Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus apeliacinius skundus ir atsakovo D. S. prisidėjimą prie atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus apeliacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams D. S. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui (toliau vadinama ir Nacionaline žemės tarnyba arba NŽT), tretiesiems asmenims UAB „AASE“, sodininkų bendrijai „ (duomenys neskelbtini) “, J. M. ir V. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, sklypo plano, sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Teismo sprendimų esmė

16. Teisėjų kolegija, išanalizavusi šioje byloje susiklosčiusią situaciją, nusprendė, kad, pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus nurodytų šalių ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė ir neišspręstas jau ilgą laiką tebesitęsiantis gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl jų sklypų ribos. Įvardytos aplinkybės pirmą kartą visa apimtimi būtų nustatinėjamos apeliacinės instancijos teisme. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmąja instancija (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis.

17. Teisėjų kolegija 2019 m. spalio 9 d. nutartimi nusprendė atnaujinti ieškovės praleistą terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimui Nr. 47VĮ-(14.47.2) apskųsti, panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo esmė

18. Ieškovė J. B. 2020 m. gegužės 4 d.kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu dėl žemės sklypo ribų nustatymo, sklypo plano, sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ir sprendimo panaikinimo, kuriame prašo:

1) nustatyti ieškovei J.B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir atsakovui D. S. nuosavybės teise priklausančio žemės (duomenys neskelbtini) ribą pagal UAB „Geodezininkai" 2020-03-12 parengtą žemės sklypų planą:

(i) taškas Nr. 4: koordinatė X - (duomenys neskelbtini), koordinatė Y - (duomenys neskelbtini);

(ii) taškas Nr. 5: koordinatė X - (duomenys neskelbtini), koordinatė Y - (duomenys neskelbtini);

2) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-05-11 sprendimą Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-940 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio SB „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, kuriuo buvo pakeisti atsakovui D. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys;

3) Panaikinti 2012-02-14 kadastrinių matavimų metu UAB „AASE" parengtą atsakovui D. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą ir jo pagrindu parengtą šio žemės sklypo planą;

4) Panaikinti Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)" pirmininkės T. B. sudarytą ir 2007-04-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriuje suderintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą;

18. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovei J. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir atsakovui D. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribą pagal UAB „Geodezininkai" 2020-03-12 parengtą žemės sklypų planą:

(i) taškas Nr. 4: koordinatė X - (duomenys neskelbtini), koordinatė Y - (duomenys neskelbtini);

(ii) taškas Nr. 5: koordinatė X - (duomenys neskelbtini) koordinatė Y - (duomenys neskelbtini);

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-05-11 sprendimą Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-940 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio SB „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo.

Panaikinti 2012-02-14 kadastrinių matavimų metu UAB „AASE" parengtą atsakovui D.S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą ir jo pagrindu parengtą šio žemės sklypo planą;

Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)" pirmininkės T. B. sudarytą ir 2007-04-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriuje suderintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą palikti galiojančiu.

Priteisti ieškovės J. B. naudai 6250,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, lygiomis dalimis po 3125,25 Eur iš atsakovų D. S. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus.

Priteisti atsakovo D. S. naudai 2885,90 Eur iš ieškovės J. B..

Priteisti trečiojo asmens J. M. naudai 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų po 200,00 Eur lygiomis dalimis iš atsakovų D. S. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus.

Priteisti iš ieškovės J. B. 31,02 Eur, iš atsakovų D. S., ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus po 45,53 Eur pašto išlaidų valstybei.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje e2A-1413-560Nr.2018 visos priteistos ir jau išieškotos arba sumokėtos bylinėjimosi išlaidos įskaitomos į šioje byloje priteistas sumas.

19. 2021 m. lapkričio 17 d. papildomu sprendimu teismas nusprendė priteisti trečiojo asmens J. M. naudai 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų po 100,00 Eur lygiomis dalimis iš atsakovų D.S. ir Nacionalinės žemės tarnybos. Priteisti trečiojo asmens J. M. naudai 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės J. B..

20. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendime nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus pateikto 1980 m. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano (toliau – Generalinis planas) M 1:1000. Ieškovės sklypo konfigūracija privatizavimo schemoje visiškai neatitinka to paties sklypo konfigūracijos Generaliniame plane – privatizavimo schemoje sklypas pasisukęs 90 laipsnių kampu, (generaliniame plane ieškovės sklypo ilgesnioji kraštinė yra prie (duomenys neskelbtini) g.), trečiojo asmens J. ir V. M. sklypas generaliniame plane nepažymėtas (1 failas b.l. 100).

22. UAB „Geodezininkai“ 2020 m. kovo 12 d. žemės sklypo plane (pateiktas su patikslintu ieškiniu kaip Naujas reikalavima) ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas yra 625 kv. m, nurodyti kraštinių ilgiai: 19,15 m x 32,90 m x 20,07 m x 30,90 m. Lyginant su to paties žemės sklypo privatizavimo schema, plotas yra sumažėjęs 2 kv. m, neviršijant leistinumo ribų, statmenų (duomenys neskelbtini) gatvei kraštinių ilgiai liko tokie patys.

23. Iš Ukmergės rajono valdybos 1992 m. liepos 21 d. potvarkio Nr. 159 matyti, kad G. V. (buv. sklypo Nr.2 savininkei) buvo leista pirkti faktiškai naudojamą 0,0749 ha sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, besiribojantį su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu sklypu. 1993 m. birželio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4902 pagrindu G.V. įsigijo 0,0749 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Pagal 1993 m. birželio 1 d. privatizavimo schemą sklypo Nr. 335 plotas – 749 kv. m, nurodyti keturkampio kraštinių ilgiai: 20,40 m x 30,90 m x 17,00 m x 30,25 m, kurio plotas 579 kv.m. ir trikampio, kurio kraštinių ilgiai nėra tiksliai nurodyti, o jo plotas 170 kv.m., ant minėto keturkampio sudėjus 579 kv.m. ir 170 kv.m., nurodytas bendras 759 kv.m. plotas.

24. Teisme, remiantis trečiojo asmens sodininkų bendrijos atstovės T. B. paaiškinimais, nustatyta, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą ji braižė remdamasi turimais privatizacijos planų juodraščiais, ir planas suderintas Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriuje 2007 m. balandžio 3 d. Lyginant su sklypo privatizavimo schema, šiame plane sklypo plotas – 749 kv. m, t. y. atitinka sklypo privatizavimo schemoje nurodytą plotą, tačiau pasikeitė kraštinių ilgiai ir sklypo konfigūracija. Sodininkų bendrijos pirmininkės sudarytame plane kraštinių ilgiai yra: 27,90 m x 30,90 m x 17,00 m x 35,85 m, kraštinių ilgiai atitinkamai pasikeitė: +7,50 m x 0 m x 0 m x +5,6 m. Trečiojo asmens atstovė T. B. nurodė, kad, braižydama minėtą planą, G.V. sklypo privatizavimo schema, kurioje yra nurodytas trikampis gale nesivadovavo, nes apie jo buvimą sužinojo tik šioje civilinėje byloje.

25. Atsakovas D. S. 2007 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš G.V. įsigijo 749 kv. m žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pirkėjas pareiškė ir sutiko pirkti žemės sklypą be geodezinio palno. Jis pats savo lėšomis įsipareigojo pasidaryti žemės sklypo geodezinį planą ir nereikšti niekam jokių pretenzijų dėl galimų žemės sklypo ribų pasikeitimo (4.1 p.). Prie sutarties pridedamas parduodamo žemės sklypo planas (pirmininkės T. B. parengtas sklypo planas), kuris yra neatskiriama sutarties dalis. 2012 m. vasario 14 d. buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės T. B. parengtą sklypo planą, kurį 2007 m. balandžio 3 d. suderino Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus specialistė. Atlikus kadastrinius matavimus, atsakovo plotas padidėjo iki 801 kv. m, tai yra 52 kv. m neviršijant leistinos paklaidos. Sklypo kraštinių ilgiai po šių kadastrinių matavimų yra: 27,14 m x 34,27 m x 20,61 m x 33,23 m. Sodininkų bendrijos pirmininkės sudarytame plane kraštinių ilgiai: 27,90 m x 30,90m x 17,00 m x 35,85 m, kraštinių ilgiai atitinkamai pasikeitė: -0,76 m x + 3,37 m x +3,61 m x +2,62 m, lyginant atsakovo žemės sklypo kraštinių ilgius po kadastrinių matavimų su kraštinių ilgiais, nurodytais to paties sklypo keturkampio dalies privatizavimo schemoje, pokytis atitinkamai yra: +6,24 m x +3,37 m + 3,61 m x +2,98 m.

