Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Ramiga“, D. S., D. S., A. K., K. K., E. J., G. J., V. L., G. L., Šarūno L. E., N. B., M. B., A. S., B. S., A. S., D. S., E. M., G. N., A. V., V. V., J. M., P. M., A. B., J. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Ramiga“, D. S., D. S., A. K., K. K., E. J., G. J., V. L., G. L., Šarūnui L. E., N. B., M. B., A. S., B. S., A. S., D. S., E. M., G. N., A. V., V. V., J. M., P. M., A. B., J. M., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Voverės namai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Esminis elementas“, E. A. ir VĮ „Registrų centras“ dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-07-11 statybos leidimą Nr. LSNS-33-160711-00055; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-01-11 pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-170111-00019; 3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-03-02 pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-60-170302-00232; 4) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-07-02 pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-170714-00563; 5) įpareigoti atsakovus UAB ,,Ramiga“, D. S. ir D. S., A. K. ir K. K., E. J. ir G. J. bei V. L. ir G. L. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statybai, nustatant pastato paskirtį – gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatas (namas), ir perstatyti pastatą pagal šį statybą leidžiantį dokumentą bei atnaujinti jo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre; 6) tuo atveju, jeigu šio ieškinio 5 punkte nurodytas reikalavimas per teismo nustatytą nebus įvykdytas, įpareigoti atsakovus UAB ,,Ramiga“, D. S. ir D. S., A. K. ir K. K., E. J. ir G. J. bei V. L. ir G. L. per 4 mėn. nugriauti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 7) įpareigoti atsakovus UAB ,,Ramiga“, Šarūną L. E., N. B. ir M. B., A. S. ir B. S., A. S. ir D. S., E. M. ir G. N. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybai, nustatant pastato paskirtį – gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatas (namas), ir perstatyti pastatą pagal šį statybą leidžiantį dokumentą bei atnaujinti jo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre; 8) tuo atveju, jeigu šio ieškinio 7 punkte nurodytas reikalavimas per teismo nustatytą nebus įvykdytas, įpareigoti atsakovus UAB ,,Ramiga“, Šarūną L. E., N. B. ir M. B., A. S. ir B. S., A. S. ir D. S., E. M. ir G. N. per 4 mėn. nugriauti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 9) įpareigoti atsakovus UAB ,,Ramiga“, A. V. ir V. V., J. M. ir P. M. bei A. B. ir J. M. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statybai, nustatant pastato paskirtį – gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatas (namas), ir perstatyti pastatą pagal šį statybą leidžiantį dokumentą bei atnaujinti jo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre; 10) tuo atveju, jeigu šio ieškinio 9 punkte nurodytas reikalavimas per teismo nustatytą nebus įvykdytas, įpareigoti atsakovus UAB ,,Ramiga“, A. V. ir V. V., J. M. ir P. M. bei A. B. ir J. M. per 4 mėn. nugriauti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl gyvenamųjų namų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir juose esančių patalpų, nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir antra, ieškovas turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Nesant bent vienos iš šių sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Apeliantai atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, nenustatęs, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sąlygos norint taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas nevertino ieškinio prima facie pagrįstumo ir nepagrįstai konstatavo esant grėsmei, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo klausimą, ne kartą yra pažymėjęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat išaiškino, kad kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ir pan.Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodo motyvų dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 16 punkte nurodytą formuojamą teismų praktiką, apeliantų argumentus, nurodytus šios nutarties 15 punkte, atmeta ir dėl tos priežasties, kad jie yra susiję su pateiktų į bylą įrodymų ir ieškinio reikalavimų pagrįstumo iš esmės vertinimu, kas yra atliekama bylą nagrinėjant iš esmės. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nevertindamas įrodymų dėl ginčo esmės. Nagrinėjamo klausimo kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad pareikšti reikalavimai yra prima facie pagrįsti, kadangi ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuos grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pridėtais įrodymais.Antroji būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi šios nutarties 11 punkte nurodytas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).Apeliantai atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių ėmėsi kitais nei CPK leidžiamais tikslais, t. y. siekiant ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o vengiant galimo bylos proceso apsunkinimo. Kasacinis teismas Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje Nr. AC-34-2 yra nurodęs, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1–4, 7 punktai); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas).Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas (pavyzdžiui, laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, įpareigojimas sutuoktiniui gyventi skyrium, įpareigojimas laikinai nutraukti įtariamą autorių teisių pažeidimą) plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad ieškiniu ginčijamas leidimo statyboms teisėtumas ir siekiama visiškai atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į ieškinio turinį bei reiškiamus reikalavimus iš esmės svarbu, kad ginčo turtas bylos nagrinėjimo metu išliktų toje pačioje status quo, t. y. bylos nagrinėjimo metu išliktų ta pati padėtis, kuri buvo ieškovės kreipimosi į teismą metu – ginčo turtas nebūtų perleistas jokiems tretiesiems asmenims, kas galėtų apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas, nes, nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, ginčo turto nuosavybės teise valdytojams išliktų galimybė šį turtą perleisti kitiems asmenims. Be to, ginčo turto perleidimas kitam asmeniui apsunkintų šios bylos procesą dėl poreikio įtraukti ir kitus asmenis į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į šios nutarties 22 ir 23 punktuose nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jų taikymo paskirtį, apeliantų atskirojo skundo argumentai, nurodyti šios nutarties 21 punkte, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantai atskirajame skunde teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones, kurių ieškovas neprašė, tuo pažeisdamas CPK, ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų teiginiais.Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruodamos kitos šalies priešingus interesus.Pažymėtina, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja apeliantų teisių daugiau, negu būtina užkirsti kelią pažeidimui ginčo nagrinėjimo teisme metu. Draudimas daiktą įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą apsunkinti kyla iš disponavimo teisės apribojimo turinio. Įrašo viešajame registre dėl ginčo statinių ir juose esančių patalpų nuosavybės teisės perleidimo padarymas yra tapatus disponavimo teisės apribojimui. Todėl byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios siekiamam tikslui, nepažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principų ir proceso šalių interesų pusiausvyros.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.