- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- e2A-1882-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01438-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Tomas Venckus, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- D. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams D. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, sklypo plano, sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir sprendimo panaikinimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. M., G. V., sodininkų bendrija „Pušelė“, uždaroji akcinė bendrovė „AASE“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2017 m. kovo 9 d. UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ parengtą žemės sklypo planą;
1.2. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 47VĮ-(14.47.2)-940, kuriuo buvo pakeisti atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys;
1.3. panaikinti 2012 m. vasario 14 d. kadastrinių matavimų metu UAB „AASE“ parengtą atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą;
1.4. panaikinti 2012 m. vasario 14 d. kadastrinių matavimų metu UAB „AASE“ parengto atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pagrindu parengtą šio žemės sklypo planą.
2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Šie sklypai buvo privatizuoti pagal sutarčių prieduose esančius jų planus – privatizavimo schemas su juose nustatytomis ribomis. Atsakovo žemės sklypas 6,24 m pasislinko į ieškovės sklypą ir šiuo metu užima 130 kv. m ieškovės sklypo ploto, sklypai persidengia. Atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo įforminti 2012 m. vasario 14 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paženklinimo-parodymo aktu, žemės sklypo planu ir patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-940. Tokie kadastriniai matavimai buvo parengti vadovaujantis 2007 m. birželio 15 d. planu, kuriame klaidingai nurodytos atsakovo žemės sklypo ribos. Taip sumažintas ieškovės sklypo plotas, nurodytas 1993 m. birželio 1 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje bei privatizavimo schemoje. Ieškovė prašo nustatyti jos sklypo ribas pagal 2017 m. kovo 9 d. UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ žemės sklypo planą, kuris parengtas atsižvelgiant į susiklosčiusį faktinį žemės sklypų naudojimą ir į privatizavimo dokumentus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas D. S. prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad ploto skirtumas susidarė dėl to, jog privatizavimo schemoje nurodyti kraštinių ilgiai neatitinka schemoje nurodyto ploto, todėl yra neteisingi. UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ planas parengtas perbrėžiant privatizavimo schemoje nurodytų sklypo kraštinių ilgius į Lietuvos koordinačių sistemą. Kadangi privatizavimo schemoje ir ieškovės sklypo plane kraštinių ilgiai vienodi, negali susidaryti paklaida apskaičiuojant plotą. Ieškovė 1993 m. birželio 1 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo 627 kv. m ploto sklypą, todėl privatizavimo schemoje padaryta klaida, nurodant kraštinių ilgius. UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ parengtas ieškovės sklypo planas neatitinka šio sklypo faktinio naudojimo ribų, 2007 m. birželio 15 d. atsakovo sklypo plano, sodininkų bendrijos (toliau – SB) „Pušelė“ generalinio plano, ieškovės sklypo ribų, įregistruotų 2003 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo turto registre. Pasak atsakovo, yra neaiški riba ne tarp jo ir ieškovės sklypų, o tarp ieškovės ir trečiojo asmens J. M. sklypų bei valstybinės žemės ploto.
4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad ieškovės sklypas faktiškai nenaudojamas, pateiktose schemose sklypo plotas savavališkai išdidintas. UAB „AASE“ parengta atsakovo žemės sklypo kadastro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 19 d. buvo pateikta tikrinti Nacionalinės žemės tarnybai. Nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti žemės sklypo planą, 2012 m. balandžio 26 d. planas suderintas. Vadovaujantis 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 47VĮ-(14.47.2)-940, šio sklypo kadastro duomenys 2012 m. birželio 22 d. įregistruoti VĮ Registrų centras. Ginčo sprendimai neapskųsti administracine tvarka.
5. Trečiasis asmuo J. M. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jai priklausančio žemės sklypo ribos yra aiškios, ribas nustatantys dokumentai įregistruoti, ribos nesusijusios su ieškovės ir atsakovo ginčo riba.
6. Trečiasis asmuo SB „Pušelė“ prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad turi 1980 m. sudarytą sodininkų bendrijos generalinį planą. Plane visi sklypai – 6 arų ploto, o privatizacijos plane kai kurie sklypai padidėję, kai kurie – sumažėję, taigi privatizacijos planas neatitinka generalinio plano. Privatizacijos plane nurodyti sklypų plotai bei kraštinių ilgiai ne pagal faktinį naudojimą. Sodininkų bendrijos pirmininkė braižė atsakovo 2007 m. birželio 15 d. žemės sklypo planą, kuris buvo suderintas su Nacionaline žemės tarnyba. Privatizavimo schema nesivadovavo, nes tokios neturėjo. Visus planus sudarydavo pagal privatizacijos planą.
Šalies argumentai
7. Trečiasis asmuo UAB „AASE“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo pateiktas 2007 m. birželio 15 d. planas, pridėtas prie sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, buvo pasirašytas sodininkų bendrijos pirmininkės ir suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, todėl nebuvo pagrindo abejoti jo teisingumu. Be to, jis kartu su žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi buvo patvirtintas notaro. Generaliniame plane J. M. sklypo nėra, todėl, atliekant atsakovo sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo žinoma, kad jis toks apskritai yra. Ginčas kilo po J. M. žemės sklypo kadastrinių matavimų, nes po jų ieškovės sklypas buvo suspaustas, neišlaikyti linijų ilgiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 3699,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens J. M. naudai – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 26,77 Eur pašto išlaidų valstybei.
9. Teismas nustatė, kad Ukmergės rajono valdybos 1992 m. liepos 21 d. potvarkiu Nr. 159 ieškovei buvo leista pirkti faktiškai naudojamą 0,0627 ha sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) SB „Pušelė“. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0627 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kurį ji įgijo 1993 m. birželio 1 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4903. Pagal 1993 m. birželio 1 d. privatizavimo schemą ieškovės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas – 627 kv. m, nurodyti kraštinių ilgiai: 20,40 m x 32,90 m x 22,00 m x 30,90 m. Ieškovė nurodė, kad faktiškai naudojosi tokio ploto sklypu ir tokiais linijų ilgiais, kokie įrašyti jos sklypo privatizavimo schemoje.
10. Teismas laikė teisingu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus pateiktą 1980 m. SB „Pušelė“ generalinį planą (toliau – Generalinis planas) ir juo remdamasis nustatė, kad ieškovės sklypo konfigūracija privatizavimo schemoje visiškai neatitinka šio sklypo konfigūracijos Generaliniame plane (privatizavimo schemoje sklypas pasisukęs 90 laipsnių kampu). UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017 m. kovo 9 d. žemės sklypo plane ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas yra 675 kv. m, nurodyti kraštinių ilgiai: 20,40 m x 32,90 m x 22,00 m x 30,90 m. Lyginant su to paties žemės sklypo privatizavimo schema, plotas yra padidėjęs 48 kv. m, neviršijant leistinumo ribų, nors sklypo kraštinių ilgiai liko tokie patys.