26. 1993 m. birželio 1 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4904 trečiasis asmuo J. M. įsigijo 0,0370 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuotą atliekant preliminarius matavimus. 1993 m. birželio 1 d. privatizavimo schemoje J.M. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą sudaro 370 kv. m, nurodyti kraštinių ilgiai: 21,00 m x 20,60 m x 1,50 m x 31,60 m x 5,60 m. Pažymėtina, kad J. M. sklypas Generaliniame plane pažymėtas visiškai kitoje vietoje, nei jis yra šiuo metu. SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė T. B. nurodė, kad trečiojo asmens J. M. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą ji braižė tik pagal sklypo faktinį naudojimą, nes jos turimame Generaliniame plane sklypas toje vietoje jis nebuvo įbrėžtas, šio sklypo privatizavimo schemos ji neturėjo. Šalys teismo posėdžių metu nurodė, jog ieškovės ir atsakovo ginčas dėl jiems priklausančių sklypų ribos kilo būtent po trečiojo asmens J. M. sklypo kadastrinių matavimų.

27. Iš antstolės V. Paunovienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2017-01-16 Nr. 186Nr.17/0001 matyti, kad apžiūrėti objektai (duomenys neskelbtini) ir konstatuota sklypo (duomenys neskelbtini), pamatuotos taško N ir taško P koordinatės, tarp sklypų aiški, juos skirianti riba, vaga. Žemės skypas, esantis (duomenys neskelbtini) žemės sklypas apaugęs krūmais matyti nešienauta žolė. O apžiūrėjus sklypą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad už geodezinio kontrolinio matavimo ribos JH pastatytas medinis lauko tualetas, už geodezinio kontrolinio matavimo plane pažymėtos atkarpos EJ į (duomenys neskelbtini) g. pusę apsodintas tujų gyvatvore, geodezinio kontrolinio matavimo plane atstumas nuo taško E iki gyvatvorės apie 4,8 m., nuo taško J iki gyvatvorės 3,70 m. Atstumas nuo kairiojo pastato krašto nuo (duomenys neskelbtini) g. iki tujų gyvatvorės apie 2 m.

28. Iš antstolio Aleksandro Ščiukino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2017 m. kovo 17 d. Nr. 110-17-6, matyti, kad išmatavus žemės sklypo ribas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos sutampa su UAB “Žemėtvarkos sprendimai” 2017-03-09 parengtu žemės sklypo planu. Be to nurodė jog mato žemėje išlikusią vagą -faktinio naudojimosi ribą, kuri skiria žemės sklypus (duomenys neskelbtini),

29. Iš prijungto 2017 m. rugsėjo 7 d. vykusio posėdžio stenogramos matyti, kad nors ieškovės liudytojų parodymai nepilnai sutampa su iš naujo nagrinėjamos bylos metu duotais parodymais, tačiau tai iš esmės neturi įtakos sprendimui.

30. 2021 m. rugsėjo 27 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu faktinių ieškovės ir atsakovo sklypo ribų naudojimo skirtumo nesimato, ieškovo parodė, kad riba nuo atsakovo buvo vaga, kuri buvo jos parodytoje vietoje, o nuo M. buvo stulpas. Atsakovas nurodė, jog riba buvo vaga, kur yra raudonas ribų stulpelis ieškovės J. B. sklype stovi mažas bitininko nameis, o atsakovo D. S. sklype pastatų nėra.

31. Teismas konstatavo, kad antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotos ribos, ieškovei patikslintu ieškiniu sumažinus savo reikalavimus, buvusios sklypo naudojimo faktinės ribos (vagos) nustatymas tapo nereikšmingu šioje byloje.

32. Šiuo metu ieškovei yra likęs 581 kv.m. naudojamas sklypo plotas. J B. įsigytas žėmės sklypo plotas yra 627 kv.m., pažymėtina, kad jis yra 46 kv. m. mažesnis nei įsigytas. Atsakovo D. S. po žemės sklypo kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas yra 801 kv.m. atsakovo įsigytas žemės sklypo plotas 749 kv.m. (po kadastrinių matavimų padidėjo 52 kv.m. ir tai yra leistino sklypo padidėjimo ribose). Trečiojo asmens J. ir V.M. po žemės sklypo kadastrinių matavimų 407 kv.m., įsigytas žemės sklypo plotas 370 kv. m. ( sklypas padidėjo 37 kv. m., po to, kai sodo bendrijos pimininkė nubraižė planą, atlikus kadastrinius matavimus liko tas pats 407 kv.m. plotas, kurio plotas šiuo metu yra 555 kv. m., suformavus sklypą sujungimo būdu, praplatinant sklypą kraštinėse lygiagrečiose (duomenys neskelbtini) g., į upelio pusę, atitinkamai 4,21m ir 2,94 m.

33. Teismas nesivadovauja generaliniu planu, nes jame ieškovės sklypas įbraižytas pasisukęs 90 laipsnių kampu, ir ilgoji sklypo kraštinė yra lygiagreti (duomenys neskelbtini) gatvei, o trečiojo asmens sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) generaliniame plane neįbraižytas, o teisme nustatyta, kad jie naudojosi sklypu jau 1995-2005 m., ir ši aplinkybė nepriklausė nuo ieškovės, atsakovo ar trečiojo asmens. Iš privatizavimo schemų palyginimo su dabartiniais žemės sklypų planais matyti, kad didžiausias (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės kraštinės pokytis įvyko pirmininkei T. B. parengus sklypo planą G. V. valdomo sklypo pardavimui, priekinė sklypo lygiagreti (duomenys neskelbtini) gatvei kraštinė išplatėjo nuo 20,40 m iki 27,90 m, palyginus minėtą planą su privatizavimo schemos planu matyti, kad įvyko didelis sklypo formos pokytis, t.y. neliko trikampio sklypo gale, ir jis gerokai praplatėjo, net 7,5 m. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas D S. sklypą pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš pardavėjos jau su pirmininkės T. B. sklypo planu, kuris tapo pirkimo pardavimo sutarties dalimi. J ir V. M. sklypo pokyčiai taip pat įvyko, T. B. parengus sklypo planą, pakito tiek plotas tiek kraštinės , tačiau priekinė lygiagreti (duomenys neskelbtini) gatvei kraštinė tesudarė 15,17 m, o šiuo metu jos plotas 19,38 m. Pažymėtina, kad atlikus nekilnojamojo turto kadastrinius duomenis sujungimo būdu taškų, esančių prie ieškovės sklypo ribos koordinatės nepakito. Pripažintina, kad didžiausias ieškovės sklypo pokytis įvyko T. B. parengus sklypo planą (duomenys neskelbtini) valdomo sklypo pardavimui, tai įvyko iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2007 m.birželio 15 d. Be to atsižvelgtina į tai, kad, patikslindama ieškinio reikalavimus ieškovė siūlo perkelti jos sklypo ribas į atsakovo pusę 3,39 m. priekinę ir 1,86 m. galinę kraštinę, lygiagrečias (duomenys neskelbtini) gatvei ir į tai, kad šiuo metu ieškovės sklypo kraštinė esanti lygiagretėje prie (duomenys neskelbtini) g. yra tik 15,73 m, kad už ieškovės ir atsakovo sklypų yra laisvos valstybinės žemės ir yra galimybė suformuoti žemės sklypus ne mažesnio ploto nei jie buvo įsigyti, t.y. nesumažinant jų turimų plotų, ieškovės ieškinys tenkintinas dalyje nustatyti ieškovei J. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo koordinates pagal UAB „Geodezininkai" 2020-03-12 parengtą žemės sklypų planą, kuris ir buvo pateiktas su Nauju ieškinio reikalavimu.

34. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi atnaujino ieškovės praleistą terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimui Nr. 47VĮ-(14.47.2) apskųsti, todėl panaikintinas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-05-11 sprendimas Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-940 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo", kuriuo buvo pakeisti atsakovui D. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. Panaikintinas 2012-02-14 kadastrinių matavimų metu UAB „AASE" parengtas atsakovui D. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktas ir jo pagrindu parengtas šio žemės sklypo planas.

35. 2021 m. rugsėjo 27 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu faktinių ieškovės ir atsakovo sklypo ribų naudojimo skirtumo nesimato; antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotos ribos, ieškovei patikslintu ieškiniu sumažinus savo reikalavimus, buvusios Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) naudojimo faktinės ribos (vagos) nustatymas tapo nereikšmingu šioje byloje; iš Privatizavimo schemų palyginimo su dabartiniais žemės sklypų planais matyti, kad didžiausias (duomenys neskelbtini) žemės sklypo priekinės kraštinės pokytis įvyko pirmininkei T. B. parengus sklypo planą G. V. valdomo sklypo pardavimui, priekinė sklypo lygiagreti (duomenys neskelbtini) gatvei kraštinė išplatėjo, palyginus minėtą planą su privatizavimo schemos planu matyti, kad įvyko didelis sklypo formos pokytis, t. y. neliko trikampio sklypo gale, ir jis gerokai praplatėjo; patikslindama ieškinio reikalavimus ieškovė siūlo perkelti jos sklypo ribas į atsakovo pusę 3,39 m. priekinę ir 1,86 m. galinę kraštinę, lygiagrečias (duomenys neskelbtini) gatvei, o šiuo metu Ieškovės Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) kraštinė esanti lygiagretėje prie (duomenys neskelbtini) g. yra tik 15,73 m. Už šalių sklypų yra laisvos valstybinės žemės ir yra galimybė suformuoti žemės sklypus ne mažesnio ploto nei jie buvo įsigyti, t. y. nesumažinant jų turimų Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) plotų.

36. Atsižvelgiant į tai, kad pirminio sklypo plano ribos gali kisti, o sklypo panaikinimas pažeistų atsakovo teises, Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)" pirmininkės T. B. sudarytas ir 2007-04-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriuje suderintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, kuris yra 2007 m. birželio 15 d. pirkimo pardavimo sutarties dalis nenaikintinas ir šioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

IV. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

Atsakovo D. S. apeliacinio skundo argumentai

37. Atsakovas D. S. (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 -11 -08 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-85-675Nr.2021 dalį, kuria ieškovės J. B. patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, t.y. (1) nustatyta ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir atsakovui D. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riba pagal UAB „Geodezininkai" 2020-03-12 parengtą žemės sklypų planą; (2) panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-05-11 sprendimas Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-940 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo; (3) panaikintas 2012-02-14 kadastrinių matavimų metu UAB „AASE" parengtas atsakovui D. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ribų paženklinimo-parodymo aktas ir jo pagrindu parengtas šio žemės sklypo planas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį atmesti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą;

Jei apeliacinės instancijos teismas spręs nepanaikinti sprendimo dalyje, kurioje nustatytos ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, atsakovas D. S. teismo prašo šioje dalyje pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 -11 -08 sprendimą, patvirtinant ieškovei J. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „AASE" 2020-05-25 parengta žemės sklypų planą.

38. Apeliantas nurodė, kad sprendimą patvirtinti ieškovės 2020-03-12 pasiūlymą, teismas pagrindė išimtinai tik 1993-06-01 privatizavimo schemose nurodytomis Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis ir konfigūracijomis ir jų pokyčiais vėlesniuose planuose, o kitų žemės dokumentų, faktinio naudojimo ribų bei kitų įrodymų teismas nevertino, todėl teismas išsprendė bylą pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-09 nutartyje suformuluotus nurodymus dėl CK 4.45 str. taikymo, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas. Teismas sprendimu ginčo ribas nustatė išimtinai tik pagal 1993-06-01 privatizavimo schemose įbrėžtus kraštinių ilgius ir kitų dokumentų atitiktį privatizavimo dokumentams, neatsižvelgiant į privatizavimo metu buvusias Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybes, privatizavimo schemų teisinius priklausomybės ryšius su sodininkų bendrijos generaliniais planais ir į kitas reikšmingas aplinkybes.

39. Ginčo ribų nustatymas 1993-06-01 Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo schemos pagrindu turėjo būti atliktas tik įvertinus, kad privatizavimo metu buvusias Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybes (Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojosi tik su Sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo), nes kaip patvirtino ir pirmosios instancijos teismas („pažymėtina, kad J. M. sklypas generaliniame plane pažymėtas visiškai kitoje vietoje, nei jis yra šiuo metu"), praėjus 20 metų po privatizavimo šios Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybės pasikeitė ((duomenys neskelbtini) gatvėje atsirado Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). 1993-06-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys, jų privatizavimo schemos ir sodininkų bendrijos generalinis planas patvirtina, kad G. V. ir J. B. (tuo metu Š.) privatizavo vienas šalia kito esančius Sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos(duomenys neskelbtini) gatvėje, o J. M. - Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) gatvėje.

40. Ginčo ribų nustatymas Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 1993-06-01 privatizavimo schemos pagrindu turėjo būti atliktas tik kartu įvertinus Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) konfigūracijas sodininkų bendrijos generaliniame plane, nes generalinis planas yra dokumentas kurio pagrindu turi būti sudarytos privatizavimo schemos, tačiau teismas sodininkų bendrijos generaliniu planu atsisakė vadovautis, motyvuodamas neatitiktimi Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo schemai. Esant neatitikimui tarp privatizavimo schemos ir sodininkų bendrijos generalinio plano, turi būti taikomi sprendiniai, nurodyti generaliniame plane, kadangi sklypo schemos yra išvestiniai dokumentai, sudaromi pagal pagrindinį dokumentą - generalinį planą. Dokumentai yra tarpusavyje prieštaringi ir jais negalima vadovautis, kaip taip sprendė Vilniaus apygardos teismas 2019-10-09 nutarties 58 p., arba ginčo ribas nustatinėti pagal generalinį planą, o ne išvestinius dokumentus - privatizavimo schemas.

41. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti atsakovo pateiktus įrodymus, kad ne nuo atsakovės 2007-04-03 patvirtinto Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano, bet nuo dar anksčiau 1993-06-01 Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo schemoje nurodyta konfigūracija buvo pasikeitusi.

12. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei su patikslintu ieškiniu 2020-05-04 pateikus naują ribų pasiūlymą, jo vertinimui nebeaktualus tampa faktinio naudojimo ribų kriterijus, todėl nepagrįstai atsisakė konstatuoti aplinkybes dėl Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) faktinio naudojimo ribų, ir tokiu būdu netinkamai taikė CK 4.45 str. Atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nagrinėjamos tik Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) faktinio naudojimo ribos su Sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ir laisva valstybine žeme, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, Vilniaus apygardos teismas 2019-1009 nutartyje nurodė, kad bylos esmei atskleisti būtina ištirti aplinkybes apie Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) faktinio naudojimo ribas su Sklypu Nr. (duomenys neskelbtini)ir laisva valstybine žeme.

