Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas savo skundą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo grindžia tuo, kad E. M. įrengė dvi vaizdo stebėjimo kameras žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios yra nukreiptos į vidinį kiemą ir filmuoja kiemo teritoriją. Pareiškėjo žiniomis, tam E. M. neturėjo nei daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų, nei šio namo administratoriaus, nei žemės sklypo valdytojo sutikimo šiame žemės sklype įrenginėti vaizdo stebėjimo kameras.

Inspekcija Sprendime nurodė ir pažymėjo, kad ji atsižvelgia į pareiškėjo sutuoktinės V. K. anksčiau teikto Inspekcijai skundo, kuriuo remiasi pareiškėjas, medžiagą ir iš šios medžiagos Inspekcija nustatė, kad vaizdo duomenų valdytojas yra skundžiamas asmuo, vaizdo stebėjimo įranga yra įrengta jo bute, prieigą prie įrangos turi skundžiamas asmuo, nuotoliniu būdu prie įrangos nėra galimybės prisijungti, vaizdo įrašai yra saugomi tris dienas. Inspekcija taip pat atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į V. K. skundo medžiagą, su vykdomu vaizdo stebėjimu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sutinka patalpų savininkų dauguma (sutikimą išreiškė 5 iš 8 patalpų savininkų bei dviejų patalpų gyventojai).

Valstybiniame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra du pastatai: daugiabutis gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriame yra 8 atskiri nekilnojamojo turto objektai (iš kurių 3 yra gyvenamosios patalpos); ir daugiabutis gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriame yra 8 nekilnojamojo turto objektai (iš kurių 7 yra gyvenamosios patalpos).

Prie šių pastatų yra bendro naudojimo uždaras kiemas, kuris nėra niekaip padalintas ir kuriuo naudojasi abiejų pastatų gyventojai bei patalpų naudotojai. Būtent į šį kiemą yra nukreiptos E. M. įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Nors Inspekcija nepridėjo prie savo Sprendimo jokių priedų, bet reikia suprasti, kad jie rėmėsi pareiškėjo sutuoktinės V. K. anksčiau teikto atsakovei skundo medžiaga, kurioje Inspekcija buvo priėmusi 2018 m. lapkričio 20 d. Sprendimą Nr. 3R-408(2.13.1) skundą atmesti. Toje medžiagoje buvo pateiktas 2018 m. balandžio mėn. datuotas (duomenys neskelbtini) namo gyventojų sutikimas. Sutikimo tekstas skamba taip: „Mes žemiau pasirašiusieji (duomenys neskelbtini) namo kaimynai sutinkame, kad būtų įrengta vaizdo stebėjimo sistema“. Visiškai neaišku, kaip tai susiję su pareiškėjo skundu Inspekcijai dėl vaizdo stebėjimo sistemos adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo įsitikinimu, toks sutikimas neįrodo ir nepatvirtina, kad abiejų ar bent vieno daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai balsų dauguma pritarė tam, kad ant pastato išorinės sienos, kuri yra visų butų ir patalpų savininkų bendroji nuosavybė, būtų įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros. Taip pat toks sutikimas neįrodo, kad butų ir patalpų savininkai sutiko su kiemo teritorijos vaizdo stebėjimu. Pareiškėjas pažymi, kad vaizdo kameros yra įrengtos (duomenys neskelbtini) namo viduje, bendro naudojimo laiptinėje, ir pareiškėjas to neginčija, dėl šių kamerų jis skunde nieko neminėjo.

Sprendime nurodoma, kad sutikimą išreiškė 5 iš 8 patalpų savininkų bei dviejų patalpų gyventojai. Visiškai neaišku, kas yra tie 2 gyventojai ir kokias teises jie turi į (duomenys neskelbtini) pastate esančias patalpas, kokiu pagrindu jie pasirašė sutikimą. Pabrėžia, kad pagal pateiktus atskirų Nekilnojamojo turto objektų Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išrašus, sutikime yra tik 3 savininkų parašai – E. M., M. K. ir K. M.. Neaišku, kas pasirašė už UAB „Metaloidas“, nes nenurodyta nei to asmens pavardė, nei pareigos, todėl neįmanoma patikrinti, ar parašas yra turinčio teisę atstovauti šią įmonę asmens. Taip pat pastebi, kad už (duomenys neskelbtini) butą Nr. 6 pasirašė tik vienas asmuo, kai pagal NTR duomenis yra du šio buto savininkai. Todėl pareiškėjas sprendžia, kad net ir šiame sutikime nėra butų Nr. 1, 2, 4, 5, 6 visų savininkų parašų. Tai reiškia, kad nėra net ir (duomenys neskelbtini) namo butų ir patalpų savininkų daugumos sutikimo.