11. Teismas nustatė, kad Ukmergės rajono valdybos 1992 m. liepos 21 d. potvarkiu Nr. 159 trečiajam asmeniui G. V. buvo leista pirkti faktiškai naudojamą 0,0749 ha sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Pušelė“, besiribojantį su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu sklypu. 1993 m. birželio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4902 pagrindu G. V. įsigijo 0,0749 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Pagal 1993 m. birželio 1 d. privatizavimo schemą sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas – 749 kv. m, nurodyti kraštinių ilgiai: 20,40 m x 32,90 m x 22,00 m x 30,90 m, joje sklypo konfigūracija neatitinka to paties sklypo konfigūracijos Generaliniame plane, jame neatvaizduota arba neįbrėžta netaisyklingo trikampio formos žemės sklypo dalis.
12. Teismas, remdamasis trečiojo asmens sodininkų bendrijos atstovės T. B. paaiškinimais, nustatė, kad ji sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą braižė remdamasi turimu privatizacijos planu. Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus specialistė šį planą 2007 m. balandžio 3 d. suderino. Lyginant su sklypo privatizavimo schema, šiame plane sklypo plotas – 749 kv. m, t. y. atitinka to paties sklypo privatizavimo schemoje nurodytą plotą, tačiau pasikeitė kraštinių ilgiai ir sklypo konfigūracija. Sodininkų bendrijos pirmininkės sudarytame plane kraštinių ilgiai yra: 27,90 m x 30,90 m x 17,00 m x 35,85 m, taigi kraštinių ilgiai atitinkamai pasikeitė: +7,50 m x -2,90 m x +5,00 m x +4,95 m. Trečiojo asmens atstovė T. B. nurodė, kad, braižydama minėtą planą, G. V. sklypo privatizavimo schema nesivadovavo, nes apie schemą sužinojo tik šioje civilinėje byloje.
13. Atsakovas 2007 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš G. V. įsigijo 749 kv. m žemės ūkio paskirties žemės sklypą. 2012 m. vasario 14 d. buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai pagal SB „Pušelė“ pirmininkės T. B. parengtą sklypo planą, kurį 2007 m. balandžio 3 d. suderino Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus specialistė. Atliekant kadastrinius matavimus, privatizavimo schema nebuvo remiamasi, nes atsakovas tokios nepateikė. Atlikus kadastrinius matavimus, atsakovo plotas padidėjo iki 801 kv. m, tai yra 52 kv. m, neviršijant leistinos paklaidos. Sklypo kraštinių ilgiai po šių kadastrinių matavimų yra: 27,14 m x 34,27 m x 20,61 m x 33,23 m. Sodininkų bendrijos pirmininkės sudarytame plane kraštinių ilgiai: 27,90 m x 30,90m x 17,00 m x 35,85 m, taigi kraštinių ilgiai atitinkamai pasikeitė: -0,76 m x + 3,37 m x +3,61 m x +2,62 m, lyginant atsakovo žemės sklypo kraštinių ilgius po kadastrinių matavimų su kraštinių ilgiais, nurodytais to paties sklypo privatizavimo schemoje, pokytis atitinkamai yra: +6,24 m x +3,37 m + 3,61 m x +2,98 m.
14. Teismas sprendė, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai UAB „AASE“ atlikti ir kadastrinių matavimų byla sukomplektuota nepažeidžiant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės), 11, 23, 27, 29 punktų, taip pat Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatų), 64 punkto reikalavimų. Atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai 2012 m. birželio 22 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Šie duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o atsakovo sklypo kadastro duomenys nėra pakeisti ar nuginčyti.
15. Teismas taip pat nustatė, kad trečiasis asmuo J. M. 1993 m. birželio 1 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4904 įsigijo 0,0370 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, suformuotą atliekant preliminarius matavimus. 1993 m. birželio 1 d. privatizavimo schemoje J. M. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą sudaro 370 kv. m, nurodyti kraštinių ilgiai: 21,00 m x 20,60 m x 1,50 m x 31,60 m x 5,60 m. J. M. sklypas Generaliniame plane pažymėtas visiškai kitoje vietoje, nei jis yra šiuo metu.
16. SB „Pušelė“ pirmininkė T. B. nurodė, kad trečiojo asmens J. M. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą ji braižė tik pagal sklypo faktinį naudojimą, nes jos turimame Generaliniame plane sklypas toje vietoje nebuvo įbrėžtas, šio sklypo privatizavimo schemos ji neturėjo. Šiame plane J. M. sklypo kraštinių ilgiai: 15,17 m x 26,49 m x 15,59 m x 26,51 m, o plotas – 407 kv. m, taigi sklypo plotas nuo pirkimo–pardavimo sutartimi įgyto 370 kv. m ploto minėtame plane padidėjo 37 kv. m. SB „Pušelė“ pirmininkės T. B. nubraižytas J. M. sklypo planas neatitinka šio sklypo privatizavimo schemos tiek dėl ploto, tiek dėl konfigūracijos. Būtent pagal šį planą buvo atlikti J. M. žemės sklypo kadastriniai matavimai. UAB „Geosirus“ 2014 m. sausio 16 d. parengtame J. M. žemės sklypo plane kraštinių ilgiai ir sklypo plotas idealiai atitinka T. B. sudarytame to paties žemės sklypo plane nurodytus kraštinių ilgius bei plotą.
17. Teismas pažymėjo, kad šalys teismo posėdžių metu nurodė, jog ieškovės ir atsakovo ginčas dėl jiems priklausančių sklypų ribos kilo būtent po trečiojo asmens J. M. sklypo kadastrinių matavimų. Tai patvirtina ir byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas į pretenziją Nr. 47SD-(14.47.104)-1045. Tai sudaro pagrindą abejoti, ar ieškovės ir trečiojo asmens žemės sklypų riba yra aiški. Tikėtina, kad J. M. sklypo kadastriniai matavimai galėjo daryti įtaką ieškovės sklypo plotui. Teismas siūlė ieškovei patikslinti reikalavimus ir pakeisti J. M. procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovę, tačiau ieškovė atsisakė.
18. Teismas vertino, kad ieškovės teismui pateiktas jai priklausančio žemės sklypo planas, kurį parengė UAB „Žemėtvarkos sprendimai“, sudarytas pažeidžiant Nuostatų 32 punktą bei Taisykles. Teismui nepateikti duomenys, kad buvo nustatytos ir riboženkliais paženklintos ieškovės žemės sklypo ribos bei surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį sudarant turėjo būti kviečiamas dalyvauti atsakovas. Be to, nėra duomenų, kad tokio paženklinimo pagrindu Žemėtvarkos skyrius suderino kadastrinius matavimus. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, sprendė, kad UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017 m. kovo 9 d. parengtas ieškovės žemės sklypo planas neatitinka faktinio sklypo naudojimo, kokį nurodė ieškovė, taip pat ir to paties sklypo privatizavimo schemos.
19. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo 1993 m. birželio 1 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi, joje nurodytas žemės sklypo dydis – 627 kv. m. Atsakovas jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą įsigijo 2007 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, joje nurodytas žemės sklypo dydis – 749 kv. m. Šie šalims priklausančių žemės sklypų plotai nenuginčyti, todėl teismas laikė, kad šalims nuosavybės teise priklauso žemės sklypai tokio dydžio, kokio nurodyti minėtose pirkimo–pardavimo sutartyse. Jeigu būtų tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti ribą tarp jai ir atsakovui priklausančių žemės sklypų pagal UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017 m. kovo 8 d. parengtą žemės sklypo planą, pasikeistų žemės sklypų plotai: ieškovės žemės sklypas padidėtų 48 kv. m, o atsakovo – sumažėtų 130 kv. m ir sudarytų 671 kv. m, t. y. mažiau, negu jis įsigijo žemės pirkimo–pardavimo sutartimi.
