Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-472-814/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 12 d. nuosprendžiu D. T. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. vasario 3 d.

2022 m. sausio 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas, kuriuo prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą. Teikime nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kaltinamosios D. T. gynėja parinko advokatę Albiną Cirulienę. Nuosprendžiu nebuvo išspręstas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas.

Nuteistajai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ajam skyriui buvo pranešta apie teisę pateikti atsiliepimus.

2022 m. sausio 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose gautas D. T. prašymas netenkinti pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-472-814/2021.

Nustatytu terminu prokuroras atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu, be kita ko, turi teisę išspręsti klausimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 111,06 Eur. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2020 m. spalio 1 d. nutartimi pripažino D. T. gynėjo dalyvavimą būtinu ir įpareigojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo skyrių paskirti nuteistajai D. T. gynėją, kadangi D. T. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo suimta ir jos laisvė buvo apribota. D. T. buvo paskirta atstovauti advokatė Albina Cirulienė. Pažymėtina, jog nuteistoji gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti objektyvius duomenis, rodančius jos sunkią turtinę padėtį.

Nagrinėjamu atveju nuteistoji D. T. 2022 m. sausio 21 d. pateikė prašymą netenkinti pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-472-814/2021, pagrįsdama tuo, jog advokatas buvo skirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, t.y. nors nuteistoji advokato paslaugų neprašė, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Nuteistosios nuomone, dėl tokios priežasties atsiradusios piniginės prievolės paskyrimas asmeniui neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Taip pat nuteistoji prašyme nurodo, jog suma už suteiktą antrinę teisinę pagalbą jai yra labai didelė - šiuo metu nuteistoji gyvena iš gaunamos socialinės pašalpos, kuri siekia 170 Eur. Šios pajamos yra vienintelės nuteistosios pajamos, iš šios socialinės pašalpos ji turi pragyventi, nusipirkti maisto, susimokėti už komunalines paslaugas, už gyvenamą vietą kur šiuo metu gyvena, susimokėti už vaistus. Nuteistoji teigia, jog priteisius iš prašomą 111,06 Eur dydžio sumą, tai jai taptų nepakeliama našta. Šiuo metu nuteistoji registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau darbo pasiūlymų iki šiol negavo, taip pat turi nepadengtų kreditorinių įsipareigojimų. Taip pat nuteistoji nurodo turinti sveikatos problemų - nustatyti širdies virpėjimai, turi stuburo išvaržą, dėl ko patiria nuolatinius skausmus, yra apribotos judėjimo galimybės, negali dirbti fizinių darbų, dėl ko yra apsunkintos darbo paieškos.

Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį įstatyme yra numatytas privalomas gynėjo dalyvavimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015).

Vertinant nuteistosios turtinę padėtį, nustatyta, kad nuteistoji nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (2 t. b. l. 223, 226, 230). D. T. yra socialiai remtina, šiuo metu nuteistosios gaunamos pajamos - socialinė pašalpa 179,20 Eur (2 t. b. l. 236). Nuteistosios teigimu, šios pajamos yra vienintelės, iš kurių ji turi nusipirkti maisto, susimokėti už komunalines paslaugas, už gyvenamą vietą kur šiuo metu gyvena, susimokėti už vaistus. Be to, nuteistoji nurodo, kad ji turi sveikatos problemų - nustatyti širdies virpėjimai, stuburo išvarža, dėl ko patiria nuolatinius skausmus ir tai apsunkina jos darbo paieškas.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad D. T. turtinė padėtis yra prasta. Šiuo atveju, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš D. T., atsižvelgiant į konkretų būtinojo gynėjo skyrimo pagrindą, jos ribotą galimybę gauti lėšų išlaidoms atlyginti dėl sveikatos būklės bei materialinės padėties, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu iš nuteistosios D. T. nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 106 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. T. priteisimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.