- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- eI2-3907-561/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01323-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
- Trečiasis asmuo
- E. M.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 3R-139 (2.13-1.E) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. balandžio 9 d. skundą.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis galiojantiems teisės aktams, pažeidžiantis pareiškėjo kaip duomenų subjekto teises, todėl jis turi būti panaikintas, o atsakovė turi būti įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. balandžio 9 d. skundą dėl E. M. neteisėtai įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme įrengimo ir vaizdo stebėjimo vykdymo.
Pareiškėjas savo skundą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo grindžia tuo, kad E. M. įrengė dvi vaizdo stebėjimo kameras žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios yra nukreiptos į vidinį kiemą ir filmuoja kiemo teritoriją. Pareiškėjo žiniomis, tam E. M. neturėjo nei daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų, nei šio namo administratoriaus, nei žemės sklypo valdytojo sutikimo šiame žemės sklype įrenginėti vaizdo stebėjimo kameras.
Inspekcija Sprendime nurodė ir pažymėjo, kad ji atsižvelgia į pareiškėjo sutuoktinės V. K. anksčiau teikto Inspekcijai skundo, kuriuo remiasi pareiškėjas, medžiagą ir iš šios medžiagos Inspekcija nustatė, kad vaizdo duomenų valdytojas yra skundžiamas asmuo, vaizdo stebėjimo įranga yra įrengta jo bute, prieigą prie įrangos turi skundžiamas asmuo, nuotoliniu būdu prie įrangos nėra galimybės prisijungti, vaizdo įrašai yra saugomi tris dienas. Inspekcija taip pat atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į V. K. skundo medžiagą, su vykdomu vaizdo stebėjimu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sutinka patalpų savininkų dauguma (sutikimą išreiškė 5 iš 8 patalpų savininkų bei dviejų patalpų gyventojai).
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, su atsakovės vertinimu ir išvadomis sutikti negalima, nes atsakovė apsiribojo paviršutinišku formaliu vertinimu, neįsigilino į visą faktinę situaciją, netyrė nekilnojamojo turto registro duomenų apie sklypą ir jame esančius pastatus, netikrino faktinių aplinkybių vietoje. Todėl Inspekcija padarė klaidingą išvadą, kad vaizdo stebėjimas vykdomas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Valstybiniame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra du pastatai: daugiabutis gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriame yra 8 atskiri nekilnojamojo turto objektai (iš kurių 3 yra gyvenamosios patalpos); ir daugiabutis gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriame yra 8 nekilnojamojo turto objektai (iš kurių 7 yra gyvenamosios patalpos).
Prie šių pastatų yra bendro naudojimo uždaras kiemas, kuris nėra niekaip padalintas ir kuriuo naudojasi abiejų pastatų gyventojai bei patalpų naudotojai. Būtent į šį kiemą yra nukreiptos E. M. įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Nors Inspekcija nepridėjo prie savo Sprendimo jokių priedų, bet reikia suprasti, kad jie rėmėsi pareiškėjo sutuoktinės V. K. anksčiau teikto atsakovei skundo medžiaga, kurioje Inspekcija buvo priėmusi 2018 m. lapkričio 20 d. Sprendimą Nr. 3R-408(2.13.1) skundą atmesti. Toje medžiagoje buvo pateiktas 2018 m. balandžio mėn. datuotas (duomenys neskelbtini) namo gyventojų sutikimas. Sutikimo tekstas skamba taip: „Mes žemiau pasirašiusieji (duomenys neskelbtini) namo kaimynai sutinkame, kad būtų įrengta vaizdo stebėjimo sistema“. Visiškai neaišku, kaip tai susiję su pareiškėjo skundu Inspekcijai dėl vaizdo stebėjimo sistemos adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo įsitikinimu, toks sutikimas neįrodo ir nepatvirtina, kad abiejų ar bent vieno daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai balsų dauguma pritarė tam, kad ant pastato išorinės sienos, kuri yra visų butų ir patalpų savininkų bendroji nuosavybė, būtų įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros. Taip pat toks sutikimas neįrodo, kad butų ir patalpų savininkai sutiko su kiemo teritorijos vaizdo stebėjimu. Pareiškėjas pažymi, kad vaizdo kameros yra įrengtos (duomenys neskelbtini) namo viduje, bendro naudojimo laiptinėje, ir pareiškėjas to neginčija, dėl šių kamerų jis skunde nieko neminėjo.
