- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-20
- Bylos Nr.
- II-169-729/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00045-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Nukentėjusysis
- J. Š., R. R. Š.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus atstovo V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1970 m. kovo 5 d., gyvenančio adresu: Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėda, Rambyno g. 7-61, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-174 (ROIK: 21149170900).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. sausio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-174 (ROIK: 21149170900) A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį subendrinta galutine 600 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 4 d., 19.21 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Rambyno g. 7-61, vairuodamas transporto priemonę nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki kitos stovinčios transporto priemonės, ją kliudė ir apgadino bei pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos bei apie įvykį nepranešė policijai, kai padaryta turtinė žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumos. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo A. B. skundas, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, sudėčių požymių. Skundą motyvuoja tuo, kad nepadarė jam inkriminuotų administracinių nusižengimų. Atlikdamas parkavimo manevrą nekliudė jokios transporto priemonės. Protokole nurodyta, kad įvykis fiksuotas 2021 m. sausio 3 d., tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių. 2021 m. lapkričio 4 d., apie 18-20 val. grįžo namo, buvo vėlus paros metas, pastatė savo automobilį prie kelkraščio saugiai, išlipo iš automobilio ir išgirdo iš namo aukštutinių aukštų moterišką balsą sakant „pažiūrėkit, kaip prisiparkavote“. Susipažinęs su bylos medžiaga, sužinojo, kad tai jo kaimynė L. N. iš Rambyno g. 10-22 buto, tačiau tuo metu nesuprato kieno tai balsas, nes ji neprisistatė. Išlipęs paklausė jos „ką jūs matėte“, ji nieko daugiau neaiškino. Įsijungęs mobiliojo telefono žibintuvėlį, atidžiai apžiūrėjo tiek savo, tiek priekyje ir gale buvusias transporto priemones, jokio sudūrimo požymių nepastebėjo, jokių sugadinimų nebuvo. Grįžo namo, nuėjo nusiprausti į vonios kambarį. Atvykus policijos pareigūnams negirdėjo, kada jie jam skambino telefonu, mėginant perskambinti po kelių , skambutis buvo blokuojamas, buvo neįmanoma perskambinti. Po to su juo niekas nesusisiekė. Kvietimą į policijos komisariatą gavo tik po 2 savaičių. Susipažinęs su fiksuoto autoįvykio nuotraukomis, yra įsitikinęs, kad jis neapgadino kitos transporto priemonės, nuotraukos darytos naktį, apgadinimo požymių nematyti, jam nebuvo suteikta teisė nei pasiaiškinti, nei apžiūrėti automobilio. Kiek jam yra žinoma, nukentėjusiųjų automobilis yra suremontuotas, todėl ekspertizės padaryti nebeįmanoma. Jis iš įvykio vietos, kaip nurodyta nutarime, nepasišalino, jokio įvykio nebuvo, o ryte, nieko nežinodamas apie jo fiksavimą, su tuo pačiu automobiliu išvyko į darbą. Kadangi įvykis fiksuotas neteisingai ir jam nedalyvaujant, nesutinka, kad padarė žalą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. B. skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, prašo palikti 2022 m. sausio 6 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad autoįvykį matė balkone stovėjusi kaimynė, kuri išgirdo automobilių