Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis N. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Nurodė, kad siekdamas neleisti, kad E. M. savavališkai, be kitų namo gyventojų sutikimo atliktų remonto darbus namo šilumos mazge, kartu su savo mama V. K. nuėjo prie šilumos mazgo durų ir pradėjo klausinėti E. M., kokie darbai bus atliekami. Pastarasis atsakė, kad jiems namo šilumos mazgo būklė nesvarbi, ir nurodė T. S. tęsti darbus. Po trumpo pokalbio V. K. įėjo į šilumos mazgo patalpą ir telefonu bandė užfiksuoti T. S. veidą ir jo atliekamus veiksmus. Tai pamatęs T. S. griebė už V. K. telefono, bandė jį išplėšti ir prirėmė V. K. prie karštų šilumos mazgo vamzdžių. V. K. pradėjo rėkti, kad prieš ją naudojamas smurtas, ir ėmė šauktis pagalbos. Pamatęs T. S. agresyvius veiksmus, kuriais jis žaloja jo motiną, jis (N. K.) buvo priverstas sustabdyti T. S. agresiją. Priėjęs prie T. S., iš nugaros pajuto smūgį. Vėliau V. K. jam pasakė, kad smūgį kumščiu jam sudavė E. M.. Po smūgio į nugarą jis buvo pastumtas ir nugara atsitrenkė į šilumos mazgo vamzdžius. Atsitrenkęs į vamzdžius juto pakartotinius smūgius jam iš nugaros. Tuo pačiu metu E. M. sugriebė rankomis jam už kaklo ir pradėjo smaugti. V. K. pradėjo šaukti, kad į šilumos mazgą ateitų jos sutuoktinis G. K., kuris tuo metu buvo savo bute. Jam (N. K.) būnant šilumos mazgo patalpose E. M. jį smaugė ir sudavė smūgius į jo galvą ir nugarą. E. M. ir T. S. jį ir jo mamą prispaudė prie šilumos mazgo vamzdžio. Netrukus į šilumos mazgą atbėgo G. K. ir pamatęs E. M. ir T. S. naudojamą fizinį smurtą, juos atitraukė nuo jo (N. K.) ir V. K. bei sudarė galimybę V. K. išeiti iš šilumos mazgo ir paskambinti į policiją. Po skambučio policijai V. K. liko stovėti laiptinėje, šalia šilumos mazgo ir telefonu filmavo tolimesnę įvykių seką. Kai jis ir V. K. buvo išvaduoti ir išgirdę, kad V. K. paskambino ir iškvietė policiją, T. S. ir E. M. visa jėga pradėjo trankytis į jį ir G. K.. Jie įsibėgėdavo ir savo pečiais, rankomis bei krūtinėmis ne vieną sykį bandė prasibrauti pro šilumos mazgo tarpdurį, tačiau tai padaryti jiems nepavyko. Atvykę policijos pareigūnai visus įvykio dalyvius rado šilumos mazge arba prie jo durų. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis N. K. nurodė, kad T. S. ir E. M. atžvilgiu fizinio smurto jis nenaudojo. Šie asmenys bandė pabėgti iš įvykio vietos - šilumos mazgo, todėl iš ten nebuvo išleidžiami. Jis negirdėjo, kad šilumos mazgo patalpoje E. M. būtų sakęs, kad jam pablogėjo savijauta. Jis girdėjo, kad E. M. prašė, kad jį išleistų iš šilumos mazgo, tačiau į jį asmeniškai su tokiu prašymu E. M. nesikreipė. Įėjęs į šilumos mazgo patalpas G. K. jo nesugriebė ir nuo T. S. neatitraukė. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, tačiau jo žiniomis, medikai neapžiūrėjo T. S. bei E. M.. Ant šių asmenų kūnų jis nematė jokių sužalojimų, o pats patyrė plaštakos, rankų riešų sužalojimus. Išvykus policijos pareigūnams T. S. ir E. M. toliau tęsė darbus šilumos mazge bei rodė nepagarbą jam ir jo šeimai.

2019 m. sausio 18 d. apklaustas įtariamuoju N. K. parodė, kad 2018 m. spalio 13 d. apie 10.00 val., buvo įvykdyta nusikalstama veika. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos mazge buvo užpulta V. K.. Ją užpuolė E. M. samdytas, jam nežinomas asmuo, kai V. darė šilumos punkte atliekamų darbų vaizdo įrašą. Nežinomas asmuo bandė iš V. atimti jos telefoną, sutrenkė jai ranką. Kai tai nepavyko, tas asmuo prispaudė V. K. prie karštų vamzdžių. Norėdamas sustabdyti agresyvų asmenį jis bandė jį atitraukti nuo V.. Šilumos mazge tuo metu buvęs E. M. smūgiavo jam į nugarą. Po smūgio jis atsitrenkė į šilumos mazge esančius vamzdžius šalia V.. Tada E. M. ir jo samdytas asmuo jį ir V. užgulė savo kūnais ir spaudė prie vamzdžių. Tuo pat metu abu asmenys smūgiavo keletą kartų jam į kūną. Visų šių veiksmų pasėkoje jis patyrė kūno sužalojimus: abiejų alkūnių, dešinio riešo ir kairės plaštakos nubrozdinimus. Kūno sužalojimus apžiūrėjo ir pirmąją pagalbą suteikė į įvykio vietą atvykę pirmosios pagalbos medikai. Dar iki atvykstant medikams, išgirdęs šūksnius, į šilumos mazgą atbėgo G. K. ir nuo jo bei V. K. atitraukė užpuolikus. Po jų užpuolimo jis ir G. K. neleido E. M. ir pastarojo pasamdytam asmeniui pasišalinti iš įvykio vietos, šilumos mazgo, kol atvyks iškviesti policijos pareigūnai (t.1 b.l.98).

Apklaustas teisme nukentėjusysis T. S. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir dirba pagal verslo liudijimą. 2018 m. spalio 13 d. kartu su O. G. automobiliu atvyko prie (duomenys neskelbtini). Prieš tai jis buvo sutaręs su E. M., kad atliks šio namo šiluminio mazgo remontą. Patekus į šiluminį mazgą buvo apžiūrėti remontuotini mazgai. E. M. pakvietė į šilumos mazgą ateiti ir vieną iš namo gyventojų, atrodo, jos vardas J., kad ji matytų, kokie bus atliekami darbai. Šilumos mazge jis pajuto smūgį į nugarą. Atsisukęs pamatė už jo stovintį kaltinamąjį ir nepažįstamą moterį. Vėliau sužinojo, kad tai kaltinamojo N. K. mama V. K.. Minėti asmenys kažką šaukė, spaudė jį prie vamzdžių. N. K. suko jam rankas ir kumščiu trenkė į krūtinę. Tuo metu N. K. mama visus filmavo telefonu. Kažkokiu metu jis matė, kaip N. K. pastūmė E. M., kuris atsitrenkė į vamzdžius ar kažkur kitur ir nugriuvo ant žemės. Vykstant konfliktui niekas negalėjo išeiti iš šilumos mazgo. Tai padaryti neleido N. K. ir jo mama. Kažkas iškvietė policiją ir visi laukė atvykstančių pareigūnų. Į įvykio vietą atvyko ir medikai. Jiems išvykus į gydymo įstaigą jį nuvežė E. M.. Po medikų apžiūros jis sugrįžo tęsti pradėtų remonto darbų į šilumos mazgą. Dėl N. K. atliktų veiksmų juto fizinį skausmą. Jam buvo konstatuoti kūno sužalojimai. Jis patyrė 4000 eurų turtinę ir 5000 eurų neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo. Rašytinių įrodymų dėl jam padarytos turtinės žalos pagrindimo teismui pateikti negali. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. S. nurodė, kad šilumos mazgo patalpoje pajuto smūgį į nugarą ir atsisukęs pamatė vyruką su barzda - N. K., kuris po to jį prispaudė prie vamzdžių, suko jam rankas, sudavė smūgį į krūtinę. T. S. tvirtino, kad šilumos mazge buvo mušamas tik vyruko su barzda – N. K. (t.1 b.l. 62).

Specialisto išvadoje Nr. G 3726/2018(01) užfiksuota, jog T. S. padarytos poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Minėtos išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad pacientas skundžiasi dešinės peties, dešinio šono, krūtinkaulio skausmais. Skausmas įvertintas 6 balais. Sužalojimų pobūdis sumušimas. Pacientas nedarbingas, tačiau nedarbingumo pažymėjimo atsisako. Paciento krūtinės kairėje, tarp vidurinės ir vidurio raktikaulinės linijų, IV šonkaulio aukštyje, 1 cm skersmens, vidurio raktikaulinėje linijoje, II šonkaulio aukštyje, 1,5 cm skersmens, vidurio raktikaulinėje linijoje, II šonkaulio aukštyje, 1 cm skersmens, gelsvos, poodinės kraujosruvos (1 tomas, b.l. 60, 64).

Apklaustas teisme nukentėjusysis E. M. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį N. K. kaip namo, kuriame gyvena, kaimyną. Buvo sutarta, kad 2018 m. spalio 13 d. T. S. atliks šiame name įrengto šilumos mazgo remontą. T. S. atvyko kartu su O. G. ir į šilumos mazgą susinešė remontui reikalingus įrankius. Jis (E. M.) taip pat buvo šilumos mazge. Netrukus į mazgą atėjo N. K. su motina ir paklausė, kas čia vyksta. Jis (E. M.) paaiškino atėjusiems kaimynams, kokie darbai bus atliekami, parodė vietas, iš kurių lašėjo vanduo. Tuo metu N. K. mama V. K. prie T. S. veido prikišo savo telefoną, kurį T. S. ranka atstūmė. Tada V. K. pradėjo klykti, kad ją muša. Jos sūnus N. K. pastūmė T. S. iš nugaros ir šis trenkėsi į vamzdžius, o tada jį prispaudė ir ėmė jį mušti (daužyti). Tuo metu į šilumos mazgą įbėgo N. K. tėvas – G. K. ir atitraukė sūnų nuo T. S.. Tada visa K. šeima: N. K., G. K. ir V. K. atsistojo prie šilumos mazgo durų ir niekam neleido išeiti. Mazge buvo labai tvanku. Jam (E. M.) pasidarė silpna, tačiau jam neleido išeiti. N. K., G. K. jį stumdė ir kumščiavo. Vienu metu N. K. ar G. K. jį stipriai pastūmė. Jis atsitrenkė į vamzdžius, atsidarė sklendė, iš kurios išbėgęs karštas vanduo pateko ant jo kūno ir jį nuplikino. Jautė stiprų fizinį skausmą, tačiau į gydymo įstaigą nesikreipė. Būdamas šilumos mazge matė, kaip N. K. sudavė smūgius T. S. ir laikė prispaudęs prie vamzdžių.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. M. nurodė, kad V. ir N. K. savo mobilaus ryšio telefonais filmavo darbininko veiksmus šilumos mazge. Jis (E. M.) savo telefonu filmavo šilumos mazgą, nes norėjo užfiksuoti gedimą. Tuo metu jis su (duomenys neskelbtini) buvo nuo jų nusisukę. N. K. motina stumdama T. S. pradėjo jam į veidą kišti savo telefoną. T. S. nustūmė jos ranką, o ji pradėjo šaukti, kad ją muša. Tada N. K. stipriai pastūmė T. S. į šilumos mazgo patalpoje esančius vamzdžius ir rankomis smūgiavo jam į nugarą. T. S. pavyko atsisukti veidu į N. K., tačiau N. K. toliau jam smūgiavo ir stūmė į vamzdžius. Išgirdęs V. ir N. riksmus, atbėgo G. K.. Pastarasis griebė sūnui už kaklo ir atitraukė nuo T. S.. Tada dviese su sūnumi užtvėrė kelią iš šilumos mazgo ir neleido jam ir T. S. išeiti. V. K. stovėjo jiems už nugarų. Jam bandant išeiti iš šilumos mazgo patalpų buvo stumdomas. Jam ir T. S. buvo smūgiuojama. Buvo suduota ne mažiau dešimt smūgių į krūtinės sritį. Pajutus fizinį skausmą, pasidarė bloga, bet sąmonės nebuvo praradęs (1 t. b.l. 72).

Byloje yra E. M. vardu surašyti paaiškinimai, kuriuose jis nurodo 2018 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) esančio namo šilumos mazge įvykusio įvykio aplinkybes. Šiuose paaiškinimuose nurodyta, kad po įvykio jis nuvežė T. S. į gydymo įstaigą, nes šis blogai jautėsi. Po medikų apžiūros jis paprašė, kad T. S. nuvyktų į šilumos mazgą ir pabaigtų pradėtus remonto darbus, nes viską taip palikti buvo pavojinga. Jis žinojo, kad N. K. ir V. K. tuo metu bus iš namo išvykę ir jų neužpuls (t.1 b.l. 33).

Apklaustas teisme liudytojas O. G. parodė, kad 2018 m. spalio 15 d. ryte kartu su T. S. atvyko į vieną (duomenys neskelbtini) esantį namą. T. S. turėjo atlikti šiluminiame mazge tam tiktus remonto darbus. Jis (O. G.) atvežė remontui atlikti reikalingus įrankius. Visiems nusileidus į šiluminio mazgo patalpą, netrukus ten atėję asmenys pradėjo klausinėti, kas čia vyksta, ir juos filmuoti. Tai pamatęs jis atsitraukė prie šilumos mazgo durų. Į šiluminį mazgą atėjęs vyras (N. K.) pastūmė T. S., kuris šonu stipriai atsitrenkė į vamzdžius. Matė, kaip N. K. stumdė ir E. M.. Supratęs, kad tuojau kils konfliktas, jis (O. G.) išėjo iš šiluminio mazgo. Sekančią dieną pas T. S. ant šono ir peties matė sužalojimus – kraujosruvas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. G. paaiškino, kad 2018 m. spalio 13 d. apie 10.00 val., atvežė savo bendradarbį T. S., adresu (duomenys neskelbtini) tvarkyti šilumos mazgo. Įėjus su T. į namo vidų ir padėjus nunešti darbo įrankius juos pasitiko E. M.. Šis iš anksto juos įspėjo, kad gali būti kaimynų provokacijų. Jis su T. nusileido į rūsį. Praėjus kažkur dešimčiai minučių į rūsį atėjo kaimynai. Atėjęs jaunas vaikinas laikė rankoje telefoną ir filmuodamas paklausė: „ką jūs čia darot“. E. M. ramiai aiškino, kas bus remontuojama. Minėto vaikino motina stovėjo netoliese. Vaikinas įėjo į šilumos mazgą ir filmuodamas savo telefoną kišo T. S. labai arti prie veido. T. pasisuko į vaikiną veidu ir gal kiek savo kūnu jį kliudė, nes ten buvo mažai vietos. Ir tada vaikinas pradėjo šaukti: „muša“. Tuo metu pradėjo šaukti ir vaikino motina: „muša, muša, policiją kvieskit“. Vaikinas neadekvačiai sureagavo ir užpuolė T. S. ir rankomis pastūmė nugara į šiluminį mazgą, taip T. sužalodamas alkūnę. T. prašė jį išleisti iš patalpos, nes ten buvo karšta. Vaikino motina pradėjo šaukti ir vardu kviesti savo vyrą. Atbėgęs jos vyras atsistojo tarp E. M. ir savo sūnaus, bandydamas juos išskirti. Vaikinas stūmė E. M. atgal į šiluminį mazgą, kad šis neišeitų į lauką. Tuo metu jis (O. G.) nuėjo į viršų. Girdėjo, kaip E. M. sakė, kad blogai jaučiasi, prašė praleisti. Kažkur po dešimties minučių kaimynai praleido E. M. ir T. S.. Į įvykio vietą kaimynas iškvietė policiją ir greitąją. Įvykio metu jam jokia fizinė ar turtinė žala nebuvo padaryta (t.1 b.l. 79).

Apklausta teisme kaltinamojo N. K. motina liudytoja V. K. paaiškino, kad jai su sūnumi nusileidus į šiluminio mazgo patalpas ten pamatė E. M., T. S. ir dar vieną darbininką (O. G.). Jos sūnus garsiai paklausė, ką šie asmenys ten veika, kas jiems leido atlikti remonto darbus. Jai su mobiliuoju telefonu pradėjus filmuoti šilumos mazgo patalpas ir ten buvusius asmenis T. S. norėdamas išmušti telefoną ranka sudavė jai per ranką. Po to T. S. pristūmė ją prie karštų vamzdžių ir stipriai sugriebęs laikė jos ranką. Tai pamatęs sūnus N. K. pabandė T. S. nuo jos atitraukti, bet gavo nuo E. M. smūgį į nugarą. E. M. ir T. S. smūgiavo į jos sūnaus N. K. kūno viršutinę dalį. Iš trūkusio vamzdžio išbėgęs karštas vanduo apipylė jos sūnų. Jai pradėjus garsiai šaukti į šiluminį mazgą atbėgo jos vyras G. K.. Ji telefonu iškvietė policiją ir kartu su sūnumi ir vyru neleido išeiti šiluminiame mazge buvusiems kitiems asmenims, nors E. M. ir T. S. juos stumdė norėdami išeiti. Ji pati, jos sūnus N. K., sutuoktinis G. K. fizinio smurto T. S. ir E. M. atžvilgiu nenaudojo. Atvykus policijos pareigūnams ji nematė, kad minėti asmenys būtų patyrę kokius nors sužalojimus, apie tai jie nieko nesakė ir pareigūnams. Šio įvykio metu ji, jos sūnus ir vyras patyrė fizinį smurtą nuo T. S. ir E. M.. Po šio įvykio ji kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl tyrimo pradėjimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą.