Sprendime nurodoma, kad sutikimą išreiškė 5 iš 8 patalpų savininkų bei dviejų patalpų gyventojai. Visiškai neaišku, kas yra tie 2 gyventojai ir kokias teises jie turi į (duomenys neskelbtini) pastate esančias patalpas, kokiu pagrindu jie pasirašė sutikimą. Pabrėžia, kad pagal pateiktus atskirų Nekilnojamojo turto objektų Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išrašus, sutikime yra tik 3 savininkų parašai – E. M., M. K. ir K. M.. Neaišku, kas pasirašė už UAB „Metaloidas“, nes nenurodyta nei to asmens pavardė, nei pareigos, todėl neįmanoma patikrinti, ar parašas yra turinčio teisę atstovauti šią įmonę asmens. Taip pat pastebi, kad už (duomenys neskelbtini) butą Nr. 6 pasirašė tik vienas asmuo, kai pagal NTR duomenis yra du šio buto savininkai. Todėl pareiškėjas sprendžia, kad net ir šiame sutikime nėra butų Nr. 1, 2, 4, 5, 6 visų savininkų parašų. Tai reiškia, kad nėra net ir (duomenys neskelbtini) namo butų ir patalpų savininkų daugumos sutikimo.
Nurodo, kad viena iš vaizdo kamerų yra įrengta ant statinio, kuris nėra nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) gyvenamieji namai (tai yra sklypus skirianti aukšta mūrinė tvora ar jos dalis). Neaišku, ar tas statinys iš viso yra (duomenys neskelbtini) sklypo ribose, ar tai nėra kitame sklype esantis ir kitiems tretiesiems asmenims priklausantis turtas, ar E. M. turi to turto savininko sutikimą kameros įrengimui. Jeigu būtų nustatyta, kad tvora priklauso (duomenys neskelbtini) sklypui, tačiau NT registre jokios nuosavybės teisės į ją neregistruotos, tai ji turi būti laikoma valstybei priklausančiu turtu. Atsakovė šių aplinkybių iš viso netyrė ir nesiaiškino, nors vienas iš pareiškėjo skundo reikalavimų buvo reikalavimas panaikinti neteisėtai įrengtas vaizdo stebėjimo kameras adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Teismų praktikoje pažymima, kad nagrinėdama gautus skundus, Inspekcija privalo nuodugniai ir išsamiai ištirti gautus nusiskundimus dėl galbūt pažeistos asmens teisės į saugų garantuojamą jo asmeninių duomenų panaudojimą. Inspekcija, be kita ko, privalo pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis teisėmis tam, kad skundą padavęs asmuo gautų objektyvų, išsamų ir visapusišką nurodytų aplinkybių įvertinimą jo galbūt pažeidžiamos teisės į privatumą aspektu, o taip pat imtųsi poveikio priemonių, jeigu pažeidimai būtų nustatyti. Todėl tirdama pareiškėjo skundą atsakovė turėjo pareigą patikrinti skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis bei instrumentais įrodymų surinkimui, aplinkybių nustatymui ir užfiksavimui, tačiau to nepadarė.
Atkreipia dėmesį, kad nuo skundo patiekimo iki Sprendimo priėmimo praėjo beveik 10 mėnesių. Bet net ir per tokį ilgą laiko tarpą atsakovė neatliko praktiškai jokių veiksmų, kad ištirtų skunde nurodytas aplinkybes. Ji apsiribojo tuo, kad pasirėmė tik iš E. M. gautu 2021 m. rugsėjo 15 d. atsakymu ir kelių metų senumo kitu savo sprendimu, priimtu dėl V. K. skundo.
Sprendime Inspekcija be kita ko konstatavo, kad: 1) vaizdo stebėjimas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vykdomas turto ir asmenų apsaugos tikslu; 2) iš skundo medžiagos matyti, kad namo kieme vykdomi užpuolimai ir vagystės. Tačiau Sprendime nei jo prieduose nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, Sprendime minimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021 m. kovo 25 d. raštas nurodo apie įrengtas vaizdo stebėjimo kameras Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme, t. y. kitu adresu, nei buvo nurodyta pareiškėjo skunde.