susidūrimo garsą, matė kaip A. B. vairuojamas automobilis atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį, pro langą ji pašaukė A. B., jog šis apgadino kitą automobilį, tačiau A. B. apžiūrėjęs automobilius iš įvykio vietos pasišalino. Byloje surinkti įrodymai neginčytinai įrodo, kad buvo padaryti administraciniai nusižengimai. A. B. veiksmai susieti priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu atsiradusiais padariniais. Nekyla abejonių, kad A. B., nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta galutinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad lapkričio 4 d., apie 19.00 val., parvažiavo namo po darbo. Buvo tamsus vakaras, lijo lietus. Pradėjo parkuoti automobilį savo kieme. Prisiparkavo, išlipo iš automobilio ir išgirdo iš trečio aukšto moterišką balsą sakant „pažiūrėkit kaip prisiparkavot“. Atsakė „kas yra“ ar panašiai. Pačios moters nematė, girdėjo tik balsą, maždaug iš trečio aukšto. Moteris pasakė tik vieną frazę. Atidžiai apžiūrėjo savo automobilį iš priekio ir galo su mobilaus telefono žibintuvėliu. Apžiūrėjo ir greta stovėjusius automobilius. Priekyje stovėjo „Volvo“, o koks automobilis gale, nepamena. Nieko neaptiko, jokių apgadinimų, subraižymų. Jeigu ir padarė automobilio apgadinimus, jų nepastebėjo. Uždarė automobilį ir nuėjo namo. Iš įvykio vietos nepasišalino, tiesiog grįžo namo, nuėjo praustis, o išėjęs iš vonios ir rado praleistą skambutį be numerio, todėl negalėjo niekam perskambinti. Jeigu būtų galėjęs paskambinti, būtų perskambinęs. Su automobilio savininku nesusitiko. Vairuodamas nepajuto, kad būtų ką nors kliudęs, jokio garso negirdėjo, todėl buvo keista, kodėl kažkokia moteris kažką sakė. Maždaug po dviejų savaičių atėjo elektroninis laiškas iš policijos, jis paskambino nurodytų numeriu, jam pasakė, kad reikia atvykti į policiją. Paklausė kodėl, jam atsakė, kad padarė avariją ir pasišalino iš įvykio vietos. Kitą dieną atvyko į policiją. Jam vėl pasakė tą patį, jis parašė paaiškinimą. Po to nebandė aiškintis į kieno automobilį galimai atsitrenkė, bet policijoje apklausos metu atitinkamai paklausė koks įvykis, koks automobilis, jam buvo parodyta automobilio nuotrauka, taip pat jo automobilio bamperio nuotrauka. Jis pats automobilį stato kieme ten, kur randa laisvą vietą. Visada žiūri, kad būtų pakankamai vietos, nes jo automobilis nėra trumpas. Jo automobilyje yra priemonės leidžiančios statyti automobilį saugiai, jis visada stebi šį procesą. Kai jam pasakė, kad padarė avariją, jis apžiūrėjo savo automobilį dar kartą, bet neaptiko jokių apgadinimų. Iš tos parkavimo pozicijos, kur jis parkavo automobilį, jis būtų galėjęs apgadinti automobilį ties viduriu, o jam kiek parodė nuotraukas, tai apgadinimai yra šone, nesuprato kaip būtų galėjęs tokio vietoje apgadinti bamperį. Taip pat nesutampa aukštis, „Volvo“ yra gana aukštas automobilis, galinis bamperis yra aukštai iškeltas, todėl nesupranta, kaip savo automobiliu galėjo padaryti nuotraukose užfiksuotus apgadinimus. Mano, kad pažeidimai galėjo atsirasti kitu metu. Iki šiol su juo niekas nebandė susisiekti, neskambino. Nežino kokia žala padaryta, jokių dokumentų apie remontą, draudimo išmokas negavo. Jo civilinės atsakomybės draudimo kompanija į jį nesikreipė. Draudimo sutartis buvo sudaryta dukros vardu, o įvykio metu jis buvo jo savininkas, bet ir dukra sakė, kad negavo jokių duomenų. Kadangi prisiparkavęs jis apžiūrėjo, ar viskas gerai ir nieko neradęs nuėjo namo, tai negali