Apklaustas teisme kaltinamojo N. K. tėvas liudytojas G. K. paaiškino, kad 2018 m. spalio 13 d. buvo namuose ir išgirdęs sūnaus N. K. bei sutuoktinės V. K. šauksmus nusileido į šiluminį mazgą. Ten nubėgęs pamatė, kad mazgo patalpose buvę E. M. ir T. S. laiko prispaudę jo sutuoktinę – V. K. prie vamzdžių, o ji garsiai šaukiasi pagalbos. Pripuolęs atlaisvino sutuoktinę. Supratęs, kad vyksta kažkokios grumtynės, kartu su sūnumi atsistojo prie išėjimo durų, kad iš mazgo niekas negalėtų išeiti, ir telefonu iškvietė policiją. Tai padarius E. M. ir T. S. savo agresyviais veiksmais bandė pro juos prasiveržti. Atvykus policijos pareigūnams minėti asmenys nereiškė jokių nusiskundimų savo sveikata. Atvykę medikai suteikė pirmąją pagalbą V. K. bei N. K.. Tuo metu T. S. ir E. M. pagalbos neprašė. Sekančią dieną T. S. toliau vykdė remonto darbus šiluminiame mazge. Kartu su juo buvo ir E. M.. Abu asmenys sveikata nesiskundė. Konflikto metu jo sutuoktinė V. K. galėjo vartoti necenzūrinius žodžius, tačiau ji ir jo sūnus N. K. fizinio smurto prieš nieką nenaudojo. Priešingai, jis matė, kaip E. M. naudojo fizinį smurtą jo sūnaus atžvilgiu - bandė N. K. smaugti bei smūgiavo jam į nugarą.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėti T. S. ir E. M. pateikti vaizdo įrašai. Šių įrašų duomenys užfiksuoti daiktų apžiūros protokole. Nagrinėjant bylą teisme šie įrašai bei teismui pateikti N. K. vaizdo įrašai buvo peržiūrėti.

Įraše 20181013_100709.mp4 užfiksuota šilumos mazgo patalpa, kurioje yra T. S. ir E. M.. Prie patalpos pravertų įėjimo durų prieina N. K. ir V. K.. V. sako, kad kaimynas stengiasi, kad jie neturėtų interneto. N. atsako, kad ne internete problema. N. K. ir V. sako E. M., kad šis turėtų gauti bent penkių kaimynų sutikimą tvarkyti šilumos mazgą. E. M. prašo darbuotojo nekreipti dėmesio ir toliau dirbti. T. S. į jam užduotus klausimus paprašo netrukdyti dirbti. Tuo metu įvyksta susistumdymas tarp N. K., T. S. ir E. M.. V. K. šaukdama kviečia savo vyrą G. K. (t.1 b.l. 43-44).

Įraše 20181013_100857 fiksuota šilumos mazgo patalpa, kurioje yra T. S. ir E. M.. Užfiksuota, kaip N. K. laiko sugriebęs T. S., o V. K. šaukia savo vyrą G. K.. G. K. atitraukia savo sūnų N. K. nuo T. S.. Ant šilumos mazgo grindų matyti vanduo. V. K. skambina telefonu ir kviečia policiją. Praneša, kad buvo užpulta kaimyno iškviesto žmogaus. Sutinka, kad atvyktų greitoji medicinos pagalba.

Įraše 20181013_101124 užfiksuota, kaip V. K. šaukia savo sutuoktiniui G. K., kad šis neleistų išeiti iš šilumos mazgo darbininkui T. S. ir kaimynui E. M.. V. šaukia, jog yra mušama. G. K. prašo savo sūnaus N. K. nenaudoti fizinės jėgos. T. S. klausia N. ir G. K., kodėl jie mušasi, stumdosi ir neleidžia jam praeiti.

Įraše BVR_2018_10_13_10_13_42, užfiksuota, kaip prie įėjimo į šilumos mazgą durų stovi N. K. ir G. K.. Už jų laikydama rankose telefoną stovi V. K.. Įraše matyti, kaip N. ir G. K. neleidžia iš šilumos mazgo patalpų išeiti T. S. ir E. M.. V. K. garsiai įžeidinėja E. M., vadina jį šiukšle ir gyvuliu. N. K. vis kartoja, kad iš įvykio vietos jiems negalima pasišalinti. E. M. skambina policijai ir prašo atvykti, nes yra užpultas kaimynų, kurie neišleidžia jo iš šiluminio mazgo patalpos ir jį stumdo. V. K. juokiasi iš E. M. garsiai sakydama, kad jis (E. M.) dar sugeba kažko prašyti. Įraše matyti ir girdisi, kaip šilumos mazgo patalpose pradeda bėgti vanduo. V. K. priekaištauja atvykusiam policijos pareigūnui, kad šis neapžiūri įvykio vietos. Pareigūnas sako, kad nieko nesupranta, kas įvyko, ir prašo visų išeiti į atvirą erdvę ir paaiškinti. V. K. aiškina, kad turi pretenzijų E. M., nes jis vykdo savavališkus namo darbus be jų sutikimo.

Įraše 201810-13_105146, užfiksuota, kaip V. K. ir N. K. telefonais filmuoja, kaip T. S. paima iš šilumos mazgo patalpos darbo instrumentus ir neša juos į viršuje esantį butą (t.1 b.l. 43-44).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2018 m. spalio 13 d. 12.45 val. gautas (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugytojos pranešimas, kad į priėmimo skyrių kreipėsi T. S., kuriam yra diagnozuota dešinio peties, dešinio šono ir krūtinės sumušimai. Paaiškino, kad darbe, adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 13 d. apie 10.40 val. jį sumušė pažįstamas, po apžiūros paleistas (t.1 b.l. 26).

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo T. S. gydymo išlaidų pateikė 55,42 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t. 1 b.l.47-50).

BK 140 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

2018 m. gruodžio 10 d. įvykdytas viešosios tvarkos pažeidimas

Kaltinamasis N. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Nurodė, kad dėl 2018 m. gruodžio 10 d. įvykių nori pradėti pasakoti nuo to, kad tos dienos ryte pastebėjo, jog E. M. ir K. M. kartu su jam nepažįstamais asmenimis namo kieme įrenginėja stebėjimo kameras. Jis ir kiti namo gyventojai iki šios dienos negavo informacijos, kokiu tikslu jos buvo įrenginėjamos, kas jas eksploatuoja. Tą dieną jis su šeimos nariais išvyko iš namų ir sugrįžo namo apie 16.00 val. Įėjęs į namo laiptinę pajuto nemalonų kvapą. Tikriausiai tai buvo smilkalų dūmai, todėl namo laiptinės duris paliko pravertas. Kad laiptinės durys neužsidarytų ir laiptinė prasivėdintų, norėjo panaudoti batams valyti skirtą kilimėlį ir jį įterpti tarpduryje. Jo mama V. K. sugrįžo į butą, o jis stovėjo prie laiptinės durų. Tuo metu į namo kiemą įėjo ir prie laiptinės durų priėjo E. M., kartu vesdamas šunį. Jis pasitraukė nuo kelio ir stovėdamas prie pravertų lauko durų laukė, kol E. M. įeis į laiptinę. E. M. sustojo ir pradėjo jam reikšti nepasitenkinimą, kad batų valymo kilimėlis patrauktas iš jo buvimo vietos. Prie jo priėjęs E. M. verbališkai priekabiavo ir reikalavo, kad jis patrauktų kilimėlį į jo buvimo vietą, tačiau nenurodė, kur ta vieta yra. Supratęs, kad vienintelis būdas nutraukti E. M. provokacijas ir priekabiavimą yra paklusti jo prašymui, todėl jis patraukė kilimėlį į kitą vietą. Tai padaręs atidarė kitas laiptinės duris, kurias norint palikti praviras kilimėlis nereikalingas. Tai padarius E. M. įėjo į namo laiptinę ir priėjo prie V. K., kuri tuo metu stovėjo savo buto tarpduryje. Sustojęs priešais K. šeimos buto duris E. M. piktybiškai nesitraukė iš kelio, naudojo savo šunį kaip psichologinį teroro ginklą prieš V. K., kuri bijo šunų, o ypač jo medžioklinio šuns. Jis pats ir jo mama ne vieną sykį prašė, kad E. M. pasitrauktų nuo jų buto durų ir neblokuotų jam (N. K.) praėjimo į butą. Į jo ar kitų asmenų prašymus E. M. nereagavo. Jis buvo priverstas pralįsti pro E. M. šoną ir įsiterpti tarp jo ir V. K., kad sustabdytų jo psichologinį smurtą prieš motiną. Dar kokią minutę E. M. stovėjo prie jų buto durų ir nieko nesakė. Po kiek laiko jis apsisuko ir pradėjo lipti laiptais į savo patalpas. Tuo metu jis (N. K.) sugrįžo į savo butą. Po 3 minučių jis išgirdo laiptinėje triukšmą ir išėjęs į laiptinę pamatė link pravertų laiptinės durų einantį E. M., kuris priartėjo prie jo mamos gėlių vazonų ir kitų dekoracijų. Jam (N. K.) priėjus arčiau, E. M. pradėjo stumdyti V. K. turtą ir provokuoti jo reakciją. Jis suprato, kad vienintelis tikslas ir vienintelė priežastis, dėl ko E. M. išėjo į kiemą bute palikęs šunį su neprižiūrimu nepilnamečiu vaiku, tai kurstyti nesantaiką tarp kaimynų. Jis prašė, kad E. M. neliestų jo šeimos turto, pasitrauktų, sugrįžtų į savo valdas ir nustotų pažeidinėti viešąją tvarką, tačiau šis nereagavo. E. M. pradėjo aiškinti, kad šie daiktai jam trukdo praeiti. Jis pasitraukė nuo E. M. 2 metrų atstumu, rankomis demonstratyviai rodė pravertas laiptinės duris, didelį tarpdurį ir jam aiškino, kad praėjimas laisvas. Tačiau vos tik jam (N. K.) kiek toliau pasitraukus nuo gėlių vazonų, E. M. piktybiškai, sąmoningai pasilenkdavo ir juos griebdavo. Tokiais veiksmais E. M. demonstravo nepagarbą ir neigiamą nusiteikimą bei konflikto inicijavimą ir kurstymą. Supratęs, kad žodžiais sustabdyti viešosios tvarkos pažeidimo ir jų turto žalojimo neįmanoma, jis ėmė šauktis mamos V. pagalbos, prašė iškviesti policijos pareigūnus. Tai padaręs jis informavo E. M., kad yra kviečiami policijos pareigūnai ir jų atvykimo reikės laukti įvykio vietoje, namo kieme. Tai išgirdęs E. M. suagresyvėjo, pradėjo prieš jį naudoti fizinę jėgą ir norėjo pabėgti iš įvykio vietos. Jis buvo priverstas apkabinti E. M. rankomis per korpusą ir jį laikyti. Daug kartų E. M. jėga išsprūdęs iš jo glėbio bandė pabėgti. Ne vieną kartą E. M. trenkėsi į jį visu kūno korpusu, kumščiavo į jo krūtinę. Kai kuriuos E. M. veiksmus V. K. bandė užfiksuoti telefonu. Daug kartų E. M. buvo sakyta, kad jis nusiramintų ir lauktų atvykstančios policijos. Vieno tokio prasiveržimo metu E. M. kartu su juo priartėjo prie namo sienos įrengtų pastolių. Prie pastolių E. M. pasuko galvą į dešinę pusę ir pamatęs šalia pastolio pertvarą sąmoningai žengė žingsnį atgal į pastolio pertvaras ir kojoms užkliuvus nugriuvo kieme ant grindinio. Netrukus jis atsistojo ir pradėjo kieme vaikštinėti. Buvo klausiama E. M., ar jam viskas gerai, ar reikia medicinos pagalbos, ar jis turi nusiskundimų. Jam buvo liepta atsisėsti ant suoliuko ir laukti policijos bei atvykstančios pagalbos. Po pirmojo nukritimo E. M. vaidino, lyg jam būtų kažkas blogai, bet tuo pačiu metu žvalgėsi aplinkui ir žiūrėjo, kas vyksta kieme. Kai tik jis ar V. K. nukreipdavo rankose laikomus telefonus, E. M. magiškai atgaudavo visas jėgas ir bandydavo prasiveržti pro jį ir V. K. į juos trenkdamasis savo kūnu. Visa tai vyko namo kieme. Po kiek laiko E. M. vėl priartėjo prie pastolių. Jis atsistojo toje pačioje padėtyje kaip ir pirmojo kritimo metu bei inicijavo lygiai tokius pačius veiksmus. Žengė žingsnį prie pastolių pertvaros, už jos užkliuvo ir krito ant grindinio. Antro kritimo metu, jau žinodamas, kad taip gali atsitikti, jis stengėsi prilaikyti E. M. rankomis, bet būdamas sunkesniu ir stipresniu E. M. pavyko išsprūsti iš jo rankų ir nukristi ant grindinio antrą kartą. Nukritęs ant grindinio E. M. pradėjo spardyti į jo pilvą ir kojas. Jis buvo priverstas rankomis gintis nuo agresyvių ir fiziškai žalojančių E. M. veiksmų. Jis buvo šokiruotas, kad E. M. pats nukritęs dar jį žaloja. Nepaisant sukrėtimo ir prieš jį įvykdyto smurto, jis padėjo E. M. atsistoti. Pakartotinai E. M. buvo klausiama, ar jam viskas gerai. V. K. jam siūlė atsigerti vandens. Po antrojo kritimo E. M. iš pradžių vaidino ir sakė, kad jam bloga, tačiau atsiradus momentui ir toliau mėgino pro jį prasiveržti ir bėgti link namo laiptinės lauko durų. Jis (N. K.) buvo išsekęs, tačiau ir toliau mėgino sulaikyti E. M. prie laiptinės lauko durų. Vienu metu jis prarado pusiausvyrą ir suklupo. Šalia jo suklupo E. M., kuris atsisėdo prie laiptinės įėjimo ir susižvalgė su šalia buvusia S. B.. Jai priėjus arčiau su telefonu, E. M. atsigulė ant kiemo grindinio, padėjo galvą ir užmerkė akis. Jo supratimu, E. M. vaidino, kad prarado sąmonę. Tuo metu V. K. priėjo prie gulinčio E. M. ir jo (N. K.) prašymu filmavo ir fotografavo jo veidą. Po kelių sekundžių E. M. būdamas užmerktomis akimis, savo ranka trenkė V. K. per jos ranką, kurioje ji laikė telefoną. V. K. atsitraukė, tačiau jai priartėjus E. M. sugebėjo iš jos rankų ištraukti telefoną. Tai pamatęs jis iš E. M. paėmė V. K. telefoną ir jai grąžino. V. K. mėgino toliau tęsti filmavimą, o E. M. gulėdamas ant grindinio pakartotinai bandė smūgiuoti į jos rankas. Tokiu būdu jis buvo priverstas laikyti E. M. rankas, kad šis negalėtų naudoti fizinio smurto prieš aplinkinius, konkrečiai prieš V. K.. Vieno iš smūgiavimo metu E. M. pats apsivertė nuo nugaros ant pilvo ir padėjo galvą ant grindinio veidu į apačią. Netrukus tokioje pozicijoje juos surado atvykę policijos pareigūnai. Jiems atvykus E. M. kelias minutes gulėjo ant grindinio ir vaidino, kad buvo žalojamas. Atsakydamas į proceso dalyvių užduotus klausimus kaltinamasis N. K. nurodė, kad fizinio smurto E. M. atžvilgiu nenaudojo. Prasidėjus įvykiams kieme V. K. stovėjo šone ir dokumentavo (telefonu filmavo) įvykių seką. Kilo grėsmė, nes E. M. galėjo kartoti V. K. atžvilgiu smurtinius veiksmus, smūgiuoti į jos rankas, už jų griebti, niokoti ir gadinti jos turtą, o konkrečiai jos telefoną. Jis (N. K.) netupėjo šalia E. M. ir ant jo atsisėdęs nebuvo. Viešosios tvarkos pažeidimas, chuliganizmas, vandalizmas buvo padarytas iš E. M. pusės, nes E. M. pažeidė viešąją tvarką rodydamas nepagarbą aplinkinių turtui, nuosavybei. Jis (N. K.) nepamena, ar E. M. kritimo ant grindinio metu buvo šalia jo ir su juo lietėsi. Nepamena, kad jis būtų liepęs savo mamai V. K. sudaužyti į grindinį stiklinę, kai šis veiksmas nebus filmuojamas. Jis stengėsi įvykio vietoje sulaikyti E. M., kuris konkrečiai į jį nesikreipė su prašymu leisti jam praeiti ir patekti į savo namus. E. M. į namo sienoje įrengtą domofoną nestūmė, o tik jį laikė, kad šis nepargriūtų. E. M. galvos netrankė, jo nesmaugė, ant jo kojomis nebuvo užlipęs. Jokių sužalojimų ar mėlynės ant E. M. kaktos nematė. Trečio E. M. kritimo metu pastebėjo namo kieme atsiradusią S. B., kuri minėjo, kad V. K. turi iš kiemo pasišalinti. Atvykę policijos pareigūnai siūlė E. M. iškviesti medicininę pagalbą, tačiau jis atsisakė. Pareigūnams išvykus iš kiemo E. M. vaikščiojo kieme, pasitiko į kiemą atėjusius K. M. ir kitą jam nepažįstamą žmogų, vaikščiojo į (duomenys neskelbtini) aukštą, į savo patalpas. Jis (N. K.) nepamena, ar šio įvykio metu patyrė kūno sužalojimus. Dėl E. M. veiksmų buvo rašomas pareiškimas, tačiau po kurio laiko gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

