informacijos ir įrodymų trūkumas užkerta kelią VDAI visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti skundą (įvertinti vaizdo stebėjimo apimtį, teisėtumą), ir sprendžia esant ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinam pagrindui skundo nagrinėjimą dėl vykdomo vaizdo stebėjimo nutraukti.
36.11.2. „Dėl asmens duomenų viešinimo (atskleidimo)“ Sprendime, be kita ko, pažymėta, kad pareiškėjo skundžiamos jo sūnaus nuotraukos E. M. VDAI buvo pateiktos (atskleistos) 2018-10-10, vykdant VDAI 2018-09-28 nurodymą Nr. 2R-5346 (2.13.), kuriame, be kita ko, E. M. buvo prašoma pateikti darytų vaizdo įrašų ar nuotraukų kopijas. Atitinkamai, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytų jo sūnaus nuotraukų pateikimas VDAI nepažeidžia BDAR teisėtumo reikalavimų taikomų asmens duomenų tvarkymui. Papildomai pažymėta, kad, remiantis ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą jei nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai. Remiantis ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu skundo nagrinėjimas nutraukiamas, kai paaiškėja, kad yra ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2-6, 8 punktuose nurodytas pagrindas (nurodyti pagrindai) atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį. Pareiškėjo skundžiamos jo sūnaus nuotraukos VDAI buvo pateiktos 2018-10-10, o pareiškėjo prašymas dėl skundo papildymo - 2023-01-09. Remdamasi ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VDAI nutraukia pareiškėjo skundo nagrinėjimą dalyje dėl jo sūnaus nuotraukų viešinimo (atskleidimo).
36.12. Byloje yra VDAI 2023-05-30 raštas Nr. 2R-3239 (2.13.Mr), adresuotas E. M., kuriame, be kita ko, nurodyta, kad VDAI, atsižvelgdama į tai, kad E. M. savo įrengtomis vaizdo kameromis vykdė kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimą bei į tai, kad šios teritorijos vaizdo stebėjimą galimai vykdys ateityje, papildomai paaiškino, kad, vadovaujantis BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punktu, BDAR netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Rašte informavo E. M. dėl kriterijų, taikomų vertinant teisėtą interesą, kaip asmens duomenų tvarkymo pagrindą, bei reikalavimų, taikomų vaizdo stebėjimo vykdymui.
37.1. VDAI stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus ADTAĮ straipsnius, kurių taikymas pagal ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija (7 straipsnio 1 dalis).
37.2. VDAI veikla grindžiama profesionalumo atliekant savo funkcijas principu (8 straipsnio 2 dalis).
37.3. VDAI turi BDAR nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus (12 straipsnio 1 dalis).
37.4. VDAI turi teisę: 1) neatlygintinai gauti iš duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant priežiūros institucijos užduotis ir funkcijas; <...>; 4) kviesti ekspertus (konsultantus), sudaryti darbo grupes dėl asmens duomenų tvarkymo ar apsaugos ekspertizės, asmens duomenų apsaugos dokumentų rengimo, taip pat kitiems VDAI kompetencijos klausimams spręsti; <...>; 8) pažeidimų nagrinėjimo metu naudoti technines priemones; <...>. (12 straipsnio 2 dalis).
37.5. Juridiniai ir fiziniai asmenys privalo vykdyti VDAI reikalavimus, sudaryti sąlygas susipažinti su visais duomenimis ir (ar) įranga, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu (14 straipsnis).
37.6. Priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, ADTAĮ ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka (23 straipsnio 1 dalis).
37.7. Skunde nurodoma: <...>; 3) pareiškėjo ir jo atstovo, jeigu jis yra, duomenys: a) fizinio asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys; b) juridinio asmens pavadinimas, kodas ir kontaktiniai duomenys; c) atstovavimo pagrindas, kai skundą pateikia pareiškėjo atstovas; <...>; 5) skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės; 6) pareiškėjo prašymas priežiūros institucijai; <...> (24 straipsnio 5 dalis).
37.8. Prie skundo turi būti pridėti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti, ar jų aprašymas (24 straipsnio 6 dalis).