būti laikoma pasišalinimu iš įvykio vietos, nes automobilis per naktį liko stovėti toje pačioje vietoje, kitą dieną ryte tuo pačiu automobiliu išvažiavo į darbą. Jo automobilis po 2021 m. lapkričio 4 d. nebuvo remontuojamas. Šiuo atveju policijos nekvietė, nes apžiūrėjęs automobilius matė, kad nėra jokių apgadinimų. Teisę vairuoti turi nuo 1987 metų, jos nėra praradęs. Jam žinomi KET reikalavimai įvykus eismo įvykiui. Nežino ar tai gali būti traktuojama eismo įvykiu, jeigu asmuo iš trečio aukšto pamatė ir kažką jam pasakė. Jeigu yra akivaizdu, kad žala padaryta, tai tokiu atveju reikia kviesti policiją, bet jeigu to nėra, tai kam trukdyti policijos pareigūnus tik dėl to, kad kažkam kažkas pasirodė. Prašo nutraukti administracinę teiseną, nes nepadarė jam inkriminuotų administracinių nusižengimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas advokatas A. S. prašė tenkinti skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai akcentavo, kad A. B. pasišalinimas liko neįrodytas, nepaneigta jo versija, kad jis nesuvokė, kad įvyko kažkoks eismo įvykis. Nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, būtinasis požymis yra kaltės forma – tiesioginė tyčia, taigi asmuo turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, sukėlė žalą bei suvokti, kad pasitraukia iš įvykio vietos. A. B. gyvena tuo adresu, kur pastatė transporto priemonę, nuėjo namo ; jei būtų padaręs eismo įvykį, neitų namo palikęs automobilį toje vietoje, o išvažiuotų, pasišalintų iš įvykio vietos, kad būtų sunkiau nustatyti įvykio aplinkybes. Taip pat svarbu nustatyti, ar A. B. galėjo suvokti, kad padarė įvykį. Visi patvirtino, kad tai buvo tamsus paros metas ir smarkiai lijo, todėl tiek vairuotojui, tiek liudytojai iš trečio aukšto buvo sunku matyti, ar buvo susidūrimas ar nebuvo. Atkreipia dėmesį į nenuoseklius liudytojos L. N. parodymus: ji tvirtino pamačiusi, kaip automobiliai susitrenkė ir išgirdusi, kaip suveikė signalizacija, nors nukentėjusysis J. Š. paaiškino, kad buvo atjungęs garsinę signalizaciją. Taip pat liudytoja tvirtino, kad gerai viską matė, lijo nestipriai, nors visi kiti patvirtino, kad buvo labai prastas oras. L. N. paaiškinime pati nurodė, kad Chrysler automobilio vairuotojas išlipo ir apžiūrėjo automobilius, o po to pradėjo tvirtinti, kad jis išlipo, numojo ranka ir nuėjo, neva apžiūrėjo nepakankamai atidžiai. Esant tokiems nesutapimams, negalima apkaltinti A. B. vien pagal tai, ką parodė viena ši liudytoja; visi neaiškumai turėtų būti vertinami pažeidėjo naudai. Visos byloje nustatytos aplinkybės neleidžia vertinti, kad A. B. padarė tokią veiką, kokia nurodyta nutarime. Jeigu teismas manytų, kad kažkoks kontaktas buvo, tai nesuteikia pagrindo kvalifikuoti jo veiksmų kaip pasišalinimo iš įvykio vietos. Kritiškai turi būti vertinamos fotonuotraukos, jos prastos kokybės, nustatyti ar tai tikrai tų automobilių kontaktas, iš esmės neįmanoma. Ekspertizės padaryti nebeįmanoma. A. B. sužinojo apie įvykį, kai žala jau buvo atlyginta draudimo kompanijos, kai servisas jau buvo suremontavęs automobilį, todėl nebėra galimybės nustatyti ar tarp automobilių buvo kontaktas. Liudytojas M. Ž. parodė, kad užfiksuoti pažeidimai ant bamperio yra nežymūs, tokių įbrėžimų yra ant kiekvieno ne naujo automobilio. A. B. buvo pasiūlyta sumokėti pusę minimalios baudos, ir jeigu jis būtų jautęs kaltę, būtų baudą sumokėjęs, nesikreipęs dėl teisinių paslaugų, tačiau savo kaltės nematė ir siekia teisingumo.
