Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ritos Dambrauskaitės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-171-1086/2020 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) ieškinį atsakovams D. M., A. K. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, laikino tėvo valdžios apribojimo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinės rūpybos vaikui paskyrimo ir rūpintojo paskyrimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir lėšų tvarkytojo paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2016-09-26 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos savivaldybės direktoriaus įsakymu, atsakovė vėl buvo įrašyta į Panevėžio miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, vaiko nepriežiūros. 2016-11-28 gautas pranešimas iš D. K., apie tai, kad D. M. girtauja ir nepilnametė E. K. yra sumušta. 2016-12-20 nuosprendžiu atsakovė nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį. Be to, atsakovė D. M. yra Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 153 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu, tačiau vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį tęsti darbą ar būti registruotai darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas baigiasi 2020-10-19, tuo tarpu Probacijos tarnyba jau 2 kartus kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau teismas nutartimis netenkino priežiūrą vykdančios institucijos teikimų.

4. Nors pusę metų nėra fiksuojamų D. M. daromų pažeidimų, atsakovė įvykdė pagalbos plane numatytus įpareigojimus, tačiau bausmės atlikimo terminas yra tik 2020-10-19, per tą laikotarpį galimas probacijos vykdymo nutraukimas, kuomet D. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, galimai gali atlikti veiksmus sąlygojančius jos pasiuntimą atlikti laisvės atėmimo bausmę. O mergaitę grąžinus į atsakovės šeimą, E. K. patektų į nesaugią aplinką, liktų be įstatyminio atstovo. Todėl, nagrinėjamu atveju tikslinga atsakovei apriboti motinos valdžios turinį bei taikyti CK 3.179 straipsnio nuostatas, t. y. atskirti E. K. nuo motinos D. M.. Nurodoma, kad atsakovas A. K. pažeidė įstatyme numatytą pareigą auklėti vaiką, ją prižiūrėti, ja rūpintis, ją išlaikyti. Atsakovo neatsakingas elgesys, kuomet palikęs dukrą, išvyko į Vokietiją, ko pasėkoje mergaitė patyrė lytinę prievartą, mergaitę apgyvendinus globos namuose, mergaitės praktiškai nelanko, motyvuodamas, kad įvykus nusikalstamai veikai prieš dukrą, jis patyrė psichologinį išgyvenimą, dėl ko jau 8 mėnesius yra nusišalinęs nuo vaiko auginimo ir kasdieninių poreikių tenkinimo. Atsakovas nevykdo atvejo vadybos metu paskirtų įpareigojimų, jis nesupranta savo, kaip tėvo, vaidmens vaiko gyvenime, išsiaiškinti dukters poreikius ir galimybes juos tinkamai tenkinti. Atsakovas paskambina dukrai (pasak atsakovo), tačiau vien domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais. Todėl šiuo atveju akivaizdu, kad mergaitės grąžinimas tėvui A. K. gali sukelti tiek teigiamų, tiek ir neigiamų emocijų, su kuriomis atsakovas nesugebės susidoroti, laiku neatsilieps į mergaitės esminius psichologinius poreikius bei konstruktyviai nespręs jos psichologinės gerovės klausimus, nesupainiojant jų su savaisiais. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, Skyrius tikisi, kad atsakovas pakeis savo poziciją vaiko atžvilgiu, atkurs ryšį su dukra, todėl A. K. tikslinga laikinai apriboti tėvo valdžią.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į aplinkybę, jog nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą pateikė tik atsakovė D. M., apeliacinės instancijos teismas šią civilinę bylą nagrinėja pareikšto apeliacinio skundo ribose.

