Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. T., L. V., UAB „J.“, UAB „S.“ dėl baudos paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

5. Iš vykdomosios bylos Nr. 0188/23/01465, matyti, kad antstolė Greta Žutautė vykdo išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-15993-490/2023 dėl 84,22 Eur skolos ir 2,32 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. V., išieškotojo UAB „J.“ naudai.

Antstolė Greta Žutautė 2023 m. rugsėjo 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-188-26856 „Dėl skolos išieškojimo“, kuriame nurodyta, kad antstolė Greta Žutautė reikalauja iš skolininkės L. V. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

Bylos duomenimis, 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymas Nr. S-23-188-26856 „Dėl skolos išieškojimo“ registruotąja pašto siunta įteiktas UAB „S.“, juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), įteikta 2023 m. rugsėjo 14 d. Patvarkyme, nurodoma, kad UAB „S.“ įpareigotas iš skolininko darbo užmokesčio daryti išskaitas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Jeigu bus vėluojama pervesti daugiau nei 15 d., skolininko darbdavys privalo pranešti antstoliui ir nurodyti vėlavimo priežastis, tačiau iki šios dienos negauta jokios informacijos kodėl nepervedamos lėšos kaip ir negauta jokių piniginių lėšų pervedimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 604 straipsnyje įtvirtina, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog antstolės siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau UAB „S.“ antstolės reikalavimų neįvykdė ir nepranešė apie patvarkymo nevykdymo priežastis. Duomenų apie tai, kad patvarkyme nurodytas reikalavimas būtų įvykdytas, byloje nėra.

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis Nr. 3K-3-454/2009).

Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Šis civilinio proceso principas išimčių nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas vykdytino dokumento nevykdymas. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną juridinio asmens vadovui (CPK 585 straipsnio 2, 3 dalys).

CPK 734 straipsnis nustato darbdavio pareigą antstolio reikalavimu pateikti duomenis apie pas juos dirbančio skolininko darbo užmokestį, vykdyti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų. Už šių nurodytų antstolio reikalavimų nevykdymą kaltam asmeniui teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą (CPK 733-743 straipsniai).

Šiuo atveju UAB „S.“ vadovas minėtų pareigų nevykdo – paskutinis lėšų pavedimas į antstolės nurodytą depozitinę sąskaitą pagal vykdomąją bylą Nr. 0188/23/01465 buvo 2023 m. spalio 27 d., taip pat nepateikta antstolei informacija bei priežastys dėl ko nepervedamos lėšos. Pagal CPK 585 straipsnio prasmę antstolio reikalavimai gali būti nevykdomi ne tik aktyviais veiksmais, bet ir neveikimu, t. y. kai asmuo nevykdo antstolio nurodymų, nepateikia reikalaujamos informacijos, nebendradarbiauja su antstoliu. Pažymėtina, kad kiekvienas vykdymo proceso dalyvis privalo vykdyti antstolio reikalavimus per antstolio nustatytą terminą, bendradarbiauti su antstoliu ir kitais vykdymo proceso dalyviais. Vykdomojoje byloje duomenų, pateisinančių įpareigojimo nevykdymą, nėra.

Suinteresuotas asmuo UAB „S.“ vadovas D. T. pateikė teismui atsiliepimą kuriame nurodė, kad visi įsipareigojimai yra įvykdyti, t. y. UAB „S.“ už skolininkę L. V. sumokėjo 206,16 Eur, bei pateikė banko pavedimo kopiją. Tačiau antstolė atsiliepimu nurodo, kad UAB „S.“ vadovas D. T. antstolės Gretos Žutautės patvarkymus dėl skolos išieškojimo ignoruoja ir jų nevykdo (ne vien šio skolininko) iki kol yra nesikreipiama į teismą dėl baudos paskyrimo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad už antstolio reikalavimo nevykdymą suinteresuoto asmens UAB „S.“ vadovo D. T. atžvilgiu jau ne kartą priimtos teismo nutartys, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai civilinėje byloje Nr. 2VP-2251-1071/2023 antstolės pareiškimą tenkino ir skyrė 10,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną 2021 m. rugsėjo 15 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. eI3-6330-257/2021 nevykdymo dieną, taip pat Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-449-642/2023, 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi išnagrinėjo atskirąjį skundą, kuriuo Klaipėdos apylinkės teismo nutartį Nr. 2VP-2251-1071/2023 paliko nepakeistą, taip pat Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai civilinėje byloje Nr. 2VP-6848-998/2023, 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino ir už 2021 m. rugsėjo 15 d. išduoto vykdomojo rašto nevykdymą skyrė 10 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nuo kitos dienos einančios po sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos.

