- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-1127-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00947-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui J. M. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 40 294,10 Lt skolos, 632,81 Lt palūkanų nuo laiku negrąžintos skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. balandžio 27 d. paskolino atsakovui 35 000,00 Lt gyvulių pirkimui. Nuo 2007 m. liepos mėnesio iki 2008 m. sausio mėnesio ieškovė iš savo asmeninių lėšų mokėjo už atsakovą kredito palūkanas, iš viso – 4 795,10 Lt. Taip pat ieškovė sumokėjo už atsakovą 499,00 Lt. Nors ieškovė su atsakovu rašytinės paskolos sutarties nėra sudariusi, tačiau rašytinis įrodymas – 2007 m. balandžio 27 d. Grigiškių kredito unijos mokėjimo nurodymas Nr. 202, patvirtina faktą, kad ieškovė perdavė atsakovui 35 000,00 Lt. Atsakovas įsipareigojo šią sumą grąžinti pagal ieškovės pareikalavimą, kurį ieškovė atsakovui pateikė 2010 m. rugsėjo 15 d., tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovė už atsakovą vykdė jo prievoles: Grigiškių kredito unijai mokėjo kredito palūkanas, apmokėjo UAB „Denmarkas“ 2007 m. liepos 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ieškovei regreso tvarka perėjo teisė reikalauti iš atsakovo grąžinti 5 294,10 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė klaidina teismą teigdama, kad tarp jos ir atsakovo buvo susiklostę paskolos santykiai. Ieškovė ir atsakovas nuo 1997 m. iki 2008 m. gyveno kartu ir kaip sugyventiniai kūrė bendrą ūkį, augino mėsinius galvijus ir siekė gauti iš to pelno. Į ūkio plėtimą atsakovas investavo daug asmeninių lėšų, ūkio būdu pastatė gyvenamąjį namą, atliko ūkio darbus. Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė jungtinės veiklos santykiai. Ieškovė nesąžiningai bando kompensuoti per gaisrą dėl sudegusių galvijų patirtus nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovei 37 375,10 Lt skolos, 596,58 Lt, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų, viso – 37 971,68Lt ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (37 971,68Lt Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo ieškovei 231,92 Lt žyminio mokesčio, 742,16 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 974,08 Lt; priteisė iš ieškovės atsakovui 144,60 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; paskirstė tarp šalių pašto išlaidas valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007 m. balandžio 27 d. tarp ieškovės ir Grigiškių kredito unijos buvo sudaryta paskolos sutartis Nr.07-00056 (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią Grigiškių kredito unija ieškovei suteikė 80 000,00 Lt paskolą, Sutartyje nurodyta: paskolos paskirtis - žemės ūkio verslui; paskolos grąžinimas užtikrinamas žeme. Tą pačią dieną, t.y., 2007 m. balandžio 27 d. tarp ieškovės ir Grigiškių kredito unijos buvo sudaryta įkeitimo sutartis Nr.07-00056-1, pagal kurią aukščiau nurodytos paskolos užtikrinimui įkeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys nesklebtini). Tą pačią dieną, t.y., 2007 m. balandžio 27 d. tarp atsakovo ir Grigiškių kredito unijos buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 07-00055 (toliau – Sutartis Nr. 2), pagal kurią Grigiškių kredito unija atsakovui suteikė 80 000,00 Lt paskolą, šioje paskolos sutartyje nurodyta: paskolos paskirtis - žemės ūkio verslui, prie paskolos sutarties pridėtas priedas Nr. 1 apie palūkanų mokėjimo terminus bei grafiką; 2007 m. balandžio 27 d. tarp atsakovo ir Grigiškių kredito unijos buvo sudaryta įkeitimo sutartis Nr. 07-00055-2, pagal kurią aukščiau nurodytos atsakovui suteiktos paskolos užtikrinimui įkeistas atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys nesklebtini). 2007 m. balandžio 20 d. Grigiškių kredito unijos patvirtinimuose Nr. 50 ir Nr. 51, nurodyta, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui bus suteikta tikslinė žemdirbio paskola sumoje 80 000,00 Lt, nurodytas paskolos tikslas – įsigyti galvijų bandą. 