Šalies argumentai
20. Nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovo žemės sklypo plotas nesumažėtų, nes pagal 1993 m. birželio 1 d. privatizavimo schemą atsakovui nuosavybės teise papildomai priklausytų netaisyklingos trikampio formos 170 kv. m dalis, teismas pažymėjo, jog iš byloje esančio Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio išrašo matyti, kad toje vietoje 2003 m. rugpjūčio 7 d. įvestos neįregistruoto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), geodezinis plotas 542 kv. m, kadastrinis plotas 442 kv. m, ribos ir nėra duomenų apie šio sklypo nuosavybę, nes jis nėra įregistruotas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas priėjo prie išvados, kad, patenkinus ieškovės ieškinį ir nustačius ginčo sklypų ribą pagal ieškovės reikalavimą, t. y. sklypo ribą perkėlus į atsakovo pusę, būtų sumažintas atsakovo žemės plotas ir taip būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, todėl ieškinys atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
22. Ieškovė J. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
22.1. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu. Teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, iš esmės vadovavosi vien tik atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais ir atsakovo prašymu kviestų liudytojų parodymais. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas lėmė neteisingo sprendimo dėl ginčo esmės priėmimą.
22.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nenustatyta, jog atsakovo žemės sklypo ankstesnė savininkė naudojosi netaisyklingo trikampio formos sklypo dalimi, esančia už vamzdžio. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas vien tik į atsakovo pusėje esančių liudytojų nurodytas aplinkybes, kitų liudytojų nurodytos aplinkybės neįvertintos, nenurodyta, kodėl nesiremta šių liudytojų parodymais. Be to, sprendimo motyvas, kad byloje nėra duomenų, jog G. V. naudojosi netaisyklingo trikampio formos sklypo dalimi, prieštarauja sklypo privatizavimo dokumentams.
22.3. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo žemės sklypo 2007 m. birželio 15 d. planas, kuriuo vadovaujantis buvo atlikti atsakovo sklypo kadastriniai matavimai, sudarytas SB „Pušelė“ pirmininkės remiantis nenustatytais dokumentais, jis neatitiko nei SB „Pušelė“ generalinio plano, nei atsakovo sklypo privatizavimo dokumentų, nei faktinio naudojimosi šiuo sklypu ribų, pagal šį planą 2012 m. vasario 14 d. atlikti atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra tikslūs. Atsakovui 2012 m. vasario 14 d. atlikus savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, naujai suformuoto atsakovo sklypo ribos neleistinai pasislinko į ieškovės žemės sklypą ir užima net 130 kv. m ieškovės žemės sklypo.
22.4. Nė viena iš šalių nekėlė argumentų, susijusių su trečiojo asmens J. M. sklypo kadastro duomenų ribų paženklinimo-parodymo akto teisėtumu. Tai teismo posėdyje nebuvo tiriama. Teismas, grįsdamas sprendimą aplinkybėmis, susijusiomis su trečiojo asmens žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akto galimu neteisėtumu, pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismo nurodomos ieškovės sklypo sumažėjimo prielaidos dėl trečiojo asmens žemės sklypo kadastrinių matavimų – teisiškai nereikšmingos.
22.5. Planas, pagal kurį reikalaujama nustatyti ieškovės sklypo ribas, atitinka tiek privatizavimo dokumentuose nurodytas ribas, tiek per susiklosčiusius faktinius sklypų naudojimo santykius atitinkančias ribas.
22.6. Teismas nepagrįstai nenustatė ieškovės sklypo ribų pagal jos pateiktą planą. Nuostatų ir Taisyklių reikalavimai taikytini tik atliekant nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus bei renkant, tikslinant, apdorojant kadastro duomenis. Ieškovės sklypui jokie kadastriniai matavimai nėra atlikti, pateiktas planas tėra pasiūlymas, pagal kurį turėtų būti nustatytos ieškovės sklypo ribos.
22.7. Maksimali leistina paklaida yra 0,0050 ha. 1993 m. birželio 1 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4903 ieškovė įsigijo 627 kv. m. sklypą. Plane, pagal kurį reikalaujama nustatyti ieškovės sklypo ribas, apskaičiuotas sklypo plotas – 675 kv. m. Taigi santykinė šio sklypo ploto paklaida (+0,0048 ha) neviršija leistino dydžio. 2007 m. birželio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. RS-5639 atsakovas įsigijo 749 kv. m. ploto sklypą. Atlikus jo kadastrinius matavimus, šio sklypo plotas – 801 kv. m.
23. Atsakovas D. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
23.1. Teismas pagrįstai vertino, kad, ieškovei neginčijant atsakovo 2007 m. birželio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties, nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir nustatyti sklypų ribą pagal UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017 m. kovo 9 d. sudarytą ieškovės žemės sklypo planą, sumažinant atsakovo žemės sklypo plotą. Be to, UAB „Žemėtvarkos projektai“ parengtame plane nurodytos ribos tarp taškų 3, 4 ir 5 neatitinka ieškovės sklypo faktinio naudojimo ribų. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl faktinio naudojimo yra nenuoseklios.
23.2. Teismas pagrįstai nepatvirtino UAB „Žemėtvarkos projektai“ parengto plano ir dėl to, kad planas neatitinka privatizavimo schemos, kitų dokumentų. Nors valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje ir privatizavimo schemoje nurodyta, kad ieškovės žemės sklypo plotas – 627 kv. m., UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ plane įbraižytas 675 kv. m. ploto sklypas. Plane ieškovės sklypo konfigūracija neatitinka jo konfigūracijos sodininkų bendrijos „Pušelė“ pateiktame generaliniame plane. UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ planas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nurodyto ieškovės sklypo fragmento.
23.3. Teismo išvada, kad trečiojo asmens J. M. žemės sklypo 2014 m. balandžio 7 d. kadastriniai matavimai padarė įtaką ieškovės žemės sklypo ribų pasikeitimui, yra pagrįsta. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys – trečiojo asmens žemės sklypo ribos pasislinko į ieškovės sklypo pusę. Trečiasis asmuo naudojasi didesniu sklypu, negu nurodyta nuosavybės dokumentuose. Teismo išvadą, kad atsakovo žemės sklypo 2012 m. vasario 14 d. kadastriniai matavimai atlikti nepažeidžiant teisės aktų, pagrindžia bylos medžiaga.
24. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti galioti skundžiamą sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
24.1. Atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų byla buvo patikrinta, žemės sklypo plotas neviršijo leistinos paklaidos, nebuvo nustatyta pažeidimų, todėl atsakovės Ukmergės skyrius patvirtino tokius kadastrinius matavimus. Nepažeisti jokie teisės aktų reikalavimai, todėl nėra pagrindo panaikinti ginčo sprendimus bei UAB „AASE“ parengtą atsakovo žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
24.2. Pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovavosi matininkai, atlikdami kadastrinius matavimus ir sudarydami kadastrinių matavimų bylą, yra sodininkų bendrijos „Pušelė“ pirmininkės sudarytas 2007 m. birželio 15 d. žemės sklypo planas – abrisas. Jame nenurodytos koordinatės, toks planas neatitinka vietovėje nurodytų ribų ir faktinio naudojimo. Dėl to, atlikus kadastrinius matavimus, dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali kisti. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad keičiasi ieškovės žemės sklypo dydis ar kad ginčijamu teismo sprendimu buvo sumažintas jai priklausantis žemės sklypas, nesilaikyta žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyros.
25. Trečiasis asmuo J. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl skundo spręsti teismo nuožiūra. Pasak trečiojo asmens, jos žemės sklypo ribos nesusijusios su ieškovės ir atsakovo ginčo riba, ginčas yra tik dėl ieškovės ir atsakovo sklypų ribų. Trečiojo asmens žemės sklypo ribų faktinis naudojimas atitinka kadastriniais matavimais nustatytas koordinates, nustatytos ribos įregistruotos Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, žemės sklypo planas neprieštarauja kitiems dokumentams, nėra aplinkybių bei pagrindo juo abejoti. Ieškovė dalyvavo nustatant trečiojo asmens žemės sklypo ribas, žodžiu riboms pritarė, pretenzijų nepareiškė.
26. Trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Pušelė“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka.
27. Trečiasis asmuo UAB „AASE“ atsiliepime į apeliacinį skundą paršo skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodo, kad kadastrinius matavimus atliko pagal jam pateiktus atsakovo dokumentus, laikydamasis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo esmė
28. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. spalio 31 d. sprendimu panaikino Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino: nustatė ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas pagal UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ parengtą 2017 m. kovo 9 d. žemės sklypo planą; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 47VĮ-(14.47.2)-940, 2012 m. vasario 14 d. kadastrinių matavimų metu UAB „AASE“ parengtą atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir jo pagrindu parengtą žemės sklypo planą.
29. Kolegija nurodė, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal SB „Pušelė“ pirmininkės T. B. parengtą sklypo planą, kurį 2007 m. balandžio 3 d. suderino Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus specialistė. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo sklypo parametrai bei konfigūracija, užfiksuota SB „Pušelė“ pirmininkės parengtame atsakovo sklypo plane, iš esmės skiriasi nuo šio sklypo parametrų ir konfigūracijos šio žemės sklypo 1993 m. birželio 1 d. privatizavimo schemoje. Atliekant atsakovo sklypo kadastrinius matavimus, 1993 m. birželio 1 d. privatizavimo schema nebuvo remiamasi, nes atsakovas tokios nepateikė.
30. Kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog, atliekant atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo pažeistas Taisyklių 11 punktas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą, 2012 m. vasario 14 d. kadastrinių matavimų metu UAB „AASE“ parengtą atsakovui priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir jo pagrindu parengtą šio žemės sklypo planą.
31. Kolegija pažymėjo, kad UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ parengtas 2017 m. kovo 9 d. žemės sklypo planas tėra pasiūlymas, pagal kurį ieškovė prašo nustatyti jos sklypo ribas, tai nėra kadastriniai matavimai, todėl šiam žemės sklypo planui Nuostatų ir Taisyklių reikalavimai netaikytini, o tai reiškia, jog, sudarant šį planą, nurodyti teisės aktai negalėjo būti pažeisti. Duomenys dėl ieškovės žemės sklypo faktinio naudojimo yra gana prieštaringi, tačiau, kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovės sklypo privatizavimo schema, pagal kurią parengtas 2017 m. kovo 9 d. žemės sklypo planas, atitinka ieškovės faktinį šio sklypo naudojimą, tai patvirtina ir reikšmingos dalies byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai.
32. Kolegija nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyti šalims priklausančių žemės sklypų plotai (ieškovės sklypo – 627 kv. m, o atsakovo sklypo – 749 kv. m) nėra nuginčyti, todėl jais turi būti vadovaujamasi. Kolegijos vertinimu, jeigu būtų tenkinamas reikalavimas nustatyti ribą pagal UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017 m. kovo 8 d. parengtą planą, ginčo žemės sklypų plotai pasikeistų neviršijant leistinų ribų: ieškovės sklypas padidėtų 48 kv. m – iki 675 kv. m, o atsakovo padidėtų 5 kv. m – iki 754 kv. m.
Žemesnės instancijos teismas
33. Kolegija konstatavo, kad atsakovas įsigijo 749 kv. m ploto žemės sklypą, kuris buvo privatizuotas G. V. pagal 1993 m. birželio 1 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir privatizavimo schemą. Tai, kad netaisyklingos trikampio formos 170 kv. m atsakovo sklypo dalis nebuvo tinkamai įforminta ir įregistruota (iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio išrašo matyti, kad toje vietoje 2003 m. rugpjūčio 7 d. nurodytos neįregistruoto žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris 8140/5:0, geodezinis plotas 542 kv. m, kadastrinis plotas 442 kv. m, ribos ir nėra duomenų apie šio sklypo nuosavybę, jis nėra įregistruotas), nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovo žemės sklypo konfigūracija ir ribos savaime pasikeitė jam patogiu būdu. Kolegija sprendė, kad UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017 m. kovo 8 d. parengtas planas yra teisingas, todėl ieškovės žemės sklypo ribos, įskaitant ginčo sklypų ribą, nustatytinos pagal jį.
V. Kasacinio teismo išaiškinimai
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-916/2019 panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
35. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tik žemės sklypų privatizavimo schemomis ir nustatydamas žemės sklypų ribas taip, kaip to reikalavo ieškovė, neatsižvelgė į kriterijų, reikšmingų sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, visumą, t. y. į visus dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Kasacinio teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo išsprendė neįvertinęs visų tam reikšmingų faktinių aplinkybių, neužtikrindamas sklypų savininkų interesų pusiausvyros, nesivadovaudamas taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita, nepriėmė abiem pusėms priimtiniausio sprendimo, siekdamas, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.
36. Apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka, nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis).
38. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi nustatė bylos dalyviams terminą rašytiniams paaiškinimams ir papildomiems įrodymams dėl kasacinio teismo nutartyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų šalių ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių pateikti. Įvertinus byloje kilusio ginčo dėl besiribojančių žemės sklypų ribų pobūdį, sudėtingumą faktinių aplinkybių nustatymo aspektu, siekiant visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti šalių ginčo aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims buvo nustatytas papildomas terminas su kitų dalyvaujančių byloje asmenų pateiktais procesiniais dokumentais ir priimtais naujais įrodymais susipažinti bei pozicijai dėl jų pareikšti.
Žemesnės instancijos teismas
39. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartyje, be kita ko, atkreipė dalyvaujančių byloje asmenų dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo analogiško pobūdžio bylose pateiktus išaiškinimus, kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016, 49 punktas; kt.). Nustatoma žemės sklypo riba turėtų būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; kt.).
