- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-22
- Bylos Nr.
- 2-72-494/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00250-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. M. patikslintą ieškinį atsakovei V. M., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) kredito unijai dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu (b.l.1-3, t.1; 8-13, t.3) prašė pripažinti 24,20 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja daline V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe, šį sklypą padalinti ir J. M. priteisti ½ dalį 24,20 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovas J. M. ir atsakovė V. M. susipažino 1997 metų liepos mėnesio 13-14 dienomis ir nuo to laiko iki 2008 metų gyveno kartu kaip sugyventiniai, santuokos sudarę nebuvo. Po maždaug pusantro mėnesio draugystės atsakovė atsikėlė gyventi į ieškovui priklausantį sodo namą, (duomenys neskelbtini). Atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), o ieškovas – (duomenys neskelbtini). Po poros metų atsakovė buvo atleista iš darbo. Kadangi ieškovas buvo nusprendęs ūkininkauti, nutarė pirkti žemės sklypą, pasiskolinant pinigų iš UAB (duomenys neskelbtini). 2000-05-03 buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir atsakovės vardu buvo įsigytas 24,20 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovė šį žemės sklypą pirko kaip bendrą nuosavybę, tik formaliai jis buvo įregistruotas atsakovės vardu. Vėliau atsakovė pardavė jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini), o ieškovas pardavė jam priklausantį žemės sklypą ir sodo pastatą. Viso bendro gyvenimo metu bendru ūkiu ir žemės ūkio verslu iš esmės rūpinosi ieškovas. Ieškovo pastangomis ant nupirkto žemės sklypo buvo pastatytas laikinas pastatas – namas, buvo atvesta elektra, pastatyti kiti pastatai. Žemės sklypas buvo ieškovo nuolat dirbamas, o iš jo gaunamų pajamų ieškovas ir atsakovė pragyvendavo. 2007 metais ieškovas nutarė įsigyti Aubrakų veislės mėsinių telyčių, kurioms įsigyti buvo panaudota tiek ieškovo, tiek atsakovės skolintų pinigų. 2008-03-05 per kilusį angaro, kuriame buvo gyvuliai, gaisrą iš esmės sudegė visi galvijai, kiaulės, žemės ūkio technika, statybinės medžiagos, šieno sandėlis, buvo patirta 250 000 Lt nuostolių. Po to nutrūko ieškovo ir atsakovės santykiai. Taigi ieškovas ir atsakovė daugiau kaip 10 metų kaip sugyventiniai faktiškai gyveno sutuoktinių gyvenimą, bendrai tvarkė ūkį, įgijo 24,20 ha žemės sklypą, pastatė laikiną pastatą, įsigijo gyvulių, tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai. Ieškovo ir atsakovės gyvenimas kartu, bendro ūkio vedimas, bendro turto kūrimas bendromis lėšomis ir bendru darbu yra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus šalių susitarimą dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Todėl, kadangi žemės sklypas buvo įgytas šalims gyvenat bendrai, jis pripažintinas šalių bendrąja daline nuosavybe ir ½ dalis šio sklypo priteistina ieškovui. Kaip matyti iš 2010-12-07 Vilniaus rajono nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir 2011-04-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-626/2009, juose užfiksuoti atsakovės parodymai apie bendrą gyvenimą kartu su ieškovu, bendro turto kūrimo ir bendro ūkio vedimą, kurie patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo jungtinės veiklos teisiniai santykiai.