Nukentėjusysis J. Š. parodė, kad automobilis „Volvo“, kuris buvo apgadintas, yra registruotas jo žmonos vardu. 2021 m. lapkričio 4 d. vakare paskambino kaimynė L. N. ir pasakė, kad jo automobilį užkabino kažkoks automobilis. Jis nuėjo apžiūrėti, lauke buvo labai prastas oras (vėjas, lietus). Buvo sunku matyti automobilio apgadinimus, tačiau automobilis buvo pirktas neseniai, be jokių įbrėžimų, todėl apžiūrėjęs automobilį jis pamatė įlenkimą bamperyje. Už jo pastatyto „Chrysler“ bamperis buvo apibraižytas. Tada J. Š. iškvietė policiją, pareigūnai atvažiavo, apžiūrėjo, fotografavo, nustatė kaltininką, pažeidimus, surašė protokolą ir išvažiavo. Kiek matė, tuo metu pareigūnai skambino kelis kartus automobilio savininkui, bet nepriskambino ir jis nepasirodė. Pagal kaimynės parodymus buvo stipriai atsitrenkta į automobilį, sakė, kad gerai, kad nuo smūgio jo automobilis į kitą automobilį neatsitrenkė. Parkuojama buvo šonu prie bortelio, buvo labai mažas tarpas, o parkuotas automobilis didelis, neaišku kaip jis tą automobilį pastatė. Kaimynė sakė, kad vairuotojui iš balkono riktelėjo, kad apsižiūrėtų automobilį, bet jis numojo ranka, užtrenkė duris ir nuėjo. Kaip kaimyno jo nepažįsta, nežino, kur jis gyvena, jų bendrijai nepriklauso. Po įvykio įforminimo perdavė automobilį remontuoti į draudimo bendrovės nurodytą servisą. Jis šiuo automobiliu naudojasi labai retai, tai bendras šeimos turtas, todėl automobilį apžiūri kiekvieną rytą ir vakarą. Jis pats to įvykio nematė, o kaimynė galėjo pamatyti, nes jis buvo kambaryje kitoje namo pusėje. Paprastai tokiu atveju sprendžiant situaciją nekonfliktiškai yra surandami kaimynai ar paliekamas raštelis, o ne pastatant automobilį ir išeinant kažkur. Apžiūrėjo tiek savo, tiek „Chrysler“ automobilį, „Chrysler“ visas bamperis nudaužytas. Tas automobilis baltas, matėsi, kad jis trinktelėjo į jo automobilį, liko įbrėžimas ir policija tai fiksavo. O jo žmonos automobilis juodos spalvos. Nuotraukas jis matė, jam jas rodė policija tada, kai buvo fotografuojama. Įvykio metu signalizacijoje buvo atjungtas smūginis blokas, garso nebuvo, tik nuėjus atsirakinti pulteliu automobilio, buvo sumirksėjimas keturis kartus, kas reiškia, kad automobilis buvo judintas.
Panašiai parodė ir nukentėjusioji R. R. Š., registruota kaip automobilio „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkė. Kaimynė L. N. jai paskambino ir pranešė, kad į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis, atsitrenkiant automobilis sujudėjo, buvo apgadintas ir, kad ji turėtų ateiti pasižiūrėti kas atsitiko. Kadangi pati nebuvo namie ir negalėjo nueiti, susisiekė su sutuoktiniu, kuris tuo metu buvo namuose ir paprašė, kad jis apžiūrėtų ar automobilis buvo apgadintas ir jeigu yra apgadinimai kviesti policiją žalai nustatyti. Palaikė ryšį su vyru telefonu, jis pasakė, kad yra apgadinimai, o automobilis, kuris apgadino automobilį, taip pat yra kieme, todėl nutarė kviesti policiją, kad nustatytų žalą. Apgadinimai nėra labai dideli, būtų pakakę eismo įvykio deklaracijos, bet juos padaręs vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos ir nepaliko jokių savo koordinačių ir vėliau dėl žalos nekontaktavo. Ji šiuo automobiliu važiuoja kiekvieną darbo dieną, darbo vietoje automobilis stovi privačiame kieme, kitoje vietoje jis negalėjo būti apgadintas. Signalizacija turėjo suveikti, ji nėra atjungta.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas V. K. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 4 d. per policijos informacinę sistemą buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, Rambyno g., prie 10 namo yra įvykęs eismo įvykis. Pagal minėtą pranešimą sureagavę pareigūnai nuvyko ir susitiko su automobilio savininku. Savininkas paaiškino, kad iš kaimynės gavo informaciją, kad apgadintas jam priklausantis automobilis, apžiūrėjęs jį, konstatavo pažeidimus ir dėl to iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai fiksavo transporto priemones, jų padėtį, padarė aptiktų sugadinimų fotonuotraukas. Atlikę pirminius veiksmus, perdavė tolimesniam tyrimui policijos komisariate. Tiriant komisariate šį eismo įvykį buvo apklausta liudytoja L. N., kuri nurodė, kad buvo balkone, kai įvyko eismo įvykis, privažiavo baltas mikroautobusiukas, išgirdo transporto priemonių susidūrimo garsą ir pamatė, kad besiparkuojančio