Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimas

2020-10-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-79-850/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-02
Bylos Nr.
II-79-850/2020
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00201-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
Teisėjas
Egidijus Mockaitis (pirm.)
Pažeidėjas
G. G.
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-79-850/2020Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00201-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.4.2; (S) 21.10.4.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. spalio 2 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis,sekretoriaujant I. Ž.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. G., jo atstovui advokatui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 6 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2337-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) Kelių policijos skyriaus pareigūno (toliau – Institucija) 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. 85-ANR_N-2337-2020 (toliau – nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2020 m. gegužės 13 d., apie 17 val. 13 min., Šilutės r. sav., kelio Šilalė-Šilutė 47 kilometre, vairuodamas automobilį O. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, lenkė kitus automobilius stovėjusius prie raudono šviesoforo signalo ir įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui kitų vairuotojų akivaizdoje, taip keldamas jų pasipiktinimą, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 8, 9, 165 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

G. G. skundu nesutinka su jo padarytos veikos kvalifikacija, jog vairavo automobilį iš chuliganiškų paskatų, keliant nepasitenkinimą kitiems eismo dalyviams. Cituodamas teismų praktiką, analizuojančią chuliganišką vairavimą, nesutinka, kad automobilio apvažiavimas degant draudžiamam šviesoforo signalui buvo jo atviras iššūkis visuomenei, jis tokio tikslo neturėjo. Prašo panaikinti skundžiamu nutarimu paskirtą piniginę baudą bei specialiosios teisės atėmimą ir remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą pažeidimą, paskirti nuobaudą už pažeidimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, tačiau neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Neneigia, kad vairuodamas transporto priemonę važiavo degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau buvo suklaidintas susiklosčiusių aplinkybių. Kelio atkarpoje nuo Šilutės iki Ž. N. buvo vykdomi kelio remonto darbai, kelias jau buvo išasfaltuotas, atliekami tik užbaigimo darbai, todėl tam tikruose neilguose ruožuose pastatomi šviesoforai eismo reguliavimui. 2020 m. gegužės 13 d. vyko nuo Šilalės link Šilutės. Dešinėje pusėje, važiuojant nuo Šilalės pusės stovėjo šviesoforas, priekyje jo važiavę automobiliai važiavo degant raudonam šviesoforo signalui, iš viso pravažiavo devyni automobiliai kolonoje, du automobiliai truputį priekyje, o jo automobilis kolonoje važiavo septintas, iš viso pravažiavo devyni automobiliai. Kadangi visi automobiliai važiavo kolona degant raudonam šviesoforo signalui, pagalvojo, kad šviesoforas yra sugedęs, galimai priekyje važiuojančiam automobiliui buvo parodyta važiuoti, tuo labiau, kad priekyje jo važiavo krovininis automobilis, kuris užstojo matomumą. Taip pagalvojo, kadangi yra kelyje susidūręs su situacijomis, kai prie geležinkelio pervažų dega raudonas šviesoforo signalas, tačiau stovintis darbuotojas parodo lazdele, kad reikia važiuoti, iš tokių veiksmų galima suprasti, kad šviesoforas yra sugedęs. Mano, kad su tokia situacija kelyje yra susidūręs ne vienas vairuotojas. Nors 2020 m. gegužės 13 d. apie 17 val. 13 min. važiuodamas per raudoną šviesoforo signalą ir nematė stovinčio darbuotojo, kuris rodytų, kad galima važiuoti, tačiau pagalvojo, kad ženklas važiuoti buvo parodytas priekyje jo važiuojantiems automobiliams, kadangi visa kolona automobilių važiavo nesustodama. Matomumas toje kelio atkarpoje geras, važiuojant per raudoną šviesoforo signalą iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo, automobilių greitis nebuvo didelis, važiuojant per raudoną nei vienas eismo dalyvis nebuvo priverstas keisti važiavimo krypties, savo veiksmais jis nesukėlė jokių kitų vairuotojų pasipiktinimo. Į bylą pateiktas policijos pareigūnų iš nežymėto tarnybinio automobilio darytas vaizdo įrašas, iš kurio matosi, kad automobiliai kolona važiuoja vienas paskui kitą, važiuodamas jokių automobilių neaplenkė, tik apvažiavo prie pat šviesoforo stovintį vieną automobilį, bet ne keletą automobilių, kaip nurodyta nutarime. Prie šviesoforo stovėjęs automobilis, kaip dabar paaiškėjo, buvo nežymėtas policijos automobilis, kuris fiksavo važiuojančius automobilius. Tokiu būdu, pagal Kelių eismo taisykles, jo atliktas veiksmas buvo automobilio apvažiavimas, bet ne lenkimas.

