- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-14
- Bylos Nr.
- I-6050-821/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00686-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 EUR neturtinei ir 1000 EUR turtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-6) nurodė, kad 2015-11-02 Lukiškių TI-K direktoriui buvo rašytas skundas dėl to, kad po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu. Paaiškina, kad žodžiu kreipėsi į pareigūną, kuris tą dieną jį vedė į fizinės reabilitacijos kambarį, tačiau jam buvo paaiškina, jog pagal Lukiškių TI-K direktoriaus nurodymus asmenys po fizinės reabilitacijos į dušą nevedami. Tokie pareigūnų veiksmai žemina žmogaus teises ir orumą.
Nuo 2015-04-14 Lukiškių TI-K direktoriui rašomi prašymai, kad būtų suteiktas apmokamas darbas. Iš gautų lėšų galėtų mokėti žalą nukentėjusiems ir išlaikymą nepilnamečiams vaikams vykdomosiose bylose Nr. 0056/15/0224, Nr. 00561/15/02245. Pateikti prašymai ignoruojami, darbas nesuteikiamas, nors kiti nuteistieji sėkmingai įdarbinti. Tai yra akivaizdi diskriminacija. Pažymi, kad Lukiškių TI-K nuteistasis per mėnesį uždirba 100 EUR. Dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ir nesugebėjimo ar nenoro įdarbinti jam buvo padaryta akivaizdi turtinė žala, kuri nuo 2015-04-14 sudaro 1000 EUR. Paaiškina, kad jeigu jis būtų įdarbintas nuo 2015-04-14, pareiškėjas būtų galėjęs šiuos pinigus uždirbti.
2015-12-03 Lukiškių TI-K direktoriui buvo rašytas skundas dėl to, kad naktį į pareiškėjo kameros kištukinį lizdą buvo atjungtas elektros tiekimas, nors kitiems nuteistiesiems elektra tiekiama. Dėl šios priežasties negalėjo išgerti vaistų. Tokie pareigūnų veiksmai akivaizdžiai žemina žmogaus orumą, diskriminuoja kitų asmenų atžvilgiu.
2015-11-18, 2015-11-26 ir 2015-12-30 Lukiškių TI-K buvo rašomi prašymai sudaryti galimybę susipažinti su Lukiškių TI-K ir bendrovės, Lukiškių TI-K atliekančios nariuotakojų ir graužikų stebėjimą, naikinimą ir dezinfekciją. Taip pat prašė sudaryti galimybę susipažinti su kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalu. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnį tokią teisę turi. Viso to prašė todėl, kad jo kameroje nebuvo atliekami jokie buitinių kenkėjų stebėjimo, naikinimo ir dezinfekcijos darbai. Dėl šios priežasties jam tenka gyventi su vorais ir nariuotakojais. Tai žaloja sveikatą, žemina orumą.
2015-11-27 Lukiškių TI-K direktoriui buvo rašytas skundas dėl to, kad vietoj šviežių agurkų duodami neaiškios kilmės akivaizdžiai sugedę agurkai, kurių neįmanoma valgyti. Jie smirdi, pasidengę pelėsiu, minkšti. Dėl šios priežasties agurkus tenka išmesti, todėl negauna pilnavertės mitybos, o tai žaloja sveikatą.
2015-11-30 Lukiškių TI-K buvo rašytas skundas dėl to, kad 2015-11-28 per pietus negavo salotų. Paaiškina, kad yra nedirbantis vegetaras. Dėl šios priežasties negavo pilnavertės dienos maistinės ir energetinės vertės, o tai žaloja sveikatą.
Dėl nurodytų aplinkybių gyvenimas Lukiškių TI-K buvo nežmoniškas, kankinantis, diskriminuojantis, žeminantis orumą. Jam ribojama galimybė dirbti, neužtikrintas kaloringas maistas. Dėl neteistų veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pablogėjo reputacija, sveikata. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 10 000 EUR, turtinę – 1000 EUR.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 29-33) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 112, 126, 154, 216, 270, 278, 283, 294, 375, 385, 388, 390, 398.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos
įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte teigiama, kad laisvės atėmimo vietose
laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną
kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu „Dėl
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo
patvirtinimo'“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių
suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo
veiksmais to dalyko nepažeidė.
Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-1 17 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovu 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.
Dietinis maitinimas gali būti skiriamas ligoniams, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose pagal gydančių gydytojų rekomendacijas. Tokios rekomendacijos pareiškėjui išduotos nebuvo. Pareiškėjui nustatytas nedirbančio vyro maisto racionas. Pažymi, kad suimtųjų ir (arba) nuteistųjų skundai, susiję su maitinimo kokybe, persiunčiami UAB „Pontem“, teikiančiai maitinimo paslaugas Lukiškių TI-K. Atsakymus suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems teikia ši bendrovė. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas jau vieną kartą kreipėsi į teismą su skundu dėl maitinimo kokybės Lukiškių TI-K, tame tarpe ir dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jam buvo išduoti sugedę rauginti agurkai (administracinė byla Nr. 1-12664-815/2015, proc. Nr. 3-61-3-06090-2015-6).
Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą.
Paaiškino, kad elektra į gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus nėra teikiama nepertraukiamojo miego metu, nustatytu suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje.
Dirbti mokamą darbą siūloma tik nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir esant laisvų vietų skaičiui. Nuteistieji, kurie pageidauja dirbti Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ turi parašyti prašymą ir jį įteikti kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, kuris gautą nuteistojo prašymą užregistruoja „Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale“. Vėliau, suderinus su Sveikatos priežiūros tarnybos specialistais, Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas pristato nuteistąjį Nuteistųjų įdarbinimo komisijai. Nuteistieji įdarbinami Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. N-116 patvirtintus nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus: esamos laisvos darbo vietos, nuteistojo darbingumas, turima specialybė, profesija, polinkiai, motyvacija, darbinė patirtis, rekomendacijos, nuteistojo drausmė, požiūris į kriminalinę subkultūrą ir kt. Lukiškių TI-K negali įpareigoti VĮ „Mūsų amatai“, t. y. kito juridinio asmens, priimti pareiškėją į darbą.
Atsakovės atstovas pažymi, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai susiję su jo elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Atsakovės atstovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 5,94 EUR išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Byloje ginčas kilo dėl žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t.y. teisės pasinaudoti dušu po fizinės reabilitacijos, dirbti laisvės atėmimo vietoje, elektros energijos tiekimo į kištukinius lizdus miego metu, galimybės susipažinti su sutartimi dėl buitinių kenkėjų naikinimo ir su šios sutarties vykdymu susijusiais dokumentais ir tinkamo maitinimo.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pateiktu skundu pareiškėjas nesiekia Lukiškių TI-K ir Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) sprendimų panaikinimo, o skundo dalyką sieja su, jo manymu, pareiškėjui padaryta neturtine ir turtine žala dėl galimai neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant tam tikrų nuteistojo teisių. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, reikalavimas atlyginti žalą yra savarankiškas ir nelaikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų, dėl kurių galimai ir kilo žala, panaikinimo (žr. pvz. LVAT 2014 m. birželio 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-416/2014, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-708-624/2015, 2015 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1001-146/2015, 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1084-556/2015 ir kt.). Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą yra saistomas administracinio ginčo ribų ir negali priimti sprendimo dėl reikalavimų, kurių pareiškėjas nebuvo pareiškęs. Atsižvelgiant į tai, teismas šioje byloje nevertina Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl teisės pasinaudoti dušu po fizinės reabilitacijos.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad po fizinės reabilitacijos nebuvo išvestas į dušą, dėl to 2015-11-02 skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją. Negalėdamas pasinaudoti dušu jautėsi pažemintas, diskriminuojamas.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K esančių suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į fizinės reabilitacijos kambarį tvarką nustato Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-177 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į fizinės reabilitacijos kambarį aprašas (toliau – Aprašas) (b. l. 50-53). Aprašo 26 punkte nustatyta, kad grąžinus suimtąjį ar nuteistąjį į kamerą po fizinės reabilitacijos Būrio viršininkas informuoja Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnįjį apie būtinybę užtikrinti suimtojo ar nuteistojo teisę pasinaudoti dušu. Jeigu suimtąjį ar nuteistąjį į kamerą grąžina Prižiūrėtojas, apie suimtojo ar nuteistojo teisę pasinaudoti dušu jis informuoja Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresnįjį. Pagal Aprašo 27 punkto nuostatas, jeigu suimtasis ar nuteistasis nepageidauja po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje pasinaudoti dušu, išvedimas į fizinės reabilitacijos kambarį gali būti vykdomas nepriklausomai nuo Išvedimo į dušą tvarkos apraše nustatyto grafiko, o apie atsisakymą pasinaudoti dušu pažymima Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į grupinius ir individulius užsiėmus apskaitos žurnale.