2019 m. sausio 18 d. apklaustas įtariamuoju N. K. nurodė, kad kaltę dėl jam pateikto įtarimo pagal BK 284 straipsnį pripažįsta. Šių metų gruodžio mėn. 10 d. apie 16.36 val. sugrįžo į (duomenys neskelbtini) esančius namus kartu su mama V. K.. Mama atrakino buto duris ir įėjo į butą, o jis liko prie namo laiptinės durų. Naudodamas durų kilimėlį bandė lauko duris palikti praviras, kad išvėdintų laiptinę. Staiga iš lauko vesdamas šunį prie jo priėjo E. M.. Jis pasitraukė iš kelio, tačiau E. M. sustojo ties laiptinės įėjimu ir pradėjo priekaištauti dėl durų kilimėlio. E. M. teigė, kad čia ne vieta durų kilimėliui. Tuo metu nepadorių, necenzūrinių ar įžeidžiančių žodžių jo atžvilgiu nebuvo pasakyta. Išgirdusi jų pokalbį į namo laiptinę išėjo jo mama ir skambino trumpuoju pagalbos numeriu, nes bijojo, kad gali būti panaudotas E. šuo. Norėdamas išvengti konflikto jis pravėrė kitas lauko duris ir patraukė durų kilimėlį nuo įėjimo. Tuo metu E. M. priėjo prie jų buto durų ir atsistojo priešais tarpduryje buvusią jo mamą V.. Jam teko įsiterpti tarp mamos ir E., nes šis nereagavo nei į jo, nei į mamos prašymus pasitraukti bei patraukti šunį nuo jų buto durų. Netrukus E. pradėjo kilti laiptais į viršų, o jis kartu su mama nuėjo į savo butą. Mama galvojo, kad konfliktas baigėsi ir atšaukė policijos pareigūnus. Būdamas namuose jis išgirdo triukšmą namo laiptinėje. Išėjęs pamatė E. M. prie laiptinės lauko durų, kuris ten būdamas pradėjo stumdyti gėlių vazonus, vandens bakelį ir kitus daiktus. Jis paprašė E. neliesti jo šeimos nuosavybės. E. į pastabą nereagavo ir toliau tęsė įžūlius ir nepagarbius veiksmus. Matant, kad žodžiais sustabdyti E. neįmanoma, jis buvo priverstas prilaikyti E. ir tuo pat metu kvietė savo mamą. Išėjusi iš buto jo mama pamatė, kad E. jį stumdo, iškvietė pareigūnus. Tai išgirdęs E. pradėjo veržtis pro jį ir mamą bandydamas pasišalinti iš įvykio vietos. Tokiems veiksmams jis bandė užkirsti kelią aiškindamas, kad yra iškviesti policijos pareigūnai ir visi lauks jų atvykimo į įvykio vietą. Besiblaškydamas E. du sykius kojomis užkliuvo už prie durų stovinčių pastolių ir nukrito ant grindinio. Pirmojo kritimo metu jis prilaikė E., kad šis stipriai neatsitrenktų. Antrojo užkliuvimo ir kritimo metu prilaikyti E. nesugebėjo, todėl buvo nutemptas kartu su juo ant grindinio. Gulėdamas ant žemės E. daug kartų spyrė jam į abi kojas, dėl ko jis patyrė abiejų blauzdų ir kelių sužalojimus. Prieš pareigūnų atvykimą E. brovėsi prie jo mamos, stūmė ją ranka ir pečiu. Jis bandė E. sulaikyti apkabinęs jo kūną. Praradęs pusiausvyrą E. krito trečią kartą. Gulėdamas ant grindinio E. ir toliau bandė jam įspirti, apdraskė jo rankų plaštakas. Dėl to buvo priverstas E. laikyti prispaustą prie grindinio. Mama V. visą laiką buvo šalia ir bandė, kiek įmanoma, užfiksuoti įvykį filmuodama telefonu. Būdamas ant grindinio E. griebė mamai V. už dešinio riešo, išplėšdamas iš jos rankos telefoną. Jam pavyko atimti iš E. paimtą mamos telefoną, grąžinti jį V.. Tačiau E. nenusiramino ir dar bent du kartus smūgiavo kumščiu V. į ranką mėgindamas išmušti telefoną. Norint sustabdyti E. kumščiavimą, nukreiptą į V., jis rankomis bandė prilaikyti E. rankas. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie rado jį ir E. gulinčius ant grindinio. Jis girdėjo, kad E. bendraudamas su pareigūnais atsisakė greitosios pagalbos apžiūros bei vykti į policijos komisariatą motyvuodamas tuo, kad namuose bus paliktas be priežiūros vaikas. Jis prašė, kad būtų patikrintas jo ir E. blaivumas. Kiek jam žinoma, E. ir jam buvo nustatytos 0 promilės. Todėl įtaria, kad įvykio metu E. galėjo būti apsvaigęs nuo psichotropinių narkotinių medžiagų, nes jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis sunkiai stovėjo ant kojų ir daug kartų nukrito (t.2 b.l. 11-12).

Apklaustas teisme nukentėjusysis E. M. paaiškino, kad nuo teismo nagrinėjamo įvykio pradėjo daug laiko, todėl prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į proceso dalyvių klausimus.

2018 m. gruodžio 11 d. E. M. su pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir dėl jo sumušimo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1 b.l. 122).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. M. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 10 d. apie 16:30 val. (duomenys neskelbtini), dėl laiptinės durų tarp kaimyno N. K. ir jo kilo žodinis konfliktas. Sugrįžęs iš lauko su šunimi norėjo uždaryti laiptinės duris, bet N. K. tam prieštaravo. Nuvedęs šunį į butą sugrįžo uždaryti laiptinės duris, nes buvo žiema ir šalta. N. K. norėjo, kad laiptinės durys būtų atidarytos ir užrėmė atviras duris. Sugrįžęs prie atvirų lauko durų jis norėjo patraukti duris prilaikiusius gėlių vazonus. Tuo metu prie jo pribėgo N. K. ir jį sugriebęs pargriovė ant žemės. Krisdamas jis susidaužė galvos pakaušį. N. K. ji apvertė veidu į žemę ir iš nugaros ranka sudavė į kaklo sritį sukeldamas fizinį skausmą. Jam labai skaudėjo ir atvykusi GMP jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jam buvo diagnozuota galvos, alkūnių, dešinės blauzdos sumušimai ir smegenų sutrenkimas. Jo užpuolimą matė kaimynė - S. B. (t.1 b.l. 185,190).

Atsakydamas į proceso dalyvių užduotus klausimus nukentėjusysis E. M. paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio metu N. K. buvo agresyvus. Jis daug kartų jį daužė, pagriovė ant žemės, buvo ant jo užsilipęs ir laikė prispaudęs prie žemės. Iš pradžių N. K. jį pastūmė ir jis atsitrenkė į remontuojamo namo pastolius ir nugriuvo ant nugaros. Jam atsikėlus N. K. jį sugriebė ir daug kartų stūmė – trenkė į namo sieną. Savo galva ir kūnu jis atsitrenkė į namo sienoje įrengtą telefonspynę. Dėl N. K. stumdymo kelis kartus buvo pargriuvęs ant žemės ir galimai kažkuriam laikui praradęs sąmonę. Atsipeikėjęs pamatė ant jo sėdintį N. K., kuris trankė jo galvą į grindinį. Dėl tokių N. K. veiksmų patyrė šoką ir skausmą. Įvykio metu kartu su N. K. buvo jo mama V. K., kuri stovėjo prie laiptinės durų ir garsiai šaukė, kad E. M. ją muša.

Specialisto išvadoje Nr. G 463/2019(01) užfiksuota, jog E. M. medicininiuose dokumentuose konstatuotos poodinės kraujosruvos kaktoje ir dešinėje blauzdoje padarytos kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku (2018 m. gruodžio 10 d.) ir aplinkybėmis, dviem trauminiais poveikiais, nes tam neprieštarauja medicininių dokumentų duomenys. Kategoriškai nepaneigiama galimybė, kad E. M. nustatytos kraujosruvos galėjo būti padarytos ir jam pačiam susižalojant, pavyzdžiui nukritus, krintant, griūnant, atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Kliniškai E. M. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas nepatvirtintas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl nekvalifikuojamas ir nevertinamas. E. M. medicininiuose dokumentuose konstatuotos poodinės kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1 b.l. 170-171).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu specialistas J. P. nurodė, kad jis surašė 2019 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadą Nr. 463/2019(01). Surašant minėtą išvadą, jos titulinėje dalyje esančiame 12 punkte buvo padaryta techninė klaida. Buvo parašyta „2019-12-14“, o turi būti parašyta „2019-02-14“. Ši išvada duota įvertinus pateiktą E. M., gim. (duomenys neskelbtini), LR SAM (Sveikatos apsaugos ministerijos) Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės, kurioje jis buvo gydytas nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., t. y. 11 dienų, gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2018-160863. Jam nustatyta: galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, krūtinės sumušimas. Medicininiuose dokumentuose konstatuotos kraujosruvos, kaktoje ir dešinėje blauzdoje. Tai objektyvūs sužalojimai. Nustatytas galvos smegenų sukrėtimas gydytojo diagnozuotas, remiantis tik subjektyviais nusiskundimais: galvos skausmais, pykinimu. Objektyvių neurologinių simptomų, pagrindžiančių šią diagnozę (galvos smegenų sukrėtimą) nekonstatuota. Vertinant, nustatant ir konstatuojant sužalojimus teismo medicinoje remiamasi objektyviais konstatuotais medicinos dokumentuose ar nustatytais tiriamojo apžiūros metu požymiais. Atsižvelgiant į tai, šis galvos smegenų sukrėtimas, vertinant nustatant ir kvalifikuojant teismo medicinos prasme, neimamas domėn, todėl nevertinamas ir nekvalifikuojamas. Apie ligonio gydymą, jo pagrįstumą, reikalingumą, sprendžia gydymą atliekantis gydytojas. Dėl E. M. konstatuotų poodinių kraujosruvų: kaktoje ir dešinėje blauzdoje, ilgalaikis gydymas, šiuo atveju - 11 dienų, nebuvo reikalingas (2 tomas, b.l. 3-5).

Apklaustas teisme ekspertas J. P. patvirtino specialisto išvadoje Nr. G 463/2019(01) užfiksuotus duomenis. Nurodė, kad E. M. gydymo trukmė nekeičia jam nustatyto sužalojimo masto. Objektyviais kriterijais E. M. nebuvo patvirtintas galvos smegenų sutrenkimas, todėl nustatant sužalojimo mastą tai nebuvo vertinama.

Apklausta teisme liudytoja S. B. nurodė, kad daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame name gyvena ir kaltinamasis N. K.. Su minėtu asmeniu nebendrauja, yra nuo jo nukentėjusi. 2018 m. gruodžio 10 d. apie 16.20 val. ji buvo savo bute. Išgirdusi iš lauko sklindantį triukšmą išėjo į buto balkoną ir pamatė, kad prie įėjimo į namą stovi N. K. ir E. M. ir garsiai kalbasi. E. M. su šunimi norėjo įeiti į namą, tačiau N. K. jo nepraleido. E. M. įėjus į namo laiptinę N. K. stipriai jį pastūmė ir E. M. atsitrenkė į laiptų turėklus. E. M. į tai nesureagavo ir nuėjo į savo butą. Netrukus ji pamatė E. M., kuris nusileidęs laiptais norėjo uždaryti namo laukines duris, nes lauke buvo šalta. Laukinės namo durys buvo plačiai atvertos ir, kad jos pačios neužsidarytų, jas laikė atremtas plastmasinis bakelis. Kadangi E. M. patraukė prie durų padėtą plastmasinį bakelį, tai V. K. pradėjo šaukti, kad jis lenda prie jų daiktų ir iškvietė policijos pareigūnus. Kol atvyko policija, kieme įvyko grumtynės. Kieme vykusį incidentą iš pradžių ji stebėjo iš savo buto balkono. Vėliau išėjo į kiemą ir kieme vykusias grumtynes nufilmavo mobiliu telefonu. Ji matė, kaip N. K. sugriebęs E. M. už nugaros bandė sulaikyti ir neleisti jam patekti į namą. N. K. kelis kartus E. M. pargriovė ant žemės, o jam atsikėlus jį stipriai pristūmė prie namo sienos šalia įrengto domofono. E. M. iš skausmo pradėjo šaukti. Prie namo sienos N. K. E. M. buvo pristūmęs kelis kartus. N. K. parvertė E. M. ir šis nugara ir galva trenkėsi į kiemo grindinį. Nukritęs E. M. galimai prarado sąmonę, nes nejudėjo. Tada N. K. ant jo užsilipo ir apvertė veidu į grindinį ir sėdėdamas ant gulinčio E. M. laikė jo rankas ir kojas. Tai tęsėsi, kol neatvažiavo policijos pareigūnai. Iš pradžių dėl incidento buvo apkaltintas E. M., tačiau policijos pareigūnui ji parodė telefonu užfiksuotą įrašą, kuriame buvo užfiksuotas E. M. užpuolimas. Buvo iškviesta GMP, kuri išvežė E. M.. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad N. K. nesudavė smūgių į E. M. veidą, tačiau jį stumdė, stipriai blokšdavo į namo sieną, pargriaudavo ant grindinio. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos parodymus ji pareiškė, kad jie teisingi. Ji matė, kaip E. M. buvo tris kartus pargriautas ant kiemo grindinio ir du kartus pastumtas į namo sieną. Vieno N. K. stūmimo metu E. M. koja užkliuvo už šalia namo įrengtų pastolių ir jis pargriuvo. E. M. neturėjo jėgų pasipriešinti ir nesudavė smūgių N. K..

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. B. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 10 d. 16.20 val., būdama savo bute, per atviras balkono duris išgirdo šauksmus. Paėmusi telefoną išėjo į balkoną ir pradėjo filmuoti. E. M. su šunimi stovėjo prie įėjimo į laiptinę, o N. K. su E. M. durų kilimėliu buvo užrėmęs įėjimo duris. E. M. paprašė padėti kilimėlį į vietą ir uždaryti duris. Tada V. K. išbėgo iš savo buto, aprėkė E. M. ir išvadino jį idiotu. N. K. paėmė kilimėlį ir nunešė į jo vietą, prie E. M. ofiso durų. E. M. su šunimi lipant laiptais ir praeinant (duomenys neskelbtini) buto duris – K. butą, V. K. sušuko, kad šuo bando patekti į jos butą. Tada N. K. nuo savo buto nustūmė E. M. ir jo šunį ir E. atsirėmė į laiptų turėklus ir nuo jų atsitraukęs nuėjo namo. Po kelių minučių E. M. vėl nusileido į apačią, patraukė duris laikantį plastmasinį bakelį ir uždarė laiptinės duris. Tada N. K. išėjo iš savo buto ir pasakė: „ko lendat prie mano daiktų“ ir vėl bakeliu atrėmė duris. N. K. tris kartus pastumdamas neleido E. M. uždaryti durų ir pašaukė motiną. Atėjusi V. K. apšaukė E. M. sakydama: „ko priekabiauja prie mūsų šitas idiotas“. V. K. paskambino į policiją ir pasakė, kad E. M. su šuniu juos užsipuolė, kad šuo be antsnukio ir prašė atvažiuoti. V. K. pasakė, kad E. M. neleis sugrįžti į namus, kad nepasišalintų iš įvykio vietos. E. M. bandė patekti į laiptinę, tačiau N. K. jį apglėbė iš nugaros, stūmė ir tampė pirmyn atgal. E. M. negalėjo ištrūkti iš N. K. glėbio. Tai matydama ji sušuko, kad viskas yra filmuojama, ir pareikalavo paleisti E. M.. Stumdymasis truko gal penkias minutes. Po to N. K. abiem rankomis laikydamas E. M. jį pargriovė ant žemės. E. M. nukrito ant nugaros ir garsiai sušuko iš skausmo. N. K. nukrito ant jo. Ji šaukė, jog kviečia policiją, prašė paleisti kaimyną. Ji paskambino policijai, bet jai pasakė, kad šiuo adresu jau iškviesti pareigūnai. Tuo metu N. K. laikydamas iš nugaros E. M. rankomis antrą kartą jį pargriovė ant žemės. E. M. iš skausmo vėl garsiai sušuko ir gindamasis kojomis stūmė nuo savęs N. K.. Atsikėlęs E. M. vėl bandė eiti link laiptinės durų. Tuo metu N. K. stipriai suėmęs E. M. trenkė visu kūnu ir galva į namo sieną, prie laiptinės, kur įrengta telefonspynė. E. M. sušuko iš skausmo, o išsigandęs N. K. jį paleido. E. M. rankomis laikėsi už galvos, sakė, kad jam bloga, ir prašė leisti jam eiti į namus. Tada V. K. jam atnešė stiklinę vandens. E. M. nepaėmė stiklinės ir prašė praleisti jį į namus. Kai jis ėjo link namo durų, N. K. vėl jį sugriebė ir laikė. Tuo metu jis liepė motinai sudaužyti stiklinę, kai to nematys filmavimo kamera. Tada ji (S. B.) išėjo jų filmuoti į kiemą. Eilinį kartą E. M. einant prie namo laiptinės N. K. jį sugriebė už nugaros ir pargriovė ant žemės, E. M. galva atsitrenkė į namo sieną. E. M. gulint ant grindinio, N. K. ant jo užsilipo kojomis ir rankomis. E. M. gulėjo aukštielninkas, o N. K. su alkūnėmis ir rankomis jį smaugė. V. K. jai visaip trukdė filmuoti šviesdama į ją savo telefonu bei stumdydama. Matėsi, kad E. M. neteko sąmonės, nes nesipriešino, nejudėjo ir gulėjo užsimerkęs. Tuo metu V. K. įsijungus savo telefono žibintuvą švietė E. M. į akis. Apakintas nuo šviesos E. M. atsigavo ir viena ranka bandė nustumti telefoną, kad nešviestų jam į akis. Kadangi V. K. toliau jam švietė į akis, E. M., bandydamas gintis nuo šviesos kažkaip pačiupo V. telefoną. Tada V. K. pradėjo šaukti: „ak tu svolačiau“ ir ėmė jį spardyti ir kumščiuoti rankomis E. M. į pilvą ir šoną. Tada N. K. apvertė E. M. žemyn galva ant žemės ir apversdamas trenkė E. M. galvą į žemę ir visu kūnu užsilipęs ant E. M. jį laikė. Ir tuo metu pasirodė policijos pareigūnai ir N. K. paleido E. M.. Per visą tą laiką N. K. daugybę kartų smūgiavo ir stumdė E. M.. Tuo metu, kai jie aiškinosi laiptinėje su policijos pareigūnais, jau matėsi didžiulė 6 cm mėlynė E. M. dešinėje kaktos pusėje. Kadangi V. K. iškvietė policiją, nes neva E. M. užpuolė jos sūnų, tad atvykę pareigūnai norėjo suimti E. M. ir liepė jam važiuoti į komisariatą. Tačiau ji pasakė, kad įvyko viskas atvirkščiai. E. M. užsipuolė N. K. ir kartu su V. K. neįleido jo į namus. V. ir N. laikėsi savo sukurtos istorijos ir liepė pareigūnams išvežti E. M.. Pastarasis bandė papasakoti tiesą, bet jo neklausė. E. M. pasakė, kad gali nuvažiuoti duoti parodymus, bet namie yra jo nepilnametis vaikas, kurio vieno negali palikti namuose. Tačiau pareigūnai nekreipė dėmesio ir liepė jam važiuoti. E. M. pasakė, kad nueis namo ir informuos sūnų, kad išvažiuos trumpam iš namų. V. K. šaukė, kad neleistų jam vienam eiti į butą, nes jis užsidarys ir neišeis. E. M. pasiūlė pareigūnui ir jai eiti iki jo buto, nes jis jautėsi blogai ir norėjo išgerti arbatos. Jie atėjo į jo butą su vienu pareigūnu ir tuo metu, kol E. M. nuėjo atsinešti atsigerti, pareigūnas jos paklausė, kas čia vyko ir ar ji turi įrodymų. Jiems nuėjus į kitą kambarį ji parodė pareigūnui vaizdo įrašo ištraukas. Tai pamatęs pareigūnas suprato, kad E. M. nekaltas ir paskambinęs kolegai tai pasakė. Tada pareigūnai nusprendė nevežti E. M. į policijos komisariatą, iškvietė GMP. Atvykę medikai apžiūrėjo E. M. ir išvežė į gydymo įstaigą (t.1. b.l. 197).