37.9. VDAI priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu: 1) skundas ar jo dalis neatitinka ADTAĮ 24 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų, taikomų skundo turiniui; ADTAĮ 24 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos nenurodymas skunde negali būti pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą, jei skundas be šios informacijos gali būti nagrinėjamas; 2) skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai; 3) skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta priežiūros institucijoje, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų; 4) skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta arba yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisme; 5) skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijoje; 6) dėl skundo ar jo dalies dalyko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas; 7) skundo tekstas neįskaitomas, neaiškiai suformuluotas pareiškėjo prašymas ar skundo turinys nesuprantamas; 8) nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai (27 straipsnio 1 dalis).
37.10. VDAI reikalavimas iš pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus ir (ar) informaciją, reikalingus skundui ar jo daliai nagrinėti, turi būti motyvuotas; pareiškėjui pranešama apie papildomų dokumentų ir (ar) informacijos nepateikimo padarinius (28 straipsnio 1 dalis).
37.11. VDAI priima sprendimą nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant skundą ar jo dalį: <...>; 2) paaiškėja, kad yra ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2–6, 8 punktuose nurodytas pagrindas (nurodyti pagrindai) atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį; <...>; 4) paaiškėja, kad negalima skundo ar jo dalies išnagrinėti dėl informacijos trūkumo ar kitų reikšmingų aplinkybių; <...> (29 straipsnio 1 dalis).
38. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad VDAI faktinės situacijos visapusiškai nepatikrino, priešingai, padarė tikrovės neatitinkančias išvadą, kad teritorijoje yra tik viena vaizdo stebėjimo kamera. Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad VDAI Sprendime nurodė, kad, atlikus teritorijos (duomenys neskelbtini), patikrinimą, nustatyta, kad yra įrengta tik viena vaizdo stebėjimo kamera. Pareiškėją tiesiog stebina toks aplaidus patikrinimas, nes kieme yra įrengtos dvi vaizdo stebėjimo kameros, viena iš kamerų (toliau ir – pirmoji kamera) yra įrengta dar 2018 metais. VDAI duomenis apie šios kameros įrengimą turi 2018 metų pareiškėjo sutuoktinės A. K. skundo nagrinėjimo, kurio medžiaga, be kita ko, buvo pateikta teismui pirmą kartą nagrinėjant pareiškėjo skundą administracinėje byloje Nr. eI2-3907-561/2022. Pirmoji kamera, kuri kieme yra nuo 2018 metų, niekada nebuvo nuimta, ji buvo ir VDAI 2023-03-06 atlikto patikrinimo metu. Pareiškėjas skunde teismui pažymėjo, kad jo skunde nėra nurodyta, jog pareiškėjo kaimynas E. M. ant daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), fasado pakabino dvi vaizdo stebėjimo kameras. Skunde teismui paaiškina, kad pirmoji vaizdo kamera yra įrengta ant statinio, kuris nėra nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) gyvenamieji namai (tai yra sklypus skirianti aukšta mūrinė tvora ar jos dalis). VDAI faktinio patikrinimo metu nerado šios kameros, nekreipė atitinkamo dėmesio į tai, kad E. M. VDAI teikdamas paaiškinimus, nurodo kameras, t. y. vartoja žodžio „kamera“ daugiskaitos formą.
39. Kaip matyti iš byloje esančio pareiškėjo 2021-04-09 skundo VDAI, jame buvo paaiškinta, kad E. M. įrengtų 2 (dviejų) vaizdo stebėjimo kamerų laukas apimta vienintelį žemės sklypą, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip žemės sklypas, priklausantis (duomenys neskelbtini); pareiškėjas skundo VDAI 6 punkte nurodė, kad „nuotraukas įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų adresu (duomenys neskelbtini), pateiksiu vėliau“. Byloje yra pareiškėjo 2021-04-16 elektroninis laiškas, adresuotas VDAI, kuriame jis paaiškina, kad siunčia (duomenys neskelbtini), žemės sklypui – kiemui stebėti E. M. įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (2-a kamera) nuotraukas. Teismo vertinimu, nuotraukose užfiksuoti to paties pastato dalies su vaizdo kamera vaizdai, kurie užfiksuoti ir prie Išvados pridėtose ir teismui pateiktose nuotraukose.
40. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2021-04-09 skunde VDAI mini dvi vaizdo kameras, tačiau VDAI 2021-04-16 elektroniniu laišku atsiuntė tik vienos vaizdo kameros nuotraukas, prie jų nurodydamas, kad tai yra 2-a kamera.
41. Pareiškėjas skundo teismui 27 punkte nurodo, kad pateikia pirmosios kameros foto nuotraukas. Pareiškėjas prie skundo teismui pridėjo, kaip jis skunde teismui nurodo, pirmosios kameros nuotraukas, prie kurių yra užrašas, kad jas pareiškėjas darė 2023-06-20. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios vaizdo kameros nuotraukas pareiškėjas padarė praėjus beveik mėnesiui po to, kai VDAI priėmė skundžiamą Sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas vadinamosios pirmos kameros nuotraukas būtų pateikęs VDAI kartu su 2021-04-09 skundu, 2021-04-16 elektroniniu laišku. Pareiškėjas skunde taip pat neteigia, kad VDAI su 2021-04-09 skundu ar vėliau iki skundžiamo Sprendimo priėmimo būtų pateikęs pirmosios kameros nuotraukas. Pareiškėjas skunde akcentuoja tai, kad apie pirmosios kameros įrengimą VDAI informaciją turi nuo 2018 m., kai nagrinėjo pareiškėjo sutuoktinės 2018 metų skundą. Taigi, bylos duomenimis, informacijos apie pirmą kamerą, kurią pareiškėjas pateikė skunde teismui, 2021-04-09 skunde VDAI pareiškėjas nebuvo pateikęs.
42. Minėta, kad ADTAĮ 24 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, jos skunde turi būti skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės; pagal ADTAĮ 24 straipsnio 5 dalies 6 punktą, prie skundo turi būti pridėti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti, ar jų aprašymas. Taigi, pagal ADTAĮ, skundą teikiantis asmuo apibrėžia skundo nagrinėjimo ribas ir VDAI skundą nagrinėja dėl skunde nurodytų skundžiamų veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymi, kad pareiškėjas turėjo pareigą 2021-04-09 skunde ir prie jo pridėtuose dokumentuose aiškiai ir tiksliai nurodyti skundžiamus veiksmus. VDAI tyrė pareiškėjo 2021 metų skundą, o ne pareiškėjo sutuoktinės 2018 m. skundą. Teismo vertinimu, praktikoje neturi būti sukuriamos tokios situacijos, kad VDAI turėti nuspėti, koks yra pareiškėjo skundo turinys. Teismo vertinimu, VDAI pareiškėjo 2021-04-09 skundą nagrinėjo pagal pareiškėjo apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas. Teismas sutinka su VDAI atsiliepime pateikta pozicija, kad VDAI pareiškėjo 2021-04-09 nagrinėjo šio skundo nagrinėjimo ribose.
43. Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad VDAI Sprendimą dėl pareiškėjo skundo pakartotinai priėmė išimtinai vadovaudamasi E. M. paaiškinimais. VDAI niekaip nepatikrino kameras įrengusio asmens teiginių, kad neva vaizdo stebėjimo įranga ir vaizdo įrašymo įranga yra sugedusios, nepajungtos; VDAI nesiėmė priemonių patikrinti E. M. pateiktai informacijai patikrinti. Sprendime VDAI nurodė, kad patikrinimo metu E. M. negalėjo pademonstruoti kamerų stebėjimo lauko (nepavyko prisijungti prie vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginio), todėl VDAI neturėjo galimybės nustatyti, koks vaizdo stebėjimas kamera yra vykdomas. Pareiškėjas teigia, kad VDAI neišnaudojo visų jai teisės aktais suteiktų teisių, įskaitant numatytų ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 4, 8 punktuose, priešingai, konstatavusi skundžiamo asmens negebėjimą prisijungti prie vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginio, nepatikrinusi realaus vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginių veikimo, padarė išvadą, kad skundžiama vaizdo stebėjimo kamera vaizdo stebėjimas skundo nagrinėjimo metu nėra vykdomas. VDAI, neišnaudojusi visų jai suteiktų galimybių, konstatavo, kad informacijos ir įrodymų trūkumas užkerta kelią VDAI visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti skundą (įvertinti vaizdo stebėjimo apimtį, teisėtumą) ir dėl to pareiškėjo skundą dėl vaizdo stebėjimo kamerų nutraukė. Pareiškėjas skunde teismui teigia, kad negalima daryti išvados, kad VDAI nuodugniai ir išsamiai įvertino pareiškėjo skundą, t. y. atliko objektyvų, išsamų ir visapusišką pareiškėjo nurodytų aplinkybių įvertinimą; priešingą – yra akivaizdus pagrindas konstatuoti, kad VDAI paviršutiniškai ir netinkamai atlikusį faktinį patikrinimą, neįvertino visų turimų duomenų, nepagrįstai skundo nagrinėjimą nutraukė.