Teismo posėdžio metu G. G. ir jo atstovas palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jokios tyčios neturėjo, nieko nenorėjo pažeminti ar parodyti savo viršenybės. Jo važiavimo greitis buvo nedidelis, apie 30 km/h, važiavo automobilių kolona. Degė raudonas šviesoforo signalas - iš tolo nesimatė koks dega šviesoforo signalas. Matė stovintį automobilį, nepastebėjo ar jis buvo įsijungęs avarinį signalą. Atstumas tarp šviesoforų buvo iki kilometro, tą ruožą važiavo gal dešine kelio puse, sunku išdetalizuoti. Jei būtų priešais atvažiavęs automobilis, būtų buvusi galimybė jam duoti kelią. Tuo momentu priešais automobilių nesutiko. Tas kelio ruožas buvo jau išasfaltuotas. Kokius jie darė kelio darbus, nežino, gal buvo vykdomi tik kosmetiniai darbai. Kelias buvo baigtas remontuoti. Tuo keliu važinėja dažnai. Kadangi priešais jį nesustodami važiavo daug automobilių, pagalvojo, gal šviesoforas sugedęs, ar reguliuotojas parodė, kad galima važiuoti. Visą kelio ruožą priešpriešine kelio juosta nevažiavo. Nuoširdžiai gailisi, kad taip nutiko. Visas tas pačias aplinkybes pasakojo ir policijos komisariate.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus priimtą nutarimą. Nurodo, kad analogiškoje byloje Lietuvos A. T. (Nr. 2AT-33-489/2020) yra pasisakęs, kad tokie vairuotojo veiksmai yra vertinami kaip chuliganiškas vairavimas. Surinkta pakankamai duomenų dėl G. G. padaryto nusižengimo, priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas , vadovaudamasis ANK 641 straipsniu ir nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Vadovaujantis bendrais atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus pagrindais, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatoma administracinio teisės pažeidimo, kuriuo jis kaltinamas, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, atsakomybė negali būti taikoma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 29 d. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, konstatuodamas kad 2020 m. gegužės 13 d., apie 17 val. 13 min., Šilutės r. sav., kelio Šilalė-Šilutė 47 kilometre, G. G., vairuodamas automobilį O. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, lenkė kitus automobilius stovėjusius prie raudono šviesoforo signalo ir įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui kitų vairuotojų akivaizdoje, taip keldamas jų pasipiktinimą. Tokie G. G. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjui neįvykdžius administracinio nurodymo, priimtas skundžiamas nutarimas. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pareiškėjo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo grindžia policijos tarnybiniame automobilyje darytu garso ir vaizdo įrašu.

Pareiškėjas G. G. neneigia buvęs administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku bei vietoje, teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su kaltinimu, jog įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, tačiau tvirtina tai padaręs ne iš chuliganiškų paskatų, todėl mano, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šis administracinės teisės pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos.

Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos A. T. nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.).

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos A. T. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos A. T. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).

Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos A. T. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

Teismas , įvertinęs nagrinėjamos bylos įrodymus, remdamasis teismų praktika, suformuota analogiškos kategorijos atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuoja, kad nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl G. G. chuliganiškų paskatų buvimo, jam atliekant nurodytus veiksmus.

Administracinio nusižengimo protokole, taip pat nutarime administracinio nusižengimo byloje bei Institucijos atsiliepime į G. G. skundą nurodoma, kad jo chuliganiškos paskatos pasireiškė tuo, kad jis „lenkė kitus automobilius stovėjusius prie raudono šviesoforo signalo ir įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui kitų vairuotojų akivaizdoje, taip keldamas jų pasipiktinimą“. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad G. G., važiuodamas devynių automobilių kolonoje septintas, apvažiavo tik vieną - automobilį, kuriame buvo daromas garso ir vaizdo įrašas, tikėtina, nežymėtą policijos automobilį. Teismo iš Institucijos išreikalautame garso ir vaizdo įraše matyti, kad degant raudonam šviesoforo signalui pradeda važiuoti du priešais nežymėtą policijos automobilį stovintys lengvieji automobiliai. Automobilis, kuriame daromas garso ir vaizdo įrašas, šiek tiek pajuda į kairę ir sustoja. Koks dega šviesoforo signalas nuo šio momento nesimato. Tuo metu pro šį automobilį pravažiuoja dar du lengvieji automobiliai, kurie prasilenkia su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu. Pastarajam pravažiavus, į priekį pro automobilį, kuriame daromas vaizdo ir garso įrašas, pravažiuoja dar viena vienas paskui kitą važiuojančių automobilių kolona, kurioje G. G. vairuojamas automobilis O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra trečias. Pažymėtina, kad šioje kolonoje buvo ir du krovininiai automobiliai, kurių vienas vežė žvyrą, taigi, tikėtina, jis priklauso kelio remontą atliekančiai įmonei. Minimame garso įraše girdisi, jog automobilyje esantis pareigūnas, tikėtina telefonu, bendrauja su kitu asmeniu ir visiškai nereaguoja į pro jį važiuojančius automobilius, nereiškia jokios reakcijos, juo labiau – pasipiktinimo. Tokiu būdu, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių įrodymų, kad G. G. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones ir kad, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą.

