- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-20
- Bylos Nr.
- 1S-213-449/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- J. F.
- Advokatai
- Tomas Kaminskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. F. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. F. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 24 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Panevėžio apygardos nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. F. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje.
2. J. F. kaltinamas tuo, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2018-05-02 14.03 val. neteisėtai automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudėjęs į tris juodai ‑ raudonos spalvos maišus, gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ‑ ne mažiau kaip 3 333,665 g grynojo metamfetamino (27,7 % - 29,7 %) nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur 2018-05-02 14.03 val. susitikimo su organizuotos grupės nariais D. D. ir N. L. metu, iš anksto susitaręs dėl vėlesnio atsiskaitymo, įdėjęs į D. D. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, pardavė šiems labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ‑ ne mažiau kaip 3 333,665 g grynojo metamfetamino (27,7 % - 29,7 %), kurią D. D. ir N. L. automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, neteisėtai gabeno nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais J. F. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
3. Be to, J. F. kaltinamas tuo, kad disponavo suklastotu dokumentu, o būtent 2019 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019-04-24, Kauno mieste, netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu P. už 100 eurų atlygį įgijo suklastotą dokumentą ‑ žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą 2016 m. kovo 3 d. VĮ „Regitra“ J. F., gim. (duomenys neskelbtini), kurį, laikydamas prie savęs, gabeno nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iki savo gyvenamosios vietos ‑ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2019-04-24 08.50 val. kratos metu netikrą vairuotojo pažymėjimą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais J. F. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2019 m. balandžio 24 d. J. F. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi J. F. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
5. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi kaltinamajam J. F. kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo paleisti J. F. iš suėmimo ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
6. Kaltinamojo J. F. gynėjas advokatas T. Kaminskas skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir paskirti J. F. švelnesnes kardomąsias priemones.
6.1. Skunde nurodoma, kad kaltinamajam J. F. toliau taikoma kardomoji priemonė ‑ suėmimas yra neproporcinga ir pernelyg griežta kardomoji priemonė, kuri taikoma tarsi bausmė esant išankstinei pozicijai dėl asmens kaltės ir nesant objektyvaus būtinumo. Nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas negali būti absoliučiu pagrindu taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę ‑ suėmimą, kadangi tai nėra bausmės rūšis nepriklausomai nuo to, kuo J. F. yra kaltinamas bei kokia bausmė gresia už tai. Minėtos aplinkybės teismų praktikoje yra priskiriamos kitų aplinkybių sąvokai, o pagal įstatymą pirmiausia būtina atsižvelgti į nurodytų aplinkybių visumą ‑ į kaltinamojo šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nors skundžiamą nutartį priėmęs teismas tarsi ir pripažino, kad kaltinamojo J. F. šeimyniniai ryšiai tvirti, jis turi sugyventinę ir augina mažametį vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. sugyventinei priklausantį butą, tačiau prioritetine prieš šias aplinkybes pripažino tai, kad jis turi teistumą Lietuvoje, taip pat Danijoje ir Vokietijoje, dėl veikų, kurios atitinka BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytas veikas. Gynėjas nesutinka su tokiu teismo vertinimu, kadangi kaltinamojo socialiniai ir šeimyniniai ryšiai bei nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas yra tos aplinkybės, kurios iš esmės mažina tikimybę dėl kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šios aplinkybės atsirado, t. y. buvo paskesnės, po kaltinamojo teistumo. Dėl nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimo gynėjas nurodo, kad kaltinamasis galėtų nuolatos ten būti ir prižiūrėti mažametį vaiką, kol vyks teisminis bylos nagrinėjimas, jeigu jam būtų paskirta švelnesnė kardomoji priemonė, kaip kad intensyvi priežiūra. Taigi dėl to neabejotinai būtų užtikrintas šios kardomosios priemonės vykdymas. Nors iki suėmimo kaltinamasis oficialiai nedirbo, tačiau jis augino mažametį vaiką, kad jo sugyventinė galėtų dirbti. Prieš tai jis yra dirbęs ūkyje kaip samdomas darbuotojas, tai patvirtina ir byloje esantys duomenys. Kaltinamajam esant suimtam jis negali pasirūpinti savo mažamečiu vaiku. Kaltinamasis formaliai nebuvo kreipęsis į Sodrą dėl išmokų mokėjimo, kadangi pagal įstatymą tai padaryti galima ir vėliau, net gi pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms. Taigi dėl kaltinamojo suėmimo nukenčia ne tik vaiko emocinė gerovė augant be tėvo svarbiu vaiko raidos etapu, tačiau vaiko mama (kaltinamojo sugyventinė) dėl to negali ir dirbti, kad pasirūpintų vaiku, kas turi neigiamos įtakos jos darbo santykiams ir visai šeimos gerovei.