40. Ieškovė, atsakovas, tretieji asmenys savo pozicijas dėl byloje kilusio ginčo išdėstė rašytiniuose paaiškinimuose, jiems pagrįsti pateikė papildomų įrodymų, kurie priimti, sudarant galimybę su jais susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Šalies argumentai
41. Ieškovė nepateikė pakoreguoto žemės sklypų ribų nustatymo plano, prašo jos ir atsakovo žemės sklypų ribą nustatyti pagal UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017 m. kovo 9 d. parengtą planą.
Atsiliepimas
42. Atsakovas, teikdamas 2019 m. liepos 5 d. paaiškinimus, pridėjo UAB „AASE“ matininko 2019 m. liepos 5 d. parengtą planą, nurodydamas, kad, atsižvelgdamas į teismo siūlymą, teikia žemės sklypų ribų nustatymo pasiūlymą, kuris, atsakovo nuomone, užtikrintų besiribojančių žemės sklypų savininkų interesų derinimo, proporcingumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nes būtų vienodai suvaržytos ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens teisės, atsižvelgiant į faktinius šalių naudojamus plotus.
Dėl ginčytinų žemės sklypų ribų nustatymo kriterijų nagrinėjamo ginčo atveju
43. Pagal CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.
44. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014).
45. Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016, 49 punktas; kt.). Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).
46. Kasacinio teismo pabrėžta, kad, sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
47. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jos ir atsakovo žemės sklypų ribos pagal UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017 m. kovo 8 d. parengtą planą, nes jame nurodyta riba atitinka tiek faktinius sklypų naudojimo santykius, tiek ieškovės žemės sklypo privatizavimo dokumentų (privatizavimo schemos) duomenis apie ieškovės žemės sklypo plotą ir kraštinių ilgius iki atsakovo 2012 m. vasario 14 d. atliktų jo žemės sklypo kadastrinių matavimų.
48. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančių duomenų visumą, pažymi, kad tiek vienos, tiek kitos šalies pozicijose dėl ginčo sklypų faktinio naudojimo ribos yra prieštaravimų.
Šalies argumentai
49. Pradiniame ieškinyje ieškovė, remdamasi susiklosčiusiu faktiniu žemės sklypų naudojimu, nurodė, kad, atsakovui 2012 m. vasario 14 d. atlikus jam priklausančio sklypo kadastrinius matavimus, užimta 113 kv. m ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, ir šiai savo pozicijai pagrįsti pridėjo UAB „Geosirus“ 2014 m. vasario 5 d. parengtą žemės sklypo planą, kuriame pažymėta persidengianti 113 kv. m dalis (ieškovės sklypo plotas – 627 kv. m, kraštinių ilgiai – 20,40 x 30,38 x 21,00 x 30,28 m). Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad, atsižvelgiant į ilgalaikį faktinį ginčo žemės sklypų naudojimą, po atsakovo 2012 m. vasario 14 d. atliktų kadastrinių matavimų yra užimta 130 kv. m jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ir tokiai pozicijai pagrįsti pridėjo UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017 m. kovo 9 d. parengtą žemės sklypo planą (ieškovės sklypo plotas – 675 kv. m, kraštinių ilgiai – 20,40 x 32,90 x 22,00 x 30,90 m). Šie du ieškovės žemės sklypo planai parengti skirtingų matininkų, tarp matavimų – trejų metų laiko tarpas, tačiau akivaizdu, kad matuotino žemės sklypo ribas matininkams turėjo parodyti ieškovė. Tokie bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė jos žemės sklypo matavimus atlikusiems matininkams 2014 m. parodė vienokias sklypo faktinio naudojimo ribas, o, gavusi savo žemės sklypo privatizavimo schemą, remdamasi joje nurodytais sklypo kraštinių ilgiais, ėmė remtis kitokiomis faktinio naudojimo ribomis (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
50. Pažymėtina ir tai, kad, įrodinėdama ginčo sklypų faktinio naudojimo ribą, ieškovė teigė, kad ginčo sklypų faktinio naudojimo riba visada sutapo su reljefo ypatumu – vaga. Kita vertus, ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovas, siekdamas panaikinti faktinio naudojimo ribą, iškirto ieškovės sklypo dalyje augusius vaismedžius, t. y. faktinio naudojimo ribą siejo su vaismedžių buvimo vieta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje, dėl vaismedžių ieškovė nurodė, jog, sodindama juos, išlaikė leistiną 3 metrų atstumą nuo gretimo sklypo ribos, patvirtino esanti tikra, kad ant ribos nesodino.
51. Kartu nurodytina, kad byloje surinktų duomenų analizė neteikia pagrindo pripažinti įrodyta ir atsakovo poziciją, jog 2012 m. vasario 14 d. kadastriniais matavimais nustatyta jo ir ieškovės žemės sklypų riba atitinka faktinio naudojimo ribą, kuri yra 3 metrai nuo vaismedžių kelmų linijos į ieškovės sklypo pusę. Notariškai patvirtinti atsakovo žemės sklypo buvusios savininkės G. V. ir paties atsakovo paaiškinimai nėra pakankami įrodymai atsakovo įvardytai sklypų faktinio naudojimo ribai pagrįsti, o kitų įrodymų šiai pozicijai patvirtinti nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
52. Analizuojant ieškovės nurodytas argumentus dėl ginčo sklypų faktinio naudojimo ribos, pažymėtina ir tai, kad tiek iš SB „Pušelė“ pirmininkės pateiktų duomenų, tiek iš byloje apklaustų liudytojų parodymų, tiek iš pačios ieškovės paaiškinimų darytina išvada, jog ieškovė ilgą laiką realiai nesinaudojo jai priklausančiu žemės sklypu. SB „Pušelė“ pirmininkė 2019 m. liepos 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad ieškovės sklypas ilgą laiką nedirbamas, daug metų nebuvo mokėtos įmokos sodininkų bendrijai. Byloje apklausti liudytojai parodė, jog ieškovė pati nesinaudojo žemės sklypu, nuo 1996 m. buvo perdavusi juo naudotis L. ir V. Č., kurie šį žemės sklypą tvarkė iki 2013 m. Ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad, 1996 m. išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini), sodo sklypu nesinaudojo. Tokie bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad, ilgą laiką faktiškai nesinaudojusi žemės sklypu, ieškovė negali tiksliai nurodyti faktinio naudojimosi ribų.
53. Įvertinus teismo proceso metu ieškovės nurodytus prieštaringus duomenis apie jos ir atsakovo žemės sklypų faktinio naudojimo ribą, nėra pagrindo pripažinti įrodyta ieškovės poziciją, kad 2017 m. kovo 9 d. žemės sklypo plane pažymėta jos ir atsakovo žemės sklypų riba atitinka ilgalaikį faktinį šių sklypų naudojimą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
54. Dėl ieškovės argumentų, kad 2017 m. kovo 9 d. žemės sklypo plane nurodytos jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos atitinka šio žemės sklypo privatizavimo dokumentų įrašus apie sklypo plotą ir ribas, nurodytina tai, jog atsakovo teisingai pažymėta, kad ieškovės žemės sklypo privatizavimo schemoje ir 2017 m. kovo 9 d. žemės sklypo plane nurodyti sklypo kraštinių ilgiai sutampa, tačiau 1993 m. birželio 1 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovės įsigyto sklypo plotas – 627 kv. m – skiriasi nuo 2017 m. kovo 9 d. plane ieškovei suformuoto sklypo ploto – 675 kv. m.