42. Aplinkybė, kad nauju 2020-03-12 pasiūlymu ieškovė reikalauja nustatyti palankesnę ribą Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nei ankstesni ieškovės pasiūlymai, nesudarė pagrindo nevertinti atsakovės pateiktų atsikirtimų dėl 2020-03-12 pasiūlymo neatitikties Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) faktinio naudojimo riboms tiek su Sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), tiek su Sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ir laisva valstybine žeme, juolab, kad ir atsakovas pateikė 2020-05-25 alternatyvų ribų pasiūlymą, kuriame rėmėsi faktiniu naudojimu. Atsakovo vertinimu, turi būti pripažinta, kad nevertindamas šių aplinkybių, teismas neatskleidė ginčo esmės ir nenustatė visų reikšmingų aplinkybių CK 4.45 str. įtvirtintiems ribų nustatymo kriterijams taikyti, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

43. Nors teismas patvirtino, kad Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas gali būti išlaikytas koreguojant galinę sklypo ribą, o ne ribą su Sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), taip užtikrinant CK 4.45 str. racionalios žemėnaudos principo įgyvendinimą, šios aplinkybės nevertino kaip kliūties patvirtinti šio principo neatitinkantį ieškovės pasiūlymą.

44. Grąžindamas bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kasacinis teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl ribų, be kitų kriterijų, teismas turi siekti, kad nustatomos ribos būtų patogios, racionalios ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Kadangi šiems principams taikyti galimybės nebuvo tirtos, Vilniaus apygardos teismas 2019-10-09 nutartyje nurodė ištirti, ar egzistuoja galimybės Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą išlaikyti koreguojant galinę sklypo ribą, taip atitinkamai mažiau koreguojant ribą su Sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), bei užtikrinant, kad jos būtų vienoje tiesėje, kaip ir visų kitų sodininkų bendrijos sklypų.

45. Pažymėtina, kad ieškovė šiuos kasacinės instancijos teismo išaiškinimus ir apeliacinės instancijos teismo nurodymus bylos nagrinėjimo metu ignoravo, nes kartu su trečiuoju patikslintu ieškiniu vėl pateikė pasiūlymą, kuriame galinė kraštinė yra patraukta arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės, nei visų kitų (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų galinės kraštinės.

46. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, kasacinis teismas išaiškino, kad apeliacinės instancijos teismas neužtikrino sklypų savininkų interesų pusiausvyros, nesivadovavo taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita. Atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nebuvo nustatinėjamos aplinkybės dėl Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų pasikeitimo įtakos Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riboms, Vilniaus apygardos teismas 2019-10-09 nutartyje nurodė ištirti, ar 2014-01-16 atlikus kadastrinius matavimus neigiamai nebuvo paveiktos Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, ir kokiu plotu.

47. Pirmosios instancijos teismas atliko Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų pasikeitimo vertinimą, tačiau ne to laikotarpio, kuriuo savo atsikirtimus grindė atsakovas, sodininkų bendrija ir UAB AASE, ir kurio ribų pasikeitimus nurodė ištirti Vilniaus apygardos teismas 2019-10-09 nutartyje, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus. Skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, kad teismas palygino 2014-01-16 atliktų Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų nustatytas ribas su 2017-07-21 atliktų papildomų kadastrinių matavimų (prie Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) prijungiant dalį valstybinės žemės) ribomis (žr. 2021-11-08 sprendimo 27 psl.), tačiau nevertino 2013-08-26 Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžtų ribų pasikeitimo lyginant su 2014-01-06 kadastrinių matavimų pagrindu įbrėžtomis ribomis.

48. Atsakovo pateikti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys patvirtina, kad perkėlus Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, 2013-08-26 Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo įbrėžtos prie Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, nekeičiant privatizuoto ploto (370 kv. m.), tačiau pakeičiant konfigūraciją (iš trikampio formos į keturkampio formos). Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys patvirtina, kad 2014-01-16 atlikus Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, padidėjo ne tik Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas (nuo 370 kv. m. iki 407 kv. m.), bet pasikeitė ir Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos - Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ilgis sumažėjo, o plotis padidėjo, t. y. lyginant su 2013-08-26 ribomis po 2014-01-16 kadastrinių matavimų Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) išplatėjo beveik 4 metrais. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2013-08-26 įvestų Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų palyginimas su ir 2014-0407 įvestomis Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis, aiškiai parodo, kad 2014-01-06 kadastriniais matavimais Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) išplatėjo į Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusę, t. y. ieškovės Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaita. UAB „AASE" atliktas 2013-08-26 ir 201404-07 nekilnojamojo turto kadastre įbrėžtų Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų pasikeitimo vertinimas patvirtina, kad apie 81 kv. m. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas pradėjo dengti Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą. Taigi, aplinkybė apie 2014-01-16 Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų įtaką Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riboms (plotui) lyginant su 2013-08-26 Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis, turi būti patvirtinta.

49. 2012-02-14 Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais nebuvo pažeistas Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d. draudimas ir 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 11 p. buvo nustatytas imperatyvus įpareigojimas, kad „kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.“ Taisyklių 11 p. reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu tenkino reikalavimą panaikinti atsakovės Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-05-11 sprendimą Nr. 47VĮ-(14.47.2)-940 pakeisti Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis pagal UAB AASE 2012-02-14 Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą. Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl atsakovės 2012-05-11 sprendimo panaikinimo patenkinti, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti savarankiškus tokio reikalavimo patenkinimo pagrindus ir juos motyvuoti.

50. Nesant ginčo tarp šalių, kad Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus UAB „AASE" atliko pagal Bendrijos generalinį planą ir 2007-06-15 pirkimo-pardavimo sutarties planą, kurį 2007-04-03 patvirtino atsakovės specialistė V.B., turi būti pripažinta, kad UAB „AASE" Taisyklių 11 p. reikalavimus įgyvendino pilnai, nors ir nesivadovavo 1993-06-01 Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo schema ir kitais Bendrijos planais, kadangi šie dokumentai nėra numatyti Taisyklių 11 p. Atsižvelgiant į tai, patikslinto ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovės 2012-05-11 sprendimą Taisyklių 11 p. pagrindu pirmosios instancijos teismo turėjo būti atmestas.

51. Teismo sprendimas dėl 2012-02-14 ribų paženklinimo-parodymo akto ir jo pagrindu sudaryto Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano panaikinimo nukrypo nuo kasacinio teismo civ. b. Nr. e3K-3-304-695Nr.2019 praktikos, grįstos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pagal kurią reikalavimai dėl tokių dokumentų panaikinimo negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.

Nacionalinės žemės tarnybos skundo argumentai

52. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė:

Panaikinti 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 47VĮ- (14.47.2.)-940 „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo";

panaikinti sprendimo dali, dėl 2012-02-14 kadastrinių matavimų metu UAB „AASE" parengtą atsakovui D. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo aktą ir jo pagrindu parengtą šio žemės sklypo planą panaikinimo, t. y. reikalavimus palikti nenagrinėtus, nes nurodyti reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka;

tenkinus 1 ir 2 apeliacinio skundo prašymą, sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atžvilgiu priteistas bylinėjimosi išlaidas, arba jas sumažinti.

53. Apeliantės teigimu, byloje nebuvo nustatyta, kad priimant skundžiamą sprendimą būtų pažeisti NŽT sprendimo priėmimo pagrindai. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą taikytina nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą. Ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai buvo priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų ir priimti kompetentingos institucijos. Vien tai. kad VAT Teisėjų kolegija atnaujino apskundimo terminą nereiškia, kad yra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą. Teismas tenkindamas ieškovės reikalavimą panaikinti skundžiamą sprendimą, privalėjo nurodyti sprendimo priėmimo motyvus, todėl laikytina, kad teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

54. Dėl 2012-02-14 kadastrinių matavimų pagal UAB ..AASE" parengtą atsakovui D.S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir jo pagrindu parengto šio žemės sklypo plano panaikinimo apeliantė nurodė, kad kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų, todėl tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko, o šiuos dokumentus sudarę asmenys nėra materialinio teisinio santykio dalyviai civiliniame ginče dėl asmens teisių nustatymo ar apimties. Civiliniame procese atsakovu pagal ieškinį turi būti asmuo, kuris turi atsakyti pagal ieškinį (CPK 41, 43 straipsnis).