automobilio priekyje stovėjusi transporto priemonė pajudėjo. Buvo mažas tarpas tarp automobilių, ji iškart suprato, kad parkuodamasis automobilis netilps. Nurodė, kad „Chrysler“ vairuotojas išlipo iš automobilio, apžiūrėjo, ji jam pasakė, kad užkliuvo automobilį, jis jai pasakė, kad nieko nėra ir išėjo. Liudytoja L. N. patvirtino savo parodymus teisme, pakankamai aiškiai išdėstė, kad bendravo su asmeniu, kuris parkavo transporto priemonę. Ji jį įspėjo, kad buvo transporto priemonių kontaktas. Paaiškinime A. B. neigia, kad turėjo kažkokį kontaktą su liudytoja, o teisme tai jau pripažįsta, kas vertintina kritiškai. Pagal A. B. ir L. N. parodymus matyti, kad A. B. apžiūrėjo transporto priemonę ir pats ėmėsi atsakomybės vertinti padarytus apgadinimus, nors pagal KET nuostatas įvykus įvykiui, vairuotojas, nesant automobilio savininko vietoje, turėjo informuoti apie įvykį policiją, kad atvykę pareigūnai įvertintų, ar buvo padaryta žala; jeigu būtų nustatyti sugadinimai, būtų pasiūlę užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tada būtų nustatę kito automobilio savininką ir jam pateikę deklaraciją. A. B. ignoravo liudytojos įspėjimą ir pasišalino iš įvykio vietos, tai ne tik lėmė jo atsakomybę už tai, bet ir apsunkino tolimesnį tyrimą, kuris buvo apsunkintas – buvo bandoma susisiekti su juo, bet jis nekėlė telefono. Keliamos versijos, kad negalėjo atsiliepti, negalėjo perskambinti, nėra pagrįstos ir parodo tik tai, kad nebuvo tikslo bendradarbiauti su pareigūnais. Priežastys dėl kurių asmuo galėjo turėti tikslą pasišalinti iš įvykio vietos (asmens neblaivumas ar panašiai) dėl to liko nenustatytos. Šiuo atveju konstatuotina, kad vairuotojas suprato sukėlęs eismo įvykį ir pasišalino, nors turėjo suprasti, kad yra tai mačiusi liudytoja. Surinkus medžiagą ir įvertinus įrodymus buvo A. B. siūloma sumokėti pusę minimalios baudos, tačiau šia teise nebuvo pasinaudota, todėl buvo išnagrinėta byla ir priimtas nutarimas, paskiriant minimalią baudą, neskirta galima administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas, įvertinus tai, šiuo atveju ši priemonė dar nėra būtina. Individualizuojant nuobaudą atsižvelgta, kad A. B. anksčiau baustas už KET pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad A. B. 2004 metais Klaipėdoje, Rambyno g., prie 7 namo taip pat buvo padaręs eismo įvykį, todėl A. B. eismo įvykių tyrimo tvarka yra žinoma, todėl tai nebuvo pirmas eismo įvykis, kuriame jam teko dalyvauti. Nutarimas priimtas išsamiai išnagrinėjus visas aplinkybes, jis yra pagrįstas ir motyvuotas. Prašo teismo netenkinti B. skundo ir nutarimą palikti nepakeistą.
Liudytoja L. N. parodė, kad 2021 m. lapkričio 4 d. vakare, apie 19.00 val., stovėjo balkone, laukė savo vyro. Buvo tamsus metas, lijo nestiprus lietus. Pamatė, kad privažiavo baltas automobilis, kurį ji dažnai mato kieme, jo vairuotojas dažnai tą automobilį stato kur randa, ant šaligatvio ar kitur, kur nėra vietos. Tarp kieme pastatytų automobilių buvo mažas tarpelis ir ji matė, kad tas vairuotojas toje vietoje nepastatys automobilio, tačiau jis vis tiek ten spraudėsi, kol pastūmė priekyje stovėjusį automobilį „Volvo“. Pastūmė taip stipriai, kad automobilis „Volvo“ pavažiavo į priekį ir grįžo atgal, nors yra didelis, sunkus ir todėl jam pastumti reikėjo pakankamo smūgio. Tuo metu ji labai gerai atsitrenkimo girdėjo garsą, taip pat suveikė garsinė signalizacija, bet čirškė neilgai. Ji galvojo, kad tas žmogus apsižiūrės, paliks kliudyto automobilio savininkui raštelį, tačiau vairuotojas išlipo iš savo automobilio, tačiau nei savo, nei kito automobilio detaliai neapžiūrinėjo, tik trumpai pasižiūrėjo į susidūrimo vietą; ji matė, kad jis jau nori eiti, tada ji jo paklausė kur jis eina, pasakė jam, kad jo automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Jis nepakėlė net galvos, numojo ranka, pasakė „aš ten einu“ ir išėjo, to vairuotojo daugiau nematė. Ji pažįsta kaimynus, kuriems priklauso „Volvo“ automobilis, kaimynai tą automobilį neseniai nusipirko, todėl ji iškart jiems paskambino. Jokio tikslo apkalbėti kaimyną neturi, jo anksčiau nepažinojo, konfliktų tarp jų nėra buvę. Buvo tamsus paros metas, bet jai viskas gerai po langais matosi, nėra didelių medžių, gatvės žibintas gerai apšviečia stovinčius automobilius. Paaiškinimą raštu davė, kai jai vėliau paskambino tyrėjas.