55. Atsakovas pateikė į bylą UAB „Turto administravimo grupė“ specialisto parengtą Konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad, sujungus ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo schemoje nurodytus kraštinių ilgius (20,40 x 32,90 x 22,00 x 30,90 m), maksimaliai išlaikant sklypo konfigūraciją, gaunamas 674 kv. m plotas, o privatizavimo schemoje nurodyta, kad šio sklypo plotas – 627 kv. m. Ieškovė 1993 m. birželio 1 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 627 kv. m ploto žemės sklypą.
56. Ieškovės pozicija, kad 2017 m. kovo 9 d. žemės sklypo plane atsiradęs nedidelis ieškovės žemės sklypo padidėjimas (nuo 627 kv. m iki 675 kv. m, t. y. + 48 kv. m) lemtas šiuolaikinių matavimo prietaisų techninių galimybių tiksliau nustatyti matuojamo žemės sklypo ribas, nepagrįstas konkrečiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal byloje esančius duomenis labiau tikėtina, kad 2017 m. kovo 9 d. žemės sklypo plane nurodytas didesnis nei privatizavimo dokumentuose sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas lemtas to, jog šis planas rengtas pagal ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo schemoje nurodytus sklypo kraštinių matmenis (20,40 x 32,90 x 22,00 x 30,90 m), kurie nesutapo su privatizuoto sklypo plotu – 627 kv. m (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
57. Dėl ieškovės argumentų, kad 2017 m. kovo 9 d. žemės sklypo plane nurodytos jos žemės sklypo ribos atitinka SB „Pušelė“ generaliniame plane nurodytas šio sklypo ribas, pažymėtina tai, jog byloje yra kelių SB „Pušelė“ planų ištraukos, tačiau generaliniu planu laikytinas tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus pateiktas 1980 m. SB „Pušelė“ generalinis planas M1:1000. Kiti planai – SB „Pušelė“ elektros linijų išsidėstymo planas, SB „Pušelė“ gatvių išsidėstymo planas, taip pat dar vienas planas, kurio paskirtis neaiški, – negali būti prilyginti generaliniam planui.
58. Pripažintina pagrįsta atsakovų pozicija, kad Generaliniame plane nurodyta ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) konfigūracija neatitinka ieškovės sklypo privatizavimo schemoje nurodytos konfigūracijos – sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) pasuktas 90° kampu. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus 2014 m. kovo 31 d. rašte nurodyta, kad SB „Pušelė“ generalinis planas nei atliekant sodo sklypų privatizavimą, nei šiuo metu neatitinka faktinio sodų sklypų naudojimo ir ribų, įregistruotų VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Esant tokioms aplinkybėms, SB „Pušelė“ generalinio plano duomenys negali būti lemiamas kriterijus, sprendžiant dėl ginčijamos ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribos.
59. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pagal UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ parengtą 2017 m. kovo 9 d. žemės sklypo ribų planą ginčijama ieškovės ir atsakovo sklypų riba negali būti nustatyta, nes neįrodyta, kad būtent tokia riba atitinka faktinį šių sklypų naudojimą, analizuotuose dokumentuose nurodytas ginčo sklypų ribas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
60. Išvadą, kad ginčijama žemės sklypų riba negali būti nustatyta pagal ieškovės pateiktą 2017 m. kovo 9 d. žemės sklypo ribų planą, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje, išdėstyti motyvai. Kasacinis teismas, panaikindamas apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ginčijama riba buvo nustatyta būtent pagal 2017 m. kovo 9 d. žemės sklypo ribų planą, konstatavo, kad teismas, remdamasis tik žemės sklypų privatizavimo schemomis ir nustatydamas žemės sklypų ribas taip, kaip to reikalavo ieškovė, neatsižvelgė į kriterijų, reikšmingų sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų ribų, visumą, neužtikrino sklypų savininkų interesų pusiausvyros, nesivadovavo taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita.
61. Kita vertus, teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančių duomenų visumą, vertina, jog nėra pagrindo pripažinti pagrįsta ir atsakovo poziciją, kad 2012 m. vasario 14 d. kadastrinių matavimų plane nustatyta jo ir ieškovės žemės sklypų riba atitinka tiek faktinį naudojimą, tiek sklypų dokumentuose nurodytas ribas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
62. Atsakovas teisingai pažymi, kad jo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis prie 2007 m. birželio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria jis įsigijo šį žemės sklypą iš ankstesnės savininkės G. V., pridėtu planu, kuris suderintas su Nacionaline žemės tarnyba ir yra sudėtinė šios sutarties dalis. Tačiau, nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl kaimyninių žemės sklypų ribų, ginant nuosavybės teisę į pagal nuosavybės dokumentus įgyto ploto žemės sklypą, negali būti nevertinama byloje nustatyta aplinkybė, kad ankstesnė atsakovo žemės sklypo savininkė, 1993 m. birželio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi privatizavusi 749 kv. m ploto žemės sklypą, privatizavo jį kitokios konfigūracijos, negu ta, kuri nurodyta prie 2007 m. birželio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pridėtame šio žemės sklypo plane. Be to, byloje nustatyta ir tai, kad nei SB „Pušelė“ pirmininkė, 2007 m. braižiusi G. V. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schemą šio sklypo pardavimui atsakovui, nei atsakovo žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus 2012 m. vasario 14 d. atlikusi UAB „AASE“, neturėjo šio žemės sklypo privatizavimo 1993 m. birželio 1 d. schemos ir nevertino joje nurodytos sklypo konfigūracijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo žemės sklypo viršutinės ribos ilgiai, nurodyti 1993 m. birželio 1 d. privatizavimo schemoje ir šio žemės sklypo plane, kuris yra 2007 m. birželio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudėtinė dalis, skiriasi septyniais metrais – 27,90 m ir 20,90 m.
63. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. birželio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir jos sudėtine dalimi esantis atsakovui parduoto žemės sklypo planas yra nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, taigi galiojantys, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti nustatyti ginčijamą ribą būtent taip, kad atsakovo žemės sklypo ribos atitiktų šio sklypo 1993 m. birželio 1 d. privatizavimo schemoje nubraižytą konfigūraciją ir kraštinių ilgius.
64. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad iš byloje esančių žemės sklypų dokumentų, taip pat duomenų apie ginčo sklypų faktinio naudojimo ribas neįmanoma nustatyti ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribos. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje, pateiktais išaiškinimais, ieškovės ir atsakovo ginčas dėl jų sklypų ribos spręstina vadovaujantis taisykle, kad tuo atveju, kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, jog gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016, 49 punktas; kt.). Sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; kt.).
65. Jau pažymėta, kad, nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka, ieškovė nepasinaudojo apeliacinės instancijos teismo pasiūlymu, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo principais, pateikti kitokį pasiūlymą dėl ginčijamos žemės sklypų ribos nustatymo.