Apklausta teisme kaltinamojo N. K. mama, liudytoja V. K. parodė, kad tos dienos vakare į namus grįžo kartu su N.. Ji nuėjo į savo butą, o N. liko tarpduryje, kad pravertų laiptinės duris ir pravėdintų, nes laiptinėje jautėsi stiprus smilkalų kvapas. Netrukus ji išgirdo triukšmą ir išėjo iš buto pažiūrėti, kas vyksta. Kieme prie lauko durų stovėjo E. M. su dideliu šunimi, kuris buvo be antsnukio ir kabinėjosi prie N.. E. M. reikalavo užverti duris, patraukti kilimėlį ir nurodė, į kurią vietą turi jį padėti. N. pravėręs duris, siūlė jam ramiai eiti namo ir leisti pravėdinti patalpą. E. M. į namus nėjo ir agresyviai kabinėjosi. Pamačiusi šunį, kurio bijo ir nuo kurio jos šeima buvo nukentėjusi, tas šuo ją ir sutuoktinį buvo aplojęs, iškvietė policiją. Pamatęs, kad E. M. neina namo, N. pakluso jo reikalavimams ir padėjo kilimėlį, ten kur E. M. reikalavo. Kadangi laiptinėje tvyrojo aštrus smilkalų kvapas, N. atidarė kitas laiptinės duris, kurios niekam nekliudė praeiti. Tada E. M. su šunimi agresyviai sustojo ties jos butu, kurio durys buvo praviros. Tuo metu ji stovėjo tarpduryje. E. M. taip elgėsi su tikslu ją pagąsdinti, nes žinojo, kad ji labai bijo jo šuns. Iš paskos atėjo N., bet praėjimas į butą jam buvo užtvertas stovinčio E. M. ir jo šuns. N. pareikalavo, kad E. M. pasitrauktų nuo jų buto durų. Iš pradžių E. M. nepakluso šitam prašymui, vis tiek stovėjo šalia jos su tuo šunimi, tačiau po kiek laiko pradėjo lipti laiptais aukštyn. Manydama, kad konfliktas tuo pasibaigė, ji atšaukė policiją. Bet praėjus keletui akimirkų, išgirdo triukšmą prie lauko durų. N. išėjo pažiūrėti, kas per triukšmas. Nori dar pažymėti, kad tos dienos ryte E. M., jau iš anksto numatydamas, įsirengė kameras kieme, ir todėl matyt viliojo N. iš namų inicijuodamas konfliktą. E. M. kieme stumdė jai priklausančius gėlių vazonus iš vienos vietos į kitą ir tai vyksta jau ne pirmą kartą. N. paprašė, kad E. M. pasitrauktų nuo vazonų, bet jis nepasitraukė. Tada N. ją pakvietė ir paprašė, kad ji pakartotinai iškviestų policiją. Išgirdęs, kad ji iškvietė policiją, E. M. tapo dar agresyvesnis. E. M. veržėsi į namus per N., jį stumdė visu savo kūnu, trankė, kumščiais, blaškėsi po kiemą, rėkavo. N. jo atžvilgiu nenaudojo jokios smurtinės jėgos, tik bandė laikyti jį apglėbęs, informuodamas, kad niekas niekur neis ir įvykio vietoje lauks iškviestos policijos. Vienu metu E. M. žvilgterėjo per petį ir pamatęs pastolių skersinius, kurie buvo įrengti nesaugiai, neaptverti, žengtelėjo žingsnį atgal ir griuvo nugara atgal, nes N. nesugebėjo jo išlaikyti. Atsistojęs E. M. vėl bėgo link laiptinės durų, šūkavo, blaškėsi po visą kiemą. N. jį apglėbus bandė imituoti antrą griuvimą ties pastoliais. Pamatęs, kad bus analogiškas griuvimas, N. pats viena ranka laikėsi už pastolių, o kita ranka norėjo prilaikyti E. M.. E. M. fiziškai stipresnis, aukštesnis, stambesnis, todėl N. jo neišlaikė ir E. M. pargriuvo ant nugaros. N. jo atžvilgiu nenaudojo jėgos ar smurto. Netgi priešingai, padėjo jam atsistoti ir klausė, gal reikia medikų, siūlė atsigerti, nusiraminti ir laukti policijos. E. M. į namo sieną atsirėmė pats. Jo galva buvo toli nuo sienos. Jis daug aukštesnis už domofoną ir galvos į domofoną netrenkė. N. jo atžvilgiu nenaudojo jėgos ir trankymo į sieną nebuvo. E. M. rėkavo, šūkavo ir jai susidarė vaizdas, kad jis taip elgiasi, nes yra paveiktas psichotropinių medžiagų. N. jį buvo tik apglėbęs ir bandė sulaikyti nuo susižalojimo, bet vienu metu neišlaikė pusiausvyros ir suklupo ties lauko durimis. Tai pamatęs E. M. užgriuvo ant N., paskui atsisėdo šalia N., o dar vėliau patogiai įsitaisė, atsigulė ant nugaros, pakėlė galvą ir dairėsi aplinkui. Neaišku, iš kur kieme atsiradus S. B. E. M. patogiai įsitaisė ant žemės, padėjo pakaušį ant grindinio ir imitavo, kad prarado sąmonę, tačiau tuo pat metu spardė kojomis, vartė rankas ir sąmonės nebuvo praradęs. Norėdama parodyti, kad E. M. neturi jokių sužalojimų, iš pakankamai artimo atstumo ji fotografavo jo veidą ir galvą. Tuo metu E. M. agresyviai graibė jos dešinę ranką ir ją sudraskė. Vienu metu E. M. sugebėjo sugriebti už dešinio riešo, jį pasukti ir atimti jos telefoną. Tai pamatęs N. atėmė jos telefoną iš E. M.. Nori pabrėžti, kad S. B. visą tą laiką stovėjo šalia jos, reikalavo, kad ji pasišalintų ir trukdė jai filmuoti. Pamatęs, kad E. M. drasko jai rankas, graibo už jos telefono, N. buvo priverstas laikyti E. M. rankas. Tačiau E. M. išsimuistė ir apsivertė ant pilvo. Apsivertęs ant pilvo E. M. pradėjo trinti galvos kaktą į grindinį, nors iki tol jokių sužeidimų nebuvo. Tuo metu į kiemą atėjo policija ir tokioje pozicijoje rado E. M.. Atėjus policininkams, N. iš karto atsistojo, o E. pasidarė labai ramus. Jis vaidino, kad yra labai sužeistas, bet atsistojęs sugebėjo duoti parodymus. Policininkai siūlė jam greitosios pagalbos paslaugas, bet jis atsisakė. Važiuoti į policiją E. M. atsisakė motyvuodamas, kad namuose yra nepilnametis sūnus. Policijos pareigūnai patikrino visų įvykio dalyvių neblaivumą. Girtumas niekam nebuvo nustatytas ir tai jai sukėlė dar didesnį įtarimą, kad E. M. taip elgėsi paveiktas psichotropinių medžiagų. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad nepalaiko jokių santykių su S. B., nes name gyvenantys visi proceso dalyviai jau daug metų yra priešiškai nusiteikę jos šeimos atžvilgiu. S. B. su tuo reikalu visiškai nesusijusi. Tačiau ji dalyvauja visuose epizoduose, stengiasi duoti parodymus prieš jos šeimą, todėl galimai ji yra papirkta. Namo valdymu užsiima M., nors namo valdymas nėra įteisintas ir jie daro, ką nori. E. M. gulėdamas ant grindinio pats apsivertė ant pilvo ir trindamas savo kaktą į grindinį pats ją susižalojo. N. jo atžvilgiu jokio fizinio smurto, jokių žalojančių veiksmų nenaudojo. N. tik laikė E. M. apglėbęs ir saugojo, o kai šis pargriuvo, padėjo jam atsikelti. Jos sūnui N. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Tokie žmonės reaguoja į bet kokią situaciją. Įvykio metu ji gal ir vadino E. M. šiukšle. Įvykio metu būdama stresinėje situacijoje nežino, ar vadino E. M. gyvuliu. Kai E. M. bandė patekti į namo laiptinę, ji nebuvo užstojusi durų. Ji negali pasakyti, ar N. jai sakė (liepė) sudaužyti stiklinę, kai nematys kamera. N. neleido E. M. praeiti, nes kai iškviečiama policija, E. M. užsirakina bute ir neduoda parodymų, todėl visi ikiteisminiai tyrimai nutraukti. Ji ir N. norėjo jį sulaikyti, kad jis duotų parodymus policijai. Išvykus pareigūnams E. M. vaikščiojo po namo laiptinę be kitų žmonių pagalbos, nesvirduliuodamas ir negriuvinėdamas. Maždaug po valandos atvyko greitosios pagalbos automobilis ir E. M. išvežė. E. M. sudraskė jai dešinę ranką. Patyrė sužalojimus ir N.. Jam buvo padaryti nubrozdinimai, sudraskymai, mėlynės rankose, kojose. N. kreipėsi į teismo medikus ir buvo nustatytas kūno sužalojimas, o E. M. nebuvo padaryti jokie sužalojimai. Kaktos nubrozdinimą jis pasidarė pats. E. M. spardė N. į įvairias jo kūno vietas. Kai griuvo antrą kartą, E. M. spardė N. į daugelį kūno vietų, nežiūrint į tai, N. jam padėjo atsikelti.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti nukentėjusiojo E. M. pateikti vaizdo įrašai iš vaizdo kamerų, įrengtų lauke ir filmuojančių įėjimą į namą, adresu (duomenys neskelbtini), iš kelių kampų. Šie įrašai buvo peržiūrėti teismo posėdžio metu. Teisme taip pat buvo peržiūrėti proceso šalių papildomai pateikti vaizdo įrašai.

Vaizdo įraše „2018-12-10 17.00 - 2018-12-10 18.00 CAM2A.avi“, užfiksuotas įėjimas į namą ir įrengti statybiniai pastoliai, kurie kažkiek uždengia įėjimą į namą. Įėjimo į namą durys stiklinės. Įraše užfiksuotas N. K. paima iš laiptinės, prie pat įėjimo durų padėtą durų kilimėlį, praveria įėjimo duris ir padeda kilimėlį į lauko pusę. Vėliau sulanksto kilimėlį perpus, kad durys neužsidarytų. Tuo metu iš lauko pusės ateina E. M., kuris veda ant pavadėlio šunį, o rankoje laiko didelį maišą su prekėmis. E. M. nori paimti kilimėlį ir padėti į laiptinę, atgal prie durų, kur jis buvo. N. K. jam neleidžia to daryti. Išeina V. K. ir rankoje laikydama mobilaus ryšio telefoną kažkam skambina. Vėliau ji įjungia žibintuvėlį ir laikydama priešais E. M., jį filmuoja. N. K. atidaro kitą stiklinių įėjimo durų dalį ir ties pravertų durų dalimi stato vazonus ir kažkokį plastikinį bakelį, kad durys neužsidarytų. Jau be šuns ir maišelio iš namo išeina E. M., kuris norėdamas uždaryti duris, patraukia į šoną plastikinį bakelį. Tada N. K. pradeda agresyviai elgtis. Jis stumia E. M. ir neleidžia jam eiti į laiptinę, V. K. stovi priešais įėjimo duris ir filmuoja. N. K. sugriebęs E. M. jį prilaiko. E. M. bandydamas ištrūkti krenta ant žemės. Tada N. K. rankomis jį laiko ir neleidžia keltis. E. M. atsikėlus N. K. neleidžia jam eiti, prie pat įėjimo sugriebia ir pristumia link telefonspynės. Tada dar porą kartų pastumia ir E. M. nugriūna ant žemės. Ateina S. B. ir telefonu filmuoja.

Vaizdo įraše, pavadintame „2018-12-10 17.40 - 2018-12-10 18.25“, užfiksuota, kaip N. K. stumdo E. M., rankomis laikydamas už jo kūno ir neleidžia jam ištrūkti. 18.00 val. į kiemą užeina policijos pareigūnai (t.1 b.l. 139-141).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2018 m. gruodžio 10 d. 21.20 val. gautas (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugytojos pranešimas, kad po muštynių su kaimynu E. M. diagnozuoti galvos, alkūnių, dešinės blauzdos sumušimai, smegenų sutrenkimas. Paguldytas į 2 nervų skyrių (t.1 b.l. 119).

2018 m. gruodžio 11 dieną atlikus įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) kiemo apžiūrą ir surašius įvykio vietos apžiūros protokolą užfiksuota, kad minėtas kiemas yra uždaras. Įėjimo vartai rakinami spyna. Kieme sumontuotos vaizdo kameros. Prie laiptinės ant žemės stovi gėlių vazonai. Prie protokolo esančiose fotonuotraukose užfiksuoti prie namo įrengti pastoliai (t.1 b.l. 129-138).

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo E. M. gydymo išlaidų pateikė 1 863,39 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t. 1 b.l.175-181). 2022 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl E. M. gydymo išlaidų, prašydama priteisti 1 546,45 eurus žalos atlyginimo bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t.5 b.l.101-105).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, kad 2018 m. gruodžio 10 d. apie 16.30 d. uždarame (duomenys neskelbtini) kieme, kaltinamasis N. K. atliko tyčinius smurtinius veiksmus E. M. atžvilgiu ir sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamasis N. K. nepripažino savo kaltės, teigdamas, kad pats E. M. išprovokavo konfliktą, nes nuo namo įėjimo durų nustūmė jo mamos V. K. gėlių vazonus. Tokius E. M. veiksmus kaltinamasis įvertino kaip nusikalstamus, todėl liepė motinai V. K. iškviesti policijos pareigūnus ir iki jų atvykimo savo iniciatyva neleido E. M. pasišalinti iš kiemo ir patekti į savo butą. Kaltinamasis neneigė, kad siekdamas, jog E. M. nepasišalintų iš „įvykio vietos“ buvo ne kartą jį apglėbęs ir kelis kartus neišlaikęs pusiausvyros su juo nugriuvo ant kiemo grindinio. Tačiau kaltinamasis kategoriškai nepripažino, kad tyčia stumdė E. M. į namo sieną ar į prie namo įrengtus pastolius. Nepripažino, kad buvo visu savo kūnu užgulęs gulintį ant grindinio E. M., ir jį apversdamas veidu žemyn trankė jo galvą į grindinį. Analogiškus parodymus teisme pateikė ir kaltinamojo N. K. mama, liudytoja V. K.. Ji tvirtino, kad jos sūnus E. M. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, o E. M. neleido pasišalinti iš „įvykio vietos“ – kiemo, todėl, kad šis galėjo pasislėpti savo bute ir taip išvengti pagal jos pranešimą atvykstančių pareigūnų.

