Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Marijaus Kursevičiaus ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

kaltinamojo E. T. (E. T.) gynėjui advokatui Eugenijui Šuliokui (nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu),

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo E. T. (E. T.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. T. (E. T.) pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 3 (trims) mėnesiams, terminą pagal šią nutartį skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. birželio 19 d. ir susipažinusi su baudžiamąja byla Nr. 1-115-1057/2024,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos aplinkybės

1. E. T. kaltinamas tuo, kad tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metu asmenį, o būtent: jis, laikotarpiu, nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), name, kuriame jis gyveno su savo motina ir dukterėčia S. S., gim. (duomenys neskelbtini), tikrai žinodamas, kad S. S. yra jaunesnė negu 16 metų amžiaus, turėdamas tyčią pratinti ją prie lytinio santykiavimo ir kitokio savo lytinės aistros tenkinimo, sistemingai, daug kartų, prie jos priekabiavo, įkalbinėjo su juo pasimylėti, aiškino, kad tai yra jos prigimtis, darė spaudimą, aiškindamas, kad ji vis tiek su juo privalės lytiškai santykiauti, lietė jos krūtis, tokiu būdu jis tyčia atliko neteisėtus seksualinio pobūdžio veiksmus, kurie galėjo sukelti nepilnametės, jaunesnės negu šešiolikos metų, S. S. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tai yra atliko tvirkinimo veiksmus jaunesnės negu šešiolikos metų nukentėjusiosios S. S. atžvilgiu. Šiais veiksmais E. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 153 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, E. T. kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė S. S. sveikatą, o būtent: jis, laikotarpiu, nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), name, kuriame jis gyveno su savo motina ir dukterėčia S. S., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. S. yra jaunesnė negu 16 metų amžiaus, turėdamas tyčią pratinti ją prie lytinio santykiavimo ir kitokio savo lytinės aistros tenkinimo, sistemingai, daug kartų, prie jos priekabiavo, įkalbinėjo su juo pasimylėti, aiškino, kad tai yra jos prigimtis, darė spaudimą, aiškindamas, kad ji vis tiek su juo privalės lytiškai santykiauti, lietė jos krūtis, tokiu būdu tyčia atlikęs neteisėtus seksualinio pobūdžio veiksmus, kurie galėjo sukelti nepilnametės, jaunesnės negu šešiolikos metų, S. S. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, ir šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė nukentėjusiosios nepilnametės S. S. sveikatą, kuriai konstatuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais E. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi E. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. gruodžio 12 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, šio teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartimi, kuri Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartimi palikta nepakeista, suėmimo terminas buvo pratęstas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi kardomosios priemonės terminas tęsiamas. 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kuri Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi palikta nepakeista, kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 19 d., nustačius pagrindą, kad kaltinamasis E. T. bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai

7. Pagal BPK 119 straipsnį kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

8. Nagrinėjamo skundo kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Teismas svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo iš esmės, nevertina įrodymų, o daro tik prielaidą dėl galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų bei patikrina, ar yra BPK 122 straipsnyje nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai bei sąlygos, todėl šiems klausimams išsiaiškinti nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį.

9. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad E. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiosios, liudytojų parodymuose, duotais ikiteisminio tyrimo metu, objektų apžiūros protokole, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2334 (22), Valstybinėje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-3/2023 ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymima, kad taikant kardomąsias priemones šių duomenų neturi būti tiek, kad pakaktų priimti apkaltinamąjį nuosprendį – jų turi pakakti įtarimui (kaltinimui) dėl asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tokių duomenų visiškai pakanka: iš aukščiau išvardintų ir baudžiamojoje byloje esančių kitų duomenų galima spręsti, kad nusikaltimų darymo metu kaltinamasis buvo įvykio vietoje bei galimai atliko nusikalstamus veiksmus. Vis tik apygardos teismas šių duomenų neanalizuoja ir detaliai nenagrinėja pažymėdamas, kad aukščiau išvardinti duomenys sudaro realų pagrindą manyti, kad pranešimas apie įtarimą E. T. bei kaltinamasis aktas jo atžvilgiu yra surašyti pagrįstai. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrįstumo ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi ikiteisminio tyrimo medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

10. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog egzistuoja suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuris nėra išnykęs, ir būtinos sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

11. Taikant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11.1. E. T. pareikštas kaltinimas dėl nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų, padarymo ir apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų, padarymo. Nusikaltimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis pagal susiformavusią teismų praktiką yra vienas iš pagrindų pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau šis kriterijus nėra vienintelė sąlyga taikyti asmens atžvilgiu šią kardomąją priemonę. Be šios nurodytos aplinkybės, suėmimo taikymo pagrindus turi pagrįsti ir kitos reikšmingos aplinkybės. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ išraše apie asmenį, gautame iš registrų centro gyventojų registro departamento nurodyta, kad E. T. nuo 2010 m. gegužės 6 d. deklaravęs savo išvykimą į Belgijos Karalystę. Gyventųjų registro išraše apie asmenį nurodyta, kad E. T. nevedęs, vaikų neturi. Iš Sodros informacinės sistemos duomenų matyti, kad kaltinamasis niekur nedirba ir neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Byloje nėra duomenų, jog E. T. siektų susirasti darbą, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas. Vilniaus apylinkės teisme, bylos nagrinėjimo metu, nustatyta, jog kaltinamasis buvo deportuotas iš Belgijos Karalystės už ten padarytą nusikalstamą veiką, atvykęs į Lietuvos Respubliką, jis apsigyveno savo mamos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog E. T. savo vardu turėtų registruoto nekilnojamojo turto, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra galimybės spręsti, jog kaltinamąjį su jo darbine ar šeimine aplinka Lietuvoje saisto stiprūs, ilgalaikiai socialiniai ekonominiai ryšiai.

