Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-07-13 · Civilinė byla Nr. e2-3605-566/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-13
Bylos Nr.
e2-3605-566/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43194-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
N. L., I. D., K. L., D. D., A. D., R. D., E. D., A. K., D. L.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 2.6.16.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-3605-566/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43194-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2.; 3.2.6.1.; 3.2.6.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,sekretoriaujant Laurai Aleknaitei,vertėjaujant Vandai Žitkauskaitei,dalyvaujant ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovei L. S.,atsakovei N. L. ir jos atstovui advokatui D. B.,atsakovei I. D. ir jos atstovui advokatui A. T.,atsakovų K. L. ir D. L. atstovei (globėjai) G. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams N. L., D. D., A. D., I. D., R. D., E. D., A. K., K. L. ir D. L., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą, nurodydamas, kad butas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. N. L., I. D., D. D. ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2015 m. vasario 19 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/0853, kurios pagrindu nuomininkams buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, 2016 m. lapkričio mėnesį bendra atsakovų įsiskolinimo suma ieškovui sudaro 4703,27 Eur. Nurodo, kad nors ir gauna pajamas, atsakovai piktybiškai nevykdo savo pareigos mokėti nuompinigius už buto nuomą, yra nemotyvuoti, ir tokiu elgesiu pažeidinėja nuomos sutartimi prisiimtų prievolių vykdymą, todėl yra pagrindas iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų. Ieškovas prašo: 1) Nutraukti 2015 m. vasario 19 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/0853 sudarytą tarp atsakovų N. L., I. D., D. D. ir ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“; 2) iškeldinti atsakovus N. L., D. D., A. D., I. D., R. D., E. D., A. K., K. L., D. L., su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos (2 t., e.b.l. 101-106).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovė I. D. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Atsakovės teigimu, ginčo patalpų nusidėvėjimas yra 70 proc., todėl ieškovas už patalpų nuomą reikalauja sumokėti nepagrįstus mokesčius. Atsakovės manymu, šiuo atveju nuomos sutarties nutraukimas yra negalimas. Ieškinį prašė atmesti (2 t., e.b.l. 30).

Teismo posėdžio metu atsakovė I. D. ir jos atstovas su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais.

Atsakovė N. L. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Atsakovės teigimu, jos ir kitų bendraskolių įsiskolinimas, skaičiuojamas nuo nuomos sutarties sudarymo dienos (2015 m. vasario 19 d.) yra 795,89 Eur, todėl atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų iškeldinimas iš patalpų, nesuteikiant kito gyvenamo ploto, būtų neproporcinga sankcija už nuomos sutarties pažeidimą ir pažeistų šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovės manymu, šiuo atveju nuomos sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl nėra pagrindo nuomos sutarties nutraukimui ir atsakovų iškeldinimui. Nurodė, kad atsakovė sąžiningai, pagal išgales stengiasi vykdyti visas prievoles, susijusias su buto nuoma, pradėjo dirbti ir stengiasi mažinti įsiskolinimą. Ieškinį prašė atmesti (2 t., e.b.l. 41-44).

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teismo posėdžio metu atsakovų K. L. ir D. L. atstovė (globėja) G. T. su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti.

Trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio gautas trečiojo asmens prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (2 t., e.b.l. 131-132). Nustatyta, kad 2008 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl UAB „Bendruva“ pertvarkymo“ Nr. 1-474 bei 2009-11-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 „Dėl turto perdavimo patikėjimo teise SĮ „Vilniaus miesto būstas“, visos Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos patikėjimo teise naudoti ir valdyti buvo perduotos ieškovui, tame tarpe ir Butas (2 t., e.b.l. 150-151). Remiantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 30-130, ieškovas administruoja ir prižiūri Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, patikėjimo teise valdo, naudoja bei disponuoja Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu turtu, taip pat renka nuomos mokesčius iš butų nuomininkų bei reiškia ieškinius dėl nesumokėtų mokesčių išieškojimo ir kt. (2 t., e.b.l. 112-120).

Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovo A. D. gyvenamoji vieta Bute deklaruota nuo 1993 m. kovo 24 d., I. D. – nuo 1995 m. rugpjūčio 9 d., N. L. – nuo 1995 m. spalio 25 d., D. D. – nuo 1996 m. liepos 1 d., R. D. – nuo 1999 m. rugpjūčio 26 d., E. D. – nuo 2009 m. sausio 20 d., K. L. – nuo 2011 m. birželio 9 d., A. K. – nuo 2014 m. sausio 21 d. (2 t., e.b.l. 133). Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 30-262 atsakovai N. L., I. D., D. D. paskirti pagrindiniais gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininkais (2 t., e.b.l. 152). 2015 m. vasario 19 d. tarp ieškovo ir atsakovų N. L., I. D., D. D. buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41-G15/0853 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovams už užmokestį buvo išnuomotas Butas (2 t., e.b.l. 134-137). Tą pačią dieną Sutarties šalys pasirašė Buto perdavimo ir priėmimo aktą (2 t., e.b.l. 138). Pagal Sutarties 3 punktą teisę gyventi Bute turi nuomininkų šeimos nariai – A. D., A. K., K. L., R. D. ir E. D..

Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija 2015 m. balandžio 14 d. apžiūros aktu Nr. A16-351/15 priėmė išvadą, kad Butą remontuoti ekonomiškai netikslinga bei nutarė siūlyti gyventojams kreiptis dėl kitų gyvenamųjų patalpų išnuomojimo (2 t., e.b.l. 22). Byloje nustatyta, kad ieškovas, atsakydamas į atsakovų 2016 m. kovo 17 d. prašymus suteikti kitas gyvenamąsias patalpas, raštu pasiūlė atsakovams ir jų šeimos nariams apžiūrėti kitas gyvenamąsias patalpas: atsakovei N. L. ir jos šeimai – patalpas, esančias Kalvarijų g. 159-126, Vilniuje (2 t., e.b.l. 139), atsakovei I. D. ir jos šeimai – patalpas, esančias Kalvarijų g. 159-89, Vilniuje (2 t., e.b.l. 141), atsakovui D. D. ir jo šeimai – patalpas, esančias Popieriaus g. 82-17, Vilniuje (2 t., e.b.l. 140). Atsakovai raštu ieškovo pasiūlytose gyvenamosiose patalpose apsigyventi atsisakė (2 t., e.b.l. 1 t., e.b.l. 19, 2 t., e.b.l. 142-143).

Bylos duomenimis, tiek atsakovės N. L., tiek atsakovės I. D. šeimos yra įrašytos į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (1 t., e.b.l. 78, 2 t., e.b.l. 160). Trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. sausio 12 d. išvadoje dėl nepilnamečių D. L., K. L., A. K., E. D. ir R. D. Nr. A104-178/17(2.13.2.6-AD15) nurodoma, kad apsilankymo metu ginčo Bute trūko švaros ir tvarkos, būstas neišvėdintas, jautėsi stiprus rūkalų kvapas, vaikams sudarytos netinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Taip pat pažymėta, jog tėvams dėl objektyvių priežasčių neturint galimybės aprūpinti nepilnamečius vaikus gyvenamuoju būstu, šią pareigą atliktų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, suteikdamas vaikams laikiną apgyvendinimą laikinuose globos namuose iki kol tėvai galės užtikrinti savo vaikams gyvenamąjį būstą (1 t., e.b.l. 71-73). Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymais Nr. 30-790 ir 30-792, tėvų prašymu D. L. ir K. L. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), nepilnamečių vaikų globėja (rūpintoja) paskiriant jų senelę G. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kartu nustatant globos (rūpybos) vietą globėjos (rūpintojos) gyvenamojoje vietoje (2 t., e.b.l. 155-156).

