Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su nuteistojo V. V. kasaciniu skundu dėl Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis V. V. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir bylą jam nutraukti. Nuteistasis nurodo, kad teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Anot nuteistojo, teismai neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir savo sprendimus dėl jo kaltės grindė tik prielaidomis, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, taip pat neįvertino to, kad jam pareikštas kaltinimas pažeidžia BPK normas, reglamentuojančias kaltinamajam aktui keliamus reikalavimus ir pažeidžia jo teisę į gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK nuostatų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų, tačiau nepateikia teisinių argumentų, pagrindžiančių šių kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą. Kasatoriaus nurodyti BPK pažeidimai deklaratyvūs, iš esmės grindžiami siekiu, kad teismai kitaip įvertintų byloje surinktus įrodymus. Taigi teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju kasaciniame skunde nenurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir juos pagrindžiantys išsamūs teisiniai argumentai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.