Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietė, ištekėjusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. 2018 m. rugpjūčio 26 apie 11:35 val. Vilniuje, kelyje, esančiame ties Geležinio Vilko ir A.Goštauto gatvių sankryža, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,60 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamajai R. N. prisipažinus kalta padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui ir kaltinamosios gynėjui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus kaltinamosios R. N. asmenybę nustatyta, kad kaltinamoji neteista (b.l.36), bausta administracine tvarka (b.l.37), dirba. Pagal pateiktą darbdavio VšĮ VUL Santaros klinikų charakteristiką, charakterizuojama teigiamai. Atsakomybę lengvinančia laikytina ta aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi dėl savo veiksmų. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jos padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teismas spręsdamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar galima tą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl R. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamoji R. N. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pretenzijų nekilo.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t.y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu R. N. šią sąlygą atitinka. Anksčiau ji neteista, bausta administracine tvarka, turi šeimą, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Teismo posėdyje R. N. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį, gailisi dėl jo. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamąja, juo labiau, kad apie jos nuoširdumą leidžia spręsti ir jos elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. N. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis(LAT nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Apklausta A. Č. teisme parodė, kad sutinka būti R. N. laiduotoja. Nurodė, kad ji yra pastarosios kaimynė, jos artimai bendrauja jau daugelį metų, dažnai kartu leidžia laisvalaikį, lanko renginius. R. N. gailisi dėl savo poelgio.Tiki, kad ji gali daryti teigiamą įtaką R. N.. Pastaroji atsižvelgia į jos nuomonę. Teismui pateikti duomenys, kad A. Č. neteista, administracine tvarka bausta, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirba. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad joje yra A. Č. rašytinis prašymas perduoti jai pagal laidavimą be užstato R. N.. Prokuroras, kaltinamosios gynėjas prašė teismo taikyti R. N. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja A. Č. yra verta teismo pasitikėjimo, ji anksčiau neteista, jos asmenybė yra teigiama, o vertybinė orientacija pozityvi ir ji, kaip kaltinamosios kaimynė ir draugė gali pastarajai daryti teigiamą įtaką. A. Č. skirtina R. N. laiduotoja netaikant užstato.

Teismas atsižvelgdamas į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apylinkės teismo byla Nr.1-740-369/2017), į tai, kad kaltinamoji R. N. anksčiau neteista, visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi, žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, vertina, kad yra pagrindo manyti, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje, ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, byla jos atžvilgiu nutrauktina.

Dėl BK 68 straipsnio nuostatų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).

Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. Kaltinamoji R. N. vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 2,60 promilės neblaivumas. . Jai nustatytas apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis žymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Anksčiau bausta už KET pažeidimus: 2014-05-20 pagal ATPK 124¹str. 2 d., 2015-05-11 pagal ATPK 124 str. 3 d. ir 2017-06-21 pagal ANK 416 str. 3 d., t.y. du kartus už greičio viršijimą ir vieną kartą už kelių ženklo Nr. 507( eismo kryptis sankryžoje) pažeidimą, paskirtos baudos sumokėtos

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-302-1073/2018; 2K-256-303/2018), jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą atsižvelgtina, kad R. N. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dirba, neteista, jai nustatytinas dviejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.

Dėl automobilio konfiskavimo.

Automobilis " VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Regitra duomenimis, nuosavybės teise nusikalstamos veikos padarymo dieną priklausė R. N. (b.l. 9). Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, vidutinė lengvojo automobilio " VW Passat“, (1996-2000 gamybos) kaina Lietuvoje yra 1250 Eur (su PVM). (b.l.5).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-133-719/2018).

Šiuo atveju R. N. vairavo jai priklausantį automobilį " VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytos 2,60 promilės etilo alkoholio kraujyje. Tokiais savo veiksmais ji padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, savo veiksmais sukeldama pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu jos vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonė konfiskuotina. Išimtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kad turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) teisinė priemonė kaltinamosios padarytam teisės pažeidimui, byloje nenustatyta.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialia teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018).

Kaltinamajai R. N. paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas (b.l.26-27, paimant vairuotojo pažymėjimą Nr. R0430031, išduotą 2009-05-11 VĮ Regitra, paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. R0430031, laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Byloje 2018-08-27 prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į turtą – automobilį VW“ Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.15-17). Priimant sprendimą konfiskuoti automobilį " VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 - 298 str., 301 - 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendė:

R. N., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją A. Č. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 ( šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi bei 68 straipsniu, R. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti R. N. priklausantį automobilį VW“ Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2018-08-27 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui – transporto priemonei (automobiliui) – VW“ Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) - palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto (automobilio) konfiskavimo dalyje, dienos, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

Kaltinamajai R. N. skirtą kardomąją priemonę – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. R0430031 paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir minėtą vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. Č., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.