L. M. Ž. parodė, kad 2021 m. lapkričio 4 d. gavo pirminį pranešimą, kad daugiabučio namo kieme automobilis parkavosi, atsitrenkė, o vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Nuvyko į tą daugiabučio namo kiemą. Pamena, kad kiemas buvo pilnas automobilių, net patys neturėjo kur pastatyti tarnybinio automobilio. Apžiūrėję automobilius matė dviejų automobilių apgadinimus. Vieno iš automobilio vairuotojas ar savininkas (tiksliai nepamena) rodė, kad kažkas parkavosi kieme ir brūkštelėjęs nuėjo. Pamena, kad buvo viena įvykio liudininkė, kuri kažką pasakė tam asmeniui, kuris prisiparkavęs pasišalino. Apgadinimai buvo ant abiejų automobilių, jų apgadinimų aukščiai atitiko, matuojant ir fiksuojant specialiai liniuote, ir buvo įformintas eismo įvykis. Apgadinimai buvo nežymūs, bet akivaizdūs, buvo susilietę galiniai ir priekiniai automobilio bamperiai. Buvo prastas oras, tačiau pasišvietę prožektorius matė apgadinimus ir jų pobūdis atitiko įvykio aplinkybių nupasakojimą. Tiksliai nepamena, bet regis liudininkė savininkui buvo sakiusi, kad vairuotojas, kuris taip prisiparkavo, neparodė jokio suinteresuotumo išsiaiškinti aplinkybes iki galo, numojo ranka ir išėjo. Sunku pasakyti ar esant tokiam orui vairuotojas galėjo nepastebėti apgadinimų. Pamena, kad iš tarnybinio telefono bandė paskambinti tam automobilio savininkui (regis vieną kartą), tačiau niekas nepakėlė telefono ir jie toliau atliko savo darbą, įformino eismo įvykį. Tas vairuotojas regis buvo iš to paties rajono, tačiau visuose namuose yra kodinės spynos, todėl nėjo ieškoti jo į namus. Jų ekipažas yra reaguojantis, jie atvyksta į įvykio vietą, užfiksuoja, o po to medžiaga perduodama tiriančiam pareigūnui, kurio darbas priklausomai nuo darbo krūvio, gali užtrukti dvi-tris savaites. Į įvykį reagavo kartu su pareigūne D. Š.. Jiems įvykio vietoje nekilo jokių abejonių dėl įvykio aplinkybių. Kiek pamena, patys su liudininke nebendravo. Mano, kad atsižvelgiant į sukauptą darbinę patirtį yra kompetentingas tirti eismo įvykius.
Panašiai parodė ir liudytoja D. Š..
Iš pranešimo apie draudimo išmoką už „Volvo XC60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), UAB „S. P. autoservisas“ PVM sąskaitos-faktūros serija SER NR. 202100898 nustatyta, kad UAB „S. P. autoservisas“ atliko 2021 m. lapkričio 14 d. įvykio metu automobiliui „Volvo XC60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų remontą. Remonto darbų kaina 412,40 Eur (b. l. 46, 47)
Iš atsiskaitymų suderinimo akto nustatyta, kad R.Š. R. sutinka, kad jai priklausanti draudimo išmoka (iš viso 412,40 Eur) dėl automobilio „Volvo XC60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apgadinimo draudiminio įvykio metu būtų, draudimo kompanijos būtų pervesta į UAB „S. P. autoservisas“ atsiskaitomąją sąskaitą pagal PVM sąskaitą-faktūrą SER Nr. 202100898 (b. l. 50).