Tokius kaltinamojo N. K. ir jo mamos V. K. parodymus paneigia nukentėjusiojo E. M., liudytojos S. B. o ypač kieme įrengtų vaizdo kamerų bei proceso dalyvių pateikti ir teisme peržiūrėti vaizdo įrašai. Bylos duomenimis nustatyta, kad konfliktas tarp N. K. ir nukentėjusiojo E. M. prasidėjo dėl atvirų namo laukinių durų. E. M. neneigė, kad norėdamas uždaryti duris, nes lauko oro temperatūra buvo minusinė, patraukė gėlių vazonus. Į tai neadekvačiai sureagavęs N. K. pareiškė, kad E. M. gadina jų šeimos turtą, pažeidžia viešąją tvarką, liepė motinai kviesti policiją, neleido E. M. sugrįžti į namus ir jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Šiuos nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino namo gyventoja liudytoja S. B.. Kieme įrengtų vaizdo kamerų ir proceso dalyvių pateiktuose įrašuose užfiksuotas agresyviai besielgiantis kaltinamasis N. K., kuris apglėbdamas, pargriaudamas bei stumdydamas nukentėjusįjį E. M. isteriškai šaukia, kad šis negali pasišalinti iš „įvykio vietos“ ir neleidžia jam patekti į namus. Pargriovęs E. M. ant grindinio, N. K. laikė jį prispaudęs ir sužalojo kaktą. Specialisto išvadoje konstatuota, kad E. M. buvo padarytos kraujosruvos kaktoje ir blauzdoje, įvertintos kaip nežymus jo sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo ir jo mamos parodymai, kad E. M. pats atsigulė ant grindinio ir apsimetė praradęs sąmonę, o vėliau atsigulęs ant pilvo pradėjo savo galvą tyčia trankyti į grindinį, nepatvirtina byloje surinkti objektyvūs duomenys. Tam prieštarauja ir elementarus savisaugos instinktas. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajam N. K. ir įvykio metu kartu su juo kieme buvusiai jo motinai niekas nesuteikė teisių nuspręsti, kur yra jų įvardinta „įvykio vieta“, bei nesuteikė įgalinimų laikyti E. M. kieme ir neleisti jam patekti į savo namus. Tai, kad bylos duomenimis užfiksuota, jog kaltinamasis N. K. liepia savo motinai kieme tyčia sudaužyti stiklinę, kai šio veiksmo nefiksuos įrengtos apsaugos kameros, patvirtina, kad ne nukentėjusysis E. M., o būtent kaltinamasis N. K. buvo iniciatorius šio konflikto, kuris peraugo į fizinio smurto panaudojimą.

Nagrinėjamoje byloje N. K. buvo kaltinamas, kad 2018 m. gruodžio 10 d. apie 16.30 val., viešojoje vietoje, namo esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje ir kieme, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kas pasireiškė tuo, kad dėl menkavertės dingsties, tyčia, rankomis nustūmė E. M. į turėklus, tris kartus pastūmė, apglėbus pargriovė ant žemės. E. M. atsikėlus, griebė jam už rankų ir pargriovė ant žemės, visu kūnu prirėmė E. M. prie namo sienos ir trenkė jo galvą į telefonspynę, griebė iš už nugaros ir pargriovė ant žemės, užsilipęs visu kūnu, rankomis ir kojomis užspaudęs smaugė, apversdamas E. M. žemyn galva, trenkė galva į žemę, tokiu būdu padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje ir dešinėje blauzdoje, nežymiai sutrikdė E. M. sveikatą ir savo veiksmais pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais N. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus (toliau – LAT) 2019 m. birželio 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019 7 punktą).

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (LAT 2017 m. sausio 19 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017 6 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas (žr. LAT 2019 m. birželio 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019 11 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad panašaus pobūdžio bylose negalima sureikšminti aplinkybės, jog konfliktas vyko viešoje vietoje. Vien tik tai, kad konfliktas vyko viešoje vietoje, savaime dar nereiškia, kad tuo buvo sukeltos BK 284 straipsnyje numatytos pasekmės – sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Inkriminuojant aptariamą veiką turi būti nustatytas šių pasekmių realumas (pvz., LAT 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-342-511/2017).

Aiškinant šią normą pripažįstama, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010, Nr. 2K-3-489/2018).

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiojo E. M. ir kaltinamojo N. K. konfliktas vyko viešoje vietoje. Tuo pačiu pažymėtina, kad tai įvyko uždarame namo kieme, kuriuo naudojasi tik (duomenys neskelbtini), namo gyventojai. Kiemo vartai yra rakinami ir pašaliniai asmenys ten patekti negali. Byloje nėra surinkta duomenų, kad šį konfliktą būtų matę ar dėl to kaip nors neigiamai būtų pasijutę kokie nors kiti asmenys. Konfliktą matė ir kaltinamojo motina V. K. bei namo gyventoja, šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta S. B.. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad jokie aplinkiniai tiesiogiai dėl šio konflikto nepasijuto pažeminti ar šokiruoti, nebuvo sutrikdytas žmonių poilsis ar gyvenimas, žmonėms nebuvo sukeltas joks išgąstis, dėl to nekilo jokia sumaištis ir pan. Vien tik tai, kad po konflikto į įvykio vietą buvo iškviesti teisėsaugos pareigūnai, ar kad apie tai jau po konflikto sužinojo kiti namo gyventojai, net jei tai sukėlė neigiamą jų reakciją, savaime neleidžia daryti išvados, kad N. K. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo konfliktas iš pradžių reiškėsi abipusiu santykių aiškinimusi ir nepasitenkinimu vienas kito elgesiu, o vėliau peraugo į fizinio smurto naudojimą iš kaltinamojo pusės. Šiuo aspektu būtina įvertinti, ar N. K. panaudodamas nukentėjusiojo E. M. atžvilgiu fizinį smurtą suvokė ir siekė būtent šokiruoti aplinkinius, sutrikdyti atitinkamą tvarką, elgtis ciniškai ir abejingai kitų visuomenės narių atžvilgiu, t. y. būtina nustatyti jo tiesioginę tyčią būtent BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos atžvilgiu. Šiuo atveju bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo daryti tokios išvados. Byloje nėra įrodyta, jog N. K. veiksmai (t. y. būtent inkriminuoti ir pasitvirtinę jo smurtiniai veiksmai – smūgiai nukentėjusiajam) buvo nukreipti į aplinkinius pašalinius asmenis ir viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymą, kad jis būtų minėtu veiksmu siekęs pasirodyti prieš pašalinius asmenis, pademonstruoti niekinamą požiūrį į visuomenę ir į aplinkinius. Todėl nenustačius visų būtinųjų kaltinamajam inkriminuoto viešosios tvarkos pažeidimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymių N. K. veikoje jo veiksmai negali būti kvalifikuoti kaip minėtas nusikaltimas. Nepaisant to, šioje situacijoje yra svarbu nustatyti, ar N. K. panaudojo fizinį smurtą E. M. atžvilgiu ir ar medicinos specialistų nustatyti E. M. kūno sužalojimai galėjo atsirasti dėl kaltinamojo veiksmų.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinime nurodyti N. K. veiksmai nukentėjusiojo E. M. atžvilgiu – tris kartus pastūmė, apglėbus pargriovė ant žemės, E. M. atsikėlus, griebė jam už rankų ir pargriovė ant žemės, visu kūnu prirėmė E. M. prie namo sienos ir trenkė jo galvą į telefonspynę, griebė iš už nugaros ir pargriovė ant žemės, užsilipęs visu kūnu, rankomis ir kojomis užspaudė ir apversdamas E. M. žemyn galva, trankė jo galvą į žemę, patvirtinti bylos medžiaga. Tokiu būdu E. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad N. K. veika turi būti kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas nukentėjusiajam E. M. panaudojant smurtą. Pastebima, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra duomenų, kad būtent iš nukentėjusiojo E. M. kaltinamasis būtų jautęs realų pavojų, ir kad būtų kilusi būtinosios ginties situacija, dėl ko šis turėtų teisę į būtinąją gintį. Savo ruožtu šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad stumdydamas E. M., pargriaudamas jį ant žemės bei jį žalodamas, kaltinamasis turėjo suvokti tokių savo veiksmų pavojingumą bei galimas sukelti pasekmes ir to siekė. Tokiu būdu kaltinamojo N. K. veiksmus teismas perkvalifikuoja iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį ir išdėsto sekančiai.

N. K. 2018 m. gruodžio 10 d. apie 16.30 val., namo esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kilus žodiniam konfliktui su E. M. tyčia stūmė E. M. į prie namo sienos įrengtus statybinius pastolius bei apglėbęs E. M. pargriovė jį ant grindinio. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir E. M. atsikėlus, N. K. prirėmė jį prie namo sienos, trenkė jo galvą į telefonspynę bei pargriovė E. M. ant grindinio, laikė jį užgulęs savo kūnu, rankomis bei apversdamas E. M. ant pilvo, trenkė jo galvą į grindinį. Šiais veiksmais N. K. sukėlė E. M. fizinį skausmą, padarė poodines kraujosruvas kaktoje ir dešinėje blauzdoje ir nežymiai sutrikdė E. M. sveikatą. Tokiu būdu N. K. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Suformuluodamas naują kaltinimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį teismas šalina iš BK 284 straipsnio kaltinimo nurodytas faktines aplinkybes, kad N. K. rankomis nustūmė E. M. į namo laiptinės turėklus bei užgulęs jį gulintį smaugė. Manytina, kad byloje surinkti objektyvūs duomenys šių faktinių aplinkybių nepatvirtina. Tai, kad E. M. buvo N. K. tyčia pastumtas į namo laiptinės turėklus, o vėliau jam gulint ant kiemo grindinio buvo N. K. rankų alkūnėmis smaugtas, nurodė tik vienintelė liudytoja S. B.. Šių aplinkybių iš karto apklaustas po įvykio neminėjo ir pats E. M.. Minėtų faktinių aplinkybių pašalinimas nekeičia N. K. inkriminuojamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikacijos.

Bylos nagrinėjimo metu teismas vadovaudamasis BPK 255 straipsniu pranešė kaltinamajam N. K., kad 2018 m. gruodžio 10 d. apie 16.30 val., namo esančio (duomenys neskelbtini), kieme galimai jo įvykdyti nusikalstami veiksmai E. M. atžvilgiu gali būti perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį.

2019 m. balandžio 5 d. įvykdytas S. B. fizinio skausmo sukėlimas.

N. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. balandžio 5 d. apie 19.45 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tyčia rankomis stipriai pastūmė į krūtinę S. B., kuri nugara atsitrenkė į laiptinės sieną. Šiais veiksmais N. K. sukėlė S. B. fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis N. K. kaltės nepripažino. Nurodė, kad tą dieną jis nebuvo išėjęs iš namų. Jis nebuvo namo kieme ar laiptinėje ir nematė S. B., kuri jo įsitikinimu, prieš jį davė melagingus parodymus.

Dėl 2019 m. balandžio 5 d. įvykių kaltinamasis N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė (t.2 b.l. 49).

Apklausta teisme nukentėjusioji S. B. nurodė, kad 2019 m. balandžio 5 d., apie 19.45 val. išėjo iš savo buto ir laiptais leidosi į apačią. Eidama pastebėjo N. K., kuris įėjo į namo laiptinę. (duomenys neskelbtini) aukšte jie turėjo prasilenkti. N. K. nepaliko jai vietos ir ją stipriai rankomis pastūmė. Ji nugara atsitrenkė į laiptinės sieną ir patyrė stiprų fizinį skausmą. Jai skaudėjo, tačiau išėjusi iš namo laiptinės nuėjo į parduotuvę. Nors juto stiprų fizinį skausmą, tačiau į medikus nesikreipė. Į ikiteisminio įstaigą dėl šio įvykio kreipėsi ne iš karto, o praėjus tam tikram laikui. Iš karto po įvykio nesikreipė, nes buvo patyrusi stresą ir nežinojo, kaip jai elgtis. Ji tikėjosi, kad toks atvejis daugiau nepasikartos. Įvykio metu be jos ir N. K. laiptinėje kitų asmenų nebuvo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. B. nurodė, kad 2019 m. balandžio 5 d. apie 19.45 val. leidosi laiptais žemyn. Laiptinės (duomenys neskelbtini), prie patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) susitiko N. K.. Jis ėjo iš lauko į laiptinę. Ji norėjo su juo prasilenkti, tačiau N. K. jos nepraleido ir nepaliko vietos praeiti. Būdamas prieš ją N. K. abiejų rankų delnais stipriai pastūmė ją į krūtinę. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą ir atsitrenkė nugara į laiptinės sieną. Po šių veiksmų N. K. pasakė: „na ir kas, ką man padarysi“. Dėl patirto sumušimo juto labai stiprų fizinį skausmą. Į medikus dėl šio įvykio nesikreipė. Į valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė ir nesikreips. Prašė dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti atsakomybėn N. K. (t.2, b.l. 35).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog į apžiūros objektą, adresu (duomenys neskelbtini) - kiemą patenkama pro medinius vartus. Einant tiesiai, dešinėje pusėje yra laiptinė. Į laiptinę patenkama pro stiklines įėjimo duris. Laiptinėje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 2 bl. l.25).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. balandžio 9 d. 12.20 val. telefonu paskambinusi S. B. pranešė, kad 2019 m. balandžio 5 d. 19.45 val. namo laiptinėje sutiko N. K., kuris jos nepraleido ir stipriai ją pastūmė į sieną. Jaučiasi nesaugiai ir prašo imtis atitinkamų veiksmų (t.2 b.l. 21).

Kaltinamasis N. K. kaltės nepripažino. Nors nukentėjusioji S. B. ir teigė, kad 2019 m. balandžio 5 d. apie 19.45 namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaltinamasis N. K. tyčią ją pastūmė ir atsitrenkusi savo kūnu į laiptinės sieną juto fizinį skausmą, tačiau byloje nėra kitų objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti šiuos S. B. parodymus. Tyrimo eigoje nebuvo nustatyta liudytojų, galėjusių matyti šį įvykį. Kaip pripažino pati S. B., dėl patirto fizinio skausmo į gydymo įstaigas ji nesikreipė. Pažymėtina ir tai, kad apie galimai įvykdytus kaltinamojo N. K. nusikalstamus veiksmus, jos pastūmimą į namo laiptinės sieną su pranešimu į BPC centrą telefonu ji kreipėsi tik 2019 m. balandžio 9 d.

2019 m. balandžio 11 d. įvykdytas S. B. fizinio skausmo sukėlimas.

N. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. balandžio 11 d. apie 11.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tyčia rankomis įsirėmė S. B. į krūtinę ir ne mažiau kaip šešis kartus pastūmė ją į nugarą. S. B. atsisukus, rankomis pastūmė ją į krūtinę ir ji atsitrenkė į sieną. Šiais veiksmais N. K. sukėlė S. B. fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis N. K. kaltės nepripažino. Nurodė, kad tą dieną jis buvo namo laiptinėje ir plovė laiptinės grindinį nuo savo buto durų iki laiptinės lauko durų. Plovimo metu buvo prirėmęs laiptinės duris kojų valymui skirtu kilimėliu. Tuo metu į kiemą atėjo S. B. ir priėjusi prie laiptinės durų bei matydama, kad jis plauna šluoste grindis, sąmoningai ir piktybiškai pradėjo traukti kojų durų kilimėlį iš tarpdurio. Tai pamatęs, paprašė S. netrukdyti jam atlikti plovimo darbus ir jai parodė drėgną šluostę. Ji nieko neatsakė ir įėjusi į namo laiptinę nuėjo į savo butą. Jis liko tęsti grindų plovimo proceso. S. B. šluoste negrasino, ant S. B. ar jos turėtų daiktų vandens iš šluostės negręžė ir S. B. ją įžeidžiančių žodžių ar frazių nesakė. Tuo šis įvykis ir pasibaigė. Fizinio kontakto su S. B. neturėjo ir kitų asmenų ar namo gyventojų kieme ar laiptinėje nematė.