2007 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 202 ieškovė į atsakovo sąskaitą pervedė 35 000,00 Lt, mokėjimo paskirtis – nurodyta: už gyvulių pirkimą. Ieškovė Grigiškių kredito unijai pervedė: AB banko Hansabankas 2007 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 789,04 Lt, mokėjimo paskirtis – nurodyta: J. M. vardu už palūkanas; 2007 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7 – 815,34 Lt, nurodyta mokėjimo paskirtis ta pati; 2007 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 – 815 Lt, mokėjimo paskirtis – ta pati; 2007 m. spalio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2 – 789,04 Lt, nurodyta mokėjimo paskirtis ta pati; 2007 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 – 771,00 Lt, nurodyta mokėjimo paskirtis ta pati; 2008 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 – 815,34 Lt, mokėjimo paskirtis – ta pati. Ieškovės atlikti palūkanų Grigiškių kredito unijai pervedimai už atsakovą praktiškai atitinka palūkanų mokėjimo grafiką, nustatytą atsakovui pagal Sutartį Nr. 2. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad rašytinės paskolos tarp ieškovė ir atsakovo nebuvo sudaryta sprendė, kad byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės pavirtina paskolinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo buvimą, nes nustatytas svarbiausias paskolinių santykių požymis, t. y. pinigų perdavimo atsakovo nuosavybėn faktas, kurio atsakovas neginčijo, nors ir nepripažino, kad ieškovė jam pinigus skolino. Atsakovas, teigdamas, kad tarp jo ir ieškovės, pinigų skolinimo metu, buvo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, privalėjo tai įrodyti, tačiau neįrodė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 4 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos; jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Atsakovas į bylą buvo pateikęs tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą (anot atsakovo) 2007 m. sausio 19 d. rašytinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį bei 2007 m. sausio 19 d. pačios ieškovės rašytą prašymą tokiai sutarčiai sudaryti, tačiau teismo posėdžio metu, ieškovės atstovei nurodžius, kad bus prašoma skirti rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti ar atsakovo pateiktoje jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje pasirašė ieškovė ir atsakovo paprašius tai patvirtinti ar paneigti, atsakovas pripažino, kad tiek prašymą tiek paminėtą sutartį surašė ir pasirašė ne ieškovė. Atsakovas taip pat nurodė, kad tuomet tokia sutartis jam padėjo galvijus įsigyti. Teismas nustatė, kad ieškovė 2010 m. rugsėjo 15 d. raštu pareikalavo atsakovą įvykdyti skolinius įsipareigojimus ieškovei per septynias dienas nuo ieškovės reikalavimo gavimo, raštiškas ieškovės reikalavimas atsakovui buvo įteiktas registruotu pranešimu 2010 m. rugsėjo 21 d. asmeniškai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovės suteiktą 35 000,00 Lt paskolą ieškovei grąžino. Atsakovas pripažino, jog jo pateiktais mokėjimo pavedimais: 2008 m. vasario 11 d. mokėjimo pavedimu Nr.1 - atsakovas pervedė Grigiškių kredito Unijai į ieškovės sąskaitą – 820,00 Lt; 2008 m. kovo 18 d. mokėjimo pavedimu Nr.1 – į ieškovės sąskaitą – 800,00 Lt; 2008 m. balandžio 3 d. mokėjimo pavedimu Nr.1 – į ieškovės sąskaitą – 800,00 Lt, viso 2 420,00 Lt ir, kad tai yra jo pervestos palūkanos ieškovei už ieškovės paimtą paskolą bei ieškovei to neginčijant, ieškovės reikalavimas dalyje dėl priteisimo iš atsakovo 4 795,10 Lt jos sumokėtų Grigiškių kredito unijai palūkanų už atsakovą pagal paskolos sutartį tenkintinas iš dalies, t.y. 2 375,10 Lt sumai. Kadangi dalyje dėl 35 000,00 Lt suteiktos paskolos, atsakovas laikomas praleidęs terminą nuo 2010 m. spalio 21 d., todėl nuo šios dienos jam skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos nuo negrąžintos paskolos sumos, kas ieškinio padavimo dienai sudaro 539,00 Lt. Taip pat ieškovei iš atsakovo už praleistą terminą nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. iki ieškinio pateikimo dienos priteistina 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos 2 375,10 Lt skolos sumos, kas sudaro - 57,58 Lt. Teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovės pervestus UAB „Demarkas“ už J. M. 499,00 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių ginčą nagrinėjusi teisėja nagrinėjo bent dvi bylas, susijusias su ieškove ir atsakovu, kuriose galėjo susiformuoti išankstinę nuomonę apie ieškovę ir atsakovą, jų tarpusavio santykius. Todėl atsakovas šiai teisėjai pareiškė