Sprendime pažymima, kad, remiantis pareiškėjo pateikta kreipimosi į duomenų valdytoją kopija, darytina išvada, kad pareiškėjas kreipėsi ne į skundžiamą asmenį, E. M., bet į kitą asmenį – K. M., atitinkamai nėra pagrindo manyti, kad skundžiamas asmuo nevykdė jam BDAR 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos prievolės. Pareiškėjas nesutinka su tokiu atsakovės tvirtinimu, nes visi kreipimaisi, neturint E. M. oficialaus el. pašto adreso, buvo nusiųsti turimu jo žmonos N. M. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad sutuoktiniai E. ir N. M. gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini) 6-ame bute, veda bendrą namų ūkį bei abu yra minėto buto bendrasavininkai. Be to, ir K. bei E. M. yra artimu giminystės ryšiu susiję asmenys, tai yra tėvas ir sūnus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Pažymi, kad Inspekcijai suteikta kompetencija savo nuožiūra pasirinkti ir veikti pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) jai suteiktus įgaliojimus, tame tarpe ir spręsti, kaip reikalinga nagrinėti asmenų skundus, kad būtų surinkta su galimu BDAR pažeidimu susijusi informacija. Inspekcija pažymi, kad vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1T-92(1.12.E), 20 punktu, Inspekcijos valstybės tarnautojai tyrimą ir (ar) patikrinimą atlieka vienu ar keliais būdais (atsižvelgiant į Tikrinamo subjekto specifiką, asmens duomenų tvarkymo ypatumus ir pan.), t. y. rašytine procedūra, atliekant patikrinimą vietoje, renkant ir fiksuojant valstybės registruose ir informacinėse sistemose, viešai interneto svetainėje, taikomojoje programoje ar kituose šaltiniuose pateiktą informaciją. Šiuo konkrečiu atveju, tikrinimas buvo atliktas rašytine procedūra kreipiantis į E. M., taip pat vertinant Inspekcijos išnagrinėto pareiškėjo sutuoktinės skundo (Inspekcijos reg. Nr. 1R – 5726 (2.13)) medžiagą, kuria rėmėsi ir pats pareiškėjas, teikdamas skundą Inspekcijai.
Dėl Inspekcijos įvertinto vaizdo stebėjimo vykdymo skundo nagrinėjimo kontekste pažymi, kad, kaip nurodyta Sprendime, Inspekcija rėmėsi pareiškėjo Inspekcijai teiktu skundu, kuriame pareiškėjas dėl vaizdo stebėjimo vykdymo apimties paaiškino, kad „visa teritorija – kiemas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje priklauso (duomenys neskelbtini) įregistruotam žemės sklypui“. Inspekcijos vertinimo tinkamumą pagrindžia ir pats pareiškėjas skunde teismui nurodydamas, kad „prie šių pastatų yra bendro naudojimo uždaras kiemas, kuris nėra niekaip padalintas ir kuriuo naudojasi abiejų pastatų gyventojai bei patalpų naudotojai. Būtent į šį kiemą yra nukreiptos E. M. įrengtos vaizdo stebėjimo kameros”.
Inspekcijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad E. M. pateikė prašomą informaciją, taip pat atsižvelgdama į anksčiau nagrinėto skundo (Inspekcijoje reg. Nr. 1R-5726 (2.13)) medžiagą bei nesant kitų aplinkybių, kurios keltų abejonę dėl E. M. atsakymų teisingumo, pasirinko tinkamą ir proporcingą tikrinimo būdą bei atliko pagrįstus vertinimus, remiantis turima ir surinkta informacija.
Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad kreipėsi tinkamai į skundžiamą asmenį, nes tik tokį elektroninio pašto adresą turėjo, bei, kad asmenys, susiję artimais giminystės ryšiais. Pareiga įgyvendinti duomenų subjekto teises bei teikti informaciją, remiantis BDAR 12 straipsniu, tenka duomenų valdytojui.