Apklausta teisme nukentėjusioji S. B. nurodė, kad 2019 m. balandžio 11 d. apie 11.30 val., ji ėjo į namus. Eidama link namo laiptinės pamatė, kaip N. K. vandeniu laisto grindinį. Jai praeinat laiptinės duris, prie jos prišoko N. K., kuris kažką sušuko ir tyčia ant jos išgręžė rankoje laikytą šlapią skudurą. Vanduo pateko ant jos šaliko, batų, rankoje laikyto kompiuterio. Iš pradžių nuo netikėtumo ji sustingo. Atsigavusi norėjo eiti toliau, tačiau N. K. ją stipriai pastūmė. Jai įėjus į laiptinę ir kopiant laiptais N. K. ėjo jai iš paskos ir ne mažiau kaip 6 kartus ją pastūmė. Nuo N. K. stūmimų ji atsitrenkdavo į laiptinės sienas ir patirdavo fizinį skausmą. Patekusi į savo butą užsirakino. Daugiau niekas iš pašalinių asmenų šio įvykio nematė. Jie buvo tik dviese. Dėl patirto fizinio skausmo į medikus nesikreipė. Tą pačią dieną buvo dar vienas įvykis ir dėl jo atvykusiems pareigūnams ji pranešė apie N. K. jos atžvilgiu įvykdytus veiksmus. Po šio įvykio ji klausė namo kaimyno E. M., ar apsaugos kameros ką nors užfiksavo. Ji žiūrėjo įrašus, tačiau buvo užfiksuotas jos sugrįžimas į namus ir prie laiptinės stovintis N. K.. Prie namo įrengti pastoliai užstojo laiptinės duris ir nesimatė, kaip N. K. ant jos gręžė grindų šluostę.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. B. nurodė, kad 2019 m. balandžio 11 d. apie 11.30 val. ėjo link namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės. Eidama pastebėjo atviras abejas laiptinės duris, o jų tarpduryje N. K., kuris vandeniu laistė grindinį. Dėl neaiškių priežasčių N. K. prie jos prišoko ir jai būnant prie laiptinės durų, rankoje laikydamas grindų skudurą, pradėjo garsiai šaukti ir išgręžė šlapią grindų skudurą ant jos šaliko, jos batų ir rankoje laikyto kompiuterio. Tai padaręs, N. K. savo rankų delnais vieną kartą stipriai ją pastūmė į krūtinę ir ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Ji labai išsigando ir bijodama, kad N. K. jos daugiau nesužalotų, nusprendė jam nesipriešinti ir eiti namo. Jai einant N. K. ėjo jai iš paskos šaukdamas: „ką tu man padarysi, durnė tu, eik gydytis“ ir ne mažiau šešis kartus pastūmė ją į nugarą, o jai atsisukus stumdė ir iš priekio į jos krūtinę. Dėl stiprių smūgių ji atsitrenkdavo į laiptinės sieną. Taip N. K. elgėsi, kol ji lipo laiptais iki (duomenys neskelbtini) aukšto. Dėl patirto sumušimo juto labai stiprų fizinį skausmą. Į medikus dėl šio įvykio nesikreipė, nes buvo šoke. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė ir nesikreips. Prašė dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn N. K. (t. 2, b.l. 72).

Kaltinamasis N. K. kaltės nepripažino. Nors nukentėjusioji S. B. ir teigė, kad 2019 m. balandžio 11 d. apie 11.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaltinamasis N. K. jos atžvilgiu tyčia naudojo fizinį smurtą, todėl ji patyrė fizinį skausmą, tačiau byloje nėra kitų objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti S. B. parodymus. Tyrimo eigoje nebuvo nustatyta liudytojų, galėjusių matyti šį įvykį. Kaip pripažino pati S. B., dėl patirto fizinio skausmo į gydymo įstaigas ji nesikreipė. Šioje byloje N. K. kaltinimas dėl 2019 m. balandžio 11 d. apie 11.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčinio fizinio skausmo sukėlimo S. B. buvo įrodinėjamas vieninteliu įrodymu - pačios nukentėjusiosios parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, kurie nors iš dalies patvirtintų nukentėjusiosios parodymus ir leistų paneigti kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusiosios nestūmė. Esant tokiai situacijai byloje nėra galimybės priimti teisingą, objektyvų nuosprendį ir pripažinti, kad N. K. kaltė dėl kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta. Pripažinus N. K. kaltu dėl tyčinio fizinio skausmo sukėlimo S. B., toks nuosprendis negalėtų būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes būtų pažeisti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskirtis, tikslai ir principai. Pagal teismų praktiką tada, kai nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad nusikalstama veika, apie kurią buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą, nebuvo padaryta arba padaryta veika neatitinka baudžiamojo įstatymo numatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, priimamas išteisinamasis nuosprendis remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-455/2014, 2K-289-693/2017). Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, jog N. K. turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių.

2019 m. balandžio 11 d. fizinio skausmo sukėlimas E. M.

Apklaustas teisme kaltinamasis N. K. kaltės nepripažino. Nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu vandeniu laistė gėles ir vaikščiojo iš savo buto į kiemą. Vienu metu, eidamas su tuščiu vandens bakeliu į butą, pastebėjo, kaip E. M. išėjo iš buto į laiptinę. Eidamas E. M. žaidė rankoje laikytu telefonu ir užkliuvęs kojomis už (duomenys neskelbtini) aukšte esančių laiptelių nugriuvo ant laiptų aikštelės grindinio prie (duomenys neskelbtini) buto durų. Į E. M. nukritimą jis nekreipė dėmesio ir toliau tęsė gėlių laistymą. Išėjęs į laiptinę su vandens tara pamatė laiptinėje stovinčias S. B. ir R. M.. Šios moterys rankose laikė telefonus. Įtaręs, kad organizuojamas dar vienas melagingo įvykio falsifikavimas, jis pasiėmė savo telefoną ir padarė trumpą vaizdo įrašą namo laiptinėje. Jis paklausė, ar kam nors reikalinga greitoji medicinos pagalba, tačiau į tai niekas nieko neatsakė. Pamena, kad į jo tokį klausimą E. M. sakė, kad išvežti reikia jį (N. K.). Jokių sužalojimų ant E. M. ar kitų asmenų, kurie buvo tuo metu namo laiptinėje, jis nematė. E. M. laiptinėje vaikščiojo be kitų asmenų pagalbos. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus N. K. nurodė, kad E. M. rankomis nesudavė, o šiam nukritus jo nespardė. Jis praėjo pro gulintį E. M., tačiau prie jo nesilietė. Kai E. M. laiptinėje nugriuvo, be jo (N. K.) ir nugriuvusio E. M. daugiau asmenų nebuvo. Jis netrukdė E. M. patekti į savo butą. Namo laiptinėje R. M. pasirodė tada, kai jos sutuoktinis E. M. atsistojo nuo laiptų aikštelės grindų. Kiek pamena, po kurio laiko į įvykio vietą atvyko greitosios pagalbos automobilis, policija ir K. M. su savo draugu. Ikiteisminio tyrimo metu N. K. savo pozicijos dėl teikiamo įtarimo nepareiškė.

Apklaustas teisme nukentėjusysis E. M. prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad 2019 m. balandžio 11 d. apie 11.45 val. išeidamas iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo N. K., kuris be jokios priežasties sudavė jam rankomis stiprų smūgį į dešinį šoną, dėl ko jis parkrito ant žemės ir susimušė galvą. Tada N. K. prišoko prie jo gulinčio ir kojomis ne mažiau dviejų kartų jam spyrė į pilvo sritį. Nuo šių smūgių jam buvo sutrikusi koordinacija. Kai N. jį pargriovė, iš jų buto laiptais leidosi jo žmona R. M., kuri matė, kaip N. K. spyrė jam į pilvo sritį. Žmona pradėjo garsiai šaukti ir kviesti pagalbą. Po kelių akimirkų į laiptinę atėjo namo kaimynė S. B.. Tuo metu N. K. išsitraukė telefoną ir pradėjo visus juos filmuoti. Jis iškvietė policiją ir kartu su žmona lipo laiptais link savo buto. Atidarius buto duris ir jam pirmam užėjus į vidų, o žmonai bandant uždaryti duris, N. K. sugriebė durų rankeną ir neleido uždaryti durų. N. K. galimai norėjo įsiveržti į jų butą, tačiau žmonai pavyko uždaryti duris. Atvyko policija kartu su medikais, kurie jį nuvežė į ligoninę apžiūrai. Dėl patirto sumušimo juto labai stiprų fizinį skausmą. Į valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė ir nesikreips, kadangi vizualiai ant jo kūno sumušimų nesimatė. Prašė dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn N. K. (t.2 b.l. 112-113). Nukentėjusysis E. M. teisme nurodė, kad pagarsinti jo parodymai teisingi ir teismas gali jais vadovautis. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus E. M. paaiškino, kad rakindamas buto duris pamatė, kaip N. įėjo į laiptinės vidų. Jam kilo nuojauta, kad N. jam kažką padarys. Prie jo priėjęs N. nieko nesakydamas stipriai jam trenkė (pastūmė) ir jis nukrito ant grindų. Juto stiprų fizinį skausmą. Po to N. kelis kartus jam įspyrė. Krisdamas galva trenkėsi į grindis. N. K. veiksmus matė jo (E. M.) žmona, kuri tuo metu laiptais leidosi žemyn. Ji pradėjo šaukti ir N. atsitraukė. Atbėgo ir kaimynė S. B.. Jo žmona tuo metu kartu su juo ėjo į darbą, tik išeidama iš buto atsiliko. N. K. jam iškvietė greitąją pagalbą ir sekė jam iš paskos iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) aukštą. N. filmavo ir mėgino įsiveržti į jo butą, bet jam nepavyko.

2019 m. balandžio 24 d. pareiškime policijai E. M. nurodė, kad 2019 m. balandžio 11 d. jam būnant namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, N. K. tyčia ranka sudavė stiprų smūgį jam į šoną. Nuo gauto smūgio jis nukrito ant laiptų aikštelės grindų. Jam gulint, N. K. prie jo prisiartino ir koja kelis kartus spyrė jam į pilvą. Nuo patirtų smūgių juto fizinį skausmą (t.2 b.l. 93).

Apklausta teisme liudytoja S. B. nurodė, kad išgirdusi riksmą išėjo į namo laiptinę. Tai buvo 2019 m. balandžio 11 d. apie 11.45 val. Išėjus iš savo buto pamatė, kaip laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte stovėjo R. M., E. M. ir N. K.. E. ir R. M. kylant laiptais į savo butą, jiems iš paskos ėjo N. K. ir juos telefonu filmavo. Kaip buvo suduoti smūgiai E. M., ji nematė. Jai asmeniškai E. M. kokiais nors sužalojimais nesiskundė. Savo telefonu ji nufilmavo, kaip N. K. veržėsi į E. M. butą per duris ir neleido E. ir R. patekti į savo butą.

Apklausta teisme liudytoja R. P. – M. nurodė, kad E. M. jos sutuoktinis. Nagrinėjamo įvykio metu ji su vyru išėjo iš (duomenys neskelbtini) aukšte esančio jų buto ir leidosi laiptais žemyn į (duomenys neskelbtini) aukšte name įrengtą jų ofisą. Jos vyras ėjo pirmas. Jai leidžiantis laiptais jos vyras jau rakino ofiso duris. Tuo metu ji pastebėjo, kaip į namo laiptinę įėjo N. K., kuris stipriai įsibėgėjęs pastūmė jos vyrą ir šis nukrito ant grindų. N. K. pradėjo kojomis spardyti gulintį jos vyrą. Tai pamačiusi ji pradėjo klykti ir į namo laiptinę iš savo buto išėjo kaimynė S. B.. Ji padėjo savo vyrui atsikelti. Jos vyras skundėsi, kad susitrenkė galvą, jam skaudėjo šoną. Paėmusi vyrą už parankės, jie laiptais kilo į viršų į savo butą, kad lauktų policijos pas save bute. Kol jie lipo laiptais, N. K. ėjo jiems iš paskos, juos sekė ir neleido uždaryti buto durų.

2019 m. balandžio 11 d. pareiškime policijai R. P. – M. nurodė, kad jos sutuoktinis E. M. susiruošė į darbą ir išėjo iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Vyrui išėjus į laiptų aikštelę prie jo priėjo to paties namo gyventojas N. K. ir jos vyrą pastūmė. E. M. nukrito ant laiptų aikštelėje ir galva trenkėsi į grindis. Priėjęs prie gulinčio E. M. N. K. jam kelis kartus spyrė. Tai pamačiusi ji pradėjo klykti. Išgirdusi triukšmą į namo laiptinę iš savo buto išėjo namo gyventoja S. B.. Buvo iškviesta policija. Jos belaukiant N. K. trukdė jai ir jos sutuoktiniui patekti į butą, laikė už durų rankenos ir trukdė uždaryti duris (t.2 b.l. 89).

2019 m. balandžio 11 d. policijos pareigūnės L. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 11.40 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėją namo laiptinėje užpuolė namo kaimynas N. K.. Atvykus (duomenys neskelbtini), į juos kreipėsi E. M., kuris teigė, kad jam rakinant buto duris jį pastūmė N. K., ko pasėkoje jis atsitrenkė į sieną ir paslydęs nugriuvo. Įvykį matė jo sutuoktinė R. P.- M.. Iškviesta GMP apžiūrėjo E. M.. Fizinių traumų jam nenustatė, tačiau išsivežė E. M. į gydymo įstaigą apžiūrai ( t.2 b.l. 95).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. balandžio 11 d. 22.30 val. gautas (duomenys neskelbtini) slaugytojos pranešimas, kad 12.33 val. į minėtą gydymo įstaigą buvo pristatytas E. M., kuriam diagnozuotas galvos sumušimas. Pastarasis paaiškino, kad laiptinėje jį sumušė kaimynas N. K.. Po apžiūros pacientas paleistas (t.2 b.l. 86).

Byloje yra VšI (duomenys neskelbtini) ligoninės 2019 m. balandžio 11 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas. Šiame dokumente užfiksuota, kad pacientas E. M. skundžiasi galvos skausmu ir pykinimu. Paaiškino, kad prieš 5 valandas namų laiptinėje pastūmė kaimynas. Jis krito ir galva atsitrenkė į grindis. Patirtą skausmą įvertino 6 balais. Apžiūros metu nustatytas pakaušio srities dešinės pusės paraudimas. Į gydymo įstaigą pristatytas greitosios pagalbos automobiliu. Patirtos traumos aplinkybės – smurtas. Girtumo požymių nėra. Pranešta policijai ir išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (t.2 b.l. 120).

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo E. M. gydymo išlaidų pateikė 116,21 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t. 2 b.l.103-107).

Apklausta teisme liudytoja S. B. prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus jos parodymus. Šioje apklausoje liudytoja nurodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. apie 22.00 val. buvo namuose. Išgirdusi riksmus išbėgo į savo buto balkoną pasižiūrėti, kas vyksta. Per laiptinės langus pamatė, kaip N. K. bėga link buto Nr. (duomenys neskelbtini), ten gyvenančiam M. P. suduoda kumščiu per veidą ir įsiveržia į M. butą. N. motina V. K. sekė sūnui iš paskos. Tada ji išėjo į namo laiptinę ir pamatė stovinčius N. K., jo motiną V. K., jo tėvą G. K., M. P. ir E. M.. N. K. isteriškai ant visų šaukė, o V. ir G. K. užgauliojo E. M. ir M. P.. Ją taip pat išvadino necenzūriniais žodžiais. E. M. norėjo eiti į (duomenys neskelbtini) aukštą, tačiau jo nepraleido G. K.. Galų gale E. pavyko nusileisti iki (duomenys neskelbtini) aukšto, tačiau iš karto ant jo užšoko N. K., kuris prie Nr. (duomenys neskelbtini) buto visu savo kūnu trenkė į sieną E. M., kuris atsitrenkė galva ir nugara. N. K. dar smūgiavo E. M. ir per grublėtą laiptinės sieną braukė jį prispaudęs. Tada G. užgriuvo ant sūnaus N. ir laikinai jį sulaikė. V. K. šaukė ant E. M., kad jis „svolačius“ ir kurstė sūnų N. toliau smurtauti, sakydama: „davai, davai“. Atsikėlęs E. M. pradėjo lipti laiptais į viršų, tačiau jį vėl sustabdė N. ir G. K.. Jie rankomis laikė E. M. kojas ir už jų truktelėjo. Negalėdamas išstovėti E. M. krito ant laiptų ir ant laiptų sėdinčios V. K. kojų. Tada N. K. laikydamas E. M. už kojų vilko per laiptus ir E. nugara ir galva daužėsi į laiptus. G. K. liepė N. paleisti E.. Paleistas E. M. nubėgo į Nr. (duomenys neskelbtini) butą. Ten ji E. nufotografavo. Jo pakaušis buvo kruvinas. Nosis raudona, bėgo kraujas, nugara subraižyta. M. P. iškvietė greitąją pagalbą. Apžiūrėję medikai E. M. išsivežė. Po valandos, apie 23.00 val. ji buvo savo balkone ir matė, kaip greitosios pagalbos medikai su neštuvais išnešė N. K.. Ji labai nustebo, nes prieš tai matė jį sveiką vaikščiojantį po kiemą. Nesibaigiantys N. K. smurtavimai prieš visus kaimynus tęsiasi jau du metus (t.2 b.l. 192). Atsakydama į teismo proceso dalyvių klausimus liudytoja S. B. nurodė, kad teismo pagarsinti jos parodymai yra teisingi. N. K. smurtinius veiksmus prieš M. P. jį matė iš savo balkono per laiptinės langus. Jie yra dideli ir matosi visa laiptinė. Kiek tiksliai N. K. sudavė smūgių M. P., ji negali pasakyti. Kas vyko M. P. bute, ji nematė. Po įvykio policijos įstaigai ji pateikė mobiliuoju telefonu užfiksuotus du vaizdo įrašus policijoje bei nuotraukas. N. K. atžvilgiu E. M. smurto nenaudojo ir jo nestūmė.