Atsakovės atstovas tiek 2015-11-30 rašte į pareiškėjo skundą (b. l. 40), tiek 2016 m. vasario 29 d. pažymoje Nr. 24-2161 (b. l. 61), nurodė, kad J. S., po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje 2015-11-01, su žodiniais ar rašytiniais prašymais, skundais ir pareiškimais, jog nori pasinaudoti dušu nesikreipė. Nurodytą išvadą Lukiškių TI-K administracija padarė atsižvelgdama į Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo 2015-11-30 tarnybinį pranešimą (b. l. 41).
Pareiga paneigti pareiškėjo skundo argumentus ir įrodyti, kad jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu tenka atsakovei. Nors atsakovės atstovas teigia, kad pareiškėjas po fizinės reabilitacijos dušu naudotis nepageidavo ir tokių prašymų (skundų) Apraše nurodytiems pareigūnams nereiškė, tačiau Lukiškių TI-K į bylą nepateikė duomenų, kad apie pareiškėjo atsisakymą pasinaudoti dušu būtų pažymėta Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į grupinius ir individulius užsiėmus apskaitos žurnale, kaip tai nustatyta Aprašo 27 punkte. Atsakovės atstovas nenurodė, kad Lukiškių TI-K įsakymu patvirtintas Aprašas būtų pripažintas negaliojančiu ar pateiktos jo nuostatos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjui 2015-11-01 nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu po fizinės reabilitacijos.
Dėl pareiškėjo įdarbinimo laisvės atėmimo vietoje.
Pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš dėl to, kad Lukiškių TI-K nuo 2015-04-14 nesuteikia jam galimybės dirbti ir gauti pajamas. Nurodo, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos administracijai ne kartą buvo pateikęs prašymus jį įdarbinti, tačiau prašymai ignoruojami, dėl to jaučiasi diskriminuojamas. Gaudamas darbo užmokestį, kuris pareiškėjo paskaičiavimu per mėnesį sudaro 100 EUR, galėtų mokėti žalą nukentėjusiesiems, teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nustato, kad nuteistųjų darbas yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių (BVK 111 straipsnis). Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 straipsnio 1 dalis). Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Nuteistieji į darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų (BVK 125 straipsnio 3-4 dalys). Nuteistųjų darbo sąlygas nustatytos BVK 128 straipsnyje. Tačiau joks teisės aktas pataisos įstaigos administracijai nenustato absoliučios pareigos įdarbinti kiekvieną nuteistąjį.
Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad Lukiškių TI-K apmokamas darbas nuteistiesiems siūlomas tik esant laisvoms darbo vietoms. Nuteistieji, kurie pageidauja dirbti VĮ „Mūsų amatai“ turi pateikti prašymą Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, kuris užregistruojamas ir vėliau, suderinus su Sveikatos priežiūros tarnybos specialistais, nuteistasis pristatomas Nuteistųjų įdarbinimo komisijai. Nuteistieji įdarbinami atsižvelgiant į Lukiškių TI-K 2014 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. N-116 patvirtintus nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus: esamas laisvas darbo vietas, nuteistojo darbingumą, specialybę, profesiją, polinkius, motyvaciją, darbinę patirtį, rekomendacijas, nuteistojo drausmę ir kt.