Įvertinus byloje esančius įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog D. T. UAB „S.“ vadovas piktybiškai nevykdo antstolės teisėtų reikalavimų, jis tinkamai informuotas apie pareigas ir įspėtas apie atsakomybę už antstolio patvarkymo nevykdymą. D. T. būdamas rūpestingas, privalėjo tinkamai bei laiku vykdyti antstolės patvarkymą, o esant objektyvioms priežastims, informuoti antstolę apie jas. Nors suinteresuotas asmuo D. T. pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad visi įsipareigojimai yra įvykdyti, t. y. UAB „S.“ už skolininkę L. V. sumokėjo 206,16 Eur, tačiau teismas pažymi, kad sumokėta buvo tik iškėlus civilinę bylą. Kartu pažymėtina, kad vieno antstolio patvarkymo vykdymas nesudaro pagrindo skolininko darbdaviui savo nuožiūra spręsti, kuriuos antstolių dokumentus vykdyti ir kurių nevykdyti apie tai nepranešus dokumentą pateikusiam antstoliui.

Byloje nėra duomenų, kad D. T. bendradarbiavo su antstole ją informuodamas apie patvarkymo neįvykdymo priežastis (CPK 595 straipsnis). Darytina išvada, kad UAB „S.“ vadovas savo neveikimu ir antstolio reikalavimų nevykdymu, iki pareiškimo teismui padavimo dienos, apsunkino išieškojimo procesą, įrodymų, patvirtinančių, kad antstolės reikalavimo nevykdė dėl pateisinamų priežasčių, nepateikė, todėl už reikalavimo nevykdymą UAB „S.“ vadovui D. T. skirtina bauda (CPK 585 straipsnio 2 dalis).

Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skolininkės L. V. darbovietė UAB „S.“ buvo tinkamai informuota apie bendrovės pareigą daryti išskaitas iš skolininkės darbo užmokesčio išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms sumokėti bei pareigą pateikti antstolės reikalaujamą informaciją apie antstolės įpareigojimų nevykdymo priežastis, tačiau šio įpareigojimo per antstolės nurodytą terminą neįvykdė, tokiais savo veiksmais (neveikimu) akivaizdžiai ignoruodamas valstybės funkcijas vykdančio asmens reikalavimus ir teisėto antstolės nurodymo nevykdymu sudarydamas prielaidas bendrovės darbuotojui išvengti skolų sumokėjimo išieškotojų bei vykdymo išlaidų antstolio naudai.

Įstatymo leidėjas CPK 585 straipsnio 2 dalyje apibrėžia maksimalų baudos dydį už antstolio reikalavimų nevykdymą, nenurodant minimalios skirtinos baudos dydžio ribos dėl ko antstolio pareiškimą nagrinėjantis teismas, kiekvienoje byloje, turi įvertinti, kad skirtinos baudos dydis neprieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės reikalavimai nevykdomi nuo 2023 m. spalio mėn., atsižvelgtina ir į tai, kad dėl baudos paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0188/23/01465 antstolė į teismą kreipiasi pirmą kartą bei į tai, jog antstolės reikalavimas jau įvykdytas bei teismui pateiktas įvykdymo kvitas, tačiau pažymėtina, kad antstolio reikalavimai yra nuolat nevykdomi. Skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti. Spręsdamas dėl šiuo konkrečiu atveju suinteresuotam asmeniui skirtinos baudos dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, remiantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas iš dalies ir suinteresuotam asmeniui D. T. skirtina vienkartinė 50,00 Eur dydžio bauda, kadangi, teismo manymu, šiuo atveju tokio dydžio piniginė bauda yra pakankamo dydžio (CPK 585 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis).

D. T. išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti minėtus reikalavimus (CPK 75 straipsnio 2 dalis).

Baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų (CPK 106 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 585 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą, išieškant ją į valstybės biudžetą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0188/23/01465 grąžinti antstolei Giedrei Žutautei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.