G. G. parodė, kad per visą kelio ruožą, kuriame eismas tuo metu buvo reguliuojamas šviesoforais, jis nesutiko jokio automobilio, o jei toks ir būtų iš priekio atvažiavęs, prasilenkti su juo galimybė buvo. Tai patvirtina ir minimas garso ir vaizdo įrašas, kuriame akivaizdžiai matyti, jog tuo momentu, kol neginčijamai matėsi, jog dega raudonas šviesoforo signalas, trečias ir ketvirtas automobiliai, pravažiavę per raudoną šviesoforo signalą, prasilenkė su iš priekio atvažiuojančiu kitu lengvuoju automobiliu, kiekvienas iš automobilių prasilenkimo metu važiavo savo eismo juosta – ruožas už šviesoforo, kuriame automobiliai privalėjo išvažiuoti į priešingą eismo juostą tesėsi tik keletą ar keliasdešimt metrų, taigi, nagrinėjamu atveju dėl G. G. atliktų veiksmų nekilo pavojinga situacija, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį. Byloje nėra duomenų, jog buvo kilęs realus pavojus G. G. ir kitų žmonių saugumui, taip pat nebuvo sutrikdyta ir konkrečių asmenų rimtis. Pažymėtina, kad policijos veiklą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose kaip viena iš svarbių jos funkcijų yra eismo saugumo užtikrinimas. Nagrinėjamu atveju nė vienas iš devynių, tikėtina, raudoną šviesoforo signalą pravažiavusių automobilių vairuotojų nebuvo sustabdytas, visiems leista važiuoti per draudžiamą šviesoforo signalą, administracinio nusižengimo protokolas G. G. surašytas tik po pusantro mėnesio po įvykio, todėl darytina išvada, kad policijos pareigūnai, tik fiksavę pažeidimą, bet realiai nesiėmę jokių priemonių užkirsti kelią daromam KET pažeidimui, situaciją taip pat vertino kaip nekeliančią realaus pavojaus eismo saugumui.

Tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, tiek teisme G. G. nuosekliai teigė, kad tyčios parodyti savo viršenybę ar priešpastatyti save prieš kitus eismo dalyvius jis neturėjo, tiesiog žmogiškai suklydo įvertindamas faktinę situaciją, manydamas, kad turėjo būti koks tai veiksmas – reguliuotojo nurodymas važiuoti per raudoną šviesoforo signalą dėl jo gedimo. Įvertinant aplinkybę, kad G. G. vairuojamas automobilis, tikėtina, degant raudonam šviesoforo signalui, į šviesoforu reguliuojamo kelio ruožą įvažiavo septintas iš devynių automobilių kolonos, teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais parodymais, juo labiau, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė, jog jis važiavimo pro šviesoforą metu pamatė, jog dega raudonas šviesoforo signalas, patvirtino, kad nematė jokio asmens, rodančio, jog galima įvažiuoti į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą, taigi proceso metu jis nesistengė nurodyti sau naudingų aplinkybių, šalinančių jo atsakomybę. Vadovaujantis aukščiau aptarta kasacinio teismo praktika, teismas įvertina ir objektyvias faktines aplinkybes, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo: egzistuojant kelių eismo taisyklių laikymosi prezumpcijai, atvejai, kai važiuojama nepaisant draudžiančio eismą raudono šviesoforo signalo yra gana reti. Nagrinėjamu atveju, minėta, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, iš pradžių pro šviesoforą pravažiavo du automobiliai, po to dar du, o paskutinėje kolonoje, kurios viduryje buvo ir G. G. vairuojamas automobilis, važiavo penki automobiliai. Akivaizdu, kad vairuotojo patirtis, elementarus savisaugos jausmas, supratimas apie gresiančias pasekmes už tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimą, leidžia teigti, kad G. G. tiesiog klaidingai įvertino momentinę situaciją ir važiuodamas automobilių, kurie taip pat pravažiavo šviesoforą degant draudžiamam signalui, kolonoje, padarė neteisingą išvadą, kad gal kas priekyje važiuojančiam automobiliui nurodė nepaisyti draudžiamo raudono signalo ir įvažiuoti į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą. Vaizdo įraše matyti, kad prieš G. G. vairuojamą automobilį važiuoja lengvasis automobilis, o priešais jį – krovinis automobilis. G. G. parodė, kad jis iš tolo nematė, koks dega šviesoforo signalas, tai pamatė tik privažiavus prie šviesoforo, taigi jis turėjo labai mažai laiko įvertinti neįprastą situaciją ir priėmė klaidingą sprendimą važiuoti per degantį draudžiamą šviesoforo signalą paskui kitus automobilius. Teisėjo praktikoje nepasitaikė atvejo, kad toks skaičius vairuotojų sąmoningai darytų tokį grubų KET pažeidimą, todėl teismas neturi pagrindo netikėti G. G. nurodytais veikos motyvais, kurie neleidžia daryti išvados, kad tokiais veiksmais jis akivaizdžiai siekė pažeminti tas vertybes, kurios pažeidžiamos aptartoje teismų praktikoje dėl chuliganiško vairavimo. Teismas negali sutikti su Institucijos pozicija, kad draudžiamo šviesoforo signalo pravažiavimas aplenkiant prieš jį stovinčią kitą transporto priemonę visais atvejais turi būti traktuojamas kaip chuliganiškas vairavimas, nesant šios veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, kas šioje byloje ir nebuvo konstatuota.

Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad G. G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl administracinėn atsakomybėn pagal minimą teisės normą jis patrauktas nepagrįstai. Institucijos atsiliepime nurodytoje Lietuvos A. T. 2020 m. birželio 25 d. nutartyje Nr. 2AT-33-489/2020 nurodytos faktinės aplinkybės esminiai skiriasi, tyčios chuliganiškai vairuoti kontekste, su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Minėtoje byloje buvo konstatuota, kad pažeidėjas vairuodamas automobilį aplenkė keletą prieš jį prie šviesoforo laukiančių automobilių, taip sukeldamas jame buvusių asmenų pasipiktinimą, pažeidimą padarė tik jis vienas, eismas šviesoforais reguliuojamoje kelio atkarpoje vyko tik viena eismo juosta abiem kryptimis, tokiais veiksmais pažeidėjas užkirto kelią priešinga kryptimi važiuojantiems automobiliams. Nagrinėjamoje byloje kelio ruožas, kurioje eismas buvo reguliuojamas šviesoforais, jau buvo išasfaltuotas, eismas juo buvo galimas abejomis kryptimis, G. G. nėra kaltinamas kėlęs pavojų eismo saugumui, jo paaiškinimai nuoseklūs, jis pripažino, kad įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui ne tikslu ką tai pažeminti ar pademonstruoti savo viršenybę, o dėl to, kad buvo suklaidintas kitų priešais jį važiavusių automobilių.

Bylos medžiaga įrodyta, kad G. G. vairuojama transporto priemonė O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontuojamame kelio ruože įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Šis G. G. padarytas administracinis nusižengimas užtraukia atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį – kaip važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui, pažeidžiantis Kelių eismo taisyklių KET 73.11 punktą, kuriame nustatyta, jog raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo administracinis nusižengimas perkvalifikuotinas iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 4 dalį.

Perkvalifikavus G. G. padarytą nusižengimą pagal švelnesnę administracinę atsakomybę numatantį ANK straipsnį, t. y. pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, iš naujo spręstinas administracinės nuobaudos skyrimo klausimas. Nagrinėjamu atveju G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, jo veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. G. neteistas, dirbantis, pateikė dokumentus, kad turi individualią įmonę. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad G. G. turi keletą galiojančių administracinių nuobaudų, tame tarpe ir dėl KET pažeidimų (greičio viršijimas, vairavimas transporto priemonę neužsisegus saugos diržo). Teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. G. paskyrus ANK 417 straipsnio 4 dalies sankcijos vidurkio baudą. ANK 417 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad G. G. sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi keletą galiojančių nuobaudų, nors ir ne už šiurkščius KET pažeidimus, kartu su bauda jam skirtina ir administracinio poveikio priemonė. G. G. teigia, kad jo darbo pobūdis toks, kad turi vykti pas klientus į įvairias vietoves, todėl vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas, o jo praradimas jam sukeltų sunkias pasekmes, vienok, teismas, vadovaudamasis teismų praktika sprendžia, kad šios aplinkybės nėra pagrindu jam neskirti administracinio poveikio priemonės. Vadovaujantis aukščiau aptartais kriterijais, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už minimą pažeidimą yra pareigūno, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą, diskrecijos teisė, tai yra, įstatymų leidėjas tokios pareigos įstatyme imperatyviai neįtvirtino, kad pagal pažeidimo pobūdį minimas administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, įvertinus atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, G. G. skirtinas minimalus ANK 417 straipsnio 9 dalyje numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas. Pažymėtina, kad Institucija skirdama nuobaudą G. G. pagal kitą ANK specialiosios dalies straipsnį, taip pat skyrė minimalų įstatyme nustatytą specialiosios teisės atėmimo terminą.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti 2020 m. rugpjūčio 6 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2337-2020.

G. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Citadele” banke, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 20116634757.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėjas Egidijus Mockaitis