Įvertinus šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus nustatyta, kad Lukiškių TI-K visus pareiškėjo prašymus jį įdarbinti (b. l. 35, 37, 39) išnagrinėjo ir nurodė, jog šiuo metu laisvų darbo vietų nėra. Atsakymuose į prašymus (34, 36, 38) paaiškino, kad pastaruoju metu VĮ „Mūsų amatai“ dėl naujų darbuotojų nesikreipė. Atsiradus laisvoms darbo vietoms Lukiškių TI-K ar VĮ „Mūsų amatai“ pareiškėjas bus pristatytas Nuteistųjų įdarbinimo komisijai svarstymui dėl jo priėmimo į darbą. Pareiškėjui taip pat ne kartą buvo išaiškinta nuteistųjų įdarbinimo tvarka.
Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ginčui aktuliu laikotarpiu Lukiškių TI-K ar valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“ buvo laisvų darbo vietų, į kurias, pagal nustatytus nuteistųjų įdarbinimo atrankos kriterijus, pareiškėjas būtų galėjęs pretenduoti. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Byloje taip pat nėra duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K sąmoningai neteikė pareiškėjo kandidatūros Nuteistųjų įdarbinimo komisijai, jį diskriminavo ar atliko kitus neteisėtus veiksmus (neveikė), siekdamas, jog pareiškėjas nebūtų įdarbintas. Nurodytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad Lukiškių TI-K teisės aktų ir pareiškėjo teisių nepažeidė.
Dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo į kištukinius lizdus miego metu.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad nakties metu į jo kameros kištukinį lizdą buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Teigia, jog kitiems nuteistiesiems elektros energija tiekiama nepertraukiamai, dėl to jaučiasi diskriminuojamas. Nakties metu negalėjo išgerti vaistų.
Pataisos įstaigų režimas - diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 straipsnis). Nors pagal BVK nuostatas nuteistieji turi teisę naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais, tačiau ši teisė dėl specifinio laisvės atėmimo bausme nuteistųjų asmenų teisinio statuso nėra absoliuti. Pataisos įstaigos ar kitos kompetentingos institucijos, vykdydamos jos pavestas funkcijas, privalo reglamentuoti laisvės vietų atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, laikymo ir naudojimosi tvarką bei sąlygas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad laisvės vietų atėmimo vietose laikomiems asmenims nebūtų perduoti draudžiami daiktai, vykdyti teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevenciją. Laisvės atėmimo vietų įstaigos taip pat privalo užtikrinti nuteistųjų teisę į poilsį nakties metu.
Viena iš leistinų daiktų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, numatytų Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-124 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo 19 punkte, nustatytas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims elektros prietaisais naudotis miegui skirtu laiku. Pagal Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-64 patvirtintą Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę (toliau - Dienotvarkė), nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos, o prieš poilsio ir švenčių dienas nuo 23.00 valandos iki 7.00 valandos, numatytas nepertraukiamas miegas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, ribojimas nuteistiesiems naudotis elektros prietaisais nakties išjungiant elektros tiekimą į kištukinius lizdus nakties metu yra proporcingas ir pateisinamas, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų teisę į poilsį, Dienotvarkėje nustatytu miego metu, taip pat vykdyti teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevenciją. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., LVAT 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-858/2015, 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį Nr. A-2280-520/2016).
Bylos duomenimis, elektros energijos tiekimas į kištukinius elektros lizdus Dienotvarkėje nustatytu miego metu nutraukiamas visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems (b. l. 15, 30-31), o ne tik išskirtinai pareiškėjui. Pareiškėjas nei kreipdamasis į Lukiškių TI-K, nei teismui pateiktame skunde neįvardino konkrečių nuteistųjų, kuriems, pareiškėjo įsitikinimu, miegui skirtu metu elektros energija į kištukinius lizdus tiekiama nepertraukiamai. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo į kištukinius lizdus negalėjo išgerti vaistų, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, t. y. nenurodė, kokių konkrečių vaistų vartojimui pareiškėjui miego metu neatidėliotinai prireikė pasinaudoti elektros energija kištukiniame lizde, kas juos paskyrė ir kt. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas miego metu blogai pasijuto ar pagal gydytojo nurodytus privalėjo vartoti medikamentus, kuriems paruošti būtinas šiltas vanduo, pareiškėjas turėjo galimybes dėl to kreiptis į laisvės atėmimo vietos pareigūnus bet kuriuo paros metu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu įvertinti jo individualią situaciją ir leisti naktį naudotis elektros prietaisais.
Dėl teisės susipažinti su sutartimi dėl buitinių kenkėjų naikinimo ir darbų atlikimo registravimo žurnalu.
Pareiškėjas teigia neturtinę žalą patyręs ir dėl to, kad Lukiškių TI-K nesuteikė jam galimybės susipažinti su sutartimi sudaryta tarp Lukiškių TI-K ir bendrovės atliekančios buitinių kenkėjų naikinimą, stebėjimą, gyvenamųjų patalpų dezinfekciją ir nurodytų darbų atlikimo registracijos žurnalu. Pareiškėjo įsitikinimu, Lukiškių TI-K šiais veiksmais pažeidė BVK 11 straipsnyje nustatytą nuteistojo teisę.
Pareiškėjo minimame BVK 11 straipsnyje reglamentuojamos bendrosios nuteistųjų teisės. Viena iš jų, nustatyta BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte, teisė aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises ir pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalbam kurią nuteistasis supranta.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2015-11-18 prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją prašydamas sudaryti galimybę susipažinti su kenkėjų kontrolės tarnybos atliktų darbų registracijos žurnalu (b. l. 47), o 2015-11-26 pateikė prašymą sudaryti galimybę susipažinti su Paslaugų teikimo sutartimi, 2015 metais sudaryta tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 48-49). Prašymą grindė tuo, kad nuo 2015-04-16 yra laikomas kameroje Nr. 95 ir per nurodytą laikotarpį nebuvo atliktas gyvenamųjų patalpų dezinfekavimas. Išnagrinėjęs minėtus prašymus Lukiškių TI-K 2015-12-01 raštu Nr. 96-3299 pareiškėją informavo, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktu, Lukiškių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų pėdsakus - teisės aktų nustatyta tvarka atliekamas jų naikinimas. Minėtas paslaugas Lukiškių TI-K teikia UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sutarties pagrindu. Paaiškino, kad sudaryti galimybės susipažinti su sutartimi negali, nes kai kurios dalys yra konfidencialios. Dėl paslaugų atlikimo periodiškumo pareiškėjas turi teisę kreiptis į UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 46). 2015-12-03 pareiškėjas Lukiškių TI-K pakartotinai pateikė prašymą dėl galimybės susipažinti su tais pačiais dokumentais (b. l. 44-45). Šį pareiškėjo prašymą Lukiškių TI-K atsisakė nagrinėti kaip tapatų, vadovaudamasis 2007 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktu (b. l. 43). Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundų, tiek pateiktų BVK nustatyta tvarka skundžiant Lukiškių TI-K sprendimus, tiek persiųstus kitų institucijų, netenkino (b. l. 18, 19-20, 23-25).
Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas siekia susipažinti su Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudaryta paslaugų teikimo sutartimi. Neabejotina, kad Lukiškių TI-K, kaip laisvės atėmimo įstaiga, privalo sudaryti nuteistiesiems (suimtiesiems) saugias jų gyvenimo sąlygas, atitinkančias higienos normų reikalavimus, į kurių turinį pateikta ir reikalavimas užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir kitų buitinių parazitų, o esant reikalui organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją) (Higienos normos HN 76:2010, galiojusios iki 2015-11-01, 60 punktas). Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Higienos norma HN 134:2015 10.5 punkte taip pat nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Tačiau kokių konkrečių priemonių laisvės atėmimo įstaiga turi imtis šių įpareigojimų įgyvendinimui, teisės aktai nereglamentuoja, todėl laisvės atėmimo įstaiga turi diskrecijos teisę spręsti dėl reikalingų paslaugų teikimo formos, būdo, terminų ir paslaugas teikiančio subjekto.
Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (toliau – ir Vykdytojas) 2015 m. sausio 2 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/182 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu Vykdytojas įsipareigojo atlikti Lukiškių TI-K (toliau – ir Užsakovas) Sutartyje nurodytų patalpų priežiūrą išsiaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimo darbus, o Užsakovas įsipareigojo apmokėti už šiuos darbus Sutartyje nustatytomis sąlygomis (b. l. 112-115). Šalys taip pat aptarė kitas su Sutarties vykdymu susijusias teises ir pareigas, teikimų paslaugų apimtis ir jų kainą. Šios Sutarties sudarymo ir vykdymo viešoji teisė nereglamentuoja, ja nėra nustatytos, keičiamos ar panaikinamos pareiškėjo ar kitų nuteistųjų (suimtųjų) teisės ir pareigos, bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos. Pareiškėjas taip pat nėra įgaliotas vykdyti Lukiškių TI-K su privačiais juridiniais asmenimis sudarytų Sutarčių vykdymo kontrolės, privačių juridinių asmenų paslaugų (darbų) atlikimo periodiškumo ar jų registravimo. Pataisos įstaiga turi diskrecijos teisę spręsti ar atskleisti pareiškėjui sudarytos Sutarties turinį ir su jos vykdymu susijusius dokumentus ar ne. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K atsisakymas sudaryti pareiškėjui galimybę susipažinti su Sutartimi ir darbų atlikimo registravimo žurnalu, pareiškėjo teisių nustatytų BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nepažeidė.
Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjo kameroje yra buitinių parazitų, jis turi teisę kreiptis į pataisos namų administraciją prašydamas juos naikinti, o jeigu į prašymus nereaguojama ir higienos normų nesilaikoma – savo galimai pažeistas teise ginti teisme, reiškiant atitinkamo pobūdžio reikalavimus. Teismų informacinės sistemos duomenis, pareiškėjo reikalavimo pagrįstumas priteisti neturtinę žalą dėl parazitų (buitinių kenkėjų) buvimo gyvenamosiose kamerose 2012-2015 metais jau yra išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-3439-281/2016. Kitoje administracinėje byloje (Nr. I-5729-189/2016) pareiškėjas skundu neturtinę žalą kildina dėl to, kad kameroje nėra atliekami dezinfekcijos darbai, nėra stebimi – naikinami parazitai, graužikai. Pareiškėjo skundas priimtas nagrinėti, todėl šias aplinkybes teismas įvertins administracinėje byloje Nr. I-5729-189/2016. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsisakymas sudaryti galimybę pareiškėjui susipažinti su Sutartimi ir Darbų registravimo žurnalu, kliūčių jo galimai pažeistų teisių į tinkamas kalinimo sąlygas gynimui nesudaro.
Dėl tinkamo maitinimo laisvės atėmimo įstaigoje užtikrinimo.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad jam Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta pilnavertė mityba, t. y. 2015 m. lapkričio 27 d. vietoj šviežių agurkų jam buvo pateikti sugedę rauginti agurkai, o 2015 m. lapkričio 28 d. per pietus negavo salotų.
BVK 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Šią BVK nustatytą pareigą laisvės atėmimo įstaigos įgyvendina vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-1 17 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės). Valgiaraščiai asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinti 2014 m. kovo 28 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-138 (toliau – Įsakymas dėl valgiaraščių).
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas yra vegetaras, laisvės atėmimo vietoje nedirba, todėl vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktu jam nustatytas nedirbančio vyro (vegetaro) valgiaraštis (toliau – Vegetarų valgiaraštis). Valgiaraščiai sudaromi trisdešimt vienai dienai. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama (Maitinimo organizavimo taisyklių 20 punktas). Pagal Įsakymu patvirtintą Vegetarų valgiaraštį, kiekvieno mėnesio 27 dieną nedirbantiems vyrams (vegetarams) pietums pateikiama 120 gramų agurkų. Maitinimo organizavimo taisyklės nedraudžia maisto produktų keisti kitais maisto produktais iš tos pačios maisto produktų grupės, vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 1 priedu (toliau – Taisyklių priedas Nr. 1). Vegetarų valgiaraštyje taip pat numatyta, kad daržoves galima keisti, atsižvelgiant į metų laikus. Pagal Taisyklių priedo Nr. 1 lentelės 11.2 punktą, 100 g šviežių daržovių gali būti pakeistos 100 g raugintų (sūdytų) daržovių.