Teismo posėdžio metu, ieškovas J. M., palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad kartu su atsakove gyveno ir vedė ūkį nuo 1997 iki 2008 metų. Atsakovė turėjo butą, kurį paliko sūnui, o pati atsikraustė gyventi pas jį į sodą. Jis svajojo ūkininkauti. 2000 metais pamatė skelbimą, kad parduoda ūkį, tada jis susisiekė su pardavėju, susitarė dėl užstato, apžiūrėjo sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Susitarė dėl kainos – 28000 Lt, davė jam užstatą 1000 Lt. Pas pirkėją nuvažiavo, sumokėjo rankpinigius, pasirašė užstato sutartį. Po to paprašė pirkėjo, kad palauktų, nes reikėjo pasiskolinti pinigų. T. V. padėjo pasiskolinti pinigų ir pinigus 28000 Lt pasiskolino iš turto agentūros (duomenys neskelbtini), o atsakovė užstatė butą. Šioje sumoje nebuvo jo pinigų. Jie mokėjo procentus už paskolą. Iš pradžių pareiškimą jis rašė savo vardu, bet jam pasakė, kad jeigu užstatomas V. butas, tai ji turi rašyti savo vardu, tai jie su V. sutiko. Po to V. sūnų atleido iš darbo, jis nemokėjo mokesčių už butą, butas buvo apleistas, todėl jis (ieškovas) pasiūlė V. parduoti tą butą ir gyventi kartu. Kai pardavė butą, tai pilnai atsiskaitė už paskolą. Pripažįsta, kad paskolą atidavė V. iš savo lėšų. 2003-05-03 buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, pirkėjas buvo nurodyta atsakovė ir sklypas įregistruotas jos vardu. 2002 metais jis pardavė savo sodą už 88000 Lt, nebuvo kur gyventi, tai apsigyveno pas V. pusbrolį sode. Kai jis pardavė sodą ir įsigijo gyvulius jis 28000 Lt grąžino V., bet vėliau jie kažkur dingo. 2002 metais kai turėjo pinigų, tai įsigijo gyvulių, paukščių, turėjo 20 teliukų, 200 paukščių. Tais pačiais metais pradėjo statybas, pastatė namą, kad turėtų kur gyventi. 2008 metais įvyko gaisras ir viskas sudegė, nuostoliai sudarė apie 250000 Lt. Mano, kad su atsakovė vedė ūkį bendrai, tam sklype buvo sodinamos vyšnios, obelys, jis užveisė sodą, atvežė krūmų, sodino bulves, kopūstus, kartu vedė bendrą buhalteriją iki 2005 metų, kai jis atgavo žemę ir susitvarkė dokumentus. Savo žemės jis neturėjo, o tik tą kur buvo nupirkta.
Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti kaip pagrįstą ir įrodytą bei prašė iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė V. M. pateikė atsiliepimą (b.l. 56-61, t.1; 17-18, t.3), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinys neįrodytas. Nurodė, jog ieškovas teigdamas, kad žemės sklypo įsigijimo metu – 2000-05-03, šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, privalėjo įrodyti esminius jungtinės veiklos sutarties požymius – kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimą; įsipareigojimą, naudojant kooperuotus išteklius, bendrai veikti; bendrą dalyvių tikslą ir interesą – tam tikros veiklos plėtojimą ar tikslo siekimą. Tačiau ieškovas nei vieno iš šių požymių neįrodė. Ieškovas nepateikė įrodymų kokius savo išteklius – finansinius, intelektualinius ar darbinius jis neva kooperavo su atsakove tikslu įsigyti žemės sklypą, neįrodė kaip jie su atsakove neva įsipareigojo šiuos išteklius naudoti, kokia proporcija tarpusavyje paskirstė riziką arba susitarė dalinti gaunamą pelną iš ūkio veiklos, taip pat neaišku kokią gi veiklą nutarė kartu vykdyti. Ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas pirktas atsakovės vardu. Atsakovė pateikia 2000-04-25 skolos sutartį, 2000-08-15 skolos grąžinimo raštelį, jai nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, tikslu paneigti ieškovo teiginį, kad jis savo lėšomis pirko ginčo žemės sklypą. Ieškovas nurodė, kad jis buvo pasiskolinęs pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini), tačiau tai prasimanymas, nes nurodyta bendrovė dalyvavo kaip tarpininkė parduodant atsakovei priklausantį butą, Be to, ieškovas nepateikė jokio raštiško įrodymo, kad jis buvo gavęs paskolą iš nurodyto juridinio asmens. Faktą, kad ieškovas nedalyvavo ginčo žemės sklypo įsigijime, patvirtina ir tai, kad ieškovas nesugebėjo nurodyti nei kiek kainavo ginčo turtas, ar kokia dalimi jis neva prisidėjo prie sklypo įsigijimo. Neaišku, kokiais motyvais vedamas ieškovas investavęs pinigus į nekilnojamojo turto įsigijimą, registruoja jį ne savo, o atsakovės vardu. Atsakovė pradėjo ūkininkauti nuo 2000-10-10, t.y. kaip tik tuo metu, kai įsigijo ginčo žemės sklypą, jos ūkiui suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris figūruoja visuose dokumentuose, susijusiuose su jos ūkine veikla. tuo tarpu ieškovas ūkininko pažymėjimą gavo tik 2005-01-18, jo ūkiui suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini) , t.y. visai kitas nei atsakovei. Tai paneigia, kad ieškovas, nusprendęs ūkininkauti, įsigijo ginčo žemės sklypą, įregistruodamas jį atsakovės vardu. Pateikti išrašas iš turto arešto registro, ieškovo ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokolas, patvirtina, kad ieškovas turi atskirą su atsakove nesujungtą žemės sklypą, kuriame buvo įkūręs atskirą ekologinį ūkį. Atsakovė, atsižvelgdama į ieškovo pateiktus įrodymus dėl galvijų įsigijimo, pateikia savo laikytų galvijų sąrašą ir pažymėjimą dėl bandos numerio suteikimo, tikslu įrodyti, kad jos auginami galvijai buvo atskirti nuo ieškovo, dėl ko pastarasis neturi pagrindo teigti, kad jie bendrai augino mėsinius galvijus. Kad atsakovė ūkininkavo savo sklype viena bei savo finansinius išteklius tvarkė viena ir dalyvavo Europos sąjungos lėšomis remiamose programose, patvirtina atsakovės pateikti pasėlių deklaracijos, ekologinio ūkio sertifikatai, pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalai 2002 – 2009 metų. Ieškovas teigia, kad ginčo žemės sklype jo pastangomis buvo pastatytas laikinas pastatas – namas, kuriame jie gyveno kartu su atsakove. Ieškovo nurodytas laikinas pastatas buvo pastatytas atsakovės lėšomis ir jos pastangomis, tai patvirtina pateikiami 2013-12-02 leidimas kirsti mišką, PVM sąskaitos faktūros apie statybinių medžiagų įsigijimą. Teismui yra pateiktas 2011-12-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1349-494/2011, kurioje ieškovas būdamas atsakovu įrodinėjo, kad tarp šalių yra susiformavę jungtinės veikos (partnerystės) teisiniai santykiai, tačiau pirmosios instancijos teismas laikė, kad šios aplinkybės nėra įrodytos.
Teismo posėdžio metu, atsakovė, palaikydama atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą. Nurodė, jog susipažino su ieškovu 1997 metais, kartu pradėjo gyventi 2000 metais. 2000 metais ji pardavė savo butą ir nusipirko sklypą, sklypo ieškojo su vyresniuoju sūnumi, nes jis planavo išvažiuoti gyventi į kaimą. Kai tarėsi su sklypo pardavėju, tai sudarė tokią pirkimo sutartį, kad iki tam tikro laiko ji įsipareigoja nupirkti tą sklypą. Artėjo tas laikas, kai reikėjo nupirkti tą sklypą, o butas buvo neparduotas, tai atsirado ta agentūra (duomenys neskelbtini), kuri tarpininkavo dėl buto pardavimo. Jos butas agentūrai nebuvo įkeistas. Jai sklypo pirkimui pinigų – 8000 dolerių paskolino draugė V. M.. Kai buvo parduotas butas, ji draugei pinigus grąžino. Kadangi tuomet ji draugavo su J. M., jis labai norėjo ūkininkauti, tai jie susidėję pradėjo jos sklype įsikurti, jis sakė, kad neturės jokių pretenzijų jai dėl sklypo. Laikinas namas buvo pastatytas ant sklypo, jame gyveno jie atskirose namo pusėse, namas buvo padalintas. Neneigia, kad jos sklype dirbo ieškovas, bet ten jai padėjo dirbti ir kiti žmonės. 2005 metais jis atsikėlė savo žemę prie jos sklypo. Ieškovas jos neišlaikė, ji turėjo savo lėšas, savo verslą, turguje prekiavo grybais, uogomis, savo daržovėmis, gaudavo ūkiui subsidijas.
Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą.
Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) kredito unija atsiliepimu į ieškinį (b.l.66, t.2) nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas, vienok, paliko teismui spręsti ieškinio pagrįstumo klausimą. Apie teismo posėdį atstovui pranešta tinkamai, todėl, atstovui neatvykus, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.
Liudytojas E. J. parodė, kad atsakovė buvo jo 24,2 ha sklypo, (duomenys neskelbtini), pirkėja. Sutartis buvo sudaryta 2000-05-03 notarų biure, sklypas parduotas už 28400 Lt. Tuo metu ekvivalentas buvo vienas prie keturių. Notarų kabinete buvo jis, jo žmona, ieškovas ir atsakovė, kas jam pinigus mokėjo jis nežino, nes žiūrėjo pro langą, o kai atsisuko, tai pinigai buvo ant stalo. Ieškovas su atsakove buvo draugai. Derybas dėl sklypo pirkimo daugiau vedė J.. Užstatą 1000 dolerių jam mokėjo atsakovės sūnus. Sklypo pirkėja buvo atsakovė. Jis laukė nuo kovo mėnesio iki gegužės mėnesio kad būtų pinigai, nes atsakovė turėjo parduoti butą.
Liudytojas A. M. parodė, kad ieškovas yra jo brolis. Brolis gyveno kartu su atsakove brolio sode prie (duomenys neskelbtini) ežerų. Ieškovas ir atsakovė kartu pradėjo gyventi 1997 metais. Po to ieškovas pardavė sodo namą, sakė, kad nori ūkininkauti ir persikelė į (duomenys neskelbtini) rajoną, kaimo negali pasakyti, nupirko autobusą ir jį pastatė savo sklype bei jame gyveno brolis su atsakove. Jis broliui padėjo ten bulves sodinti. Ten gyvulių nebuvo, buvo tik daržai auginami. Jis nežino kiek brolis turi sklypų, broliui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, kur jis su atsakove gyveno. Nežino ar brolis su atsakove bendrai pirko turtą, nesigilino.
Liudytojas A. G. parodė, kad pažįsta ieškovą ir atsakovę, nes gyveno kaimynystėje soduose (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. Ieškovas ten pasistatė namą ir jame gyveno, laikė gyvulius. Nežino nuo kada ten kartu apsigyveno ieškovas ir atsakovė. Kai jie pardavė sodą, išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini).