Pažymi, kad nagrinėjamu atveju duomenų valdytojas yra E. M., ne jo sutuoktinė arba tėvas, atitinkamai prašymas dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo turi būti teikiamas tiesiogiai duomenų valdytojui, nedarant prielaidos, kad pateikus prašymą per tarpininkus jis bus perduotas duomenų valdytojui. Papildomai nurodo, kad, nepaisant to, kad, kaip nurodo pareiškėjas, jam E. M. el. paštas nebuvo žinomas, iš skundo medžiagos matyti, kad E. M. gyvenamosios vietos adresas pareiškėjui yra žinomas, atitinkamai, pareiškėjas turėjo alternatyvą ir prašymą dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo galėjo pateikti E. M. gyvenamosios vietos adresu.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo 2022 m. spalio 10 d. prašyme nurodo, kad atsakovės priimtas Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.
Vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas tiek (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, tiek (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje, visiškai atitinka įstatymų reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad absoliuti dauguma tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų ir gyventojų sutinka dėl minėtų kamerų įrengimo. Savo sutikimą minėti asmenys patvirtino ir raštu. Kameros įrengtos ir vaizdo stebėjimas vykdomas turto ir asmenų apsaugos tikslu.
Žemesnės instancijos teismas
E. M. bei kiti namo gyventojai buvo ne kartą užpulti pareiškėjo sūnaus N. K. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-369/2022, N. K. pripažintas kaltu dėl net penkių smurtinių epizodų (nuosprendis neįsiteisėjęs); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamoje byloje Nr. I-44-859/2020, N. K. nuteistas už smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu net trijuose epizoduose (nuosprendis įsiteisėjęs). Nusikalstamos veikos įvykdytos tiek (duomenys neskelbtini) kieme, tiek (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo laiptinėje. Be to, ir pats pareiškėjas 2022 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje yra užpuolęs ir sužalojęs E. M. (pareiškimas pateiktas policijai, suinteresuoto asmens žiniomis dėl įvykio yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22500-22). Sumontuotų vaizdo kamerų įrašai yra pateikti ikiteisminio tyrimo institucijai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 24 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens pateikti prie jo prašymo keturi tariamų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų sutikimai yra pasirašyti tik 2022 m. spalio 5 d., tai yra jau praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po pareiškėjo 2021 m. balandžio 9 d. skunde Inspekcijai nurodytų ginčijamų kamerų įrengimo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Todėl bet kurio atveju (net jeigu juos būtų pasirašę savininkai) šie sutikimai negali būti laikomi teisėtu pagrindu E. M. įrengti vaizdo stebėjimo kameras 2018 metais ar 2021 metais. Šie sutikimai negalioja atgaline data.
Nurodo, kad susipažinus su atsakovės teismui pateikta visa skundo tyrimo medžiaga (tiek pateikta prie jo atsiliepimo į skundą, tiek papildomai pateikta), darytina akivaizdi išvada, kad visoje medžiagoje nėra dokumentų, pagrindžiančių E. M. svetimoje teritorijoje įrengtos ir (duomenys neskelbtini) namui nepriklausančioje kiemo teritorijoje vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo teisėtumą nei tuo metu, kai atsakovas tyrė skundą, nei vėlesniais laikotarpiais. Atkreipia dėmesį, kad minėtoje atsakovo teismui pateiktoje tyrimo medžiagoje visiškai ignoruotas vienos iš vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo vietos pagal NTR duomenis nustatymas. Ši kamera yra sumontuota ant pastato ar statinio sienos, kuri turimais NTR duomenimis nėra įregistruota nei adresu (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad nesant šio pastato ar statinio savininkų sutikimo, šios vaizdo stebėjimo kameros įrengimas ir vykdomas stebėjimas yra neteisėti. Šios aplinkybės atsakovas visiškai netyrė ir dėl jos nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 9 d. su prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydamas įpareigoti E. M. nedelsiant išmontuoti neteisėtai įrengtas vaizdo stebėjimo kameras. Taip pat prašė Inspekcijos nubausti E. M. dėl neteisėto duomenų rinkimo bei netinkamo asmens duomenų tvarkymo.
Atsakovė 2021 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 2R-1873(2.13.Mr) „Dėl skundo trūkumų“ paprašė pareiškėjo ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 2 d. Inspekcijai pateikti informaciją/įrodymus, kad yra įrengtos dvi vaizdo stebėjimo kameros, nurodyti naujas aplinkybes dėl vaizdo stebėjimo, atliekamo vaizdo stebėjimo kamera, įrengta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsiradusias po sprendimo dėl šia kamera atliekamo vaizdo stebėjimo teisėtumo priėmimo Inspekcijoje dienos, taip pat pateikti argumentus, kodėl pareiškėjas mano, kad vaizdas stebimas neteisėtai (įvertinus jau išnagrinėto skundo medžiagoje pateiktus įrodymus).