11.2. Atsižvelgusi į tai, kad E. T. praeityje teistas Lietuvos Respublikoje (teistumai išnykę) ir Belgijos Karalystėje, savo išvykimą į užsienį deklaravęs nuo 2010 m. gegužės 6 d., niekur nedirba ir neturi jokio legalaus pajamų šaltinio, yra nevedęs, vaikų neturi, savo vardu deklaruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, darytina išvada, jog E. T. neturi stiprių socialinių ekonominių ar šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika. Visų šių aptartų aplinkybių visuma, kartu vertinant gresiančios bausmės griežtumą, leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam gresiančių teisinių pasekmių E. T. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas tęsėsi labai ilgai, kaltimasis jau 19 mėnesių yra suimtas, todėl jo teisės pernelyg suvaržytos. Apeliacinės instancijos vertinimu, tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

12.1. Nors skunde teigiama, kad kaltinamojo atžvilgiu procesas trunka labai ilgai, tačiau pažymėtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo trukmė, tiek bylos nagrinėjimas teisme yra sąlygoti konkrečių ir būtinų aplinkybių, tiesiogiai susijusių su įrodymų rinkimu, jų patikrinimu, be to, būtiniems proceso veiksmams atlikti reikia laiko, ir kai kurių (procesinių veiksmų) eiga ne visada priklauso nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo. Iš byloje esančių duomenų, matyti, jog 2022 m. rugsėjo 19 d. policijoje buvo registruotas pranešimas dėl galimai E. T. padarytos nusikalstamos veikos, 2023 m. kovo 29 d. surašytas kaltinamasis aktas ir 2023 m. kovo 31 d. byla gauta Vilniaus miesto apylinkės teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi kaltinamajam E. T. buvo nutarta paskirti teismo medicininę (psichiatrinę) ambulatorinę ekspertizę. Baudžiamoji byla 2023 m. rugsėjo 9 d. buvo išsiųsta į ekspertizę Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus skyriui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi kaltinamajam paskirta teismo medicininė (psichiatrinė) stacionarinė ekspertizė. Iš Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2024 m. vasario 7 d. buvo gautas ekspertizės aktas ir byla pradėta nagrinėti iš esmės. Kaip matyti, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per šešių mėnesių laikotarpį, bylos nagrinėjimas vyksta aktyviai, baudžiamojoje byloje buvo skelbiamos pertraukos iki kol bus atliktos ekspertizės, kurių nei teismas, nei prokuroras tyrimo nekontroliuoja ir negali jam daryti įtakos. Tai reiškia, jog laikotarpis, per kurį bus atlikta ekspertizė, niekaip nepriklauso nei nuo prokuroro, nei nuo teismo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu yra vilkinami procesiniai veiksmai ir teismas neužtikrina efektyvios bylos nagrinėjimo eigos.

12.2. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad Europos žmogaus teisių teismas ne vienoje byloje yra pažymėjęs, jog tęsiantis suėmime praleistam laikui, slapstymosi rizika (ir kiti suėmimo taikymo pagrindai) neišvengiamai mažėja. Analogiška praktika formuojama ir Lietuvos teismų praktikoje: kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ir termino tęsimas, net ir esant pagrindui suėmimą taikyti ar tęsti jo terminą, yra teismo teisė, bet ne pareiga (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-213-449/2019). Vis tik, šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bendrą suėmimo trukmę E. T. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumo kontekste, be kita ko, atsižvelgiant į kitas šioje nutartyje paminėtas aplinkybes dėl proceso trukmės ir suėmimo pagrindų nustatymo, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje bendra suėmimo taikymo trukmė nėra pernelyg ilga, kuri būtų nepateisinama nagrinėjamų nusikaltimų pobūdžiu, suėmimo taikymo pagrindų akivaizdumu ir įtariamojo asmenybės charakteristika. Kita vertus, iš dalies sutiktina su kaltinamojo skundo argumentu, kad suėmimas E. T. tęsiamas pakankamai ilgą laikotarpį, todėl bylos nagrinėjimo metu pasikeitus aplinkybėms (dėl gyvenamosios vietos, socialinių ar ekonomių ryšių ir pan.) ar besibaigiant šiuo metu nustatytam suėmimo terminui, bylą nagrinėjantis teismas turi nedelsdamas spręsti dėl šios kardomosios priemonės tolesnio taikymo būtinumo bei priimti atitinkamus procesinius sprendimus.

13. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. nutartimi pratęsdamas E. T. griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – terminą Lietuvos Respublikos BPK įstatymo nuostatų ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei teismų formuojamos praktikos nepažeidė. Pratęstas trims mėnesiams suėmimo terminas yra protingas ir proporcingas, atitinkantis aukščiau aptartus duomenis. Nors suėmimas kaltinamajam taikomas jau pakankamai ilgą laiką, kas akcentuojama skunde, vis tik, įvertinus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo asmenybę bei tai, jog byloje nėra duomenų, jog kaltinamąjį darbine ar šeimine aplinka Lietuvoje saisto stiprūs, ilgalaikiai socialiniai ekonominiai ryšiai, E. T. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nei viena iš švelnesnių kardomųjų priemonių neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

14. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti nutartį kaltinamojo E. T. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo E. T. (E. T.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.