Fotonuotraukose užfiksuoti automobilio „Volvo XC60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), galinėje dalyje išoriniai apgadinimai bei už jo pastatyto automobilio „D. G. Caravan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinimai priekinėje dalyje. Apgadinimai užfiksuoti panašiame aukštyje.
2021 m. lapkričio 4 d. M. Ž. tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 4 d. pareigūnams aiškinantis eismo įvykio aplinkybes buvo skambinama „Dodge“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkui A. B., tačiau telefono niekas nepakėlė.
Iš eismo įvykio schemos nustatyta, kad automobilis „D. G. Caravan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pastatytas tarp „Volvo XC60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir kito automobilio. Nuo automobilio „Dodge“ priekinės dalies iki automobilio „Volvo“, galinės dalies 0,7 m atstumas.
J. Š. rašytiniame paaiškinime nurodytos panašios aplinkybės, kurias jis parodė teisme.
L. N. rašytiniame paaiškinime nurodytos panašios aplinkybės, kurias ji parodė teisme.
A. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad apie lapkričio (mėnesio diena neįskaitoma) įvykį nieko nežino, jokios avarijos nebuvo. Su niekuo apie tą įvykį nebendravo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. neginčija, kad 2021 m. lapkričio 4 d., apie 19.00 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Rambyno g. 7-61, statė automobilį „baudžiamosios bylos Nr. 1-595-586/2022“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) už stovinčio automobilio „Volvo XC60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tačiau nepripažįsta atsitrenkęs į šį automobilį savuoju ir taip sukėlęs eismo įvykį, iš kurio vietos būtų negalėjęs pasišalinti, kol nebūtų įforminęs eismo įvykio deklaracijos su automobilio „Volvo XC60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininku ar teisėtu valdytoju arba iškvietęs ir sulaukęs policijos pareigūnų bei atlikęs jų n nurodytus veiksmus šio administracinio nusižengimo įforminimui. Nors pareiškėjas tvirtino nesupratęs, kad atsitrenkė į šį automobilį ir tuo bent kiek jį apgadino, jo versija yra paneigta visa byloje surinktų įrodymų visuma - liudytojos L. N. parodymais, kad 2021 m. lapkričio 4 d. apie 19.00 val. ji ir matė šį eismo įvykį, ir pasakė apie tai A. B., kuris jokio susidomėjimo tuo neparodė ir pasišalino iš šio įvykio vietos, nukentėjusiųjų J. Š. ir R. R. Š. parodymais apie tai, kad ta pati liudytoja tuoj pat po šio įvykio paskambino R. R. Š., o ši – savo vyrui, kuris, išėjęs į kiemą, būtent tokią kaip liudytoja nurodė situaciją ir užfiksavo. Toliau įrodymų grandinę papildo policijos pareigūnų M. Ž. ir D. Š. parodymai bei jų surinkta rašytinė ir vaizdinė šios bylos medžiaga bei nukentėjusiosios R. R. Š. pateikta informacija iš jos automobilį apdraudusios draudimo bendrovės apie jam padarytų apgadinimų įkainojimą 412,40 Eur suma ir jų pašalinimą UAB „S. P. autoservisas“. Smulkūs nesutapimai tarp šių byloje surinktų įrodymų yra visiškai paaiškinami skirtingų žmonių skirtingu požiūrio į situaciją kampu ir skirtingais gebėjimais atsiminti ir išdėstyti bylai svarbias prieš pusę metų vykusio įvykio aplinkybes, ribotomis techninėmis galimybėmis tamsiu paros metru lyjant užfiksuoti nežymius apgadinimus ir kt. ir tai jokiu būdu nėra tie neaiškumai ar abejonės, kurie paneigtų byloje nustatytų aplinkybių esmę ir kuriais būtų pagrįsta priimti pareiškėjui palankų sprendimą. Byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad A. B. turėjo suvokti, kad jis statydamas automobilį kliudė automobilį „Volvo“ ir jį apgadino, nes automobilis „Volvo“ nuo jo atsitrenkimo pajudėjo iš vietos, suveikė jo garsinė signalizacija, įvykio vietoje buvusi liudininkė jam pasakė, kad jis kliudė automobilį, o padaryti apgadinimai buvo išoriškai matomi. Tai įrodo, kad A. B. sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą, ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Pareiškėjo teiginiai, kad jis susidūrimo nepajuto ir apgadinimų nepamatė, laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kurią visiškai paneigia jau aptarti byloje surinkti įrodymai.