Pareiškėjas 2021 m. balandžio 19 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei papildomą medžiagą.
Atsakovė 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 2R-2178 (2.13.Mr) informavo pareiškėją, kad gavo pareiškėjo 2021 m. balandžio 9 d. skundo (Inspekcijoje gauta 2021 m. balandžio 9 d., reg. Nr. 1R-2551(2.13)), papildytą skundo turinį pagrindžiančiais įrodymais 2021 m. balandžio 19 d. (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-2731(2.13.Mr)). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 26 straipsniu, informavo pareiškėją, kad skundas dėl vaizdo stebėjimo kamerų, užfiksuotų 2021 m. balandžio 19 d. elektroninio pašto pranešimu pateiktose nuotraukose, priimtas nagrinėti.
Atsakovė 2021 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 2R-2384(2.13.) „Dėl vaizdo stebėjimo“ kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį, prašydama pateikti atsakymus į rašte suformuluotus klausimus. Trečiajam suinteresuotam asmeniui nepateikus atsakymo į atsakovės kreipimąsi, atsakovė pakartotinai 2021 m. birželio 11 d. raštu Nr. 2R-3041(2.13.) paprašė pateikti reikiamą informaciją.
2021 m. liepos 12 d. raštu Nr. 2R-3545 (2.13.Mr) atsakovė informavo pareiškėją, kad nėra gavusi informacijos iš trečiojo suinteresuoto asmens bei nurodė, kad vadovaujantis ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalimi, skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta ir pareiškėjui atsakyta per 4 mėnesius nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde ar jo dalyje nurodytų ar nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties, skundžiamo asmens ir kitų juridinių ar fizinių asmenų vengimo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus, skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio arba kitų objektyvių priežasčių būtina skundo ar jo dalies nagrinėjimą pratęsti. Šiais atvejais skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos. Informavo, kad apie priimtą sprendimą pareiškėjui bus pranešta papildomai. Analogiška informacija pareiškėjui buvo pateikta ir 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 2R-4481 (2.13.Mr).
2021 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu paštu trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė paaiškinimus atsakovei ir pridėjo rašytinius įrodymus.
Inspekcija 2022 m. vasario 24 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjo 2021 m. balandžio 9 d. skundą atmesti. Sprendimu buvo konstatuota, kad vaizdo stebėjimas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vykdomas turto ir asmenų apsaugos tikslu; iš skundo medžiagos matyti, kad namo kieme vykdomi užpuolimai ir vagystės, darė išvadą, kad vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, skundžiamas asmuo vaizdo stebėjimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vykdo teisėtai. Nurodė, kad Inspekcijos 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 3R-408 (2.13-1.) skundžiamam asmeniui buvo teiktas nurodymas asmenims prieš patenkant į filmuojamą teritoriją pateikti informaciją pagal BDAR 13 straipsnio reikalavimus apie vykdomą vaizdo stebėjimą. Inspekcijos 2019 m. spalio 30 d. raštu Nr. 2R-5128 (2.13.) konstatuotas nurodymo įvykdymas. Sprendė, kad Inspekcija neturi pagrindo daryti išvados, kad skundžiamas asmuo nustojo vykdyti Inspekcijos nurodymą. Darė išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi ne į skundžiamą asmenį, E. M., bet į kitą asmenį – K. M., todėl sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad skundžiamas asmuo nevykdė jam BDAR 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos prievolės.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę jo 2021 m. balandžio 9 d. skundą išnagrinėti iš naujo.
Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir EŽTK), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (BDAR) bei Lietuvos Respublikos įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.23 straipsnis, Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymas ir kt.).
Konstitucijos 22 straipsnyje taip pat nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).