nušalinimą, kurio Vilniaus rajono teismo pirmininkas netenkino. Kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje teisėja privalėjo būti nušalinta, bet nebuvo, ji priėmė sprendimą, kuris pagrįstas neobjektyvumu ir šališkumu, kuris dėl to turi būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas turėjo ne vien formaliai nustatyti, ar tarp šalių buvo sudaryta kokia nors rašytinė sutartis, bet nustatyti, ko siekė ieškovė ir atsakovas, ieškovei pervedant į atsakovo sąskaitą 35 000,00 Lt už gyvulių pirkimą, sumokant už atsakovą kredito dalį ir palūkanas kredito unijai. Tai, kad nebuvo rašytinės jungtinės veiklos sutarties, nereiškia, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sugyventinais, nebedė bendro ūkio, o ieškovė skolino pinigus atsakovui. Sutarties nebuvimas nepatvirtina šalių valios paskolinti pinigus ar juos pasiskolinti. Ieškovė su ieškiniu pateikė prokurorų nutarimus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminius tyrimus. 2010 m. spalio 24 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė daug metų gyveno kaip sugyventiniai ir turėjo bendrą ūkį, iki šios abu yra ūkininkai. Ieškovė pateikė teismui 2010 m. sausio 6 d. rašytinį raginimą atsakovui išsikelti, kuriame ji pati aiškiai nurodė, jog „nuo 2008 m. balandžio mėnesio nevedu jokios bendros ūkinės veiklos ir nebendrauju“. Ieškovė pati pripažino, jog ji iki 2008 m. balandžio mėnesio gyveno su atsakovu kaip sugyventiniai ir vedė bendrą ūkinė veiklą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių ginčą nagrinėjusios teisėjos dalyvavimas kitose ieškovės ir atsakovo bylose nėra nušalinimo pagrindas. Pinigų perdavimas atsakovo nuosavybėn įrodo paskolinių santykių tarp šalių buvimą. Atsakovas, teigdamas, kad tarp jo ir ieškovės pinigų skolinimo metu buvo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, privalėjo tai įrodyti, tačiau to nepadarė. Ieškovė ir atsakovas turėjo atskirus ūkius ir vykdė vienas nuo kito nepriklausomą ūkinę veiklą. Atsakovas neskiria dviejų tarp šalių susiklosčiusių santykių – sugyventinių namų ūkio vedimą ir komercinio ūkio vedimą. Faktas, kad ieškovė ir atsakovas buvo sugyventiniais, nepakankamas konstatuoti, jog jie plėtojo bendrą ūkinę – komercinę veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis), todėl ši byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose.
Atsakovas prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus: 2012 m. kovo 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys nesklebtini) seniūnijos raštą Nr. A33(41)-65(13.1); V. M. 2008 m. balandžio 16 d. prašymo Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys nesklebtini) seniūnijai nuorašą, 2008 m. liepos 30 d. įtariamojo apklausos protokolą, prašydamas prijungti juos prie bylos. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo prašymas traktuotinas atveju, kai priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą paaiškėja, kad neužteko įrodymų faktinėms bylos aplinkybėms įrodyti, ir kuris priskirtinas prie CPK 314 straipsnyje nustatytos sąlygos – jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kai įstatymas suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovo pateikti nurodyti įrodymai priimami ir vertinami siekiant tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes.
Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad ieškovė 2007 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 202 į atsakovo sąskaitą pervedė 35 000,00 Lt, mokėjimo paskirtis – už gyvulių pirkimą, taip pat Grigiškių kredito unijai pervedė už atsakovą palūkanų. Pirmosios instancijos teismo nuomone, mokėjimo nurodymas patvirtina, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai nepaisant to, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties. Teisėjų kolegijos nuomone, darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutarties sudarymą, nesilaikė teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl nepagrįstai šalių santykius kvalifikavo kaip paskolos teisinius santykius (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), yra išaiškinęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų, - tik esant šioms abiems sąlygoms, kurių egzistavimą šioje byloje privalo įrodyti ieškovė, laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).
