Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) Panevėžio raj., išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, neteistas, administracine tvarka nebaustas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. 2019 m. kovo 13 d. apie 15.51 val. N. ir J. T. gatvių sankryžoje, Panevėžyje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,51 promilių alkoholio, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jo atžvilgiu nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai (b. l. 143–145), administracine tvarka nebaustas (b. l. 146–147), iki 2019 m. kovo 18 d. dirbo vairuotoju, buvusioje darbovietėje buvo charakterizuojamas teigiamai (b. l. 137), tačiau dėl apribotos teisės vairuoti transporto priemones turėjo pakeisti darbą, po įvykio pakeitė kelias darbovietes ir dabar dirba UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, davė išsamius parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 115–116), byloje nėra jokių kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, jis atlygino draudimo bendrovei regreso tvarka dėl 2019 m. kovo 13 d. eismo įvykio metu apgadinto automobilio ir vairuotojos sužalojimo padarytą žalą (b. l. 117–118). Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad padaryta veika iš esmės gali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio ir kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis pasimokys iš savo klaidos ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismo posėdyje buvo pateiktas kaltinamojo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotoju sutinkančio būti tėčio M. P. atsakomybėn. Teismo posėdyje apklaustas M. P. patvirtino, kad dabar gyvena kartu su sūnumi, kuris pardavė turėtą būstą ir atsikraustė gyventi kartu. Nors smerkia sūnaus poelgį, tačiau rūpinasi juo (vežioja jį į darbą ir iš jo), todėl dabar kaltinamasis yra jo prižiūrimas. Santykiai normalūs. Sūnus linkęs atsižvelgti į jo nuomonę. Pataria sūnui, kad teisingai gyventų. Nėra baustas administracine tvarka. Galės daryti sūnui teigiamą įtaką. Laidavimas be užstato būtų geriau, nes yra pensininkas, dar reikia vežioti sūnų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. P. yra pensininkas, neteistas (b. l. 166), priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie jį neturi, psichikos sveikatos centro apskaitoje nėra registruotas (b. l. 167), seniūnija jokių nusiskundimų dėl šio gyventojo nėra gavusi (b. l. 168), yra Nepriklausomybės gynėjų sąjungos narys, pripažintas nukentėjusius nuo 1939–1990 metų okupacijų asmeniu (b. l. 169).

Atsižvelgęs į paties kaltinamojo paaiškinimus dėl santykių su tėčiu M. P., M. P. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje pateiktus M. P. apibūdinančius duomenis, teismas konstatuoja, kad M. P. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris dėl savo statuso (kaltinamojo tėtis) ir kitų aplinkybių (gyvena kartu su kaltinamuoju, kuris yra linkęs atsižvelgti į jo nuomonę, tarpusavio santykiai geri, artimi) turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką D. P..

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su prokuroro pozicija, kad pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus egzistuoja visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atleisti kaltinamąjį D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo M. P. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Įvertinus laiduotojo nurodytas aplinkybes dėl jo turtinės padėties (pensininkas), laidavimas nustatytinas be užstato. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju nustatomas prokuroro prašytas taikyti minimalus, t. y. 1 metų, laidavimo terminas.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų (BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į jam nustatytą neblaivumą laipsnį ir kitas nustatytas veikos aplinkybes, daro išvadą, kad tikslinga D. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes ir tai, kad iki įvykio kaltinamasis dirbo vairuotoju, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones turėjimas yra susijęs su pragynimo šaltiniu, teismas sprendžia, jog uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytinas trumpesniam terminui nei vidurkis, kurį baigiamojoje kalboje ir prašė skirti prokuroras, t. y. ne 2 metams, o 1 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 14 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, priėmimo dienos. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Dėl prokuroro prašymo taikyti turto (kaltinamojo vairuoto automobilio) konfiskavimą teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo paliktas galioti teismo nuosprendis, kuriuo turto konfiskavimas atleidimo pagal laidavimą atveju netaikytas. Tokios praktikos laikytasi ir Panevėžio apygardos teisme (žr., pvz., 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-334/2018, 2018 m. balandžio 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-118-350/2018).

Šiuo atveju nėra duomenų, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė buvo įsigyta neteisėtai, kad šis turtas nusikalstamos veikos priemone tapo ne atsitiktinai, o buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas. Teismas jau anksčiau šiame nuosprendyje konstatavo, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos egzistavimą pripažino ir prokuroras savo baigiamojoje kalboje. Tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad transporto priemonės palikimas asmens dispozicijoje nekelia pavojaus visuomenei. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė. Todėl įsiteisėjus teismo nuosprendžiui automobilis ir byloje saugomas jo registracijos liudijimas grąžintinas kaltinamajam.

Turto nekonfiskavimas nagrinėjamu atveju savaime nereiškia, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo nepatirs jokių neigiamų pasekmių. Įvertinęs bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, teismas jau nusprendė skirti jam vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 metams 6 mėnesiams. Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat tikslinga skirti kaltinamajam ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. P. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 8 mėnesių sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo Panevėžio AVPK naudai išieškomos automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 83–88). O proceso išlaidomis pripažintinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos (1,90 Eur) iš kaltinamojo priteistinos valstybei.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 120–121, 125–127, 132–134) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

D. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojo M. P. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti D. P., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui M. P., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi ir 68 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 8 (aštuonių) mėnesių terminą įmokai sumokėti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje, esančioje Elektronikos g. 80, Panevėžyje, ir byloje saugomą šio automobilio registracijos liudijimą grąžinti D. P..

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, D. P. išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

D. P. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš D. P. automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 13 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nurodant jas įmokėti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas 291008610, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT19 7044 0600 0782 8723, esančią AB SEB banke.

Priteisti iš D. P. 1,90 Eur (vieną eurą 90 ct) valstybei proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas).

Išaiškinti D. P., jog proceso išlaidas jis turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke) (įmokos kodas 5660) arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.