12. Pirmiausia pažymėtina tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir detaliai aptarė faktines bylos aplinkybes, išdėstė faktiškai susiklosčiusią situaciją ir byloje esančius įrodymus, o taip pat aptarė nagrinėjamą teisinį santykį reglamentuojančias teisės nuostatas. Įvertinęs pateikto apeliacinio skundo turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė D. M. faktinių bylos aplinkybių bei teisinių santykių kvalifikacijos neginčija, todėl pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

13. Atsakovė tvirtina, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, į kokias konkrečiai aplinkybes bei kokius įrodymus atsižvelgė priimdamas sprendimą apriboti atsakovės motinos valdžią. Tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį procesinį sprendimą, nurodė, kad atsakovė savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką vaikui, atsižvelgė į tai, kad teismo posėdyje apklaustos liudytojos, taip kurių buvo ir atsakovės psichologė, ir trečiojo asmens atstovė nurodė, jog atsakovė dėl socialinių įgūdžių stokos, dėl savo amoralaus elgesio, dėl girtavimo negali tinkamai pasirūpinti savo dukra, užtikrinti jos poreikių ir nors nėra konkrečių įrodymų dėl atsakovės nuolatinio girtavimo, tačiau yra pakankamas pagrindas vertinti, kad tais atvejais, kai ji nerandama namuose, neatsiliepia telefonu ar neatvyksta pas psichologę, ji būna neblaivi. Netikėti tokiais liudytojų ir trečiojo asmens atstovės parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, juo labiau kad byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės netinkamo, amoralaus, baudžiamo ir net nusikalstamo elgesio faktus bei patvirtina ankstesnius jos girtavimo atvejus.

14. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2015 metais D. M. tris kartus taikyta administracinių nusižengimų kodekse numatytos sankcijos už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, 2016 metais atsakovė buvo įrašyta į Panevėžio miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, vaiko nepriežiūros, 2016-12-20 nuosprendžiu D. M. nuteista pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už nepilnametės dukters sumušimą, 2018-07-04 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovė nuteista už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, savo bute savo mažametės dukros E. K. akivaizdoje daug kartų lytiškai santykiavo bei tenkino savo lytinę aistrą analiniu, oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu su vyrais, tokiais veiksmais sukeldama nukentėjusiajai E. K. stiprius neigiamus jausmus bei padarydama jai praeinantį psichikos sutrikimą - kitas reakcijas į stiprų stresą, tokiu būdu tvirkino jaunesnį, negu šešiolikos metų asmenį — savo mažametę dukrą ir nesunkiai sutrikdė mažametės šeimos narės E. K. sveikatą. Taigi sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nedetalizavo ir konkrečiai nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis priima atitinkamą procesinį sprendimą, nėra jokio pagrindo, dėl ko šis atsakovės argumentas, atmetamas, kaip nepagrįstas.

15. Vertinant aplinkybes, sudarančias pagrindą spręsti dėl atsakovės motinos valdžios apribojimo pagrįstumo, pažymėtina tai, kad nors atsakovė nėra registruota Priklausomybių centre, tačiau asmens registracija tokiame centre nėra vienintelis įrodymas, leidžiantis spręsti dėl asmens piktnaudžiavimo alkoholiu. Šiuo atveju liudytojų parodymai bei trečiojo asmens paaiškinimai leidžia pagrįstai įtarti, kad atsakovė vis dar piktnaudžiauja alkoholiu. Kita vertus, ši aplinkybė nėra vienintelė bei lemianti tokio procesinio sprendimo priėmimą, kadangi, kaip minėta pirmiau, byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovė amoralų bei netinkamą elgesį nepilnamečio asmens atžvilgiu, juo labiau kad 2018-12-03 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo spręstas klausimas dėl atsakovei taikyto bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi ji pažeidė probacijos sąlygas – nebuvo nustatytu laiku namuose, neatvyko į probacijos tarnybą. Taigi, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, byloje bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys neleidžia vertinti, kad atsakovė neabejotinai nepiktnaudžiauja alkoholiu ir nepriekaištingai laikosi probacijos sąlygų.

16. Kartu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei imtis aktyvių veiksmų, tinkamai teikti išlaikymą, kas pagal šiuo metu byloje esančius duomenis nėra daroma, ir įrodyti, kad jos tinkamas elgesys yra ne laikino, o nuolatinio pobūdžio ir įvykę pokyčiai yra sąlygoti realaus siekio tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigas bei atitinkamai kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio pasikeitimą.