Nors pareiškėjas teigia, kad 2015 m. lapkričio 27 d. vietoj šviežių agurkų jam buvo pateikti rauginti agurkai, kurie buvo sugedę, netinkami maistui, tačiau Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas Maitinimo organizavimo taisyklių 20 punkte nustatyta tvarka patikrinęs nuteistiesiems 2015-11-27 išduodamo pagaminto maisto (pusryčių, pietų, pavakarių ir vakarienės) kokybę, jokių pažeidimų nenustatė, tą savo parašu patvirtindamas Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnale (b. l. 62-65). Vien aplinkybė, kad pateiktų raugintų agurkų skoninės savybės pareiškėjui nepatinka nėra pakankamas išvadai, kad Lukiškių TI-K pateikė netinkamos kokybės maisto produktus, tuo pažeisdamas pareiškėjo teisę į fiziologines normas atitinkantį maitinimą.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad 2015-11-28 per pietus negavo salotų. Vegetarų valgiaraštyje nustatyta, kad kiekvieno mėnesio 28 dieną per pietus išduodama 120 g daržovių. Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnale duomenų, kad per pietus vegetarams, kartu su pagrindiniu patiekalu (virtomis pupelėmis su svogūnais ir virtomis bulvėmis), būtų patiektos kokios nors daržovės (120 g), kaip tai numatyta Vegetarų valgiaraštyje, nėra. Atsakovės atstovas šių aplinkybių nedetalizavo, paaiškinimų ar minėtą dieną buvo pakeistas vegetarų valgiaraštis, o jeigu taip – tai, kokios maisto produktų grupės produktais buvo keičiamo 120 g daržovių, nenurodė. Lukiškių TI-K maitinimo paslaugas teikianti bendrovė teigia, kad nedirbantiems vegetarams 28 dieną per pietus turėjo būti išduodama 120 g salotų (b. l. 22), visi pietums skirti produktai buvo pateikti maisto išdavėjoms. Susidariusią situaciją aiškinsis su Lukiškių TI-K administracija, o pareiškėjui papildomai išduos salotų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad Lukiškių TI-K neužtikrinimo, kad pareiškėjui pagal Vegetarų valgiaraštį 2015-11-28 per pietus būtų išduoti visi patiekalai.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2015-11-01 nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu po fizinės reabilitacijos, o 2015-11-28 pareiškėjui pagal Vegetarų valgiaraštį 2015-11-28 per pietus nebuvo išduoti visi patiekalai (pareiškėjas negavo 120 g daržovių). Bylos nagrinėjimo metu nustatyti teisių pažeidimai pareiškėjui galėjo sukelti tam tikrus nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius, tačiau jie nebuvo tokio intensyvūs, kad galėtų būti įvertinti pinigais. Nors pareiškėjas teigia, kad dėl per pietus negautų salotų žalojama jo sveikata, tačiau šių aplinkybių nekonkretizuoja, kuo konkrečiai pasireiškė sveikatos pablogėjimas (sužalojimas) nenurodė. Teismo vertinimu, vienkartinis nepilno maisto raciono gavimas esminės įtakos pareiškėjo sveikatai negali sukelti. Jokių kitų duomenų apie savo fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.
Atsakovės atstovas prašo priteisti iš pareiškėjo 5,94 EUR dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Prašymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurią sudaro 99 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, už vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimą nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt). Lukiškių TI-K realiai patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 5,94 EUR (99 x 0,06).
Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši Tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai buvo nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje (redakcija iki 2016-07-01).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovės atstovo prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija iki 2016-07-01) 85–87 straipsniais, 88 straipsniu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo J. S. teisė 2015-11-01 pasinaudoti dušu po fizinės reabilitacijos ir 2015-11-28 gauti visavertį maitinimą buvo pažeista.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.