44. VDAI skundžiamame Sprendimo dalyje „Dėl vaizdo stebėjimo vykdymo“ nurodė:
44.1. Tikrinimo metu E. M. negalėjo pademonstruoti kamerų stebėjimo lauko (nepavyko prisijungti prie vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginio), todėl VDAI neturėjo galimybės nustatyti, koks vaizdo stebėjimas kamera yra vykdomas. Tikrinimo metu su E. M. buvo sutarta, kad jis papildomai pateiks VDAI vaizdo įrašus to, ką mato per įdiegtą vaizdo stebėjimo kamerą bei momentinę ekrano nuotrauką, kur matytųsi, kokio senumo įrašus skundžiamas asmuo gali peržiūrėti, t. y., koks yra įrašų saugojimo laikotarpis bei atitinkamai, kad VDAI turėtų galimybę palyginti ar dabar užfiksuoti vaizdai atitinka seniausiai užfiksuotus vaizdus.
44.2. 2023-03-22 VDAI gautas E. M. atsakymas, kuriame nurodyta, kad „Nuvežiau Įrašymo Įrenginį į parduotuvę, kur buvau pirkęs. Jis pasirodo sudegęs ar sugedęs kartu su vidine atmintim. Nupirkau naują prietaisą. Deja, nesigauna pajungti kamerų. Arba kameros sugedę, arba kažkas nepavyksta. Kalbėjausi su pardavėju, pataria nusiimti kameras ir atvežti jiems. Bet kol kas jos man nepasiekiamos, reikia ilgų kopėčių. Tad šiuo metu negaliu pateikti jokios informacijos, kol Įranga nepajungta“.
44.3. VDAI, atsižvelgdama į 2023-03-06 Patikrinimo metu nustatytas aplinkybes (tai, kad nebuvo galima prisijungti prie vaizdo stebėjimo/ įrašymo įrenginio) bei į 2023-03-22 E. M. pateiktą informaciją, daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiama vaizdo stebėjimo kamera vaizdo stebėjimas skundo nagrinėjimo metu nėra vykdomas.
44.4. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes (tai, kad skundo nagrinėjimo metu skundžiama kamera vaizdo stebėjimas nėra vykdomas, o anksčiau vykdyto vaizdo stebėjimo apimties nėra galimybės nustatyti) <...>, VDAI vertina, kad informacijos ir įrodymų trūkumas užkerta kelią VDAI visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti skundą (įvertinti vaizdo stebėjimo apimtį, teisėtumą), ir sprendžia esant ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinam pagrindui skundo nagrinėjimą dėl vykdomo vaizdo stebėjimo nutraukti.
45. Atsižvelgiant į išdėstytus skundžiamo Sprendimo motyvus, matyti, kad VDAI nagrinėjamu atveju iš esmės apsiribojo tik E. M. nurodytomis aplinkybėmis, kad vaizdo stebėjimo kamera nėra realiai naudojama. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, kadangi tikrinimo metu E. M. negalėjo pademonstruoti kamerų stebėjimo lauko (nepavyko prisijungti prie vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginio), todėl VDAI neturėjo galimybės nustatyti, koks vaizdo stebėjimas kamera yra vykdomas. Tačiau, remdamasi E. M. vėliau pateiktais paaiškinimais, padarė išvadą, kad skundžiama kamera vaizdo stebėjimas nėra vykdomas. Šiame kontekste pažymėtina, kad VDAI Išvadoje yra pažymėta, jog tikrintoje teritorijoje yra lipdukas, informuojantis, kad teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis.