Apklaustas teisme liudytoju kaltinamojo N. K. tėvas G. K. nurodė, kad 2019 m. balandžio 12 d., apie 22.00 val. su sūnumi N. K. sugrįžo į namus ir laiptinėje sutiko V. K.. Ji buvo susinervinusi ir jiems pasakė, kad prieš keliolika minučių turėjo negražų pokalbį su kaimynu M. P., kuris įžeidinėjo ją ir visą jų šeimą. Išklausę V. K. jis su sūnumi užlipo į laiptinės (duomenys neskelbtini) aukštą ir ten sutiko M. P.. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu M. P. apspjovė N. K.. Pamatęs, kad tai peraugs į agresiją, jis atsistojo tarp savo sūnaus ir M. P. ir muštynės neįvyko. Tuo metu laiptinėje S. B. ar E. M. nebuvo. Jie pasirodė truputį vėliau. Jis, sūnus N. ir sutuoktinė V. nusileido laiptinės laiptais žemiau iki pakilimo iš (duomenys neskelbtini) aukšto. E. M., S. B. ir M. P. stovėjo (duomenys neskelbtini) laiptinėje. Jie toliau juos įžeidinėjo ir keikė. Matydamas, kad konfliktas gali peraugti į agresiją, jis atsistojo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto laiptų aikštelėje, kad kaimynai negalėtų veržtis link jo šeimos. Tuo metu M. P. spjovė į N. K., kuris paprašė mamos, kad ši iškviestų policiją, ką ji ir padarė. Konfliktui tęsiantis M. P. apspjovė V. K.. Po to E. M. „sugalvojo“ kad jam reikia nueiti į (duomenys neskelbtini) aukštą ir pasišalinti iš įvykio vietos. Jis neleido E. M. pasišalinti iš įvykio vietos ir atsistojęs savo kūnu užrėmė praėjimą. Tada E. M. įsibėgėjo ir visu savo kūnu jį trankė ir daužė. Taip jis gynė savo šeimą, tačiau jo jėgos išseko. Jis prašė E. M. nesiveržti, tačiau šis neklausė jo maldavimų ir jį nugalėjo. E. M. prasivežė, užšoko ant žemiau stovinčios V., išmušė iš jos rankų telefoną ir šis nukritęs sudužo. E. M. prasiveržęs pro V. iki N. ir visa savo jėga į jį daužėsi. N. bandė jį sulaikyti, tačiau E. M. nutrenkė N. į šoną ir pats nugriuvo prie jų buto durų. Atsikėlęs vėl lipo į (duomenys neskelbtini) aukštą. N. K. dar buvo ant žemės ir E. M. užlipo kojomis N. ant čiurnų ir stūmė visų kūnu. N. vėl nugriuvo ant laiptų. N. susirietė į kamuoliuką, o E. M. keliais užgriuvo N. ant krūtinės ir užspaudė jam krūtinę, kaklą. Tuo metu N. galva atsitrenkė į laiptus. Jis laukė kol sūnus pats išsivaduos, bet šis nereagavo. Po 2-3 sekundžių N. ėmė šaukti, kad jis dūsta ir negali kvėpuoti. V. pradėjo šaukti, kad gelbėti sūnų. Tada jis pripuolė prie E. M. ir jį atitraukė nuo N.. Jo sūnus buvo labai sužalotas. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad dėl N. sužalojimo, tai jis pats ir jo mama V. K. rašė pareiškimą, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Jis nežino ar atsakymas buvo apskųstas. Jis ir jo sūnus į M. P. butą nebuvo patekę. Fizinis kontaktas įvyko iš E. M. pusės. Tai smūgiavimas visu kūnu iš (duomenys neskelbtini) aukšto besiveržiant žemyn ant stovinčio N. ir paskui jau lipant laiptais ir E. M. ir užgriūnant visu kūnu ant N.. Jie kvietė greitąją pagalbą, bet kažkodėl E. M. įsėdo į jų iškviestą greitosios pagalbos automobilį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. K. parodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. vakare su sūnumi N. grįžo į namus, adresu: (duomenys neskelbtini). Jiems parėjus jo žmona V. pasiskundė, kad kaimynas M. P. ją įžeidinėja keiksmažodžiais, stumdė jų kilimėlį, judino jų turtą. Sūnus N. K. užlipo į (duomenys neskelbtini) aukštą aiškintis su M. P.. Išgirdo triukšmą. Jis užlipo, pamatė, kad N. stumdosi su M. P.. Jis atsistojo tarp jų ir išskyrė. Muštynių neįvyko. Tuo metu V. kvietė policiją telefonu. Laiptinėje pasirodė kaimynė S. ir E. M.. Kol atvyko policija, M. P. spjaudė ant žemiau stovinčių jo žmonos ir sūnaus. E. M. norėdamas išprovokuoti konfliktą stengėsi pro jį prasiveržti iki N.. Gal kokias 5 minutes jis bandė užtverti kelią, laikė užrėmęs praėjimą laikydamas E. M. kūną, kad šis neprasiveržtų prie N.. Tuo metu S. B. ir M. P. šūkavo, kad praleistų E. M., kuriam pavyko pro jį prasiveržti. E. M. bandė praeiti toliau pro N., sūnus neleido liepdamas jam laukti policijos. Tarp jų įvyko susistumdymas. Pradžioje pargriuvo E. M.. Kai šis norėjo sugrįžti prie savo buto, N. vėl bandė jį laikyti. E. M. pargriovė N. rankomis ant laiptų ir visu kūnu ir keliu užspaudė N. kaklą, kvėpavimo takus. N. pradėjo dusti, jis bandė E. M. atitraukti nuo N.. Jie susigrūmė, kad išlaisvintų N. (t.2 b.l. 196).

Apklausta teisme kaltinamojo N. K. mama liudytoja V. K. parodė, kad tą vakarą laistė gėlės ir jos buto ir lauko durys buvo atidarytos. Laiptinės laiptais nusileidęs M. P. prieš jos veidą uždarė duris ir iš karto pradėjo tyčiotis iš jos ir jos šeimos. Jis vadino ją „sterva, kiaune“, pasakė daug necenzūrinių žodžių, grasino susimokyti su visais namo gyventojais ir juos iškeldinti iš nuosavo buto. Didžiąją dalį jo grasinimų, įžeidinėjimų ir užgauliojimų ji fiksavo telefonu. Tuo metu į namus sugrįžo jos sutuoktinis G. ir sūnus N.. Jie klausė, kas čia vyksta. Ji pasakė, kad M. P. tyčiojasi iš jų šeimos. Tada N. ir G. užlipo į (duomenys neskelbtini) aukštą paklausti M. P., tačiau šis negalėjo atsakyti, kodėl taip daro, nes buvo neadekvatus. Tuo metu į laiptinę išėjo E. M. ir S. B.. N. ir G. leidosi laiptais žemyn. Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto įvyko „diskusija“. Jos metu M. P. spjovė N. į veidą. Dėl spjūvio ji iškvietė policijos pareigūnus. Tai padarius buvo antras spjūvis. Spjovė jai į veidą ir ji turi išsaugojusi šių seilių mėginį. E. M. išgirdęs, kad ji iškvietė policiją, pasidarė be galo agresyvus. Taip jis elgiasi visada, kai ji iškviečia pareigūnus. E. M. pradėjo veržtis pro ją ir G., juos stumdydamas kūnu ir trankydamas rankomis. Prasiveržęs link N., E. M. jį pastūmė ir užlipo jam ant kojos. Neišlaikęs pusiausvyros N. pargriuvo šalia jų buto durų. Tai pamatęs E. M. prisiglaudęs prie sienos nučiuožė ja žemyn. Siena yra grubaus ir aštraus tinko. Nučiuožęs šalia N. E. M. nusileido nugara žemyn. Atsistojęs E. M. lipo laiptais. Atsistojęs N. bandė jį filmuoti iš paskos. Tada E. M. rankomis stūmė N. ir šis nukritęs ant laiptų, ant nugaros, susižeidė nugarą. E. M. ant N. užlipo kojomis. N. trenkė galvą į laiptus, į grindinį ir matomai trumpai neteko sąmonės. Tuo metu E. M. pamatęs, kad N. tokioje padėtyje, užlipo ant jo kaklo ir keliais pradėjo jį smaugti. N. šaukė, kad dūsta, neturi kuo kvėpuoti, tai išgirdęs G. atitraukė E. M. nuo N.. Atitrauktas E. M. atsistojo ir greitu žingsniu pasišalino laiptais į viršų. Kartu su G. ji padėjo N. atsistoti. N. šlubavo, buvo smarkiai sužalotas. Parvedus jį į namus, koridoriuje N. atsigulė ant grindų ir raitėsi iš skausmo. Tokioje padėtyje jį rado atvykę pareigūnai. E. M. pirma kartą nugriuvo ir atsistojęs rankomis susiėmė už veido imituodamas, kad veidas sužalotas, nors akivaizdžių sužalojimų jo veide nebuvo. N. nebuvo sugriebęs E. M. už kojų ir netraukė jo žemyn. Bent ji šito nematė. Šito įvykio metu N. nei vienam įvykio dalyviui jokių įžeidinėjimų, fizinių, smurtinių veiksmų nenaudojo.

Kaltinamasis N. K. kaltės nepripažino. Tvirtino, kad jam su tėvu, liudytoju G. K. sugrįžus į namus, laiptinėje juos pasitiko V. K., kuri pasiskundė, kad M. P. įžeidinėjo ją ir kitus jos šeimos narius. Norėdamas išsiaiškinti, kodėl M. P. taip elgėsi, kartu su tėvu pakilo iki pastarojo buto. M. P. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, jo nemušė ir nestumdė. Priešingai, M. P. laiptinėje spjaudė ant jo paties bei jo mamos. Tuo metu laiptinėje buvęs E. M. išgirdęs, kad V. K. iškvietė policijos pareigūnus, labai „suaktyvėjo“ ir siekdamas pasišalinti iš įvykio vietos panaudodamas fizinę jėgą brovėsi pro jį bei jo tėvą G. K., juos stumdė, jį pargriovė ant laiptų ir ant jo buvo užgulęs visu savo kūnu. Dėl tokių E. M. veiksmų jis nukentėjo ir patyrė kūno sužalojimus, o E. M. tik apsimetė, kad buvo sužalotas. Prie nugriuvusio E. M. nesilietė, už jo kojų nebuvo sugriebęs ir laiptais jo netraukė žemyn. Kaltinamojo N. K. artimi šeimos nariai – jo tėvai G. ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme davė palankius sūnui parodymus, tvirtindami, kad iš jų sūnaus jokios agresijos M. P. bei E. M. atžvilgiu nebuvo, fizinio smurto N. prieš nieką nenaudojo, o priešingai, konflikto metu pats nukentėjo ir patyrė kojos traumą. Šiuos kaltinamojo ir jo šeimos narių parodymus paneigia nukentėjusiųjų M. P., E. M., liudytojos S. B. parodymai bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Minėti asmenys nuosekliai paaiškino, kad iš pradžių kaltinamasis N. K. fizinį smurtą panaudojo prieš namo kaimyną M. P., būdamas inspiruotas savo mamos V. K. teiginių, kad neva M. P. nepagarbiai atsiliepė apie ją pačią ir kitus jos šeimos narius. Atkreiptinas dėmesys, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo tėvas pripažino, kad išgirdęs laiptinėje triukšmą jis užlipo į (duomenys neskelbtini) aukštą ir pamatė, kad jo sūnus „stumdosi“ su M. P.. Apklaustas teisme liudytojas G. K. pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir tvirtino, kad siekdamas išvengti konflikto jis atsistojo tarp savo sūnaus ir M. P. ir muštynės neįvyko. N. ir G. K. tvirtino, kad jie nebuvo patekę į M. P. butą, tačiau jų parodymus paneigia E. M., M. P. bei S. B. parodymai, kad atbėgęs kaltinamojo tėvas G. K. ištempė savo sūnų iš M. P. buto, kuris tuo metu buvo nusiteikęs ypač agresyviai, sukurstytas savo mamos V. K.. Konfliktui persikėlus į laiptinę kaltinamasis ir jo šeimos nariai nusprendė, kad E. M. negali leistis laiptais žemyn ir patekti į name įrengtą savo ofisą, nes laiptinė yra „įvykio vieta“ ir jis privalo čia pasilikti. Į E. M. prašymus jį praleisti, jo nestumdyti buvo nereaguojama. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. M. buvo pastumtas į laiptinės sieną. Nuo smūgio jis atsitrenkė ir nukrito laiptų aikštelėje. E. M. pavykus atsikelti, kaltinamasis jį sugriebė už kojų, pargriovė ant laiptų ir tempė laiptais žemyn. Smurtinius kaltinamojo veiksmus matė ir telefonu užfiksavo S. B.. Apie tai savo parodymuose nurodė M. P. bei pats E. M.. Apie patirtą smurtą, jo priežastis jis nurodė pristatytas į gydymo įstaigą. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusiojo E. M. atstovas, advokatas V. Bulotas pateikė teismui papildomus įrodymus, mobiliuoju telefonu užfiksuotus 2019 m. balandžio 12 d. namo laiptinėje įvykusius įvykius. Pateikti įrašai buvo peržiūrėti teismo posėdyje. Įrašuose užfiksuota, kaip nukentėjusysis E. M., vilkėjęs baltais marškiniais prašo, kad jam būtų leidžiama praeiti ir prie jo niekas nesiliestų. Įraše girdėti isteriški kaltinamojo ir jo motinos V. K. šūkavimai, kad jis negali pasišalinti iš „įvykio vietos“. E. M. bandant leistis laiptais žemyn, laiptų aikštelėje jis yra stumiamas į laiptinės sieną ir pargriūva ant žemės. Atsikėlusiam ir bandančiam laiptais lipti žemyn E. M. visaip trukdoma. Mobiliuoju telefonu jam šviečiama į akis, jis pargriaunamas ant laiptų, laikomas už kojų ir tempiamas žemyn. Girdisi kaltinamojo tėvo G. K. balsas, liepiantis paleisti E. M.. Šių duomenų visumoje teismas daro išvadą, kad kaltinamasis N. K. tyčia panaudojęs fizinį smurtą M. P. atžvilgiu jam sukėlė fizinį skausmą bei tyčia nežymiai sutrikdė E. M. sveikatą. Nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus patvirtina specialisto išvada bei duomenys iš VšĮ (duomenys neskelbtini)ligoninės 2019 m. balandžio 12 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo. Užfiksuota, kad pristatytas į gydymo įstaigą pacientas E. M. skundėsi nugaros, galvos skausmais ir nubrozdinimu. Patirtą skausmą įvertino 4 balais. Apžiūros metu nustatytas galvos pakaušio srities nubrozdinimas, paviršinės žaizdelės. Sužalojimo pobūdis sumušimas. Tokiu būdu konstatuotina, kad N. K. tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų M. P. bei E. M. atžvilgiu ir įvykdė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