55. Ieškovė prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo D.S.. Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, paskirstė jas taip, kad didesnė našta teko Nacionalinei žemės tarnybai, t. y. priteisė lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų trečiojo asmens ir ieškovės naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės priteisė D. S. naudai dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė ne sykį pasisakė apie tai, kad bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos, ragindama ieškovę ir atsakovą rasti taikų sprendimo būdą. Taigi, elgėsi taip, kad išlaidos nedidėtų, procesinis elgesys buvo tinkamas. Apeliantės nuomone, teismas neįvertino visų priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo naikintina.

56. Jeigu apeliacinės instancijos teismas atsižvelgtų į Apeliantės argumentus dėl patikslinto ieškinio reikalavimų panaikinti 2012 m. gegužės 11 sprendimą, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, taip pat jo pagrindu sudarytą planą, bei nuspręstų pakeisti pirmosios instancijos sprendimą, turėtų būti laikoma, kad patenkintas ieškovės tik vienas savarankiškas reikalavimas ir atitinkamai perskirstytos išlaidos tarp šalių.

57. Atsakovas D. S. prisidėjo prie apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo.

58. Tretysis asmuo J.M. prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

59. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nėra jokių abejonių dėl faktinio Ieškovės kaimyninio J. M. ir V. M. sklypo (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo. Aplinkybę, jog J. ir V. M. faktiškai dirbo bei prižiūrėjo sklypą dabartinėje vietoje (duomenys neskelbtini) patvirtino liudytojai, byloje esančios ortofotografinių žemėlapių ištraukos, nuoseklūs pačių trečiųjų asmenų J. ir V. M. paaiškinimai, kitų planų fragmentai ir kt. duomenys. Byloje esantis Generalinis planas vertintinas kritiškai, ir jam neturėtų būti suteikiama ypatinga įrodomoji galia, sprendžiant klausimą dėl J. ir V. M. sklypo (ne)buvimo dabartinėje vietoje. Atsakovo argumentai, jog ieškovės sklypas privatizavimo metu ribos su J. ir V. M. sklypu neturėjo, nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esančių įrodymų visumai, nes atsakovo Bendrijos (duomenys neskelbtini) g. gale nėra jokio laisvo sklypo, kurį, anot Atsakovo, 2013 m. paliko J. ir V. M..

60. Trečiųjų asmenų sklypo plotas po atliktų kadastrinių matavimų padidėjo leistinumo ribose (nuo 370 kv.m. teisinio ploto, iki 407 kv.m. ploto, atsiradusio po kadastrinių matavimų). J. ir V. M. sklypas į ieškovės sklypo pusę nei kiek neišdidėjo. Sklype stovintis sodo namelis niekada nekirto sklypo ribų. Pirmiausia J. ir V. M. atliko privatizuoto sklypo kadastrinius matavimus pagal trečiojo asmens T. B. braižytą planelį ir jiems buvo suformuotas su leistina 37 kv. m. paklaida 407 kv.m. sklypas. Sodo namelis (statytas 2008-2013 m.), niekada nekirto (nekerta) privatizuoto sklypo ribų. Prie jo vėliau buvo pristatytas priestatas, tinkamam jo naudojimui iš valstybės bylos nagrinėjimo metu buvo nupirktas kitas sklypas, kuris vėliau buvo sujungtas su privatizuotu sklypu. VĮ Registrų centro duomenys rodo, jog sodo namelis pradėtas statyti 2008 m., baigtas 2013 m. Tai paneigia atsakovo dėstytą poziciją, jog 2007 m. M. nebuvo ir jie atsirado tik 2013 m.

61. Trečiųjų asmenų sklypas yra kraštinis, net ir laikantis prielaidos, jog J. ir V. M. faktiškai prižiūrėjo didesnį plotą į (duomenys neskelbtini) (greitkelio) pusę, tai niekaip negalėjo įtakoti ieškovės sklypo ribų, jų perengti ar pan., nes ieškovė sklypas yra priešingoje pusėje nei (duomenys neskelbtini). Pirmos instancijos teismas ištyrė 2019-10-09 Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytą aplinkybę dėl trečiųjų asmenų kadastrinių matavimų įtakos ieškovės sklypo ribai ir teisingai nustatė, kad trečiųjų asmenų sklypo riba su ieškove nei po pirmųjų kadastrinių matavimų, nei po papildomų matavimų ir sklypų sujungimo nesikeitė, taškų, esančių prie ieškovė sklypo ribos koordinatės išliko tokios pačios. Taigi, papildomo ploto nupirkimas iš valstybės niekaip neįtakojo ieškovės sklypo ribų. Atlikti J. ir V. M. sklypo kadastriniai matavimai nekirto, neperdengė ar pan. Ieškovės sklypo. Ieškovės sklypo sumažėjimą lėmė išskirtinai tik atsakovo sklypo išplatinimas, įvykęs, kaip tinkamai pripažino pirmos instancijos teismas, po bendrijos pirmininkės T. B. plano parengimo Atsakovo sklypui. J. ir V. M. paženklinimo akte Ieškovės parašymas, kad ji nesutinkanti, kol nebus nustatytos ribos su visais kaimynais, dar neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog konkrečiai yra nesutinkama tik su J. ir V. M. matavimais, nes minimi visi kaimynai, be to byloje ne sykį ieškovė patvirtino, jog ginčo su J. ir V.M. dėl sklypo ribų nėra.

62. Patikslintu ieškiniu ieškovė aiškiai apibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką, pasirinko bylos šalis. Patikslintu ieškiniu buvo prašoma nustatyti ieškovės sklypo ribą su atsakovo sklypu, o ne visas ieškovės sklypo ribas. Esant tokiam aiškiai apibrėžtam bylos nagrinėjimo dalykui ir Ieškovės nevienkartiniam patvirtinimui bylos nagrinėjimo metu, jog ji jokių pretenzijų J. ir V. M. neturi, esminės reikšmės nebetenka ieškovės ir trečiųjų asmenų J. ir V. M. sklypų riba, ypač po to, kai teismas pripažino, jog kadastriniai trečiųjų asmenų matavimai jokios įtakos ieškovės sklypui nepadarė. Esant tokiai situacijai, vertinimas trečiųjų asmenų sklypo ribų, įbrėžtų kadastro žemėlapyje iki kadastrinių matavimų, šioje byloje būtų perteklinis.

63. Ieškovė J. B. prašė atsakovų D. S. ir NŽT apeliacinius skundus atmesti ir nurodė, kad 2012-02-14 atlikus Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, iš esmės buvo pakeistos savininkų sutartos ir nusistovėjusios bei dokumentuose nurodytos ribos, kuriomis ankstesni ir dabartiniai šių žemės sklypų savininkai naudojasi nuo šių žemės sklypų įsigijimo iš valstybės 1993-06-01 ir sumažintas ieškovės nuosavybės teisę į Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinančiuose dokumentuose (1993-06-01 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 4903 ir Privatizavimo schemoje nurodytas Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas.

65. Atsižvelgiant į tai, kad 2012-02-14 Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų metu buvo neleistinai sumažintas Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas bei pakeistos Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, tokiu būdu iš esmės pažeidžiant ieškovės nuosavybės teises į konkretaus dydžio Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą, bei tai, kad šalys nesutarė dėl ginčytinos ribos nustatymo, ieškovė, pateikė į Bylą naują kompromisinį UAB „Geodezininkai“ 2020-03-12 parengtą Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą (toliau — Naujas pasiūlymas).

66. Naujame pasiūlyme ginčo ribos pažymėjimas nustatytas atsižvelgus tiek į susiklosčiusius faktinius žemės sklypų naudojimo santykius, tiek ir į šių žemės sklypų privatizavimo dokumentuose (Privatizavimo schemose) padarytus įrašus apie užimamą plotą bei koordinates iki Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų atlikimo, taip pat papildomus duomenis bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo išaiškinimus, jog ginčo turi būti nustatyta taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams;

68. Ieškovė, siekdama, kad šioje byloje būtų nustatyta ginčo riba, bei, kad ši riba atitiktų visų šalių interesus, nusprendė atsisakyti jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) konfigūracijos, kuri buvo nubraižyta Pirminiame pasiūlyme, remiantis Privatizacijos schemomis, liudytojų parodymais, nuosavybės įsigijimo dokumentais.

69. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) apačioje esantis laisvas plotas nėra užimtas jokiais kitais sklypais, t. y. nėra suformuoti jokie sklypai, kas reiškia, kad yra galimybė prisijungti netaisyklingos trikampio formos plotą. Šis laisvas plotas yra valdomas paties atsakovo patikėjimo teise. Bylos medžiagoje esantys Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentai (Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo schema) bei teismo posėdžio metu pateikti liudytojų parodymai pagrindžia, kad šią „netaisyklingo trikampio“ formos Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį ankstesnė savininkė G. V. privatizavo 1993-06-01 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4902 pagrindu.

70. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti nesivadovaujant Privatizavimo schemomis. Atsakovo Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos sudarymo metu galiojo Taisyklės, kurių 11 p. buvo nustatytas imperatyvus įpareigojimas, kad „kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.“ Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus sodininkų bendrijose, privalu vadovautis ne tik sodininkų bendrijos generaliniu planu, bet ir įsigyto nuosavybėn (privatizuoto) žemės sklypo planu (privatizavimo schema) bei šiame plane pažymėtomis žemės sklypo ribomis.

71. Teismas 2021-11-08 sprendimu konstatavo, kad už šalių sklypų yra laisvos valstybinės žemės ir yra galimybė suformuoti žemės sklypus ne mažesnio ploto nei jie buvo įsigyti, t. y. nesumažinant jų turimų plotų. Taip pat teisingai vertintas Naujas pasiūlymas, nurodant, kad Ieškovės prašymas perkelti jos sklypo ribas į atsakovo pusę 3,39 m. priekinę ir 1,86 m. galinę kraštinę, lygiagrečias (duomenys neskelbtini) gatvei (atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ieškovės sklypo kraštinė esanti lygiagretėje prie (duomenys neskelbtini) g. yra tik 15,73 m) yra racionalus.

72. Tuo tarpu atsakovo pateiktas pasiūlymas apeliaciniame skunde yra iš esmės pažeidžiantis ieškovės interesus bei suteikiantis prioritetą išimtinai atsakovo interesas, nes atsakovo pasiūlyme ieškovei yra skiriama tik 18,09 m ilgio kraštinė palei (duomenys neskelbtini) g., o atsakovui yra skiriama 24,78 m ilgio kraštinė palei (duomenys neskelbtini) g. (atsakovui tenka 6,69 m daugiau (duomenys neskelbtini) g. kraštinės).

Motyvuojamoji dalis

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

73. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

74. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl kasacinės ir apeliacinės instancijos teismų išaiškinimų privalomumo

75. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439Nr.2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687Nr.2015; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378Nr.2018 38 punktą, kt.).

76. Kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui (CPK 148 straipsnio 2 dalis).

77. Pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas 2018-10-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1413-560Nr.2018 panaikino 2017-11-29 sprendimas ir ieškovės 2017-03-10 patikslintas ieškinys patenkintas.

78. Byla pagal atsakovo kasacinį skundą buvo iš nagrinėta ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-916Nr.2019 išaiškino, jog:

Apeliacinės instancijos teismas pagrinde rėmėsi tik žemės sklypų privatizavimo schemomis ir nustatydamas žemės sklypų ribas neatsižvelgė į (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 4.45 str. nurodytų kriterijų, reikšmingų sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, visumą, t. y. į visus dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus; ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo išsprendė ne visiškai įvertinęs visų tam reikšmingų faktinių aplinkybių, neužtikrindamas sklypų savininkų interesų pusiausvyros, nesivadovaudamas taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita, nepriėmė abiem pusėms priimtiniausio sprendimo, siekdamas, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Dėl šių priežasčių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-05-09 Nutartimi nutarė 2018-10-31 Sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Apeliacinės instancijos teismui.

79. Iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas 2019-10-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1882-910Nr.2019 (toliau – 2019-10-09 Nutartis) nurodė, kad iš byloje esančių žemės sklypų dokumentų, taip pat duomenų apie ginčo sklypų faktinio naudojimo ribas neįmanoma nustatyti ginčo ribos; tiek vienos, tiek kitos šalies pozicijose dėl ginčo sklypų faktinio naudojimo ribos yra prieštaravimų; šalių žemės sklypų riba turėtų būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises; nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo atliktų Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų plane nustatyta šalių žemės sklypų riba atitinka tiek faktinį naudojimą, tiek sklypų dokumentuose nurodytas ribas.

80. Kaip jau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl kaimyninių žemės sklypų ribų, ginant nuosavybės teisę į pagal nuosavybės dokumentus įgyto ploto žemės sklypą, negali būti nevertinama byloje nustatyta aplinkybė, kad ankstesnė atsakovo žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) savininkė, 1993 m. birželio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi privatizavusi 749 kv. m ploto žemės sklypą, privatizavo jį kitokios konfigūracijos, negu ta, kuri nurodyta prie 2007-06-15 pirkimo-pardavimo sutarties pridėtame šio žemės sklypo plane. Be to, byloje nustatyta ir tai, kad nei SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė, 2007 m. braižiusi G. V. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schemą šio sklypo pardavimui Atsakovui, nei Atsakovo žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus 2012 m. vasario 14 d. atlikusi UAB „AASE“, neturėjo šio žemės sklypo privatizavimo 1993 m. birželio 1 d. schemos ir nevertino joje nurodytos sklypo konfigūracijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo žemės sklypo viršutinės ribos ilgiai, nurodyti 1993-06-01 privatizavimo schemoje ir šio žemės sklypo plane, kuris yra 2007-06-15 pirkimo-pardavimo sutarties sudėtinė dalis, skiriasi septyniais metrais – 27,90 m ir 20,90 m.Tai reiškia, kad atliekant Atsakovo Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus nebuvo vadovautasi Privatizavimo schemomis.

81. Kolegijos nuomone, ieškovė pagrįstai nurodė, kad 2012-02-14 atsakovui atlikus Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, iš esmės padidėjo visų atsakovo Žemės sklypąNr. (duomenys neskelbtini) sudarančių kraštinių ilgiai: 1) Žemės sklypoNr.2 Privatizavimo schemoje (1993-06-01 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4902 priedas) nurodyti tokie Atsakovo Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) kraštinių ilgiai: 20,90 m X 30,90 m X 17,00 m X 30,25 m; 2) 2012-02-14 atsakovui atlikus Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, Žemės sklypąNr. (duomenys neskelbtini) sudarančių kraštinių ilgiai atitinkamai padidėjo ir dabar sudaro tokią seką: 27,14 m X 34,27 m X 20,61 m X 33,23 m (plg. Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą. Apibendrinant, atlikus 2012-02-14 Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, Atsakovo Žemės sklypąNr. (duomenys neskelbtini) sudarančių kraštinių ilgiai iš viso padidėjo net 16,2 m. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad tokie ženklūs Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) ribų pokyčiai po 2012-02-14 kadastrinių matavimų atlikimo objektyviai negalėjo atsirasti dėl naujų žemės matavimo prietaisų techninių galimybių tiksliau nustatyti matuojamo žemės sklypo ribas ir akivaizdžiai viršija leistinas kadastrinių matavimų paklaidas.

82. Ieškovė, patikslindama ieškinį pateikė naują, kaip nurodė, kompromisinį UAB „Geodezininkai“ 2020-03-12 parengtą Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) planą (Naujas pasiūlymas), kurį ir vertino pirmosios instancijos teismas. Naujame pasiūlyme teikiamas sklypo planas vertinamas pagal CK 4.45 straipsnio principus, t.y. jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, tačiau žemės sklypo ribų nustatymo klausimus reglamentuojančioje kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog žemės sklypo ribos nėra aiškios tais atvejais, kai: 1) kai apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); 2) esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; 3) dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar ribos eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus 4) žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo (tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus); 5) kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; 6) kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; 7) kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia; ir pan.

83. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas: (i) nustatė ginčo ribą, kuri abiem žemės sklypų savininkams yra patogi, racionali ir tarnaus geresniam nuosavybės valdymui; (ii) paliko galimybę suformuoti žemės sklypus ne mažesnio ploto nei jie buvo įsigyti, t. y. nesumažinant jų turimų sklypų plotų; (iii) gretimų žemės sklypų plotus apskaičiavo ir jų ribą buvo nustatė taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno savininkų teises; (iv) atitinka ginčo sklypų savininkų interesų pusiausvyrą (tokiu būdu ištaisė Pirmosios instancijos teismo 2017-11-29 Sprendimo trūkumus), t. y. negynė išimtinai vieno savininko teisių kito žemės sklypo savininko interesų sąskaita; (v) remiantis UAB „Geodezininkai" 2020-03-12 parengtu žemės sklypų planu, žemės sklypų ribas nustatė galutinai išsprendžiant ginčą ir nepaliko prielaidų ginčui kilti ateityje.

84. Naujame pasiūlyme ginčo ribos pažymėjimas nustatytas atsižvelgus tiek į susiklosčiusius faktinius žemės sklypų (Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo santykius, tiek ir į šių žemės sklypų privatizavimo dokumentuose (Privatizavimo schemose) padarytus įrašus apie užimamą plotą bei koordinates iki Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų atlikimo, taip pat į Bylos medžiagoje esančius papildomus duomenis bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo išaiškinimus, jog Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba turi būti nustatyta taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams.

85. Nustatyta, kad Naujame pasiūlyme ieškovė sumažino savo turimo Žemės sklypo ribas, atitinkamai Ieškovės Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas sumažėjo iki 625 m², nors pagal 1993-06-01 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4903 Ieškovė įsigijo 627 m² (0,0627 ha) ploto Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini); pagal Naują pasiūlymą ieškovė prašė, kad jai priklausančio Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) kraštinių ilgiai būtų: 19,15 m x 32,90 m x 20,07 m x 30,90 m, nors pagal nuosavybės dokumentus ieškovės Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) kraštinių ilgiai daugiau nei 20 metų buvo (iki atsakovui nusprendus atlikti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus) tokie: 20,40 m x 32,90 m x 22,00 m x 30,90 m; Naujame pasiūlyme Atsakovo Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) plotas išliko toks, koks ir buvo apskaičiuotas atlikus Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus – 801 m², nors pagal 1993-06-01 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4902 ankstesnei Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) savininkei G. V. buvo suteiktas 749 m² (0,0749 ha) ploto Žemės sklypasNr. (duomenys neskelbtini), Atsakovas pagal 2007-06-15 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RS-5639 taipogi įsigijo 749 m² (0,0749 ha) ploto Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); Ieškovės Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) viršutinė kraštinė sumažėjo nuo 20,40 m iki 19,15 m, atitinkamai turėjusi būti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos taškas viršuje Naujame pasiūlyme yra patraukta į ieškovės Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusę, t. y. Ieškovė 1,25 m atsitraukė nuo Atsakovo, taip jam užleisdama 1,25 m. Taip pat ir Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) apatinė kraštinė sumažėjo nuo 22,00 m iki 20,07 m, atitinkamai turėjusi būti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos taškas apačioje Naujame pasiūlyme yra patraukta į Ieškovės Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusę, t. y. Ieškovė 1,93 m atsitraukė nuo Atsakovo, taip jam užleisdama 1,93 m.

86. Svarbu, kad rengiant Naują pasiūlymą buvo atsižvelgiama į Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentuose padarytus įrašus, apie užimamą plotą bei koordinates. Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) plane nurodytas Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas iš esmės atitinka Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentuose (1993-06-01 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 4903 ir generaliniame plane nurodytą plotą, prašomos nustatyti Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) ribos ir koordinatės iš esmės sutampa su generaliniame plane ir ieškovės Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) Privatizavimo schemoje nurodytomis ribomis bei faktiniu naudojimusi.

87. Naujame pasiūlyme apibrėžtu Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotu (625 m²) ir ribomis (19,15 m x 32,90 m x 20,07 m x 30,90 m) galima laikyti, kad ieškovė naudojasi jau ilgą laiko tarpą, nors pagal nuosavybės dokumentus Ieškovės Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) kraštinių ilgiai daugiau nei 20 metų buvo (iki Atsakovui nusprendus atlikti Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus) tokie: 20,40 m x 32,90 m x 22,00 m x 30,90 m, tačiau ieškovė sutiko atsakovo naudai koreguoti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribą.

88. Vertinant Naujame pasiūlyme nurodytų Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) ploto bei ribų pažymėjimų atitiktį CK 4.45 str. 1 d. įtvirtintiems kriterijams, atsižvelgtina ir į tai, kad tiek valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu (1993-06-01), tiek vėliau ilgą laiką nuosavybės teise valdant žemės sklypus (Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)), Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) net 14 metų nuosavybės teise valdžiusi ankstesnė šio Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė G. V. iš esmės sutiko su ieškovės Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo dokumentuose nurodytu plotu ir ribomis, nurodytomis Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Privatizavimo schemoje, kuri dabar beveik atitinka ir Naujame pasiūlyme nurodytus Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo sprendinius (įvertinant atsakovo naudai atliktas korekcijas).

89. Tiek ankstesnė Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė G. V., tiek dabartinis šio Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) savininkas (atsakovas D. S.), žinojo įsigyjamo Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) ribas, ilgą laiko tarpą – beveik 20 metų (nuo 1993-06-01 iki 2012-02-14) – pripažino ir neginčijo faktinės ir Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentuose (Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) Privatizavimo schemoje pažymėtos Ieškovės Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) ribos ir dydžio;

90. Nauju pasiūlymu atsakovo Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas nesumažėjo - išliko 801 m². Teismui nustačius Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribą pagal Naujame pasiūlyme nurodytą planą, atsakovas galės naujai susiformuoti savo turimą Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. susiformuoti taip, kad Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) forma apimtų ir trikampio formos ploto dalį, kuri ir turėjo atsakovui priklausyti pagal Privatizavimo schemą, pagal buvusios savininkės faktinį naudojimą.

91. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019-05-09 nutartyje c. b. Nr. e3K-3-170-916Nr.2019 nagrinėdamas šalių argumentus bei tarp šalių kilusį ginčą, konstatavo, jog jei nustatoma, kad pagal pasiūlymą vienas iš sklypų laisvame (kitais sklypais neužimtame) plote negalės būti suformuotas tokio dydžio, koks yra šio sklypo teisinis plotas, atsižvelgiant į leistinos ploto paklaidos ribas, toks pasiūlymas turi būti netvirtinimas. Taigi, jeigu prie žemės sklypų, tarp kurių yra kilęs ginčas yra plotas, kuris nėra užimtas kitais sklypais, tame laisvame plote gali būti suformuotas tokio dydžio žemės sklypas, koks yra šio sklypo teisinis plotas. Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) apačioje esantis laisvas plotas nėra užimtas jokiais kitais sklypais, t. y. nėra suformuoti jokie sklypai, kas reiškia, kad yra galimybė prisijungti netaisyklingos trikampio formos plotą. Šis laisvas plotas yra valdomas paties atsakovo patikėjimo teise. Atsakovas yra nurodęs, jog minėta Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) dalis yra valdoma paties Atsakovo patikėjimo teise). Atsakovas žinojo apie šią jam priklausančią sklypo dalį, tačiau sąmoningai vengė įgyvendinti savo turimas nuosavybės teises

92. 1993-06-01 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4902 prieduose esantis Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas (privatizavimo schema) patvirtina, kad šis G. V. pateiktas 1992-04-22 prašymas dėl papildomo žemės ploto į „autostrados pusę“ išsipirkimo buvo patenkintas, kadangi šiame plane kaip tik ir yra vaizduojamas 749 kv. m. ploto Žemės sklypasNr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 579 kv. m. ploto stačiakampio formos Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuri ribojasi su greta einančiu keliu ((duomenys neskelbtini) g.), ir papildoma 170 kv. m. netaisyklingo trikampio formos žemės sklypo dalis, suformuota arčiau autostrados, t. y. taip, kaip buvo nurodyta G. V. pateiktame 1992-04-22 prašyme.