Teisės į privatų gyvenimą apsauga yra įtvirtinta ir EŽTK 8 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. EŽTK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Teisė į privatų gyvenimą, be kita ko, apima ir asmens teisę prieštarauti tam, kad kitas asmuo jo atvaizdą fiksuotų, saugotų ir atgamintų. Todėl valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad asmens vaizdo stebėjimo priemonės, paveikiančios asmens teisę į privatumą, būtų proporcingos, kad būtų užtikrinta adekvati ir pakankama apsauga nuo piktnaudžiavimo. Šiuo aspektu, be kita ko, gali būti svarbu, ar asmuo buvo informuotas apie vaizdo stebėjimą, vaizdo stebėjimo apimtis ir mastas, kuriuo jis įsiskverbia į asmens privatų gyvenimą, asmenų, kurie prieina prie duomenų skaičius, ar vaizdo stebėjimas yra pagrįstas teisėtu interesu, ar nėra mažiau privatumą varžančių priemonių pasiekti siekiamą tikslą, kaip yra naudojami stebėjimo rezultatai, ar jie buvo panaudoti siekiamam tikslui (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) Didžiosios kolegijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimas byloje L. R. ir kiti prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 1874/13 ir 8567/13, 89, 114, 116 punktai).
Reikalavimas pagrįsti vaizdo stebėjimo teisėtumą kyla ir iš asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pagal BDAR vaizdo stebėjimas yra laikomas pagrįstu, jei tvarkyti asmens duomenis yra būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas). Europos duomenų apsaugos valdybos 2019 m. liepos 10 d. pateiktose asmens duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimu gairėse Nr. 3/2019 (toliau – ir Gairės) nustatyta, kad tais atvejais, kai duomenų subjektas prieštarauja stebėjimui, duomenų valdytojas gali vykdyti stebėjimą tik jei egzistuoja įtikinamas teisėtas interesas, kuris yra viršesnis už duomenų subjekto interesus ir pagrindines teises bei laisves (Gairių 18 punktas).
Asmens duomenų apsaugos principai taip pat reikalauja, kad prieš įsirengdamas vaizdo stebėjimo sistemą, duomenų tvarkytojas kritiškai įvertintų, ar ši priemonė yra proporcinga, t. y. ar taikoma priemonė yra tinkama, adekvati ir būtina tikslui pasiekti. Pagal Gairių nuostatas, vaizdo stebėjimo priemonė turi būti pasirenkama tik tada, kai duomenų tvarkymo tikslas negali būti protingai pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau paveikia duomenų subjekto teises ir laisves. Pavyzdžiui, jei asmuo siekia apsaugoti turtą, vietoje vaizdo stebėjimo sistemų įdiegimo gali būti pastatyta tvora, įrengta apsauga, geresnis apšvietimas (Gairių 24, 25 punktai). Be to, surinkti duomenys negali būti saugomi ilgiau nei būtina. Duomenys paprastai turi būti automatiškai ištrinami po kelių dienų, ilgesni duomenų saugojimo terminai turi būti papildomai pagrįsti. Duomenų valdytojas turi tiksliai ir individualiai apibrėžti duomenų saugojimo terminus pagal konkretų tikslą (Gairių 118, 119 punktai). Taip pat turi būti imamasi organizacinių ir techninių priemonių apsaugoti duomenis ir užtikrinti duomenų tvarkymo principų įgyvendinimą (Gairių 121 punktas). Stebint vaizdą turi būti renkama tik tiek duomenų, kiek yra būtina tikslui, dėl kurių jie tvarkomi, pasiekti (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas).
Pareiškėjas skunde teismui akcentuoja, kad atsakovė apsiribojo paviršutinišku formaliu vertinimu, neįsigilino į visą faktinę situaciją, netyrė nekilnojamojo turto registro duomenų apie sklypą ir jame esančius pastatus, netikrino faktinių aplinkybių vietoje. Todėl Inspekcija padarė klaidingą išvadą, kad vaizdo stebėjimas vykdomas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad gavusi pareiškėjo skundą, jame nurodytų aplinkybių tikrinimą atliko rašytine procedūra. Inspekcija paprašė trečiojo suinteresuoto asmens pateikti paaiškinimus dėl gauto skundo. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė paaiškinimus, kad stebėjimas vykdomas dėl saugumo ir rašytinę informaciją.
