- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-06
- Bylos Nr.
- T-28-966/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-5-00259-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Nuteistasis
- S. K.
- Advokatai
- Albinas Miliauskas
nerengdama teismo posėdžio išsprendė klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo iš nuteistojo S. K., pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, jam paskirta subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. sausio 23 d.
2. Kauno apygardos teisme 2023 m. vasario 13 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus (toliau – Tarnyba) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad Tarnyba 2022 m. lapkričio 16 d. gavo advokato Albino Miliausko prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą S. K. pagal 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal advokato prašymą apskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 662,40 Eur.
3. Nuteistasis, jo gynėjas, prokuroras apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimo nagrinėjimą teisme, buvo informuoti išsiunčiant pranešimus 2023 m. vasario 20 d. ir 2022 m. vasario 21 d. (elektroniniu paštu nuteistajam), išaiškinant teisę pateikti atsiliepimus, prašymus, pareikšti nušalinimus. Atsiliepimai, prašymai nebuvo gauti, nušalinimas nepareikštas.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.
4. Nustatyta, kad nagrinėjant S. K. bylą Kauno apygardos teisme, jį gynė advokatas Albinas Miliauskas, kuris buvo paskirtas pagal Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytam pagrindu. Advokatas Albinas Miliauskas dalyvavo teismo posėdyje sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo klausimą 2022 m. lapkričio 8 d., taip pat teisiamajame posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės 2022 m. lapkričio 21 d.
5. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-336-870/2020). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turi pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, toks prašymas turi būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-76-453/2017).
6. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą S. K. teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Kauno apygardos teisme buvo gauta 2022 m. lapkričio 18 d., teisiamasis posėdis vyko 2022 m. lapkričio 21 d., nuosprendis priimtas 2022 m. gruodžio 5 d. Taigi, Tarnyba dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą kreipėsi laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Tačiau Kauno apygardos teismas, priimdamas 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-428-966/2022, šių išlaidų klausimo neišsprendė.
Motyvuojamoji dalis
7. BPK 361 straipsnyje numatyta galimybė nuosprendžio vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio vykdymo metu teismas turi teisę priimti sprendimą, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, kad klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017).
8. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje byloje advokatas nuteistajam S. K. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuris nepatenka į baudžiamojo proceso įstatyme nurodytus atvejus (BPK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), kada antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltu pripažinto asmens nepriteisiamos. Vis tik BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios ir klausimą, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia situaciją vertindamas individualiai, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Paminėtina ir tai, kad aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti turint tikslą užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją, bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.
9. Kaip nurodyta pirmiau, advokatas nuteistajam S. K. buvo paskirtas bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas procese yra būtinas. S. K. yra užsienio valstybės (Ukrainos Respublikos) pilietis, nemokantis proceso kalbos, todėl gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo neatsiejamas nuo kaltinamojo galimybės tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis baudžiamajame procese, vykstančiame ne jo pilietybės valstybėje ir ne jo gimtąja kalba. Taigi gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas nepriklausomai nuo to, ar pasinaudoti teisine advokato pagalba pageidavo pats kaltinamasis. Be to, pagal pirmiau aptartas BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, atsižvelgia ir į kaltinamojo (nuteistojo) turtinę padėtį. Šiuo atveju, S. K., kaip minėta, yra užsienio valstybės pilietis, gyvenantis Lenkijos Respublikoje. 2022 m. lapkričio 21 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad iki suėmimo vykdė individualią veiklą, tačiau kokią veiklą vykdė, kokios iš šios veiklos buvo gaunamos pajamos, kaltinamasis nekonkretizavo. S. K. taip pat paaiškino, kad praeityje jau buvo teistas, jam buvo skirta ir baudos bausmė, baudos dar nėra sumokėjęs. Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, be kita ko, nuspręsta iš S. K. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 370 Eur. Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartimi šios nuosprendžio dalies vykdymą nutarta perduoti Lenkijos Respublikos kompetentingai institucijai ir ši suma iš nuteistojo dar nėra išieškota.
10. Svarstomo klausimo kontekste būtina pažymėti ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privalomas atstovo paskyrimas vertinamas kaip priemonė kaltinamojo interesams baudžiamajame procese tinkamai apsaugoti ir nacionaliniai teismai jį skirti gali nuspręsti net ir tuo atveju, kai kaltinamasis tam prieštarauja, o teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo tokiu atveju savaime Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatų nepažeidžia (EŽTT Didžiosios kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Correia de Matos prieš Portugaliją, peticijos Nr. 56402/12). Baudžiamosiose bylose nemokamai teisinei pagalbai gauti gali būti nustatytos tam tikros sąlygos: pirma, tokia pagalba kaltinamajam nemokamai suteikiama tik tada, kai tas asmuo neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, ir, antra, tokios teisinės pagalbos būtinumą lemia teisingumo interesai (EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Dvorski prieš Kroatiją, peticijos Nr. 25703/11). Šias nuostatas savo praktikoje akcentuoja ir nacionaliniai teismai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-16-478/2023).
11. Pirmiau aptarti duomenys teikia pagrindą išvadai, kad nuteistojo galimybės realiai atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jam neturint darbo ir nusprendus iš jo išieškoti ženklią konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, yra ribotos, o priverstinis šių išlaidų išieškojimas užsitęstų pernelyg ilgai. Taigi įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, taip pat tai, kad gynėjas S. K. buvo paskirtas baudžiamojo proceso įstatyme nurodytu pagrindu, siekiant užtikrinti proceso kalbos nemokančio kaltinamojo (nuteistojo) teises bei teisingumo interesus, daroma išvada, kad valstybės patirtų proceso išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą, priteisimas iš nuteistojo yra netikslingas. Šių išlaidų priteisimas prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl jos iš nuteistojo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje Nr. 1-428-966/2022, iš nuteistojo S. K. neišieškoti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.