Nurodo, kad viena iš vaizdo kamerų yra įrengta ant statinio, kuris nėra nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) gyvenamieji namai (tai yra sklypus skirianti aukšta mūrinė tvora ar jos dalis). Neaišku, ar tas statinys iš viso yra (duomenys neskelbtini) sklypo ribose, ar tai nėra kitame sklype esantis ir kitiems tretiesiems asmenims priklausantis turtas, ar E. M. turi to turto savininko sutikimą kameros įrengimui. Jeigu būtų nustatyta, kad tvora priklauso (duomenys neskelbtini) sklypui, tačiau NT registre jokios nuosavybės teisės į ją neregistruotos, tai ji turi būti laikoma valstybei priklausančiu turtu. Atsakovė šių aplinkybių iš viso netyrė ir nesiaiškino, nors vienas iš pareiškėjo skundo reikalavimų buvo reikalavimas panaikinti neteisėtai įrengtas vaizdo stebėjimo kameras adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Teismų praktikoje pažymima, kad nagrinėdama gautus skundus, Inspekcija privalo nuodugniai ir išsamiai ištirti gautus nusiskundimus dėl galbūt pažeistos asmens teisės į saugų garantuojamą jo asmeninių duomenų panaudojimą. Inspekcija, be kita ko, privalo pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis teisėmis tam, kad skundą padavęs asmuo gautų objektyvų, išsamų ir visapusišką nurodytų aplinkybių įvertinimą jo galbūt pažeidžiamos teisės į privatumą aspektu, o taip pat imtųsi poveikio priemonių, jeigu pažeidimai būtų nustatyti. Todėl tirdama pareiškėjo skundą atsakovė turėjo pareigą patikrinti skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis bei instrumentais įrodymų surinkimui, aplinkybių nustatymui ir užfiksavimui, tačiau to nepadarė.

Atkreipia dėmesį, kad nuo skundo patiekimo iki Sprendimo priėmimo praėjo beveik 10 mėnesių. Bet net ir per tokį ilgą laiko tarpą atsakovė neatliko praktiškai jokių veiksmų, kad ištirtų skunde nurodytas aplinkybes. Ji apsiribojo tuo, kad pasirėmė tik iš E. M. gautu 2021 m. rugsėjo 15 d. atsakymu ir kelių metų senumo kitu savo sprendimu, priimtu dėl V. K. skundo.

Sprendime Inspekcija be kita ko konstatavo, kad: 1) vaizdo stebėjimas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vykdomas turto ir asmenų apsaugos tikslu; 2) iš skundo medžiagos matyti, kad namo kieme vykdomi užpuolimai ir vagystės. Tačiau Sprendime nei jo prieduose nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, Sprendime minimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021 m. kovo 25 d. raštas nurodo apie įrengtas vaizdo stebėjimo kameras Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme, t. y. kitu adresu, nei buvo nurodyta pareiškėjo skunde.

Sprendime pažymima, kad, remiantis pareiškėjo pateikta kreipimosi į duomenų valdytoją kopija, darytina išvada, kad pareiškėjas kreipėsi ne į skundžiamą asmenį, E. M., bet į kitą asmenį – K. M., atitinkamai nėra pagrindo manyti, kad skundžiamas asmuo nevykdė jam BDAR 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos prievolės. Pareiškėjas nesutinka su tokiu atsakovės tvirtinimu, nes visi kreipimaisi, neturint E. M. oficialaus el. pašto adreso, buvo nusiųsti turimu jo žmonos N. M. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad sutuoktiniai E. ir N. M. gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini) 6-ame bute, veda bendrą namų ūkį bei abu yra minėto buto bendrasavininkai. Be to, ir K. bei E. M. yra artimu giminystės ryšiu susiję asmenys, tai yra tėvas ir sūnus.

Dėl Inspekcijos įvertinto vaizdo stebėjimo vykdymo skundo nagrinėjimo kontekste pažymi, kad, kaip nurodyta Sprendime, Inspekcija rėmėsi pareiškėjo Inspekcijai teiktu skundu, kuriame pareiškėjas dėl vaizdo stebėjimo vykdymo apimties paaiškino, kad „visa teritorija – kiemas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje priklauso (duomenys neskelbtini) įregistruotam žemės sklypui“. Inspekcijos vertinimo tinkamumą pagrindžia ir pats pareiškėjas skunde teismui nurodydamas, kad „prie šių pastatų yra bendro naudojimo uždaras kiemas, kuris nėra niekaip padalintas ir kuriuo naudojasi abiejų pastatų gyventojai bei patalpų naudotojai. Būtent į šį kiemą yra nukreiptos E. M. įrengtos vaizdo stebėjimo kameros”.

Inspekcijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad E. M. pateikė prašomą informaciją, taip pat atsižvelgdama į anksčiau nagrinėto skundo (Inspekcijoje reg. Nr. 1R-5726 (2.13)) medžiagą bei nesant kitų aplinkybių, kurios keltų abejonę dėl E. M. atsakymų teisingumo, pasirinko tinkamą ir proporcingą tikrinimo būdą bei atliko pagrįstus vertinimus, remiantis turima ir surinkta informacija.