Pasitraukimo iš eismo įvykio vietos nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją (pareigą) ignoruodamas, pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.). įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo, turėjo nedelsdamas apie eismo įvykį pranešti policijai, kaip tai numatyta KET 222 punkte, tačiau jis šios pareigos nepaisė ir žinodamas apie padarytą turtinę žalą pasišalino iš įvykio vietos.
Iš liudytojos L. N. parodymų pakankamai patikimai nustatyta, kad po to, kai automobilio „Dodge“ vairuotojas A. B. pastatė savo automobilį daugiabučio namo kieme už automobilio „Volvo“, atsitrenkdamas į jo galinę dalį savo automobilio priekine dalimi taip, kad sunkus „Volvo“ automobilis pajudėjo iš savo vietos ir įsijungė jo garsinė signalizacija, A. B. iš savo automobilio išlipo ir susidūrimą patyrusių paviršių neapžiūrėjo, į jos perspėjimą „pažiūrėkit, kaip pastatėt“ sureagavo taip kad numojo ranka, pasakė „aš ten einu“ ir išėjo bei į įvykio vietą nebegrįžo. A. B. patvirtino girdėjęs iš trečio aukšto moterišką balsą sakant „pažiūrėkit kaip prisiparkavot“, jai atsakęs, bei nurodo, kad po to grįžo namo. L. M. Ž. parodė, kad įvykio vietoje tiriant aplinkybes skambino automobilio vairuotojui, tačiau niekas nekėlė ragelio. Pareigūnas M. Ž. apie tai atitinkamai pažymėjo ir tarnybiniame pranešime. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja D. Š. duodama parodymus teisme. Kad įvykio vietoje pareigūnas bandė susisiekti su automobilio „Dodge“ savininku patvirtino ir nukentėjusysis J. Š.. A. B. patvirtino, kad tą vakarą į jo telefoną buvo skambinta, tačiau tvirtina, kad tuo metu buvo vonioje, o į rastą praleistą skambutį negalėjo perskambinti, to buvo neįmanoma padaryti, nes skambutis buvo ribojamas.
Visos šios aplinkybės rodo, kad A. B. padarė ir šį jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nes iš automobilio „Volvo“ pajudėjimo jį pastūmus, liudytojos perspėjimo pasižiūrėti, ką padarė ir objektyviai byloje nustatytų abiejų automobilių apgadinimų dėl šio susidūrimo turėjo suprasti ir suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir todėl turi vykdyti su juo susijusio vairuotojo pareigas. Kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas, pareiškėjas padarė klaidą, prisiimdamas sau teisę vertinti šio eismo įvykio pasekmes ir, nesuderinęs to su automobilio „Dodge“ savininku ar teisėtu valdytoju, nusprendė jų nesant ar jas esant mažareikšmes ir nevertas visų formalumų, kuriuos būtų turėjęs atlikti ( kito automobilio savininko paieškos, jo informavimo apie įvykį, laukimo, kol jis ateis ir eismo įvykio deklaracijos pildymo ar policijos kvietimo). Vis dėl to A. B. pats apsisprendė taip elgtis, pasišalinti iš šio, kad ir neitin sunkias pasekmes sukėlusio, eismo įvykio vietos, nepaisydamas net liudytojos buvimo fakto, ir savo sprendimu pasidarydamas nepasiekiamas netrukus atvykusiems policijos pareigūnams, todėl priežastys, kodėl jis neatsiliepė į telefono skambutį, jau nebėra teisiškai reikšmingos. Kaip nustatyta byloje, A. B. jau anksčiau buvo baustas už eismo įvykio sukėlimą ir tai papildomai įrodo, kad jam turėjo būti ir buvo žinomos vairuotojo pareigos tokiu atveju bei suvokiama atsakomybė už jų nevykdymą. Visa tai ir įrodo, kad jis padarė ir šį jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir pagrįstai buvo patrauktas už tai administracinėn atsakomybėn.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-174 (ROIK: 21149170900) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Paskirta administracinė nuobauda – nėra aiškiai per griežta, t. y. administracinė nuobauda paskirta laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o A. B. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-174 (ROIK: 21149170900) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.