Byloje nustatyto pinigų perdavimo fakto šalys neginčija, tačiau skirtingai aiškina šio perdavimo teisinį pagrindą. Ieškovė proceso metu įrodinėjo, jog pinigus atsakovui perdavė žodinės paskolos sutarties pagrindu, atsakovas paskolos sandorio faktą neigė įrodinėdamas, kad ieškovė pinigus skyrė judviejų bendro ūkio galvijams įsigyti.
Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma tvirtina, kad ieškovė ir atsakovas ilgą laiką buvo sugyventiniais. Šalys neįregistravo santuokos ir nesukūrė sau teisinių pasekmių, kurios būdingos sutuoktiniams, tačiau tai nereiškia, kad savo apsisprendimo tapti bendro gyvenimo partneriais neišreiškė kitokia forma – gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį, kuriame pasiskirstė ruošos darbais ir išlaidomis. Ieškovė pripažino su atsakovu vedusi bendrą namų ūkį, nukreiptą į buitinių poreikių patenkinimą, tačiau neigė plėtojusi bendrą komercinę - ūkinę veiklą, kurioje šalys būtų kooperavusios finansinius ir darbinius išteklius. Tokia ieškovės pozicija vertintina kritiškai ir atmestina kaip prieštaraujanti byloje esančių įrodymų visumai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalims gyvenant kartu, 2007 m. balandžio 27 d. ieškovė ir Grigiškių kredito unija sudarė Sutartį Nr. 1, pagal kurią Grigiškių kredito unija ieškovei suteikė 80 000,00 Lt paskolą, kurios paskirtis - žemės ūkio verslui. Tą pačią dieną atsakovas ir Grigiškių kredito unija sudarė Sutartį Nr. 2, pagal kurią Grigiškių kredito unija atsakovui suteikė 80 000,00 Lt paskolą, kurios paskirtis - žemės ūkio verslui. 2007 m. balandžio 20 d. Grigiškių kredito unijos patvirtinimuose Nr. 50 ir Nr. 51, nurodyta, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui bus suteikta tikslinė žemdirbio paskola 80 000,00 Lt, nurodytas paskolos tikslas – įsigyti galvijų bandą. Grigiškių kredito unijos 2011 m. kovo 17 d. raštas Nr. T-12 tvirtina, kad unijos nariui J. M. suteiktos dvi paskolos: žemdirbio ir vartojimo, bendra įsipareigojimų suma 2011 m. kovo 17 d. sudaro 132 884,62 Lt. Kaip matyti, ginčo šalys į Grigiškių kredito uniją kreipėsi siekdami pasiskolinti lėšų žemės ūkio verslui plėtoti.
Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad atsakovas 2007 m. pirko galvijų 142 244,28 Lt vertės (tomas I, b.l. 121-123). VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šalims gyvenant kartu atsakovas deklaravo 26 vnt. galvijų, bandos adresas (duomenys nesklebtini) (tomas I, b.l. 128), ieškovė deklaravo 19 galvijų, bandos adresas (duomenys nesklebtini) (tomas I, b.l. 166). Vilniaus apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2008 m. kovo 14 d. ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo akte Nr. A1-0136 nurodyta patikrinimo rūšis – pagal pranešimą, patikrinimo tikslas – gyvulių gaišimo priežasties nustatymas, ūkinių gyvūnų savininko duomenys: J. M. ir V. M. bendras ūkis (duomenys nesklebtini), laikomų ūkinių galvijų skaičius – 16, patikrinime dalyvavo, patikrinimo akto teisingumą parašu patvirtino ir kritusių galvijų gaišenas tvarkė V. M. (tomas I, b.l. 134-135). 2012 m. kovo 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys nesklebtini)ų seniūnijos rašte Nr. A33(41)-65(13.1) nurodyta, kad 2008 m. balandžio 16 d. ieškovės valdos atnaujinimo procese atsakovas buvo išregistruotas kaip partneris (tomas II, b.l. 38). Iš nurodyto matyti, kad šalys iki 2008 m. pradžios vedė bendrą galvijų ūkį, abu rūpinosi jų auginimu, ūkio gerinimu ir plėtra.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-626/2009 nurodyti pačios kaltinamosios V. M. teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad ji gyvena su sugyventiniu J. M. viename name, viename kambaryje; jie nėra sutuoktiniai, bet kartu gyvena 8 metus; kai 2008 m. kovo mėn. sudegė jų bendras ūkis, tarp jos ir nukentėjusiojo prasidėjo nuolatiniai konfliktai. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 22 d. nuosprendyje, kuriuo pakeistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-626/2009 nurodyta, kad konfliktas tarp V. M. ir J. M. prasidėjo po to, kai 2008 m. kovo 2 d. sudegė jų bendras ūkinis pastatas su gyvuliais. Iš byloje esančių Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Nemenčinės policijos nuovados vyriausiųjų tyrėjų 2010 m. nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus matyti, kad nuo to laiko tarp ginčo šalių konfliktinės situacijos yra dažnos, jų santykiai įtempti. Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenys liudija, kad šalys nebuvo sudariusios sutarties, kuri nurodytų bendro turto pasidalijimą, todėl reiškia viena kitai turtines pretenzijas.
Kaip yra žinoma, įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą, o tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnis). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Tai reiškia, jog išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011 ir kt.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatuoja, jog priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, iš nurodyto labiau yra tikėtina, kad turinius santykius sugyventiniai tvarkė bendru sutarimu, todėl tarp ginčo šalių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.72, 4.73, 4.74, 6.971 straipsniai, CPK 185 straipsnis), kurie yra aiškiai apibrėžti:, kiekvienas iš sugyventinių pasibaigus tokiems santykiams turi teisę tik į savo turto salį, kurią įneša kurdami bendrą gyvenimą (CK 6.974 straipsnis). Tokia išvada atitinka teismų praktiką, vadovaujantis kuria, nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio vedimas kartu, bendro turto kūrimas abiejų lėšomis ir bendru darbu, rūpinimasis bendra buitimi bei poilsiu ir pan., yra pagrindas pripažinti buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001, 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006).
Ieškovei nepateikus pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo įsipareigojimą grąžinti ieškovės pervestą sumą bei paskolos sutarties sudarymą (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis 2007 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 202, pinigų perdavimo fakto suabsoliutinimas ir vienareikšmė išvada, kad ieškovė suteikė atsakovui paskolą, negalima. Konstatavus tarp šalių jungtinės veiklos teisinius santykius de facto laikytina, kad iš Grigiškių kredito unijos gavusi paskolą ieškovė, 2007 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 202 į atsakovo sąskaitą pervedė 35 000,00 Lt bendram ūkinių galvijų ūkiui kurti ir plėtoti, tačiau ieškovė nekėlė klausimo dėl savo dalies jungtinėje veikloje dydžio ir kompensacijos priteisimo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuria ieškovės ieškinys iš dalies patenkintas, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atmetus ieškovės ieškinį, perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 000,00 Lt advokato pagalbos išlaidų (b.l. 106, 169) ir apeliacinės instancijos teisme - 150,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų (tomas I, b.l. 1), visos šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės (CPK 79, 88, 93 straipsniai). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 23,98 Lt pašto išlaidų.
Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumu. Aplinkybė, kad šią bylą nagrinėjęs teisėjas sprendė kitus šalių ginčus, nėra nušalinimo pagrindas.
Atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašė taikyti CPK 95 straipsnio nuostatas ir skirti ieškovei 20 000,00 Lt už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t.y. už tai, kad ieškovė pareiškė atsakovui nepagrįstą ieškinį. Teisėjų kolegija nenustatė ieškovės piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis požymių. Naudojimasis įstatyme numatyta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė ieškinį pareiškė ne siekdama apginti, jos manymu, pažeistą subjektinę teisę. Todėl atsakovo prašymas skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės V. M. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 150,00 Lt (du tūkstančius šimtą penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) iš ieškovės V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,98 Lt (dvidešimt tris litus 98 cnt) pašto išlaidų.