Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016-04-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Kalchas“ patikslintą ieškinį atsakovams A. D. ir D. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino visiškai: pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2007-08-29 Buto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo A. D. ir atsakovės D. D.; taikė restituciją natūra ir įpareigojo D. D. grąžinti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), A. D. nuosavybėn, o A. D. įpareigojo grąžinti D. D. pagal 2007-08-29 Buto pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtus 2 896,20 EUR (10 000 Lt). Suteikė teisę ieškovui UAB „Kalchas“ VĮ Registrų centre atlikti nuosavybės teisės į atsakovui A. D. grąžintino buto su rūsiu teisinę registraciją. Priteisė iš atsakovo A. D. 22 288,06 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 22 288,06 EUR, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2015-11-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 850,08 EUR bylinėjimosi išlaidas UAB „Kalchas“. Nukreipė UAB „Kalchas“ reikalavimo dėl šiuo sprendimu iš A. D. priteistą 22 288,06 EUR žalos atlyginimą į butą su rūsiu. Priteisė iš atsakovės D. D. 349,07 EUR bylinėjimosi išlaidas UAB „Kalchas“. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Trakų rajono apylinkės teismo 2015-11-25 nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Teismas konstatavo, kad tokiu atveju, kai asmuo regreso tvarka reikalauja žalos atlyginimo, nustatyto pagal galiojančius ir neginčijamus Draudimo bendrovės sprendimus, regresento prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis vertintinas kaip nustatytas, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo A. D. 22 288,06 EUR žalos atlyginimą tenkino visiškai. Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo A. D. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikė pagrįstu ir tenkino. Teismas sprendė, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę, kadangi eismo įvykis, kurio metu ieškovui buvo padaryta žala, įvyko 2007-08-13, sutartį atsakovai sudarė 2007-08-29. Aplinkybė, jog po ginčo sandorio sudarymo atsakovas A. D. nebeturi jokio jam nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurio galėtų būti tenkinamas ieškovo reikalavimas, leido teismui daryti išvadą, jog po ginčo sandorio sudarymo atsakovas iš esmės tapo nemokus. Ieškinys teismui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo buvo pateiktas 2015-11-20, todėl teismas konstatavo, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Teismas sprendė, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio, o jį sudarė, siekdami išvengti galimo išieškojimo iš atsakovui A. D. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Atsakovai neįrodė būtinybės sudaryti šį sandorį, todėl teismas konstatavo atsakovų nesąžiningumą. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Vertino, kad Actio Pauliano ieškinys pareikštas nepažeidžiant CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino, pilnai įrodytas, todėl jį tenkino - pripažino negaliojančia atsakovų A. D. ir D. D. 2007-08-29 sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.DA-4119 bei pripažino atitinkamai negaliojančia šio sandorio teisinę registraciją. Pripažinus Sutartį negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento), taikė sandorio negaliojimo teisines pasekmes – Butą grąžino atsakovui A. D.. Grąžinus turtą buvusiam savininkui, atsakovei D. D. priteisė iš atsakovo A. D. 2 896,20 EUR.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. D. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-04-04 sprendimo dalį, kuria 2007-08-29 buto pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia, taikyta restitucija, suteikta teisė ieškovui VĮ Registrų centre atlikti nuosavybės teisės į atsakovui grąžintino buto su rūsiu teisinę registraciją, nukreiptas ieškovo reikalavimas dėl priteistos sumos atlyginimo į butą su rūsiu bei priteista iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, jog įvykus eismo įvykiui, ieškovui buvo padaryta žala ir šis turėjo galiojančią reikalavimo teisę atsakovui A. D.. Dėl sukelto eismo įvykio žalą patyrė Latvijos Respublikos pilietė, o ne ieškovas, todėl jis neįgijo reikalavimo teisės į atsakovą. Draudimo bendrovė, atlyginusi žalą nukentėjusiajai, įgijo teisę, bet ne pareigą reikalauti ieškovą atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą. Tai, jog ieškovas buto pirkimo-pardavimo metu nebuvo atsakovo kreditorius ir neturėjo teisės reikšti reikalavimo atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą, patvirtina ir ta aplinkybė, jog draudimo bendrovė kreipėsi į teismą, reikalaudama šioje byloje ieškovą atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą. Tik ieškovui 2015-09-30 draudimo bendrovei sumokėjus 2007-08-13 eismo įvykio metu atsiradusią žalą, ieškovas tapo atsakovo kreditoriumi ir įgijo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą;Teismas nepagrįstai pripažino ir kitų actio Pauliana sąlygų egzistavimą ginčo sandorio sudarymo metu, kadangi buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui. Ginčo butas buvo parduotas, įgyvendinant sutarties laisvės principą ir pasinaudojant teise laisvai disponuoti savo turtu. Buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu neegzistavo nei viena actio Pauliana taikymo sąlyga;Teismo vertinimas dėl senaties termino reikšti actio Pauliana ieškinį yra nepagrįstas. Teismas neįvertino, jog Vilniaus apygardos teismo 2011-01-27 nutartimi c. b. Nr. 2A-771-567/2011 patvirtinta draudimo bendrovės ir ieškovo sudaryta taikos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo iki 2011-11-15 draudimo bendrovei sumokėti eismo įvykio metu padarytą žalą. Ieškovas, elgdamasis neapdairiai ir nerūpestingai, žalą atlygino tik 2015-09-30. Ieškovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų jo prastą finansinę situaciją, kuri įtakojo vėlesnį taikos sutarties įvykdymą. Jei ieškovas būtų tinkamai vykdęs taikos sutartį, jis jau 2011-11-15 turėjo ir galėjo domėtis atsakovo turtine padėtimi ir taip sužinoti apie atsakovų sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ginčo sandoris nebuvo slepiamas, išviešintas 2007-09-06. Todėl ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2011-11-15 ir vertinama, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčijamą atsakovų sudarytą sandorį negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu.

Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos

Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas – kreditorius 2007-08-29 buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę apeliantui. Pasak apelianto, ieškovas tapo apelianto kreditoriumi ir įgijo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą tik 2015-09-30, kai ieškovas sumokėjo draudimo bendrovei 2007-08-13 eismo įvykio metu atsiradusią žalą.Pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, kuriame išaiškinta, jog tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę atsakovui A. D.. Tokia teismo išvada atitinka kasacinio teismo praktiką ir neprieštarauja byloje, esantiems įrodymams, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog ieškovui reikalavimo teisė atsirado tik sumokėjus draudimo bendrovei eismo įvykio metu atsiradusią žalą, kadangi atsakovo aplinkybių vertinimas neatitinka suformuotos teismų praktikos. Atkreiptinas dėmesys, jog eismo įvykio metu (2007-08-13) atsakovas buvo ieškovo darbuotojas, eismo įvykį atsakovas padarė būdamas neblaivus ir dėl tokių atsakovo tiesioginių veiksmų buvo padaryta žala, todėl akivaizdu, kad ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią teisę dėl žalos atlyginimo iš atsakovo.

Dėl kitų actio Pauliana sąlygų egzistavimo sudarant pirkimo-pardavimo sutartį

Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ir kitų actio Pauliana sąlygų egzistavimą ginčo sutarties sudarymo metu. Apelianto įsitikinimu, sutarties sudarymo metu neegzistavo nei viena actio Pauliana taikymo sąlyga.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai analizavo kiekvieną actio Pauliana taikymo sąlygą ir sprendė, kad jos galiojo visos.Actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtina nustatyti visų sąlygų buvimą.Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.Teisėjų kolegija pripažino, kad ieškovas ginčijamos sutarties sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.Būtinoji actio Pauliana ieškinio taikymo sąlyga taip pat yra tai, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas perleidęs jam priklausantį nekilnojamąjį turtą savo motinai atsakovei D. D. nebeturi jokio jam nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurio galėtų būti tenkinamas ieškovo reikalavimas. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas po ginčijamos sutarties sudarymo tapo nemokus. Byloje nėra kitų įrodymų, paneigiančių atsakovo nemokumą, t.y. įrodymų, kurie leistų teismui vertinti, jog atsakovo turtinė ir/ar finansinė padėtis dėl buto pardavimo nesumažėjo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimo sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti iki sutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Nagrinėjamu atveju nenustatyta atsakovo nei įstatyminė, nei sutartinė pareiga sudaryti buto pardavimo sutartį. Nesant sutartyje ar įstatyme įtvirtino skolininko įsipareigojimo sudaryti tam tikrą sandorį, būtinybė pasirašyti tokią sutartį actio Pauliana instituto taikymo kontekste gali būti konstatuota tik jeigu įrodomos aplinkybės, kad tokiais veiksmais buvo siekiama padidinti ar užtikrinti skolininko mokumą ir taip atsiskaityti su kreditoriumi įstatymų nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad buto pardavimas atsakovui finansinės padėties nepagerino, o priešingai – ją sumažino. Todėl daroma išvada, kad atsakovas prievolės sudaryti sandorį neturėjo.Atsakovo, kaip skolininko, sudariusio sutartį su savo motina, žinojusio apie savo prievoles ieškovui dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, taip pat savo turtinę padėtį, nesąžiningumas pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą yra preziumuojamas, ir ši prezumpcija nėra paneigta.Trečiasis asmuo laikomas nesąžiningu tuo atveju, jei įrodoma, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog sudarydamas sandorį su skolininku pažeis kitų skolininko kreditorių teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Pastebėtina, kad asmens pareiga veikti aktyviai ir domėtis kontrahento turtine padėtimi buvo pažymima ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 49 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo atsakovų veiksmus ir pripažino, jog nustatytos aplinkybės leidžia vertinti, jog atsakovai, sudarydami buto pirkimo-pardavimo sutartį, buvo nesąžiningi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo padaryta išvada. Papildomai atkreipiamas dėmesys, jog atsakovų sąžiningumu leidžia abejoti ir aplinkybė, jog buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta netrukus po atsakovo sukelto eismo įvykio, o sutarties šalys nenurodė jokios pagrįstos ir abejonių nekeliančios sutarties sudarymo priežasties.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamuoju atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos.