Pagal CK 4.37 straipsnio ir 4.98 straipsnio nuostatas, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nuomotojas turi teisę teisme pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jei nuomininkas nemoka nuomos mokesčio. CK 6.611 straipsnyje numatyta, kad jeigu nuomininkas nuolat nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Remiantis Sutarties 29 punktu, atsakovai įsipareigojo mokėti nuomos mokestį kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio 20 dienos. Pagal CK 6.589 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Ieškovo teigimu, atsakovai nuolat nemoka nuomos mokesčio, tokiu būdu pažeisdami ieškovo kaip jam patikėto turto valdytojo teises ir teisėtus interesus, todėl turi būti iškeldinami.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovas dėl atsakovų įsiskolinimo už Buto nuomą buvo kreipęsis į teismą ir anksčiau. Nustatyta, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-320-808/2011 priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 1 818,03 Lt skolos ir 85,19 Lt delspinigių už Buto nuomą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d.; Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. kovo 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-302-808/2012 priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 1 355,46 Lt skolos ir 77,80 Lt delspinigių už Buto nuomą už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d.; Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1970-807/2012 priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 2131,14 Lt skolos už Buto nuomą už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d.; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-24991-600/2013 priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 2422,64 Lt skolos ir 119,92 Lt delspinigių už Buto nuomą už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d.; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-10220-833/2014 priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 2422,64 Lt skolos ir 119,92 Lt delspinigių už Buto nuomą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d.; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-40847-872/2015 priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 771,85 Eur skolos ir 24,04 Eur delspinigių už Buto nuomą už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Remiantis antstolės N. L. 2017 m. kovo 16 d. pažyma Nr. 0062/17/00283-PŽ, pagal aukščiau nurodytų teismo sprendimų už akių pagrindu išduotus vykdomuosius raštus išieškota suma sudaro 26,39 Eur (2 t., e.b.l. 107). Iš byloje pateiktos 2017 m. balandžio 21 d. Skolų už būsto nuomą detalizacijos matyti, kad bendras įsiskolinimas už Buto nuomą yra 4837,82 Eur, iš kurio – 4700,18 Eur neišieškota skola pagal vykdomuosius dokumentus ir 137,64 Eur einamoji skola už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d. (2 t., e.b.l. 122). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovai ne tik nuolat nemoka nuomos mokesčio, tačiau iš esmės nedengia įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistų sumų už ankstesnius nuomos laikotarpius, tuo piktnaudžiaudami teise į valstybės teikiamą paramą socialiai remtiniems asmenims. Minėtos išvados nepaneigia ir vienkartiniai po bylos iškėlimo atsakovės N. L. atlikti mokėjimai už Buto nuomą, t. y. 2017 m. vasario 15 d. sumokėta 20,00 Eur suma (1 t., e.b.l. 188), o 2017 m. kovo 21 d. – dar 10,00 Eur suma (2 t., e.b.l. 4).

Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu nurodo, kad atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų iškeldinimas iš patalpų, kurios atsakovų teigimu yra avarinės būklės, nesuteikiant kito gyvenamo ploto, nepagrįstai pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, tačiau, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, su šiuo atsakovų teiginiu sutikti nėra pagrindo.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog Buto nusidėvėjimas sudaro 70 proc. (2 t., e.b.l. 131-132). Žymų Buto nusidėvėjimą patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos (1 t., e.b.l. 155-168). Remiantis bylos šalių paaiškinimais procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu, taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad ginčo Buto būklė yra prasta. Kita vertus, aplinkybė, jog Butas nėra tokios būklės, kokios pageidautų atsakovai, savaime neatleidžia jų nuo prievolės vykdyti sudarytą nuomos sutartį, be kita ko, kas mėnesį mokėti nuomos mokestį. Be to, teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovų teiginiais dėl Buto avarinės būklės. Pagal Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ (toliau – STR), reglamentuojančio statinių pripažinimo avariniais tvarką, 4.3. punktą avarinis statinys – statinys, kurio būklė neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyto esminio statinio reikalavimo – mechaninio atsparumo ir pastovumo, todėl toliau naudoti jį nesaugu. Statinio avarinė būklė nustatoma atliekant ekspertizę (STR 13-15 punktai). Jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys pripažįstamas avariniu, statinio naudotojas, vadovaudamasis teisės aktais ir statinio ekspertizės akte pateikta išvada, imasi priemonių statinio avarinei būklei pašalinti arba nusprendžia statinį griauti teisės aktų nustatyta tvarka (STR 16 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovai byloje nepateikė nei paties statinio ekspertizės akto, kuriuo būtų konstatuota avarinė pastato būklė, nei kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog pastate, kuriame yra ginčo Butas, apskritai būtų atlikta ekspertizė, todėl teismas atmeta atsakovų teiginius dėl Buto avarinės būklės kaip neįrodytus (CPK 178, 185 straipsniai).

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovų teiginiu, jog ieškinio patenkinimas nepagrįstai pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.

Nagrinėdamas klausimą dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo bei nuomininko su nepilnamečiais vaikais iškeldinimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Konstitucinio teismo jurisprudencija, yra pažymėjęs, kad socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, o socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012). Kartu teismų praktikoje yra išaiškinta, jog, siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privaloma atsižvelgti į vaiko teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl taikomos prievolių teisės normos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Dėl to, ginant vaiko teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016). Taigi remiantis tiek teisiniu reglamentavimu, tiek teismų praktika, privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principas negali būti paneigiamas poreikiu užtikrinti vaiko teisių apsaugą, juo labiau, kad pareiga užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikams pirmiausia tenka tėvams.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovai, nuolatos nemokėdami nuomos mokesčio, taip pat iš esmės nedengdami įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistų sumų už ankstesnius nuomos laikotarpius, padarė esminį Sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus aplinkybę, kad atsakovams neturint galimybės aprūpinti nepilnamečius vaikus gyvenamuoju būstu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius suteiks vaikams laikiną apgyvendinimą laikinuose globos namuose iki kol tėvai galės užtikrinti savo vaikams gyvenamąjį būstą, ieškovo ieškinys tenkintinas – tarp ieškovo ir atsakovų 2015 m. vasario 19 d. sudaryta nuomos sutartis Nr. 1.41-G15/085 nutrauktina teismo sprendimu, o atsakovai iškeldintini iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio Buto su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

CPK 284 straipsnis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į sunkią atsakovų turtinę padėtį, bei tai, jog staigus gyvenamosios vietos pasikeitimas ir tikimybė būti atskirtiems nuo motinos apgyvendinant globos namuose ginčo Bute gyvenantiems mažamečiams vaikams gali sukelti sunkių psichologinių pasekmių, teismas sprendžia, jog yra pagrindas sprendimo dalies, kuriuo atsakovai iškeldinti iš ginčo Buto, vykdymą atidėti 2 mėnesių terminui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kurio suma nagrinėjamu atveju sudaro 139,00 Eur ((144,00 Eur + 41,00 Eur) x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai ir 80 straipsnio 7 dalis). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė N. L. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-4646-21687 (1 t., e.b.l. 52-53), o atsakovė I. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-4747-22157 (1 t., e.b.l. 90-91) yra 100 proc. atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, valstybės naudai iš atsakovų D. D. ir A. D. lygiomis dalimis priteistina 139,00 Eur žyminio mokesčio bei 45,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 184,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 92,42 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti tarp ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, ir atsakovų N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 19 d. sudarytą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/0853.

Iškeldinti atsakovus N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) su visu atsakovams priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Šioje dalyje sprendimo vykdymą atidėti 2 (dviem) mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 139,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 45,85 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno po 92,42 Eur (devyniasdešimt du eurus ir 42 ct), sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė