Vilniaus apygardos teismo nutartis

3.1. Nukentėjusiosios S. S. parodymai prieštaringi. Pirmos apklausos metu S. S. parodė, kad E. T. vieną kartą ranka lietė jos krūtinę, buvo apsirengusi džemperį. Ikiteisminio tyrimo metu G. T., remdamasi nukentėjusiosios pasakojimu parodė, kad E. T. lietė nukentėjusiosios krūtis, o ši numetinėjo jo ranką, kas, pasak apelianto, netiesa. Po to S. S. nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo tik pokalbis. „(duomenys neskelbtini)“ globos namų darbuotojams, kur nukentėjusioji gyvena po įvykio, nukentėjusioji jau pasakojo, kad E. T., kai jai 10-12 metų, rodė filmus su homoseksualiais santykiais (t. 1, b. l. 141-143). Tai irgi netiesa, niekada nėra žiūrėjęs tokio pobūdžio pornografijos. Senelei nukentėjusioji pasakoja, kad E. T. pliaukštelėjo nukentėjusiajai ranka per šlaunis, sakydama, kad pastaroji jau suaugo, kas irgi netiesa. Apelianto teigimu, galima pagrįstai manyti, kad nukentėjusiajai daroma įtaka sakyti netiesą, o motyvai jam žinomi.

3.5. Nukentėjusiajai S. S. nustatytas potrauminio streso sutrikimas yra sukeltas ne nuteistojo veiksmų, o ilgalaikio S. S. gyvenimo asocialioje aplinkoje, kai jos akivaizdoje jos tėvai vartodavo kvaišalus. S. S. pasakojusi ir dabar drebanti ir negalinti nusiraminti. Kyla klausimas kaip ekspertas atskyrė šias aplinkybes.

3.6. Visi liudytojai, išskyrus policijos pareigūnus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme meluoja, norėdami neribotai naudotis nuteistajam priklausančiu turtu. Liudytojai liudijo gandus ir tiesiog komentavo garso įrašą. Liudytoja I. B. yra buvusi jo sugyventinė, ji buvo įtariama žmogaus pagrobimu, tačiau turėjo pažinčių prokuratūroje ir byla buvo nutraukta.

3.7. Prokuroras apelianto veiksmus interpretuoja savaip, grindžia savo subjektyvia nuomone, tai nėra pagrindas ikiteisminio tyrimo pradėjimui, nes remiantis Generalinio prokuroro 2014 m. birželio 30 įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios, jo registravimo tvarkos (toliau – Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios) nuostatomis, jei pareiškėjo skunde, pranešime ar pareiškime nurodyti požymiai veikos, kurią pareiškėjas klaidingai vertina kaip nusikalstamą arba nurodyta veika, kuri neatitinka visų būtinų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių arba išdėstyti deklaratyvaus turinio teiginiai, grindžiami ne faktiniais duomenimis bet samprotavimais ar prielaidomis, turėjo būti priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o ne atvirkščiai.

3.8. Išregistravus E. T. iš jo namų be jo žinios, nusikaltėliai ėmė vogti jo turtą, visi jo pareiškimai buvo persiunčiami prokurorui N. Kozliakui, o pastarasis juos ignoruodavo.

3.9. Apeliantui nepagrįstai skirta kardomoji priemonė suėmimas. Prokuroras nepagrįstai nurodė, kad jis deklaravęs savo gyvenamąją vietą Belgijos Karalystėje. Apelianto ryšys su jo vaikais yra stiprus. Teisėja ignoravo prokuroro daromus šiuos ir kitus įstatymo pažeidimus ir yra šališka.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

10. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji meluoja ir duoda prieštaringus parodymus, grįsdamas šį teiginį tuo, kad apklausta nukentėjusioji parodė, kad E. T. vieną kartą ranka lietė jos krūtinę, kai ji buvo apsirengusi džemperį. Ikiteisminio tyrimo metu G. T., remdamasi nukentėjusiosios pasakojimu parodė, kad E. T. lietė nukentėjusiosios krūtis. Po to S. S. nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo tik pokalbis. „(duomenys neskelbtini)“ globos namų darbuotojams, nukentėjusioji jau pasakojo, kad E. T., kai jai buvo 10-12 metų, rodė pornografiją su homoseksualiais vyrais, o močiutei nukentėjusioji pasakoja, kad E. T. pliaukštelėjo nukentėjusiajai ranka per šlaunis, sakydama, kad pastaroji jau suaugo.

11. Nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios duoti parodymai ir kitiems asmenims papasakotos aplinkybės dėl įvykio iš esmės skiriasi. Iš skundo neaišku, ar nuteistasis kaip prieštaringus parodymus vertina visas jo paminėtas skirtingas aplinkybes (krūtinės lietimas, tik pokalbis, pornografijos rodymas praeityje, pliaukštelėjimas per šlaunis praeityje), ar turi mintyje, kad prieštaringos tarpusavyje aplinkybės dėl krūtinės lietimo/pokalbio bei viena kitai prieštarauja aplinkybės dėl jo praeityje atliktų veiksmų – pornografijos rodymo/pliaukštelėjimo per šlaunis. Bet kuriuo atveju šios aplinkybės nedaro nukentėjusiosios parodymų prieštaringais.

12. Remiantis liudytojo J. M., kuris kaip vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistas bendravo su nukentėjusiąja iš karto po įvykio, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusioji paaiškino, kad maždaug prieš 3 dienas E. T. savo ranka lietė jos krūtis. Taip pat S. S. paaiškino, kad šiandien, t. y. 2022 m. rugsėjo 19 d., jos močiutė G. kartu jos broliu E. išvyko į miestą. Tuo metu namuose ji liko viena su E. T.. Jai būnant namuose kartu su E. T., jis spyrė nukentėjusiąją lytiškai su juo santykiauti, tačiau S. S. aiškino, kad ji to nenori, bet E. T. vis tiek sakė, kad ji privalo tai padaryti. Vienu metu S. S. užsidarė tualeto kambaryje, dėl ko E. T. stovėjo iš kitos pusės ir reikalavo, kad ji atidarytų duris. Kol močiutės ir jos brolio nebuvo namuose, E. T. neduodavo ramybės, vis tikino, kad šiandien, t. y. 2022 m. rugsėjo 19 d., tarp jų įvyks lytinis aktas ir jis jos nepaliks, todėl S. S. išsigando ir pabėgo pas savo pažįstamus kaimynus. Iš 2022 m. spalio 25 d. apklausos protokolo matyti, kad nukentėjusioji nurodė, kad dėdė siūlė užsiimti seksu, padaryti kunilingą, lietė jos krūtinę. Nurodė, kad lietė krūtinę vieną kartą, atsakydama į prokuroro klausimą nurodė, kad krūtinę vieną kartą palietė praėjus gal trims dienoms, kai atvyko iš Belgijos (1 t. b. l. 55). Paskutinę dieną, kai atvažiavo policija, buvo tik pokalbis. Taigi kalbėdama apie krūtinės lietimą nukentėjusioji pasakojo ne apie tą dieną, kai buvo įrašytas pokalbis, o apie ankstesnį nuteistojo seksualinį priekabiavimą (remiantis tiek paties E. T., tiek I. B. ikiteisminio tyrimo parodymais, nuteistasis iš Belgijos grįžo 2022 m. rugsėjo 9 d.). Taigi jokio prieštaravimo, jog S. S. iš pradžių nurodė, kad jis lietė krūtinę, o vėliau, kad buvo tik pokalbis, nėra, nukentėjusioji davė parodymus apie skirtingomis dienomis atliktus E. T. veiksmus.

13. G. T. papildomos apklausos metu nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 24 ar 25 d. S. papasakojo, kad E. T. lietė jos krūtinę, ji numetinėjo jo ranką. Iš jos pasakojimo suprato, kad visa tai prasidėjo prieš porą dienų iki tos dienos, kai buvo iškviesta policija (1 t. b. l. 163). Taigi apeliantas nutyli G. T. parodymų visumą, iš kurios matyti, kad, liudytojos vertinimu, aplinkybę dėl krūtinės lietimo nukentėjusioji nurodė turėdama omenyje ne įvykio dieną, o prieš tai atliktus E. T. veiksmus. Taigi, aptarti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji tiek iš karto po įvykio bendraudama su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistu, tiek praėjus keletui dienų po įvykio pasakodama močiutei, nurodė, kad krūtinę nuteistasis lietė ne įvykio dieną, o anksčiau, šią aplinkybę, pakartojo ir po maždaug mėnesio duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jokio prieštaravimo tarp šių nurodytų aplinkybių nėra, nukentėjusiosios parodymai iš karto po įvykio ir praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po įvykio, išliko nuoseklūs.

14. Iš globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti, kad skunde nurodomą aplinkybę apie nukentėjusiajai būnant 10-12 metų dėdės rodytus pornografinius filmus, nukentėjusioji nurodo ne pasakodama apie 2022 m. rugsėjo 19 d. įvykį, bet kaip apie dar atskirą tvirkinimo epizodą (1 t. b. l. 143). Apie rodytą pornografiją nukentėjusioji paminėjo ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu, apklausos pabaigoje į klausimą, ar dar kažką atsimenanti, nurodžiusi, kad dėdė rodė pornografiją, kai jai buvo 9 ar 10 metų.

15. Taip pat G. T. nurodė, kad kai jos sūnus E. buvo deportuotas iš Belgijos į Lietuvą pirmą kartą, ir gyveno kartu su jais po vienu stogu, jos anūkė S. pasakojo jai, kad kai ji vieną kartą ėjo su dėde E. į mišką, šis pliaukštelėjo jai ranka per šlaunis ir pasakė, kad ji suaugo, subrendo. Tada S. buvo kokie 9 metukai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šią aplinkybę iš karto po įvykio, nukentėjusioji minėjo ir J. M., remiantis kurio teisme duotais parodymais, S. S. minėjo, kad jai būnant mažametei E. T. lietė jos sėdmenis. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. nurodė, kad S. S. pokalbio metu minėjo, kad E. T. seksualiai priekabiavo bei rankomis lietė jos užpakalį, kai jai buvo 9 metai. Apie tai ji pasakojo savo močiutei G., tačiau neatsimena jos reakcijos į tai. Taigi nukentėjusioji iš karto po įvykio papasakojo tiek apie jai būnant 9 metų pliaukštelėjimą per klubus, tiek ir tai, kad apie šį praeityje buvusį įvykį papasakojo močiutei. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu nukentėjusioji taip pat nurodė apie dėdės priekabiavimą, jai būnant 9 metų, tiesa, nurodydama, kad jis tuomet vieną kartą palietė krūtinę, kas atsižvelgus į itin ilgą laiko tarpą, laikytina visiškai neesminiu neatitikimu, juolab iš specialisto išvados matyti, kad šią aplinkybę ji nurodė ir ekspertizės atlikimo metu, pokalbio metu nurodžiusi, kad kai buvo 10 metų E. T. prilietė prie krūtinės ir davė per užpakalį, pagalvojo, kad nenormalus (1 t. b. l. 99).

16. Nors nagrinėjamu atveju globos namuose „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusioji nurodė, kad praeityje nuteistasis rodė pornografiją, o apie jos lietimą nieko neminėjo, jokio prieštaravimo tame nėra. Negalima kategoriškai spręsti, kad globos namuose „(duomenys neskelbtini)“ ir močiutei, nukentėjusioji pasakojo apie tą patį įvykį. Juolab, kad iš globos namų „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, jog nukentėjusioji nenurodė apie pornografijos rodymą pasakojusi močiutei, o, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo apklausos metu ji nurodė, kad praeityje E. T. tiek ją lietė, tiek ir rodė pornografiją. Todėl tai paaiškinama tuo, kad globos įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusioji papasakojo ne apie visus praeityje buvusius tvirkinimo veiksmus.

17. Taigi, jokių esminių prieštaravimų nukentėjusiosios parodymuose nėra, jeigu apeliantas turi mintyje, kad visos keturios apelianto akcentuojamos nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės skirtingos, tai akivaizdu, jog šios aplinkybės skirtingos dėl to, kad pasakojama, apie skirtingu laiku E. T. nukentėjusiosios atžvilgiu atliktus veiksmus; krūtinės lietimą prieš keletą dienų iki pokalbio įrašymo, 2022 m. rugsėjo 19 d. vykusį pokalbį, praeityje atliktus veiksmus prieš nukentėjusiąją liečiant jos klubus ir pornografijos rodymą. Nukentėjusioji neišgalvoja naujų aplinkybių, antai ji tiek iš karto po įvykio J. M., tiek apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nenurodė, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. nuteistasis ją būtų lietęs. Nors ikiteisminio tyrimo apklausos metu S. S. pasakodama apie praeityje prieš ją atliktus veiksmus nurodė, kad E. T. lietė krūtinę, o ne pliaukštelėjo per sėdmenis, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji pasakojo apie labai seniai buvusį įvykį, tai nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu.

18. Juolab, kad vertinant nukentėjusiosios parodymus svarbu atsižvelgti ir į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2023 m. sausio 19 d. – vasario 17 d. ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, jog šiuo metu nenustatyta tokių aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių dėl S. S. duodamų parodymų turinio. Atlikus psichologinį įvertinimą, galima pagrįstai manyti, kad duodama parodymus, S. S. remiasi asmenine patirtimi. Taip pat nurodyta, kad vertinant S. S. parodymus, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad dėl jos emocinės būsenos (nuo byloje tiriamo įvykio iki šiol išlieka psichotraumuojantis įvykio poveikis) parodymai gali stokoti nuoseklumo, detalumo ir pan. Atsižvelgdama į tai bei aukščiau aptartą nukentėjusiosios parodymų analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo nenustatyta, o juose esantys prieštaravimai neesminiai, paaiškinami tiek patirtu psichotraumuojančiu įvykio poveikiu, tiek praėjusiu ilgu laiko tarpu nuo įvykio (duodant parodymus apie vaikystėje jos atžvilgiu nuteistojo elgesį su ja).

19. Apelianto argumentas, kad nukentėjusioji nepagrįstai apgyvendinta ten pat, kur gyvena E. T., o gyvenamasis plotas neatitinka reikalavimų, todėl nukentėjusioji tokiu būdu pati buvo paguldyta jam į lovą, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios globos teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o aplinkybė, kad asmuo nepatenkintas tuo, jog tame pačiame būste gyvena nepilnametė, nesuteikia teisės prieš ją atlikti jokių neteisėtų veiksmų, o, juolab, nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Be to, remiantis G. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nuo tada kai grįžo E., jis gyvena kambaryje vienas, kiekvienas turi atskirus kambarius. Taigi, nukentėjusioji negyveno viename kambaryje su nuteistuoju, todėl argumentas dėl per mažo gyvenamojo ploto taip pat atmestinas. Juolab, kad remiantis paties apelianto parodymais, S. ateidavo į kambarį ir žiūrėdavo televizorių, nežiūrėjo ką ji žiūri, jam viskas tiko. Taigi priekaištų, kad nukentėjusioji pažeidžia jo asmeninę erdvę, neišreiškė.

20. BPK 168 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Ikiteisminis tyrimas pradėtas vyriausiojo tyrėjo sprendimu, gavus duomenų ir nustačius nusikalstamos veikos požymius apie atliktus tvirkinimo veiksmus. Nagrinėjamu atveju dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo ir neatlikus jokių ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų, jau egzistavo objektyvūs duomenys, – nukentėjusiosios padarytas garso įrašas, kuriame aiškiai, nedviprasmiškai užfiksuota, kad E. T. siekė nukentėjusiąją pratinti prie lytinio santykiavimo ir kitokio savo lytinės aistros tenkinimo, sistemingai, daug kartų, prie jos priekabiavo, įkalbinėjo su juo pasimylėti, aiškino, kad tai yra jos prigimtis, darė spaudimą aiškindamas, kad ji vis tiek su juo privalės lytiškai santykiauti. Tai yra, dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo buvo aiškūs, duomenimis pagrįsti nusikaltimo požymiai. Policija buvo iškviesta nukentėjusiosios artimiesiems (jos dėdei J. I.) dalinai paklausius garso įrašą. Todėl skundo argumentas, kad prokuroras subjektyviai interpretuoja aplinkybes, o ikiteisminis tyrimas neturėjo būti pradėtas, nes situacija atitinka Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo pradžios esančias sąlygas, kai tyrimą atsisakoma pradėti (deklaratyvaus pobūdžio teiginiai neatitinkantys faktinių aplinkybių ir kt.) atmestinas.

21. Pagrindo abejoti garso įrašo autentiškumu nėra. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. lapkričio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2334(22) nurodyta, kad tyrimui pateiktame garso įraše ,,Recording_11.m4a“, esančiame USB laikmenoje, ištisumo pažeidimo bei montažo požymių nenustatyta. Taigi, specialisto išvada kategoriškai patvirtina, kad garso įrašas autentiškas, o apelianto teiginys, kad specialistas nenustatė, jog garso įrašas nesumontuotas, atmestinas. Nukentėjusioji pokalbį įrašė savo gyvenamojoje vietoje, pokalbis vyko tarp jos ir apelianto, taigi teismo leidimo pokalbio įrašymui, nagrinėjamu atveju nereikėjo ir ta aplinkybė, kad pokalbis įrašytas be teismo leidimo, nedaro šio garso įrašo neleistinu įrodymu.

22. Perklausius garso įrašą, peržiūrėjus šio garso įrašo 2022 m. spalio 10 d. apžiūros protokolą, nėra jokių požymių, kad nukentėjusioji garso įrašo metu provokavo apeliantą kalbėti seksualinėmis temomis. Įrašo pradžioje ji prašo išeiti apeliantą iš kambario, nes jo bijanti, po to užsidaro (remiantis pačios nukentėjusiosios parodymais, ji užsidarė tualete). Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji šia tema jokios iniciatyvos nerodo, į apelianto samprotavimus apie baimę dėl pirmojo karto, jog pabandžiusi suprasianti, kad nieko baisaus, jėga kažko nedarysiantis, atsako „mhm“ , “uhu“ , į apelianto teiginį, kad bus pirmas kartas, atsako ne, apeliantui nurodžius, kad turinti tris kelius, paklausia kokius, apeliantui išvardijus tris lytinio santykio būdus, kuriuos turinti nukentėjusioji, ji klausianti ar jis jau viską pasakė. Po to, be kita ko, nurodo bijanti apelianto, pradėjusi bijoti, nes šis sakantis, kad tarp jų bus (pirmas kartas), tai visai nejuokinga, į apelianto klausimą ar ji bijanti sekso, nurodo, kad taip, jai penkiolika metų, vėliau du kartus į apelianto teiginį, kad ji sutiksianti, atsako ne. Taigi jokių užuominų, noro pakalbėti seksualinėmis temomis, nukentėjusioji nerodo, visi apelianto teiginiai girdimi garso įraše, sakomi jo paties iniciatyva, daug kartų, nors jau pokalbio pradžioje jokios iniciatyvos apie tai kalbėti ir tęsti pokalbį šiomis temomis S. S. nerodo. Priešingai, pokalbio metu baiminasi, kad nuteistojo žodžiai gali virsti veiksmais, o taip pat dar pokalbio viduryje klausia, ar dar norintis jai kažką pasakyti, nes norinti eiti pas draugą, kas patvirtina, kad nukentėjusioji norėjo kuo greičiau pasišalinti ir taip pat paneigia, jog pati nukentėjusioji provokavo E. T..

23. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismo medicinos ekspertizės išvada, kad S. S. anksčiau lytinių santykių neturėjusi, neteisinga. Apelianto teigimu, pati nukentėjusioji jam nurodė jau pradėjusi lytinį gyvenimą, o ekspertai tokią išvadą padarė pamatę neegzistuojančią mergystės plėvę, ekspertai tik spėliojo. Šie teiginiai atmestini.

24. Specialistui buvo pavesta atsakyti į tris klausimus: ar esama požymių, kad su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiauta, taip pat ir nenatūraliu būdu, ar pažeista mergystės plėvė ir ar dėl mergystės plėvės sandaros galėjo būti lytinis aktas nepažeidžiant mergystės plėvės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3289/2022 (01) nurodyta, kad: 1) požymių, nurodančių, kad su S. S. buvo lytiškai santykiauta, nėra; 2) S. S. mergystės plėvėje pažeidimų nėra; 3) įvertinus S. S. mergystės plėvės makromorfologinį vaizdą apžiūros metu, mažai tikėtina, kad galimas lytinis aktas, nepažeidžiant mergystės plėvės. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad mergystės plėvė žiedinės formos (t. 1, b. l. 63). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta išvada surašyta teismo medicinos ekspertės, atlikus detalią nukentėjusios lytinių organų apžiūrą, taip pat apžiūrėjus ir išangę. Specialisto išvada nenustatytas ir santykiavimas nenatūraliu būdu. Taigi apelianto, neturinčio specialaus medicininio išsilavinimo, subjektyvūs samprotavimai apie neegzistuojančią nukentėjusiosios mergystės plėvę, atmetami.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pati nukentėjusioji nuosekliai nurodė neturėjusi lytinių santykių, tai, kad ji būtų turėjusi lytinių santykių nenurodė ir nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų (G. T., E. S., E. B. J. I., I. B., J. M., I. S.). Atkreiptinas dėmesys, kad taip įvykio dieną manė ir pats apeliantas. Iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad nuteistasis pats nurodo, kad pirmas kartas visada jaudinantis, nukentėjusiajai nereikia bijoti, vėliau jis paklausia ar nukentėjusiajai kažkas yra siūlęs sekso, ji atsako ne, į ką nuteistasis atsako, kad yra labiau nei įsitikinęs, kad ne. Taigi pats pokalbio metu neabejojo, kad anksčiau nukentėjusioji nėra turėjusi lytinių santykių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2023 m. sausio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus E. T. telefone nuskaitytų duomenų ataskaitą, nuteistasis 2022 m. rugsėjo 19 d. „Google“ paieškoje ieškojo informacijos rusų kalba „kaip sužinoti, kad mergina nėra nekalta“ (2 t. b. l. 182). Minėti įrodymai paneigia skundo teiginius, jog nukentėjusioji jam pasakojusi, kad jau yra turėjusi lytinių santykių, ir leidžia manyti, kad šią aplinkybę apeliantas sugalvojo kaip gynybinę versiją. Tokiu būdu, byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių specialisto išvadą ir nukentėjusiosios parodymus dėl lytinių santykių neturėjimo.

29. Apelianto teiginiai, jog visi liudytojai, išskyrus policijos pareigūnus meluoja, norėdami naudotis apeliantui priklausančiu turtu, atmestini. Apelianto kaltė grindžiama objektyviu įrodymu – garso įrašu, kurio autentiškumas patvirtintas specialisto išvada, jau aptartomis specialistų išvadomis, liudytojų parodymais, kitais duomenimis. Jokių sąmokslo prieš nuteistąjį, tikslu užvaldyti jo turtą, požymių nėra.