17. Apeliaciniame skunde taip pat itin daug dėmesio skiriama aplinkybei, jog nepilnametė šalių dukters nuomonė išklausyta nebuvo, atsakovė nežino jos nuomonės, o be to nepilnametės dukters apklausas vykdė ieškovo atstovai, kurie yra suinteresuoti bylos baigtini dėl savo tarnybinio statuso. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat su tokiu vertinimu nesutinka.

18. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog vaiko nuomonė buvo išklausyta kelis kartus ieškovo, kuris gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, specialistų, o tai pat nepilnametis vaikas buvo išklausytas teismo posėdyje, į kurį pati atsakovė neatvyko, nors šiame teismo posėdyje dalyvavo atsakovės atstovas, kuris turėjo galimybę užduoti klausimus nepilnametei (nors ir netiesiogiai) ir tokia galimybe pasinaudojo. Vertinant atsakovės argumentus, jog ji neturėjo galimybės susipažinti su nepilnametės dukters apklausos duomenimis teisme, reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas, po atliktos apklausos, supažindino proceso dalyvius su įvykusia vaiko apklausa ir jos rezultatais. Todėl spręsti, kad proceso dalyviai nežinojo ar neturėjo galimybių sužinoti nepilnamečio asmens apklausos rezultato, nėra pagrindo. Be to, aplinkybė, jog įvairiuose į bylą pateiktuose ieškovo atstovų rengtuose dokumentuose užfiksuota vaiko nuomonė nėra palanki atsakovei dėl, vaiko nuomone, atsakovės alkoholio vartojimo, savaime nepatvirtina ir neleidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju ieškovo į bylą pateikti duomenys yra nepatikimi ar kad ieškovas neobjektyviai vertina ginamo vaiko interesus, juo labiau kad ir apklausiama teisme nepilnametė mergaitė nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t.y. kad mama „turėjo ligą“, susijusią su alkoholio vartojimu, dėl ko kildavo pykčiai ir mama kartais išgėrusi būdavo agresyvi, kad nori gyventi su mama, tačiau nenori būti su girtaujančia mama, kad girtaudama mama nekreipdavo į ją dėmesio, o taip pat kad mama, negalėdama pareiti namo dėl girtumo, skambindavo jai, kad ji parsivestų ją namo.

19. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų taip pat yra tas, kad neva nepilnametės šalių dukters elgesys itin pablogėjo (suprastėjo mokslai, vartoja narkotines medžiagas ir kt.) dėl jos gyvenimo ne su atsakove, o globos namuose. Tačiau sutikti su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina nepilnametės mergaitės patirtus itin skaudžius ir sukrečiančius įvykius bei prieš ją atliktas nusikalstamas veikas, kas neabejotinai turėjo neigiamą poveikį bei sukėlė ne tik neigiamus išgyvenimus, tačiau ir lėmė psichologinių pasekmių atsiradimą. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų yra pakankamas pagrindas vertinti, kad nemalonias emocijas nepilnamečiam vaikui sukelia ir atsakovės alkoholio vartojimas, neatsiliepimas telefonu, kas, mergaitės vertinimu, yra atsakovės neblaivumo pasekmė, o taip pat aplinkybė, kad atsakovė rūpinasi ja, jos teigimu, tik tuomet, kai yra blaivi. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad pagal byloje esančius duomenis nepilnametei šalių dukrai laikinoji globa buvo nustatyta dar 2016 metais, vėliau (2017-2018 metais) jai gyvenant su tėvais (tiek gyvenant su mama, tiek apsistojus pas tėtį) prieš ją buvo padarytos nusikalstamos veikos, dėl ko ji nuo 2018 metų vėl gyveno globos namuose. Taigi nėra pagrindo teigti, kad globos namų aplinka šalių dukrai yra visiškai nauja ir dėl itin stiprias neigiamas pasekmes sukelianti patirtis, o šalių dukters atskyrimas nuo atsakovės, kas vaikui galėjo sukelti atsakovės nurodomas pasekmes, vyko pirmą kartą ir buvo lemiamas veiksnys dėl tokio vaiko elgesio.

20. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.