93. Bylą medžiagoje nustatytos aplinkybės taip pat patvirtino, kad ankstesnė šio Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė G. V. faktiškai naudojosi jai nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu, kaip tai ir buvo nurodyta šio Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo schemoje ir pagal šiame dokumente pateikiamą šio Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) konfigūraciją, kurią sudaro 579 kv. m. ploto stačiakampio formos Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) dalis ir 170 kv. m. netaisyklingo trikampio formos dalis.

94. Atsakovo su G. V. 2007-06-15 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. RS-5639 yra aiškiai nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas priklauso G. V. pagal 2007-06-12 valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pažymą Nr. 44-1650836, pagal 2007-06-15 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, pagal 1993-06-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 4902. Taigi 1993-06-01 sutartyje esanti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Privatizavimo schema yra neatskiriama šios sutarties dalis ir būtent su šia schema Atsakovas turėjo būti susipažinęs. Atsakovas pats įsipareigojo savo lėšomis pasidaryti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) geodezinę planą ir nereikšti niekam jokių pretenzijų dėl galimų žemės sklypo ribų pasikeitimo.

95. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindė, kad 2012-02-14 Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai nėra tikslūs, o šių 2012-02-14 kadastrinių matavimų metu parengtas Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) planas visiškai neatitinka Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentų (Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) Privatizavimo schemos. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti 2012-02-14 pagal Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės T.B. sudarytą ir 2007-04-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriuje suderintą Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą (toliau — 2007-04-03 Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas). Taigi, nustatant atsakovo Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, nebuvo vadovautasi atsakovo Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentais, kuriuos sudaro Bylos medžiagoje esanti Atsakovo Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Privatizavimo schema.

96. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės sudarytas Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) planas akivaizdžiai skyrėsi nuo Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) Privatizavimo schemos. Palyginus 1993-06-01 Privatizavimo schemoje pateikiamą Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą ir Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų koordinates 2007-04-03 Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane tarpusavyje, akivaizdu, kad didžiausią Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kraštinių ilgių skirtumą sudaro Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Privatizavimo schemoje nurodyta kraštinė, kurios ilgis šioje schemoje yra 20,90 m ir kuri 2007-04-03 Žemės sklypoNr. (duomenys neskelbtini) plane yra pailgėjusi net iki 27,90, t. y. 7 m (Žemės sklypo Nr.2 kraštinė lygiagreti (duomenys neskelbtini) g.), t. y. buvo perkelta į ieškovės Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusę.

97. Teisėjų kolegija sutinka su išvada, kad Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti nesivadovaujant Privatizavimo schemomis, pažeidžiant Taisyklių 11 punkto imperatyvų įpareigojimą, kad „kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.”

98. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl faktinio ieškovės kaimyninio J. M. ir V. M. sklypo naudojimo nekilo abejonių.

99. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad už šalių sklypų yra laisvos valstybinės žemės ir yra galimybė suformuoti žemės sklypus ne mažesnio ploto nei jie buvo įsigyti, t. y. nesumažinant jų turimų plotų, teisingai įvertino Naują pasiūlymą, nurodant, kad ieškovės prašymas perkelti jos sklypo ribas į atsakovo pusę 3,39 m. priekinę ir 1,86 m. galinę kraštinę, lygiagrečias (duomenys neskelbtini) gatvei (atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ieškovės sklypo kraštinė esanti lygiagretėje prie (duomenys neskelbtini) g. yra tik 15,73 m) yra racionalus. Sprendimu yra užtikrinta, jog abudu gretimų sklypų savininkai turėtų kiek įmanoma lygiavertį susisiekimą su (duomenys neskelbtini) g. (atsakovo kraštinė netgi ilgesnė 4,56 m). Tuo tarpu atsakovo pateiktas pasiūlymas, kurį savo apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, yra iš esmės pažeidžiantis Ieškovės interesus bei nepagrįstai ir nesąžiningai suteikiantis prioritetą išimtinai atsakovo interesas, nes atsakovo pasiūlyme ieškovei yra skiriama tik 18,09 m ilgio kraštinė palei (duomenys neskelbtini) g., o atsakovui yra skiriama 24,78 m ilgio kraštinė palei (duomenys neskelbtini)g.

100. Nors apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-05-11 sprendimą Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-940 privalėjo nurodyti sprendimo priėmimo motyvus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai patvirtina ieškovės reikalautos nustatyti žemės sklypų ribos pagrįstumą, bet tuo pačiu patvirtina ir aukščiau nurodytų bei 2021-11-08 Sprendimu panaikintų sandorių ir sprendimų neteisėtumą ir atitinkamai sudaro pagrindą priimtą 2021-11-08 Sprendimą vertinti kaip pagrįstą ir teisėtą.

101. Be to, apeliacinės instancijos teismas dar 2019-10-09 nutartimi atnaujino ieškovei terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-05-11 sprendimui Nr. 47VĮ-(14.47.2) apskųsti, todėl egzistavo pagrindas minėtą sprendimą panaikinti. Minėtos apeliacinės instancijos teismo išvados, kaip minėta, yra privalomos, todėl su termino atnaujinimu susiję apeliacinių skundų argumentai negali būti vertinami kaip pagrįsti.

102. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38Nr.2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107Nr.2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252Nr.2010).

103. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinių skundų argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmestini (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

104. Nacionalinė žemės tarnyba skundė sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nurodė, kad teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, paskirstė jas taip, kad didesnė našta teko Nacionalinei žemės tarnybai, t. y. priteisė lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų trečiojo asmens ir ieškovės naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės priteisė D. S. naudai dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nacionalinė žemės tarnyba ne sykį pasisakė apie tai, kad bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos, ragindama ieškovę ir atsakovą rasti taikų sprendimo būdą. Taigi, elgėsi taip, kad išlaidos nedidėtų, procesinis elgesys buvo tinkamas, tačiau teismas neįvertino visų priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

105. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje buvo nagrinėjami keturi neturtiniai reikalavimai (4x31)124 Eur, teismas tenkina tris neturtinius reikalavimus, t.y. ieškinį tenkina iš dalies (75 proc.). Ieškovės J. B. naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma proporcinga patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 6250,50 Eur iš atsakovų D. S. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus po 3125,25 Eur.

106. Bendrosios šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra išdėstytos CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Aptariamos nuostatos atspindi civiliniame procese galiojantį principą, kad procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta tenka šaliai, kurios atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas. Be to, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, svarbu nustatyti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

107. Nagrinėjant bylą visų instancijų teismuose Nacionalinė žemės tarnyba užėmė nuoseklią poziciją prašydama ieškovės ieškinį atmesti kaip iš esmės nepagrįstą, todėl nėra pagrindo netaikyti CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyto principo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmetami.

108. Ieškovė patyrė 847 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atmeta materialinį atsakovo D.S. apeliacinio skundo reikalavimą. Apeliacinis teismas taip pat atmeta ir Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo reikalavimus panaikinti 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimas; panaikinti sprendimo dali, dėl 2012-02-14 kadastrinių matavimų metu UAB „AASE" parengtą atsakovui D. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir jo pagrindu parengtą šio žemės sklypo planą panaikinimo.

109. Teisėjų kolegija taiko pirmosios instancijos teismo nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją ir ieškovei iš atsakovo D. S. priteisia 2/3 dalis bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų – 564,67 EUR ir iš Nacionalinės žemės tarnybos 282,33 EUR.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo D. S. bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. B. iš atsakovo D. S. 564,67 EUR ir iš Nacionalinės žemės tarnybos 282,33 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.