6.2. Gynėjas teigia, kad nors kaltinamajam pareikšti kaltinimai dėl vieno sunkaus nusikaltimo, ir formaliai tokio nusikaltimo pobūdis atitinka BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sąlygas, tačiau, anot gynėjo, nėra pagrindo išvadai, kad iki nuosprendžio priėmimo ar vykdymo kaltinamasis galėtų padaryti naujų analogiškų labai sunkių, sunkių ar BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Tokią išvadą turėtų patvirtinti daugiau reikšmingų aplinkybių nei vien tik kaltinamajam inkriminuotas vienas sunkus nusikaltimas. Vien labai sunki nusikalstama veika, kurios padarymu J. F. kaltinamas, taip pat leidžia teismui manyti, kad jis turi nusikalstamų ryšių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tokia teismo prielaida, ypač dėl ryšių turėjimo užsienyje, yra niekuo neparemta ir neturi jokio objektyvaus pagrįstumo šioje byloje. Gynėjo nuomone, ryšių turėjimas turėtų būti vertinamas realiu laiku, pavyzdžiui, nustatant tokias aplinkybes, kad iki suėmimo kaltinamasis nuolat būdavo išvykęs į užsienio valstybes, kokiais tikslais būdavo išvykęs ‑ asmeniniais ar darbiniais tikslais, ar turi užsienio valstybėse gyvenamąją vietą, ar turi ten giminaičių ar draugų ir pan. Teistumas, kaip aplinkybė dėl ryšių turėjimo užsienio valstybėse, jeigu ir būtų teismas argumentavęs tuo, pasak gynėjo, nebūtų pagrįstas pagrindas teigti, kad kaltinamasis turi ryšius užsienyje. Tokiu atveju reikėtų vertinti, ar kaltinamasis yra gyvenęs tose užsienio šalyse, kuriose buvo teistas, ar po to lankydavosi tose šalyse po teismo nuosprendžių įsiteisėjimo ir jų įvykdymo, kas sudarytų pagrįstą pagrindą išvadai, kad kaltinamojo ryšiai su užsienio valstybėmis nėra nutrūkę. Anot gynėjo, nei vienos minėtos aplinkybės negali patvirtinti jokie duomenys, kadangi kaltinamasis nuolatos gyvena Lietuvoje ir realiai neturi jokių ryšių užsienyje, dėl kurių turėtų galimybę išvykti ir slapstytis.
6.3. Anot gynėjo, teismo prielaida yra ir tai, kad veika, kurios padarymu J. F. kaltinamas, padaryta siekiant neteisėtai gauti pajamų, kadangi J. F. neturėjo legalių pajamų iki suėmimo. Nusikalstamos veikos tikslas ‑ gauti nelegalias pajamas iš esmės konstatuojamas priimant teismo nuosprendį dėl asmens kaltės ir tai neturėtų turėti jokio sąryšio sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo.
6.4. Pagal naujausią praktiką kardomosios priemonės ‑ intensyvi priežiūra ir užstatas, alternatyviai taikomos kartu vietoj suėmimo yra bene efektyviausios kardomosios priemonės, užtikrinančios BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Intensyvi priežiūra yra antra pagal griežtumą kardomoji priemonė po suėmimo, kuri realiai užtikrintų visišką kaltinamojo kontrolę bet kuriuo metu, taigi tokia priemonė akivaizdžiai mažintų ir pasislėpimo nuo baudžiamojo persekiojimo riziką bei aiškiai ribotų galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Pažeidus intensyvios priežiūros sąlygas ar pažeidus kitas įpareigojimų ar draudimų sąlygas kaltinamajam iš karto galėtų būti paskirta griežčiausia kardomoji priemonė ‑ suėmimas, o kaltinamojo artimųjų sumokėtas užstatas pereitų valstybei. Ši aplinkybė taip pat prevenciškai veiktų kaltinamojo elgesį ir būtų kaltinamojo dalyvavimo baudžiamajame procese garantija. Šiuo atveju kaltinamasis sutinka dėl intensyvios priežiūros jam taikymo, o kaltinamojo artimieji yra pasiruošę sumokėti 15 000 Eur užstatą.
7. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo J. F. gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. F. gynėjo advokato T. Kaminsko skundas atmetamas
8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J. F. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo D. D. parodymuose, ikiteisminio tyrimo metu atliktų proceso veiksmų protokoluose, kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.
9. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.
10. Panevėžio apygardos teismas pratęsė kaltinamajam J. F. kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
11. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
13. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. J. F. kaltinamas padaręs apysunkį ir labai sunkų tyčinius nusikaltimus. J. F. inkriminuotas sunkus nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamasis įstatymas už sunkaus nusikaltimo padarymą numato tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar nuteistasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Iš Sodros duomenų matyti, kad J. F. iki 2019-03-31 dirbo G. V. ūkyje, tačiau nuo 2018 m. gruodžio mėn. jokių oficialių lėšų išmokėtų jam iš šio ūkio Sodrai nėra deklaruota (t. 11, b. l. 65-66). J. F. yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau jam nemokama tėvystės išmoka, nes, kaip nurodė pats kaltinamasis, jis neturi banko kortelės šioms piniginėms lėšoms gauti. J. F. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas su asmenimis, kurie galimai buvo organizuotos grupės nariai, o jų padaryti nusikaltimai yra ne atsitiktinio pobūdžio, o gerai suorganizuoti ir suplanuoti, turint tikslą neteisėtai gauti pajamų. Atsižvelgus į kaltinamojo J. F. galimai padaryto sunkaus nusikaltimo pobūdį (disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos), ankstesnius teistumus užsienyje (plėšimą iš parduotuvių), yra pagrindo manyti, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių J. F. pragyvenimo šaltinių, o tai rodo pastarojo asmens didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumą. Nors J. F. turi (faktinę) šeimą ‑ sugyventinę ir mažametį vaiką, tačiau jis nevedęs, neturi savo nekilnojamojo turto, gyvena sugyventinei priklausančiame bute, anksčiau ne kartą teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Danijoje ir Vokietijoje), baustas administracine tvarka, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o paskirtos bausmės ar administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, kas neigiamai charakterizuoja J. F. asmenybę. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu nustatyta, kad J. F. nuolat vyksta į Vakarų Europos šalis ‑ Vokietiją, Prancūziją, Olandiją (laikotarpiu nuo 2019-02-05 iki 2019-05-05 buvo išvykęs keturis kartus). Minėtose šalyse J. F. turi gyvenančių pažįstamų asmenų, pas kuriuos apsigyvena arba jie J. F. padeda surasti gyvenamąją vietą (t. 6, b. l. 59-60). Taip pat šiame kontekste vertintini kaltinamojo ankstesni teistumai už užsienyje padarytas nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių visuma rodo, kad J. F. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje bei galimai turi ryšių užsienyje. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis J. F. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
14. Kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ir termino tęsimas, net ir esant pagrindui suėmimą taikyti ar tęsti jo terminą, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra užstatas (BPK 133 straipsnis). Teismas galėtų svarstyti pakankamo dydžio užstato komplekse su kitomis kardomosiomis priemonėmis skyrimą vietoj suėmimo, jei suėmimo terminas būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nenustatyta. Bylos procesas nėra vilkinamas, J. F. laikomas suimtas tik nuo 2019 m. balandžio 24 d., t. y. mažiau nei keturis mėnesius. Šioje konkrečioje byloje nurodyto dydžio užstatas (15 000 eurų), atsižvelgus į galbūt J. F. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, nėra pakankama garantija užtikrinant kardomųjų priemonių paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Panevėžio apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta.
15. Kaltinamajam J. F. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo J. F. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo J. F. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą atmesti.
Palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi kaltinamajam J. F. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 24 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.