Liudytojas P. Ž. parodė, kad jis yra ieškovo ir atsakovės kaimynas, kartu gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Ieškovas ir atsakovė ten gyveno kartu, jis jiems padėjo pastatyti namelį. Neprisimena kelintais metais jie ten gyveno, jis juos pažįsta gal jau 10 metų, gal ir daugiau, jis jiems padėdavo darbus dirbti. J. vedė ūkį, pirko gyvulius – 20 veršiukų, buvo dar dvi karvės. Ieškovas ir atsakovė bendrai ūkį vedė, atsakovė daržus tvarkydavo. Jis nežino kur ten J. žemė, o kur V. žemė, apie žemės sklypo įsigijimą irgi nieko nežino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kaip nustatyta byloje, 2000-04-25 Skolos sutartyje, sudarytoje tarp V. M. ir V. M. (b.l.65, t.1), nurodyta, jog V. M. skolina V. M. 8000 amerikos dolerių; V. M. perka 24,20 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypas parduodamas už 28400 Lt; V. M. įsipareigoja skolintus 8000 amerikos dolerius grąžinti pardavus butą, (duomenys neskelbtini), priklausantį nuosavybės teise. 2000-08-15 Skolos grąžinimo raštelyje (b.l.66, t.1) nurodyta, kad V. M. 2000-08-03 pardavė nuosavybės teise priklausantį butą už 45000 Lt ir grąžina V. M. 8000 amerikos dolerius, o V. M. gavo 8000 amerikos dolerius.
2000-05-03 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) -ojo notarų biuro notarės L. M. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), E. J. pardavė už 28400 Lt atsakovei V. M. 242000 kv. m žemės sklypą (žemės ūkio paskirties), (duomenys neskelbtini); žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje (5p.) nurodyta, kad pirkėjas 2000-05-03 gavo iš pirkėjos 28400 Lt prieš pasirašant šią sutartį (b.l. 62-63, t.1). 2000-05-03 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2000-05-16 24.2000 ha žemės sklypas (žemės ūkio paskirties), (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas VĮ „Registro centras“atsakovės nuosavybės teise (b.l.4-5, t.1).
2000-08-03 pirkimo pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) -ojo notarų biuro notarės L. M. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovė V. M. už 45000 Lt pardavė jai priklausantį nuosavybės teise 42,03 kv. m bendrojo naudingo ploto butą, (duomenys neskelbtini) (b.l.64, t.1).
Kaip matyti iš 2000-10-10 Ūkininko pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 67, t.1), atsakovės V. M., gyvenančios, (duomenys neskelbtini), vardu 2000-10-10 buvo įregistruotas ūkis; ieškovo J. M. vardu ūkis, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas 2005-01-18, ką patvirtina ieškovo vardu išduotas Ūkininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.69, t.1).
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Ginčo sklypo įsigijimo 2000-05-03 metu ieškovas ir atsakovė gyveno kartu kaip sugyventiniai, todėl kvalifikuojant tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius taikytinos 1964 metų CK normos. Šio kodekso 472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens. CK 472 1 str. nustatė, kad jungtinės veiklos sutartis steigiant ūkinę bendriją turi būti notariškai patvirtinta. To paties kodekso 474 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė.
Sprendžiant klausimą dėl jungtinės veiklos sutarties sampratos teismų praktikoje yra pažymėta, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai); sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 474 straipsnio l dalis, 121 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008). Aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, - reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
Ginčo žemės sklypas galėtų būti pripažintas kaip įgytas jungtinės veiklos pagrindu, jeigu atitiktų pirmiau paminėtas bendro turto sukūrimo sąlygas, t.y., jog prie ginčo žemės sklypo įsigijimo jungtinės veiklos sutarties dalyviai prisidėjo įnašais pinigais, kitu turtu, darbu. Ginčo tarp ieškovo ir atsakovės jog atsakovei perkant ginčo sklypą šalys gyveno kartu kaip sugyventiniai tarp šalių nekilo. Nagrinėjamu atveju ginčo sklypas 2000-05-03 įsigytas atsakovės vardu, už atsakovės lėšas, viešame registre sklypas įregistruotas irgi atsakovės vardu. Ieškovas neginčijo atsakovės pateiktos 2000-04-25 skolos sutarties, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš V. M. pinigines lėšas ginčo sklypo pirkimui. Ieškovo argumentai, kad jis prisidėjo prie atsakovės vardu perkamo žemės sklypo savo lėšomis, turėtomis jam pardavus sodo sklypą, niekuo nepagrįstos, nes ieškovas jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su sodo pastatų pardavė 2002-02-28 (b.l.8-10, t.1). Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad sklypo įsigijimo metu turėjo piniginių lėšų ir prisidėjo prie sklypo pirkimo. Jokių įrodymų apie tai, kad ginčo sklypo įsigijimo metu atsakovė buvo paėmusi paskolą iš UAB (duomenys neskelbtini), už kurią ir buvo perkamas sklypas, ieškovas nepateikė. Aplinkybės, jog ieškovas tarpininkavo ieškant žemės sklypo įsigijimui, ieškojo ir rado skelbimą apie sklypo pardavimą, bendravo su sklypo pardavėju, neįrodo, buvus 2000-05-03 ieškovo ir atsakovės susitarimą ginčo sklypą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Akivaizdu, jog šalims gyvenant kartu ir tarp šalių esant geriems santykiams, toks ieškovo elgesys laikytinas suprantamu. Atkreiptinas dėmesys, jog sklypo pardavėjas liudytojas E. J. parodė, kad užstatą jam mokėjo atsakovės sūnus, be to jis supratęs, kad sklypo pirkėja yra atsakovė, jog reikėjo palaukti, kol atsakovė parduos jai priklausantį butą. Tai, kad Vilniaus apygardos teismas nutartyje Nr. 2A-1127-603/2013, kuria buvo panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-13494/2011 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo ( b.l.157-162, t.2), konstatavo, jog šalys 2007 – 2008 metais šiame žemės sklype vykdė jungtinę veiklą, vedė bendrą ūkį, neįrodo ieškinio pagrįstumo nagrinėjamoje byloje. Ieškovo nurodyti argumentai, jog ginčo sklypo įsigijimo metu, atsakovė buvo ieškovo išlaikytinė niekuo nepagrįsti bei prieštarauja bylos medžiagai, kadangi, kaip matyti iš atsakovės pateikto socialinio draudimo pažymėjimo (b.l.19-22, t.3), atsakovė 2000-05-03 ginčo sklypo įsigijimo metu dirbo, gaudavo darbo užmokestį ir iš darbo buvo atleista 2001-01-18. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių įrodymų ir apie tai, kad iš karto po 2000-05-03 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovas ir atsakovė vedė bendrą ūkį jungtinės veiklos pagrindu. Kaip jau paminėta aukščiau, būtent atsakovės vardu 2000-10-10 buvo įregistruotas ūkis, esantis (duomenys neskelbtini), be to, kaip matyti iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 71-72, 78, 108-120, t.1) pirminiai duomenys apie atsakovės vedamą ūkį fiksuojami nuo 2002 metų pradžios. Liudytojų A. M., A. G. parodymai patvirtino, tik tai, kad ieškovas po jam priklausančio sodo pardavimo išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), liudytojas P. Ž. patvirtino, jog šalys vedė bendrą ūkį, bet nenurodė bendro ūkio vedimo laikotarpio. Vienok šie liudytojų parodymai nepatvirtina buvus tarp ieškovo ir atsakovės susitarimą įsigyti ginčo žemės sklypą bendrai.
Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 str. str.), ir iš ieškovo atsakovei priteistina atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos: 500 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 72,10 Lt kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, viso 572,10 Lt (b.l. 54-55, 61, 147, t.2; b.l.38, t.3) (CPK 79, 88, 93 str. str.). Kadangi ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir jis nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, iš ieškovo nepriteistina 100,16 Lt pašto išlaidų (CPK 96 str.), o išlaidos už ieškovui teikiamą antrinę teisinę pagalbą atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.
2012-03-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi (b.l.49, t.1) ieškovo J. M. prašymu ieškinio užtikrinimui pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė atsakovės V. M. atžvilgiu – įrašas viešame registre dėl atsakovės V. M. nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 149, 150 str. str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 572,10 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt du litus 10 ct.) bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, 2012-03-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinio užtikrinimui pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl atsakovės V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.