46. Taigi, VDAI, atlikusi vaizdo stebėjimo teisėtumo tikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pati faktiškai netikrino, ar vaizdo stebėjimas kamera yra vykdomas ar nevykdomas. Kad vaizdo stebėjimas nėra vykdomas, VDAI padarė išvadą iš esmės vien tik remdamasi E. M. paaiškinimais. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad asmens, kuris yra įrengęs vaizdo stebėjimo kameras, paaiškinimai yra ar gali būti teisingi, tačiau VDAI, atlikdama vaizdo stebėjimo teisėtumą patikrinimą, vadovaudamasi ADTAĮ 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu profesionalumo principu, savo vienareikšmių išvadų, kad vaizdo stebėjimas nėra vykdomas, negali grįsti išimtinai tik asmens, kuris yra įrengęs vaizdo stebėjimo kameras, paaiškinimais, nesant kitų tai pagrindžiančių įrodymų.
47. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), vadovaudamasis tiek VDAI veiklą tiesiogiai reglamentuojančiais teisės aktais, tiek gero administravimo principu, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog VDAI privalo nuodugniai ir išsamiai ištirti gautus nusiskundimus. Pagal ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalį, VDAI nagrinėja skundus dėl BDAR, ADTAĮ ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Pastarosios pareigos vykdymo kontekste VDAI, be kita ko, privalo pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis teisėmis tam, kad skundą padavęs asmuo gautų objektyvų, išsamų ir visapusišką nurodytų aplinkybių įvertinimą, o taip pat imtųsi poveikio priemonių, jeigu pažeidimai būtų nustatyti. Taigi, VDAI turi pareigą patikrinti jai pateiktame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis bei instrumentais įrodymų surinkimui, aplinkybių nustatymui ir užfiksavimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1826-629/2021, 2021 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1134-261/2021).
48. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtą LVAT praktiką, į ADTAĮ 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą profesionalumo principą, anksčiau cituotą ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 4, 8 punktuose, 14 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad iš Sprendimo, kitos bylos medžiagos nėra aišku, nėra pagrįsta, kodėl VDAI, atlikdama vaizdo stebėjimo teisėtumo patikrinimą, rėmėsi tik E. M. paaiškinimais, o nesiėmė kitų ADTAĮ numatytų veiksmų, priemonių, kad realiai būtų patikrintas vaizdo stebėjimo/įrašymo įrenginio veikimas/neveikimas, tai, koks vaizdo stebėjimas kamera yra vykdomas, jeigu vykdomas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo Sprendimo rezoliucinė dalis „Dėl vaizdo stebėjimo vykdymo“ – pareiškėjo skundo nagrinėjimą nutraukti vadovaujantis ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nes informacijos ir įrodymų trūkumas užkerta kelia VDAI visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti skundą – negali būti vertinama kaip tinkamai pagrįsta.
49. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju VDAI apsiribojus tik E. M. paaiškinimuose (rašytiniuose, žodiniuose) nurodytomis aplinkybėmis, kad vaizdo stebėjimo kamera realiai nėra naudojama (t. y. ja vaizdas nėra stebimas) ir nesurinkus jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šias trečiojo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, nepagrindus, nemotyvavus, kodėl VDAI pati negalėjo imtis ADTAĮ numatytų veiksmų, priemonių, kad surinktų vaizdo kameros naudojimą/nenaudojimą pagrindžiančius įrodymus, negalima daryti išvados, kad VDAI nuodugniai ir išsamiai įvertino pareiškėjo skundą, t. y. atliko objektyvų, išsamų ir visapusišką pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių įvertinimą.
50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, teismo vertinimu yra pagrindas skundžiamą Sprendimą dalyje „Dėl vaizdo stebėjimo vykdymo“ panaikinti kaip nepagrįstą.