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad kreipėsi tinkamai į skundžiamą asmenį, nes tik tokį elektroninio pašto adresą turėjo, bei, kad asmenys, susiję artimais giminystės ryšiais. Pareiga įgyvendinti duomenų subjekto teises bei teikti informaciją, remiantis BDAR 12 straipsniu, tenka duomenų valdytojui.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju duomenų valdytojas yra E. M., ne jo sutuoktinė arba tėvas, atitinkamai prašymas dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo turi būti teikiamas tiesiogiai duomenų valdytojui, nedarant prielaidos, kad pateikus prašymą per tarpininkus jis bus perduotas duomenų valdytojui. Papildomai nurodo, kad, nepaisant to, kad, kaip nurodo pareiškėjas, jam E. M. el. paštas nebuvo žinomas, iš skundo medžiagos matyti, kad E. M. gyvenamosios vietos adresas pareiškėjui yra žinomas, atitinkamai, pareiškėjas turėjo alternatyvą ir prašymą dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo galėjo pateikti E. M. gyvenamosios vietos adresu.

Vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas tiek (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, tiek (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje, visiškai atitinka įstatymų reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad absoliuti dauguma tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų ir gyventojų sutinka dėl minėtų kamerų įrengimo. Savo sutikimą minėti asmenys patvirtino ir raštu. Kameros įrengtos ir vaizdo stebėjimas vykdomas turto ir asmenų apsaugos tikslu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 9 d. su prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydamas įpareigoti E. M. nedelsiant išmontuoti neteisėtai įrengtas vaizdo stebėjimo kameras. Taip pat prašė Inspekcijos nubausti E. M. dėl neteisėto duomenų rinkimo bei netinkamo asmens duomenų tvarkymo.

Atsakovė 2021 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 2R-1873(2.13.Mr) „Dėl skundo trūkumų“ paprašė pareiškėjo ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 2 d. Inspekcijai pateikti informaciją/įrodymus, kad yra įrengtos dvi vaizdo stebėjimo kameros, nurodyti naujas aplinkybes dėl vaizdo stebėjimo, atliekamo vaizdo stebėjimo kamera, įrengta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsiradusias po sprendimo dėl šia kamera atliekamo vaizdo stebėjimo teisėtumo priėmimo Inspekcijoje dienos, taip pat pateikti argumentus, kodėl pareiškėjas mano, kad vaizdas stebimas neteisėtai (įvertinus jau išnagrinėto skundo medžiagoje pateiktus įrodymus).

Pareiškėjas 2021 m. balandžio 19 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei papildomą medžiagą.

Atsakovė 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 2R-2178 (2.13.Mr) informavo pareiškėją, kad gavo pareiškėjo 2021 m. balandžio 9 d. skundo (Inspekcijoje gauta 2021 m. balandžio 9 d., reg. Nr. 1R-2551(2.13)), papildytą skundo turinį pagrindžiančiais įrodymais 2021 m. balandžio 19 d. (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-2731(2.13.Mr)). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 26 straipsniu, informavo pareiškėją, kad skundas dėl vaizdo stebėjimo kamerų, užfiksuotų 2021 m. balandžio 19 d. elektroninio pašto pranešimu pateiktose nuotraukose, priimtas nagrinėti.

Atsakovė 2021 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 2R-2384(2.13.) „Dėl vaizdo stebėjimo“ kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį, prašydama pateikti atsakymus į rašte suformuluotus klausimus. Trečiajam suinteresuotam asmeniui nepateikus atsakymo į atsakovės kreipimąsi, atsakovė pakartotinai 2021 m. birželio 11 d. raštu Nr. 2R-3041(2.13.) paprašė pateikti reikiamą informaciją.

2021 m. liepos 12 d. raštu Nr. 2R-3545 (2.13.Mr) atsakovė informavo pareiškėją, kad nėra gavusi informacijos iš trečiojo suinteresuoto asmens bei nurodė, kad vadovaujantis ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalimi, skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta ir pareiškėjui atsakyta per 4 mėnesius nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde ar jo dalyje nurodytų ar nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties, skundžiamo asmens ir kitų juridinių ar fizinių asmenų vengimo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus, skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio arba kitų objektyvių priežasčių būtina skundo ar jo dalies nagrinėjimą pratęsti. Šiais atvejais skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos. Informavo, kad apie priimtą sprendimą pareiškėjui bus pranešta papildomai. Analogiška informacija pareiškėjui buvo pateikta ir 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 2R-4481 (2.13.Mr).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę jo 2021 m. balandžio 9 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

Konstitucijos 22 straipsnyje taip pat nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

Pareiškėjas skunde teismui akcentuoja, kad atsakovė apsiribojo paviršutinišku formaliu vertinimu, neįsigilino į visą faktinę situaciją, netyrė nekilnojamojo turto registro duomenų apie sklypą ir jame esančius pastatus, netikrino faktinių aplinkybių vietoje. Todėl Inspekcija padarė klaidingą išvadą, kad vaizdo stebėjimas vykdomas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.