Dėl senaties termino pareikšti actio Pauliana ieškinį

Apeliaciniu skundu apeliantas taip pat nesutinka, jog ieškinio senatis pareikšti actio Pauliana ieškinį turi būti skaičiuojama nuo 2015-11-06, kai ieškovas, patikrinęs duomenis apie atsakovą, sužinojo apie buto pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliantas nurodo, kad ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo ieškovo turėjimo sužinoti apie atsakovų sudarytą ginčo sandorį, t.y. nuo 2011-11-15, nes taikos sutartimi tarp draudimo bendrovės ir ieškovo buvo susitarta, kad ieškovas iki 2011-11-15 draudimo bendrovei sumokės 2007-11-13 eismo įvykio metu padarytą žalą. Esą ieškovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, žalos nustatytais terminais neatlygino. Atsakovas įsitikinęs, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą reikšti actio Pauliana ieškinį.Be aukščiau minėtų actio Pauliana sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „ Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009;2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010;2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Bildunga“ v. RUAB „ Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.)Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatą, šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą; šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Taigi, viena iš actio Pauliana patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu.Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 6.66 straipsnio nuostata, jog ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kuri siejama su kreditoriaus sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, yra reglamentuojamos aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Informacijos gavimo laikas apibrėžiamas sužinojimo arba turėjimo sužinoti aplinkybėmis. Iš jų yra taikoma ta, kuri laiko atžvilgiu atsirado anksčiau. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Todėl ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybės, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba galimybės sužinoti turėjimas yra nepakankamas, kad būtų pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties termino (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2013; kt.).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė ieškinio senaties termino taikymą reglamentuojančių teisės normų ir padarė pagrįstą išvadą, jos šis terminas nėra praleistas. Apelianto argumentai, jog teismas ieškinio senatį turėjo skaičiuoti nuo tos dienos, iki kurios ieškovas buvo įsipareigojęs taikos sutartimi sumokėti draudimo bendrovei žalą, yra nepagrįsti. Šalys taikos sutartimi abipusių derybų pagrindu išsprendžia kilusį konfliktą ir susitaria dėl tam tikrų įsipareigojimų vienas kito atžvilgiu. Šalys yra savarankiškos taikos sutartimi nustatyti tokias sąlygas, kurios jas tenkins. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prievolei atlyginti ieškovui patirtą žalą dėl jo padaryto eismo įvykio neturi reikšmės, kada ieškovas įvykdė prievolę draudimo bendrovei, tai įtakos turi tik taikos sutarties šalių tarpusavio santykiams. Ieškovas 2011-11-15 neturėjo pareigos domėtis atsakovo finansine ir turtine padėtimi, nes nebuvo išmokėjęs draudimo bendrovei visos žalos.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovas UAB „Kalchas“ pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 126 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovui UAB „Kalchas“ iš apelianto priteisiama 126 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Kalchas“, juridinio asmens kodas 122660266, iš atsakovų A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 126 EUR (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus) išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.