2019 m. balandžio 30 d. K. M. ir E. M. nežymus sveikatos sutrikdymas

Apklaustas teisme kaltinamasis N. K. kaltės nepripažino. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 dieną apie pietus atėjęs į namo laiptinę pastebėjo nesankcionuoto savavališko remonto pasekmes – gręžimo žymes, cemento dulkes. Paklausė darbininkų, ar tai susiję su namo stogo remonto procesu. Jam atsakė, kad ne jie tai daro. Supratęs, kad kažkas ne per seniausiai vykdė savavališkus darbus, nesuderinęs su visais butų savininkais, pradėjo fotografuoti padarytus pokyčius. Vienu momentu pamatė namo laiptinėje jam nepažįstamus žmones, kurie vaikščiojo kartu su E. M. ir pradėjo filmuoti jų veiksmus. Iš pradžių E. M. savo kūnu jam blokavo priėjimą prie darbuotojų bei jų darbo vietos bendrose patalpose. Pavykus prasibrauti jis pradėjo uždavinėti aktualius klausimus atvykusiems darbuotojams apie darbų eigą, jų įmones, darbo sutartis, projektus bei namo gyventojų ir savininkų informavimą. Darbininkai jam nieko neatsakė ir nepaaiškino, iš kokios įmonės jie atvyko, kokius darbus atlieka, kas juos samdė, kodėl apie jų veiklą nebuvo pranešta suinteresuotiems asmenims. Iš pradžių E. M. tik stovėjo ir klausėsi, paskui jam bekalbant su nepažįstamais asmenimis, pasitraukė į šoną, pradėjo kalbėti telefonu, kaip vėliau suprato su sutuoktine R. M.. Jis (N. K.) nori pabrėžti, kad dieną prieš įvykį buvo pastebėti E. M., K. M., S. B., (duomenys neskelbtini) buto gyventoja, bei R. M., organizuojantys susirinkimą priešais jo miegamojo langą, kurio metu buvo baksnojama į jį bei į jam priklausančias patalpas. To susirinkimo metu K. M. blokavo jo palangėje įrengtą vaizdo kamerą, mėgindamas taip jam sustabdyti įkalčių rinkimo procesą. Pakalbėjęs telefonu su R. M., E. M. pradėjo naudoti prieš jį fizinę jėgą. E. M. jį stūmė įsirėmęs į krūtinę abejomis rankomis, po to šonu ir užpakalio sritimi, ko pasekoje jis buvo ne vieną kartą įremtas ir perbrauktas per šiurkščią laiptinės sieną ir patyrė alkūnių, riešo sužalojimus. Po jo žalojimo E. M. pasitaręs su darbininkais nuėjo (duomenys neskelbtini) butą, priklausantį K. M.. Tuo metu jis iškvietė policijos pareigūnus dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir prieš jį įvykdyto smurto. Laukdamas pareigūnų įėjo į namo kiemą ir pravėrė kiemo vartus, kad galėtų patekti pareigūnai. Atidaręs vartus, pamatė gatvėje K. M., kuris įėjęs į kiemą priėjo prie vieno iš kieme buvusių asmenų ir jam skundėsi, kad jo sūnui E. M. tris kartus buvo padarytas galvos smegenų sutrenkimas. Šio pokalbio metu E. M. uždarė laiptinės duris ir stovėjo laiptinės viduje laikydamas durų rankeną. Tai pamatęs jis priėjo ir norėjo paklausti, kodėl blokuojamas įėjimas į laiptinę. Jam priėjus prie laiptinės durų, prie jo pribėgo ir visu kūnu į jį trenkėsi K. M.. Pastarasis jį nustūmė nuo durų, pagriebė durų rankeną iš lauko pusės ir abu kartu su E. M. iš vidaus ir išorės blokavo laiptinės duris. Jie stūmė nuo durų, neleido jam patekti į bendras patalpas. E. M. žvilgsniu susižvalgė su kieme buvusiu pagalbiniu darbuotoju, kuris dėvėjo baltą maikutę trumpomis rankomis, bei pro laiptinės durų stiklą baksnojo ir mėgino koduotais ženklais perteikti informaciją K. M. apie tolimesnius veiksmus. K. M. paleidus durų rankeną, E. M. truputį pravėrė duris, todėl jis sugebėjo prasprūsti pro jų šoną. Jam patekus į namo laiptinę E. M. pastūmė jį į krūtinę, ko pasekoje jis nugriuvo laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte. Po šio žalojančio veiksmo E. M. ir K. M. pradėjo ant jo gulinčio lipti, spardyti įvairias jo kūno vietas. Vengdamas fizinio smurto jis buvo priverstas verstis nuo vieno šono ant kito. Jam vartantis nutrūko jo vykdomas filmavimas telefonu. Kai jis vartėsi, E. M. pravėrė (duomenys neskelbtini) buto duris, trenkė jam į šoną ir nuo jo nulipęs stovėjo (duomenys neskelbtini) buto tarpduryje. Kai E. M. ir K. M. nuo jo nulipo, tuo momentu jo kairė koja buvo tarp pravertų durų kampo ir durų staktos. Tai pamatęs E. M. apie 4 sykius visa jėga, užsimojęs lenkė duris į jo koją, ko pasekoje jis patyrė blauzdos sužalojimą. E. M. tai darė apie 4 kartus. Durys šiek tiek atšokdavo ir vėl trenkdavo į toje pačioje vietoje buvusią jo kojos blauzdą. E. M. nustojo tai daryti pamatęs, kad jis įjungė savo telefoną ir mėgino tęsti įkalčių rinkimą apie prieš jį panaudotą fizinį smurtą. Tačiau kaip buvo suplanuota iš anksčiau, į laiptinę įėjo vyras baltais marškinėliais - E. M. pagalbinis darbuotojas, kuris spyrė jam į ranką, kurioje buvo telefonas. Telefonas išsprūdo jam iš rankos ir padaręs ore keletą rotacijų nukrito šalia buvusio durų kilimėlio. Tuo momentu, jis sutelkė likusias jėgas, priėjo prie telefono norėdamas kuo greičiau jį paimti ir matė, kaip užsidarė (duomenys neskelbtini) buto durys, o baltais marškinėliais dėvintis darbininkas apsisukęs greitai išėjo į kiemą. Kai jis vėl į rankas paėmė telefoną, (duomenys neskelbtini) buto durys atsidarė ir iš buto išėjo E. M. ir K. M.. E. M. nieko nesakęs, stūmė jį rankomis ir pargriovė laiptinėje prie (duomenys neskelbtini)aukšto laiptelių. Jį pargriovęs E. M. užlipo ant jo krūtinės ir viena koja laikė jį prispaudęs visu svoriu. Tuo metu jis matė laiptinėje stovinčią S. B., girdėjo laiptinėje R. M. balsą ir matė jos pėdas. Gulėdamas ir būdamas E. M. prispaustas, matė kaip R. M. paduoda K. M. į rankas cheminį ginklą - pipirines dujas. Paėmęs cheminį ginklą K. M. patraukė batonėlį link jo veido ir taikydamas į jo akis pradėjo purkšti pipirines dujas. Tuo metu jis juto skausmą veido srityje, kakle, gleivinėje, negalėjo kvėpuoti, jam perštėjo akys. Supratęs, kad smurtas nesibaigs, buvo priverstas bėgti iš namo laiptinės. Purškimo momentu E. M. nuo jo atsitraukė, nes dujų kliuvo ir jam pačiam, todėl jis sugebėjo atsikelti nuo grindinio ir bėgti link laiptinės durų. Bėgdamas matė šalia stovintį E. M., kuris tiesė ranką link durų, mėgindamas toliau užblokuoti ir sukurti aplinką, kurioje jis ir kiti dalyviai galėtų smurtauti ir tęsti prieš jį smurtą, kuris galėjo baigtis jo mirtimi. Jis sugebėjo išbėgti į kiemą, o po to į gatvę, žinodamas, kad šalia yra kavinė, kur privalo būti sanitarinis mazgas. Įbėgęs į kavinę galėjo pasinaudoti vandeniu, muilu ir pašalinti ar sumažinti cheminio preparato veikimą prieš jo minkštuosius audinius. Būdamas kavinėje jos darbuotojų prašė iškviesti greitąją ir policiją, skundėsi, kad buvo užpultas ir sužalotas. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis nurodė, kad K. M. jis nedaužė, neturėjo jokio kontakto su durų rankena ir neprispaudė pirštų K. M. ir jokių veiksmų jo atžvilgiu neatliko. E. M. nespardė, o priešingai, jis pats buvo spardomas. Konfliktas įvyko, nes prieš jį buvo naudojamas iš anksto suplanuotas ir neišprovokuotas smurtas. E. M. tikslas buvo žaloti jį bei daryti žalą jo šeimai. Savo kojų iš tarpdurio jis neištraukė, nes jos buvo žalojamos. Pastebėtų darbininkų jis neužgauliojo, tik jiems uždavinėjo jam ir jo šeimai aktualius klausimus. Jis nebandė patekti į butą Nr. (duomenys neskelbtini), nes buvo pargriautas ir spardomas. Jis netrukdė E. ir K. M. patekti į jų butą. Tai patvirtina faktas, kad jie pateko į butą ir buvo jame užsidarę gal kokias 20 sekundžių. E. M. iš pradžių skambino R. M., tikriausiai iš anksto pranešdamas, kad ji ruoštų cheminį ginklą ir jį atneštų. E. M. taip pat kvietė baltais marškinėliais vilkintį darbininką, kad šis atsiradus galimybei įsiterptų ir prieš jį smurtautų. Jis filmavo įvykio dalyvius, kad galėtų pateikti medžiagą įgaliotoms institucijoms. Tai yra jo teisė ir pareiga. Labai bijo dėl savo gyvybės žinant, kad tokie asmenys egzistuoja Lietuvos Respublikoje. (duomenys neskelbtini) namo aukšte buvo trys jam nežinomi asmenys, kurie šiame teisme parodymų nepateikė. Po jo atžvilgiu įvykdyto smurto vienas išėjo į kiemą ir paskui į gatvę. Visi matė, kad jį mušė, tačiau niekas nieko nedarė.

Apklaustas teisme nukentėjusysis E. M. prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Šiuose parodymuose jis nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 d. apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje buvo įrenginėjama vaizdo stebėjimo sistema. Darbus vykdė UAB (duomenys neskelbtini). Pradėjus dirbti, iš buto išėjo namo kaimynas N. K., kuris pradėjo stumdyti ir kumščiuoti stebėjimo sistemą įrenginėjančius darbuotojus bei neleido tęsti darbų. Suprasdamas, kad nepavyks dirbti, jis iškvietė policiją ir išėjo į kiemą. N. atsekė iš paskos visus filmuodamas ir provokuodamas konfliktą. Tuo metu pasirodė K. M. ir prašė netrukdyti dirbti. Jis nutarė grįžti į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Uždarius laiptinės duris pamatė, kaip N. jį vejasi. Iš paskos bėgo K. M., kuris aplenkė N., užtvėrė N. kelią šaukdamas, kad daugiau neleis jo (E.) mušti, kaip jau buvo daug kartų anksčiau. N. pradėjo K. M. kumščiuoti ir stumdyti. N. įsiveržęs į namo laiptinę, stumdydamas ir trankydamas jį su K. juos aplenkė ir atsigulęs ant grindų šalia jų ofiso durų pradėjo dejuoti apsimesdamas, kad jam kažką padarė. Jis su K. M. atsidarę buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris įėjo į vidų ir mėgino užsidaryti duris. Bet N. gulėdamas ant grindų įkišo savo kojas į tarpdurį ir neleido uždaryti durų spardydamas jam kojas. Stipriai spyręs N. jam sužalojo dešinės kojos čiurną. Pašokęs nuo žemės N. pradėjo veržtis į butą juos daužydamas. Tuo metu jis pamatė laiptais besileidžiančią savo sutuoktinę R., kuri parodė, kad su savimi turi dujų balionėlį, įsigytą savigynai. Pastaraisiais mėnesiais, vykstant kitam teismo procesui N. K. agresijos proveržiai padažnėjo, todėl visiems kaimynams pasidarė labai neramu. Žinodami, kaip N. motina V. K. per muštynes savo namuose sutramdė vyrą G. ir sūnų N. K. papurkšdama jiems dujų, suprato, kad tai vienintelė priemonė apsiginti. Tada K. M. iš R. paėmė dujų balionėlį ir papurškė N. į veidą. Konfliktas akimirksniu baigėsi. Visi išbėgo į kiemą, o N. nubėgo į gatvę (t.3, b.l. 59). Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus E. M. nurodė, kad kaltinamojo veiksmus matė ir namo kaimynė S. B.. Kaltinamasis stumdė laiptinėje dirbusius darbininkus, jį patį bei jo tėvą. Jis ir kiti asmenys kaltinamojo atžvilgiu jokių veiksmų neatliko. Verždamasis į jų ofisą kaltinamasis durimis privėrė jo tėvui K. M. rankos pirštus.

Apklaustas teisme nukentėjusysis K. M. prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Šiuose parodymuose jis nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 d. apie 12.00 val. jam paskambino jo įmonės buhalterė ir pasakė, kad namuose adresu (duomenys neskelbtini), N. K. užpuolė įmonės darbuotojus, kurie įrenginėjo vaizdo kameras namo laiptinėje. Atėjęs į namus pamatė gatvėje stovinčius darbuotojus, N. K. su jo sūnumi E. M.. E. M. įėjo į laiptinės vidų ir uždarė duris, o N. K. pasiliko lauke. Atėjęs jis atsistojo prie įėjimo į laiptinę, o N. K. panaudodamas fizinę jėgą jį pastūmė. Vėliau jis įbėgo į laiptinę paskui N. K.. Įbėgęs į laiptinę N. K. pradėjo kojomis ir alkūnėmis daužyti jį per visą kūną, dėl ko pajuto fizinį skausmą. N. K. matydamas, kad jie atsitraukia, atsigulė ant grindų. Tuo tarpu jis su sūnumi atsidarė ofiso duris ir įėjo į vidų. N. K. pakišo savo kojas į tarpdurį, kad jie nesugebėtų uždaryti durų. Atsistojęs N. K. pradėjo traukti už durų rankenos, o jis durų rankeną laikė bandydamas uždaryti duris, tuo metu jam buvo prispausti kairės rankos du pirštai. Medicinos įstaigoje buvo konstatuoti pirštų lūžiai. Sūnaus žmona atnešė savigynai įsigytą dujų balionėlį ir jis norėdamas apsiginti, papurškė dujas į N. K., kuris išbėgo į lauką (t.3, b.l. 51). Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus K. M. nurodė, kad apsaugos vaizdo kamerų montavimo įmonės darbuotojus jis perspėjo, kad dirbant bus sudėtinga situacija, todėl darbus atliko pats įmonės direktorius su darbuotojais. Po incidento jie atsisakė dirbti. Sakė: „pas jus pavojinga“, todėl kameras toliau montavo jau kiti darbuotojai. Jam atvykus prie namo dirbę asmenys skundėsi, kad juos užpuolė. Iš pradžių jie irgi planavo rašyti pareiškimą, bet paskui atsisakė. Sakė, kad neturi tam laiko. N. jam sudavė į kūną. Smūgiavo rankomis. Įėjęs į laiptinę N. smūgiavo jam ir jo sūnui E., o po to inicijavo, kad jį sumušė. Jis labai gražiai atsigulė ir išsitraukęs aparatą save filmavo. Jie bėgo į ofisą ir norėjo pasislėpti. N. įkišo kojas į ofiso durų tarpdurį, neleido uždaryti durų, spardė kojomis ir sužeidė sūnui kojas.

Apklausta teisme liudytoja R. P. – M. prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ji nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 d. apie vidurdienį name, (duomenys neskelbtini) buvo įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros. Tuo metu ji buvo namuose. Jai paskambinęs vyras pasakė, kad į namo laiptinę išėjo N. K. ir užsipuolė kameras įrenginėjančius firmos darbuotojus ir jį patį. Vyras perspėjo, kad neitų žemyn, nes N. K. agresyvus, kad iškviesta policija. Ji buvo labai išsigandusi, nes N. K. jau daugelį kartų yra užpuolęs jos vyrą ir jį sumušęs. Be to, jis ne kartą yra užpuolęs namo kaimynus. Po kurio laiko ji išgirdo K. M. šaukiantį: „gelbėkit, padėkit”. Suradusi dujų balionėlį išėjo iš buto ir pasileido laiptais žemyn. Leisdamasi laiptais, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto, matė stovinčią kaimynę S. B. ir N. K., kuris įnirtingai mėgino įsiveržti į butą Nr. (duomenys neskelbtini) (M. ofisą). Per laiptų turėklus ji padavė dujų balionėlį uošviui - K. M. ir nubėgo atgal į namus. Jai žinoma, kad šio įvykio metu N. K. sužalojo jos vyrui dešinę koją, o jos uošviui K. M. šio įvykio metu buvo sulaužyti rankos pirštai. Kaip tai atsitiko, negali pasakyti, nes ten nedalyvavo (t.3 b.l. 67). Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad matė, kaip N. K. laikė už ofiso durų rankenos, traukė duris ir bandė įsiveržti į ofisą. Tuo metu K. M. laikė ofiso duris. K. M. buvo tarpduryje, nes durys buvo tampomos. Vienu metu ji išgirdo klyksmą. Tada K. M. paleido duris ir N. K. atšoko. K. M. išbėgus į laiptinę ji padavė jam dujų balionėlį. Kai laiptinėje N. K. artinosi prie K. M., šis ir papurškė N. K. dujas. Jos vyras E. M. buvo ofise ir į laiptinę nebuvo išėjęs.

Apklaustas teisme liudytojas J. R. nurodė, kad galimai teismo nagrinėjamo įvykio metu jo atstovaujama bendrovė įrenginėjo apsaugos kameras name, adresu (duomenys neskelbtini). Praėjus pakankamai daug laiko šio įvykio visų detalių jis neatsimena. Jiems dirbant „figūravo“ keistos elgsenos ir keistos išvaizdos žmogus, kuris elgėsi ganėtinai agresyviai. Šis asmuo gal buvo ko pavartojęs, nes jo žvilgsnis buvo keistas. Jis neatsimena, ar šis asmuo jam reiškė kokias nors pretenzijas. Kažkokių muštynių jis nematė. Jis su darbuotojais baigė darbus ir išėjo į lauką, o tas keistas asmuo tekinas pasileido į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę.

Apklausta kaltinamojo N. K. mama liudytoja V. K. parodė, kad tą dieną, apie pietus ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link savo namų. Šalia jų namo kiemo vartų yra kavinė. Šalia kavinės, ant laiptų pamatė sudaužytą, raudonu veidu, kaklu ir krūtine iki apatinio trikotažo išsirengusį N.. Jai kilo šokas. Įbėgusi į kavinę pamatė ant grindų sumestus N. drabužius ir rusiškai ant N. šaukiantį žmogų, kuris reikalavo pasišalinti iš kavinės ir netrukdyti lankytojams. Tuo metu į kavinę atėjo policininkai. Ji surinko N. rūbus ir jam atnešė apsirengti chalatą. N. buvo nudegintos akių gleivinės. Jis nieko nematė ir šlubavo, nes buvo sužalotos kojos. Ji padėjo N. pasiekti namus ir apsiprausti. Po to jie bandė duoti parodymus, bet nepavyko, nes N. jautė begalinį skausmą, deginimą. Kas prieš tai vyko namo laiptinėje, ji nematė. Tuo metu jos ten nebuvo. Tačiau sugrįžusi į namus ne kartą matė E. M., K. M., S. B., ir M. P.. Jokių sužalojimų jų kūne, veide ar bet kurioje kūno vietoje nebuvo. Jie neprašė greitosios pagalbos. Tai ne pirmas kartas, kai jos sūnus patyrė sužalojimus nuo E. M..

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa dėl E. M. ir K. M. gydymo pateikė 108,95 eurų civilinį ieškinį (t.3 b.l. 36).

Kaltinamasis N. K. kaltės nepripažino. Tvirtino, kad 2019 m. balandžio 30 d. sugrįžęs į namus ir pamatęs, kad name, kuriame jis gyvena, vyksta savavališki statybos darbai, nusprendė tai išsiaiškinti ir savo telefonu užfiksuoti šiuos darbus vykdančius asmenis. Jam tai trukdė padaryti, o vėliau į namo laiptinę jo neįleido E. ir K. M., kurie jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Šie asmenys jį stumdė, pargriovė ant žemės, buvo ant jo užlipę, spardė, durimis privėrė jo kojas, galiausiai jo atžvilgiu panaudojo cheminį ginklą, į akis papurškė pipirines dujas. Kaltinamasis tvirtino, kad 2019 m. balandžio 30 d. jo atžvilgiu įvykdytas užpuolimas buvo iš anksto suplanuotas išvakarėse, įvykus dalies namo gyventojų susibūrimui, kurį jis stebėjo per savo buto langą. Kaltinamasis tvirtino, kad jo susidorojimo metu K. ir E. M. naudojo tam tikrus kodinius ženklus. Prieš jį nukreiptuose smurtiniuose veiksmuose dalyvavo ir baltos spalvos maikutę vilkėjęs darbininkas.