66. Atsakovas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo siūlymą, su 2019 m. liepos 5 d. rašytiniais paaiškinimais apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB „AASE“ 2019 m. liepos 5 d. parengtą ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens žemės sklypų galimų ribų planą, teigdamas, kad, nustačius sklypų ribas pagal šį planą, būtų vienodai suvaržytos visų trijų sklypų savininkų teisės, atsižvelgiant į faktinį šalių naudojamą plotą.
67. Teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovo pateiktą planą, nurodo, kad šiame plane ieškovės žemės sklypo ploto praradimus atsakovas siūlo kompensuoti trečiojo asmens J. M. žemės sklypo sąskaita, tuo tarpu savo žemės sklypo ribų korekcijos nesiūlo: atsakovo žemės sklypo kraštinių ilgiai lieka tokie patys, kokie nustatyti atlikus ginčijamus 2012 m. vasario 14 d. kadastrinius matavimus: 27,14 x 34,27 x 20,61 x 33,23. Toks atsakovo pateiktas žemės sklypų ribų nustatymo pasiūlymas neatitinka besiribojančių sklypų savininkų interesų derinimo, vienodai suvaržant gretimų žemės sklypų savininkų teises. Dėl to atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktas žemės sklypų ribų nustatymo planas nėra tinkamas byloje kilusiam ginčui išspręsti.
68. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šalių ginčas dėl ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribos negali būti išspręstas nei pagal ieškovės užsakymu parengtą 2017 m. kovo 9 d. Žemės sklypo planą, nei pagal atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktą UAB „AASE“ 2019 m. liepos 5 d. parengtą planą.
Dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
69. Kasacinio teismo apeliacinės instancijos teismui perduotą nagrinėti iš naujo bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, siekiant išspręsti ilgą laiką tebesitęsiantį šalių ginčą dėl žemės sklypų ribų, būtina nustatinėti ir tirti naujas faktines aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos ir įvertintos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
70. Pažymėtina tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas ginčo žemės sklypų faktinio naudojimo ribą siejo su reljefo ypatumu – vaga, griova. Atsakovo teigimu, 2012 m. vasario 14 d. kadastrinių matavimų plane nurodyta jo ir ieškovės žemės sklypų riba kaip tik sutampa su šiuo reljefo ypatumu – vaga (griova). 2019 m. liepos 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose apeliacinės instancijos teismui atsakovas patvirtino, jog visiškai sutinka su ieškove, kad jų žemės sklypų faktinio naudojimo ribą žymi ne vaismedžiai, o tam tikras reljefo ypatumas – vaga. Tačiau šalys nesutaria dėl to, kuri vaga yra natūralus reljefo kontūras, skiriantis sklypus. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas neteisingai nurodo tarp sklypų esančios vagos buvimo vietą. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nuvykęs į vietos apžiūrą, būtų aiškinęsis abiejų ginčo šalių nurodytą aplinkybę dėl jų sklypų faktinę naudojimo ribą žyminčios vagos (griovos). Aptartų prieštaravimų pašalinimas reikšmingas, sprendžiant šalių ginčą dėl jų sklypų ribos nustatymo. Pagal byloje esančius įrodymus ginčo šalių pozicijų dėl sklypų faktinio naudojimo ribą žyminčios vagos (griovos) buvimo vietos prieštaringumo negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme.
71. Ieškovė, įrodinėdama jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo faktinio naudojimo ribas, teigė, kad jos sklypo galinė riba sutapo su SB „Pušelė“ vandentiekio vamzdžiu. 2019 m. liepos 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose apeliacinės instancijos teismui ieškovė nurodė, kad vandentiekio vamzdis, apie kurį buvo kalbėta teismo posėdžių metu, prieš keletą metų išmontuotas, vietoje jo žemės sklypų savininkai naudoja kilnojamą plastikinį vamzdį, kurį 2017 m. gegužės 26 d. išvažiuojamojo posėdžio metu ir matė pirmosios instancijos teismas. Ieškovės teigimu, šis kilnojamas plastikinis vamzdis negali būti laikomas riboženkliu, o anksčiau buvęs vandentiekio vamzdis buvo įrengtas 30 metrų nuo keliuko, būtent toje vietoje, kurioje 2017 m. kovo 9 d. žemės sklypo plane pažymėta ieškovės žemės sklypo galinė riba.
72. Atsakovas, atsikirsdamas į tokius ieškovės argumentus, 2019 m. liepos 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose apeliacinės instancijos teismui pateikė fotonuotrauką, kurioje SB „Pušelė“ pirmininkė rodo buvusio vandentiekio vamzdžio buvimo vietą, o matininkė – ieškovės 2017 m. kovo 9 d. plane ribų pasiūlymo 4 tašką.
73. Šių byloje esančių prieštaravimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu aplinkybė, kokia buvo ieškovės žemės sklypo galinė riba, susiklosčiusi pagal faktinį naudojimą, yra reikšminga vertinant, ar ieškovės žemės sklypo plotas negalėtų būti išlaikytas koreguojant galinę sklypo ribą, atitinkamai mažiau koreguojant ribą su atsakovo žemės sklypu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienoje gatvėje esančių žemės sklypų galinių ribų buvimas vienoje tiesėje, jeigu yra galimybė taip suformuoti sklypus, atitiktų racionalios žemėnaudos principą.
74. Bylos medžiagos analizė patvirtina, kad atsakovas jau pirmajame atsiliepime į ieškinį nesutikimą su ieškovės reikalavimu koreguoti jo žemės sklypo ribą grindė tuo, jog ieškovės žemės sklypas sumažėjo ne dėl jo žemės sklypo 2012 m. vasario 14 d. kadastrinių matavimų, bet dėl trečiojo asmens J. M. žemės sklypo 2014 m. sausio 16 d. kadastrinių matavimų. Bylos duomenimis, trečiajam asmeniui J. M. atliekant jos valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovė, dalyvavusi žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo procedūroje, išreiškė nesutikimą su trečiojo asmens sklypo ribomis, 2014 m. sausio 10 d. Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akte įrašydama: „Nesutinku, kol neišsispręs ribos su visais kaimynais“. Pretenzijas atsakovui dėl jo žemės sklypo, kurio tikslieji kadastriniai matavimai atlikti 2012 m. vasario 14 d., ieškovė iškėlė po trečiojo asmens J. M. žemės sklypo kadastrinių matavimų, atliktų 2014 m. sausio 16 d., t. y. praėjus dvejiems metams nuo atsakovo žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akto sudarymo ir kadastrinių matavimų.
75. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą jos ir atsakovo žemės sklypų ribą nustatyti pagal UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ parengtą 2017 m. kovo 9 d. žemės sklypo planą, nurodė, jog abejotina, ar ieškovės ir trečiojo asmens J. M. žemės sklypų riba yra aiški, tikėtina, kad trečiojo asmens kadastriniai matavimai galėjo įtakoti ieškovės žemės sklypo plotą. Teismas, po išvažiuojamojo teismo posėdžio ir vietos apžiūros iškėlęs abejonių, ar ieškovės žemės sklypo sumažėjimo nelėmė trečiojo asmens J. M. žemės sklypo ribų nustatymas po UAB „Geosirus“ 2014 m. sausio 16 d. atliktų tiksliųjų kadastrinių matavimų, nesiaiškino ieškovės ir trečiojo asmens sklypų ribos nustatymo aplinkybių, kurios galėtų arba patvirtinti, arba paneigti kilusias abejones. Ieškovė, teikdama rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui, pabrėžė, kad trečiojo asmens žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir jame nurodytų duomenų teisingumas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nebuvo tiriamas (2019 m. rugpjūčio 13 d. ieškovės atsiliepimo 21 punktas).
76. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant tinkamai išspręsti ieškovės ir atsakovo ginčą dėl jų žemės sklypų ribos, teisiškai reikšminga nustatyti, ar, 2014 m. sausio 16 d. atlikus trečiojo asmens žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus, nesumažėjo ieškovės žemės sklypo ribos, o jeigu sumažėjo – kokia apimtimi. Nepaisant to, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje trečiajam asmeniui nereiškia pretenzijų dėl jų žemės sklypų ribos, ši aplinkybė reikšminga, siekiant nustatyti, kokia apimtimi sumažėjo ieškovės žemės sklypas dėl atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų, atliktų 2012 m. vasario 14 d., ir, atitinkamai, kokia apimtimi ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas pakoreguotų savo žemės sklypo ribą su ieškovės žemės sklypu.
77. Tuo atveju, jeigu išsiaiškinus pirmiau nurodytas aplinkybes, būtų nustatyta, kad ieškovės žemės sklypo plotas sumažėjo tik dėl atsakovo žemės sklypo ribos pasislinkimo į ieškovės žemės sklypą, ieškovės ir atsakovo žemės sklypų riba turėtų būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016).
78. Teisėjų kolegija, išanalizavusi šioje byloje susiklosčiusią situaciją, prieina prie išvados, kad, pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus nurodytų šalių ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė ir neišspręstas jau ilgą laiką tebesitęsiantis gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl jų sklypų ribos. Įvardytos aplinkybės pirmą kartą visa apimtimi būtų nustatinėjamos apeliacinės instancijos teisme. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmąja instancija (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis.
Dėl termino kreiptis į teismą, skundžiant administracinius aktus
79. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje, grąžindamas šią bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, be kita ko, konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, kada ieškovė sužinojo apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą, kad šis sprendimas pažeidžia jos teises, ar ieškovė nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino šiam administraciniam aktui skųsti.
80. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2019 m. birželio 18 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti rašytinius paaiškinimus ir dėl to, kada, kokiomis aplinkybėmis ji sužinojo apie ginčijamą sprendimą, išdėstyti savo poziciją, ar nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtino termino; jeigu nurodytas terminas visgi buvo praleistas, įvardyti jo praleidimo priežastis.
81. Ieškovė 2019 m. liepos 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose pareiškė prašymą atnaujinti praleistą terminą, atsižvelgiant į tai, kad, 2013 m. rudenį sužinojusi apie atsakovo atliktus kadastrinius matavimus, dėl kurių atsakovo sklypo riba persikėlė į jos žemės sklypą, ji kreipėsi į atsakovą, tikėdamasi išspręsti susiklosčiusią situaciją; šiam atsisakius peržiūrėti sklypo ribas, ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri 2013 m. lapkričio 25 d. atliko patikrinimą; gavusi šio patikrinimo išvadas, ieškovė dėl pažeistų teisių 2014 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismą, tačiau Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 15 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą dėl ieškovei atstovavusio advokato neatvykimo į teismo posėdį be svarbių priežasčių. Pasak ieškovės, atsižvelgiant į tai, kad ji, sužinojusi apie nuosavybės teisės į žemės sklypą pažeidimą, ėmėsi aktyviai ją ginti, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, termino kreiptis į teismą praleidimas neturėtų užkirsti galimybės apginti ieškovei esminę nuosavybės teisę.
Atsiliepimas
82. Atsakovas 2019 m. birželio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodydamas, kad ieškovė praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimui apskųsti, pažymėjo, jog apie šį sprendimą, taip pat 2012 m. vasario 14 d. atsakovo žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą ir šio žemės sklypo kadastrinių matavimų planą ieškovei buvo žinoma ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 24 d., kai ji pirmą kartą kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovo žemės sklypo ribos.
Motyvuojamoji dalis
83. Teisėjų kolegija pažymi, kad į teismą dėl jos nuosavybės teisę pažeidžiančių atsakovo žemės sklypo ribų ieškovė pirmą kartą kreipėsi 2014 m. lapkričio 24 d., tačiau Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2015 m. gruodžio 22 d. po jos peržiūrėjimo apeliacine tvarka, ieškinys paliktas nenagrinėtas į teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvykus ieškovės advokatui (prijungta Ukmergės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-171-759/2015). Pažymėtina, kad nurodytoje civilinėje byloje prie atsakovo atsiliepimo į ieškinį, be kita ko, pridėtas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimas patvirtinti atsakovo žemės sklypo ribas, ieškovei šie dokumentai įteikti 2015 m. vasario 9 d. (civilinės bylos Nr. 2-171-759/2015 b. l. 39, 63).
84. Aptartų bylos duomenų pagrindu darytina išvada, kad apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą ir jo turinį ieškovei turėjo tapti žinoma 2015 m. vasario 9 d. Su ieškiniu, ginčydama, be kita ko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą, atsakovo žemės sklypo 2012 m. vasario 14 d. kadastrinių matavimų metu parengtus šio sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą, žemės sklypo ribų planą, ieškovė kreipėsi 2016 m. liepos 11 d. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimui apskųsti.
85. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje pasisakydamas dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo taisyklių, be kita ko, nurodė, jog šis procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017, 33 punktas). Jeigu būtų nustatyta, kad ieškovė praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimui ginčyti, turėtų būti sprendžiama, ar nėra pagrindo šį terminą atnaujinti (CPK 78 straipsnis).
86. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ieškovės įvardytas aplinkybes, kuriomis ji grindžia ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kreipimosi į teismą termino praleidimą, šias aplinkybes patvirtinančius bylos duomenis, nurodo, kad atsakovė, sužinojusi apie galimą jos nuosavybės teisės į žemės sklypą pažeidimą, apie savo pretenzijas nedelsdama informavo atsakovą tiesiogiai, šiam nesutikus peržiūrėti žemės sklypų ribos, bandė šį klausimą išspręsti kreipdamasi į Nacionalinę žemės tarnybą, taip pat į teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-171-759/2015, ir daro išvadą, jog tokie aktyvūs veiksmai šiuo konkrečiu atveju gali būti pripažinti svarbiomis termino kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo priežastimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė siekia apginti vieną svarbiausių teisių – nuosavybės teisę, yra pagrindas atnaujinti praleistą administracinio akto apskundimo terminą, nors jis praleistas gana daug (CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 78 straipsnis).
Dėl trečiojo asmens bendraturčio įtraukimo dalyvauti byloje
87. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, su ieškovės žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas priklauso ne tik trečiajam asmeniui J. M., bet ir jos sutuoktiniui V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjant bylą iš naujo, dalyvauti byloje turi būti įtrauktas ir trečiojo asmens bendraturtis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
atnaujinti ieškovės praleistą terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimui Nr. 47VĮ-(14.47.2) apskųsti.
Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.