51. Pareiškėjas skunde teismui prašo panaikinti visą skundžiamą Sprendimą.
52. Pažymėtina, kad skundžiamame Sprendime, jo dalyje „Dėl asmens duomenų viešinimo (atskleidimo)“, buvo nuspręsta nutraukti pareiškėjo skundo nagrinėjimą ir dalyje dėl pareiškėjo sūnaus nuotraukų viešinimo atskleidimo pagal pareiškėjo 2023-01-09 skundo papildymą.
53. VDAI Sprendime nurodyta, kad 2023-01-09 VDAI gautas pareiškėjo prašymo dėl skundo papildymas, kuriame pareiškėjas prašo „nubausti E. M. dėl neteisėto duomenų rinkimo bei netinkamo asmens duomenų tvarkymo, viešinant mano sūnaus N. K. atvaizdą, fotonuotraukas (žr. skundo Nr. 1R-5726 (2.13.) medžiagos 12, 15 lapai)“.
54. Teismas pažymi, kad iš VDAI Sprendimo, taip pat ir bylos medžiagos nėra aišku, kokio amžiaus yra pareiškėjo sūnus – ar jis nepilnametis ar pilnametis, byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių aplinkybę, kad N. K. yra pareiškėjo sūnus, kad pareiškėjas yra įgaliotas N. K. atstovauti. Atsižvelgiant į tai, iš VDAI Sprendimo nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjas pagrįstai teikė tokį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VDAI Sprendimas dalyje „Dėl asmens duomenų viešinimo (atskleidimo)“ taip pat naikintinas kaip nepagrįstas.
55. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad yra pagrindas panaikinti visą skundžiamą Sprendimą.
56. Pareiškėjas teismo prašo įpareigoti VDAI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021-04-09 skundą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu panaikintas VDAI skundžiamas Sprendimas, patenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VDAI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021-04-09 skundą. Šiame kontekste teismas pažymi, kad jis įpareigoja VDAI išnagrinėti pareiškėjo 2021-04-09 skundą pastarojo skundo ribose, tai reiškia, kad jeigu pareiškėjas po šio teismo sprendimo priėmimo nuspręstų keisti VDAI 2021-04-09 pateikto skundo pagrindą ir (arba) dalyką (pavyzdžiui, formuluoti naujus reikalavimus VDAI, teigdamas, kad tai yra pareiškėjo 2021-04-09 papildymai/pakeitimai), tokie pakeitimai/papildymai negali būti laikomi tokiais, kuriuos teismas šiuos sprendime įpareigojo VDAI išnagrinėti.
57. Teismas pažymi, kad šis teismo sprendimas nereiškia, jog VDAI, iš naujo nagrinėdama pareiškėjo 2021-04-09 skundą, negali priimti tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantį sprendimą. Šis teismo sprendimas taip pat nereiškia, kad juo pripažinta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. atliko/neatliko teisei priešingus veiksmus, nes tai nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinama.
58. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
59. Pareiškėjas skunde prašo priteisti iš VDAI pareiškėjui jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.
60. Pareiškėjas į bylą pateikė2023-06-13 tarp apreiškėjo ir advokatų kontoros Baranauskas, Martišius ir partneriai / APEX LEGAL sudarytą atstovavimo sutartį, pagal kurią atstovauti pareiškėjui pavesta advokatei Astai Martišienei. Pareiškėjas į bylą pateikė 2023-06-22 Sąskaitą už teisines paslaugas serija AM Nr. 30622, kad už advokatės Astos Martišienės pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas (skundo dėl VDAI 2023-05-23 sprendimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą) mokėtina suma yra 600 Eur. Į bylą pateiktas 2023-06-26 SEB Patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas pervedė advokatei Astai Martišienei 600 Eur.
61. ABTĮ nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 straipsnio 1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (40 straipsnio 5 dalis); atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (40 straipsnio 5 dalis); dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (41 straipsnio 1 dalis); teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (40 straipsnio 4 dalis).
62. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.
63. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas priteisia pareiškėjui iš VDAI 600 Eur pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą patenkinti.
Panaikinti atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 3R-537 (2.13-1.E) „Dėl G. K. 2021-04-09 skundo“.
Įpareigoti atsakovę Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo G. K. 2021 m. balandžio 9 d. skundą.
Priteisti pareiškėjui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, juridinio asmens kodas 188607912, 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.