Taigi, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, Inspekcija, atlikdama tyrimą, apsiribojo tik užklausomis trečiajam suinteresuotam asmeniui ir jo nurodytomis aplinkybėmis, faktais, kad ginčo atveju, vaizdo stebėjimo kameros įrengtos dėl saugumo. Tuo tarpu pareiškėjas siekia įrodyti, kad tokia tyrimo apimtis nėra pakankama ir įtikinama pareiškėjo skunde nurodytoms abejonėms patvirtinti arba paneigti. Pareiškėjas argumentuoja, kad jo skundo tyrimas iš esmės niekuo nepagrįstas, o remiamasi dar ir jo žmonos skundo nagrinėjimo medžiaga, nurodomos faktinės aplinkybės yra datuotos ne jo skundo padavimo dienai, o vėliasnės ir t. t.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), vadovaudamasis tiek Inspekcijos veiklą tiesiogiai reglamentuojančiais teisės aktais, tiek gero administravimo principu, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog Inspekcija privalo nuodugniai ir išsamiai ištirti gautus nusiskundimus. Pagal ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalį, Inspekcija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Pastarosios pareigos vykdymo kontekste Inspekcija, be kita ko, privalo pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis teisėmis tam, kad skundą padavęs asmuo gautų objektyvų, išsamų ir visapusišką nurodytų aplinkybių įvertinimą, o taip pat imtųsi poveikio priemonių, jeigu pažeidimai būtų nustatyti. Taigi Inspekcija turi pareigą patikrinti jai pateiktame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis bei instrumentais įrodymų surinkimui, aplinkybių nustatymui ir užfiksavimui (žr., pvz., LVAT 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1826-629/2021, 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1134-261/2021).
Įvertinus byloje surinktus duomenis aptartos teismų praktikos apimtyje, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju Inspekcijos tyrimas, atliktas tik rašytine procedūra (remiantis trečiojo suinteresuoto asmens pateikta rašytine medžiaga, kad turimos kameros įrengtos dėl saugumo) nelaikytinas pakankamu pareiškėjo skunde nurodytoms aplinkybėms paneigti. Šiuo atveju aplinkybių, nurodytų trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimuose, Inspekcija realiai, t. y. kokiu konkrečiai adresu ar vietoje įrengtos kameros (pareiškėjas nurodo, kad atsakovė vertino ne tuo adresu įrengtas kameras) netyrė, todėl nėra galimybių spręsti, jog vaizdo stebėjimo kameros teisėtai įrengtos dėl saugumo. Sutiktina, jog trečiojo suinteresuoto asmens pateikti rašytiniai įrodymai (teismų nutartys, nuosprendžiai, policijos medžiaga) leidžia spręsti, jog toks vaizdo stebėjimų kamerų įrengimas galimai yra tinkamas, tačiau, kaip minėta, būtina įsivertinti ir tiksliai nustatyti, kokiu tiksliai adresu, kokia apimtimi ir t. t. vykdomas stebėjimas. Tik įvertinus šias aplinkybes galima spręsti dėl pareiškėjo skundo apimties ir jo teisėtumo/neteisėtumo. Inspekcija pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūros metu faktinio patikrinimo dėl minėtų aplinkybių neatliko.
Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad Inspekcija ADTAĮ jai nustatytos pareigos – objektyvus ir visapusiškas pateiktų duomenų, informacijos įvertinimas, tinkamai neatliko, o pasirinktos tyrimo priemonės (diskrecijos ribose), nagrinėjamo skundo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų paaiškinimų (su įrodymais) apimtyje, vertintinos kaip objektyviai nepakankamos Sprendimui priimti. Šiuo atveju Inspekcija, pasirinkdama tinkamas priemones, turėjo realiai įsitikinti dėl trečiojo suinteresuoto asmens kameromis transliuojamo vaizdo apimties, krypties, nustatyti tikslias kamerų įrengimo vietas ir pan. Tik tokiu atveju pareiškėjo skundas būtų laikomas objektyviai ir tinkamai išnagrinėtu (nesivadovaujant vien tik trečiojo suinteresuoto asmens pateikta medžiaga).
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 3R-139 (2.13-1.E) bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo G. K. 2021 m. balandžio 9 d. skundą (Inspekcijos reg. Nr. 1R-2551(2.13.).
Pareiškėjas prašo teismo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas – 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Liteko informacinė sistema patvirtina, kad pareiškėjas paduodamas skundą teismui sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma pareiškėjui priteistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 3R-139 (2.13-1.E).
Įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo G. K. 2021 m. balandžio 9 d. skundą (Inspekcijos reg. Nr. 1R-2551(2.13.)).
Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patenkinti.
Priteisti pareiškėjui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.