Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui M. Č. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu, ieškovė sumažino savo reikalavimų apimtį ir prašė nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2015-11-09) iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), po 120,00 EUR mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo nuo 2015-09-20 iki kreipimosi į teismą dienos susidariusį 140 Eur išlaikymo K. Č. įsiskolinimą, paskirti ieškovę lėšų, skirtų nepilnamečio sūnaus išlaikymui, tvarkytoja, atsakovui M. Č. nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi K. Č., kad kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį 12.00 val. M. Č. galėtų pasiimti sūnų iš jos gyvenamosios vietos ir 14 val. grąžinti jį atgal. Sutiktų ir su lankstesniu bendravimo grafiku, jei tik atsakovas pageidautų.

Ieškovės atstovė advokatė Jovyta Piekienė palaikė savo atstovaujamosios poziciją dėl ieškinio reikalavimų mažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl šeimos aplinkos sąlygų, kaip vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų nustatymo kriterijaus

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą.

Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad nesusituokusiems J. G. ir M. Č. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. Č.. Iš šalių pasisakymų ir bylos medžiagos nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai dėl jų bendro vaiko nuolatinės buvimo vietos nėra konfliktiški. Iš esmės nesant ginčo su kuriuo iš šalių nuolatinai turi būti vaikas, vertintina, kad vaiko emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą yra ir bus užtikrinami motinos aplinkoje. Tokią išvadą nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan.

Pažymėtina, kad pasikeitus šalių gyvenimo aplinkybėms ar šalims susitarus, vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama.

Dėl išlaikymo

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens amžių, sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

Analizuojant šalių turtinę padėtį byloje nustatyta, kad abejos šalys nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, yra nedirbančios. Duomenų, kad šalys turėtų išskirtinų sveikatos problemų, dėl kurių būtų sumažėjęs jų darbingumas, nenustatyta.

Pažymėtina, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013), t.y. gali būti priteistas tiek didesnis išlaikymas, tiek mažesnis išlaikymas, negu pripažįstamas orientacinis kriterijus.

Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir kt. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011).

Atsakovas į bylą pateikė duomenis, kad jis turi finansinių įsipareigojimų dėl teismo nutarimais jam skirtų ekonominių sankcijų už administracinius teisės pažeidimus, turi atlyginti autoįvykio metu padarytą žalą, todėl nėra pajėgus teikti didesnio išlaikymo vaikui, nei pats siūlo (80 Eur). Tačiau teismas daro pagrįstą išvadą, kad dėl tokios savo materialinės padėties yra atsakingas tik pats atsakovas. Ieškovės pateikti paskaičiavimai ieškinyje, padarytos nuolaidos teisminio nagrinėjimo metu, laikytinos protingomis ir pagrįstomis, o prašoma išlaikymo ir jo įsiskolinimo sumos atitinka tiek šalių galimybes teikti tokio didžio išlaikymą, tiek užtikrina nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

Bendravimo su vaiku tvarka nustatoma atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, o ne į tėvų asmeninių poreikių tenkinimą.

Vaikas – auganti ir besiformuojanti asmenybė, turinti savo poreikius: socialinius, higieninius, fiziologinius, saugumo ir kt. Asmenybė formuojasi vaikui augant, bendraujant su draugais, bendraamžiais, tėvais, mokytojais ir kitais asmenimis.

Bendravimo su vaiku tvarka neturi trikdyti kasdieninės vaiko veiklos, žaidimų ir poilsio laiko, o turi padėti vaikui jaustis komfortiškai.

Ieškovės siūloma tvarka ydinga, nes nepagrįstai apriboja atsakovo bendravimą iki minimalaus, kas yra nepagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, teismas pats nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Ginčuose tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismo vaidmuo pasireiškia tuo, jog jis neprivalo paisyti vien proceso šalių pateiktų pasiūlymų. Į juos teismas privalo atsižvelgti, tačiau saugodamas vaikų interesus gali ex officio nuo jų nukrypti ir nuspręsti taikyti šalių dokumentuose nenurodytą bendravimo grafiką ir dalyvavimo auklėjant vaikus formas.

Pažymėtina, kad kiekvienas vaikas turi turėti gyvenamąją vietą, kurią identifikuoja, kaip savo asmeninę erdvę ir joje jaučiasi gerai. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su mama, jos gyvenamojoje vietoje, bendravimo tvarka nustatytina atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, užimtumą, poilsio ir užsiėmimų laiką.

Pažymėtina, kad šalių sūnui tik 3 metai. Todėl siekiant palaipsniui sustiprinti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, kartu užtikrinti ir nepilnamečio vaiko bei jo tėvo teisių į bendravimą galimybę, saugant vaiko interesus, tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką: ieškovas bendrauja su sūnumi antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį po tris valandas, kurios patenka į intervalą nuo 12.00 val. iki 18.00 val. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnui atsakovo gyvenamoji vieta, aplinka, buities sąlygos nėra pažįstamos, todėl siekiant, kad vaikas priprastų prie naujos aplinkos, galėtų joje saugiai jaustis, žaisti, ilsėtis, susipažinti ir užmegzti ryšius su atsakovo tėvais ir kartu gyvenančiais giminaičiais ir tarp jų susiformuotų glaudesni santykiai, tikslinga nustatyti, kad šalių sūnus su tėvu nuo 2018 metų kovo mėnesio 1d., kas antrą savaitgalį bendrauja tėvo gyvenamojoje vietoje, pasiimant sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos šeštadieniais 13 val. ir pristatydamas ieškovei sūnų sekmadieniais 17.00 val., pasiėmimą susiderinęs prieš parą.

Bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista bei išlaidos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimu (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 88str. 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1. ieškinį tenkinti iš dalies.

2. Nustatyti K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

3. Priteisti iš M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį nuo 2015-11-09 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

4. Priteisti iš M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), susidariusį nuo 2015-09-20 iki 2015-11-09

5. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), skiriamų lėšų tvarkytoja.

6. Nustatyti M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

6.1. M. Č. bendrauja su sūnumi antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį po tris valandas, kurios patenka į intervalą nuo 12.00 val. iki 18.00 val.

6.2. Nuo 2018 metų kovo mėnesio 1d., M. Č. su sūnumi K. Č. bendrauja kas antrą savaitgalį savo gyvenamojoje vietoje, pasiimdamas sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos šeštadieniais 13 val. ir pristatydamas ieškovei sūnų sekmadieniais iki 17.00 val., pasiėmimą susiderinęs prieš parą.

7. Priteisti iš M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,20 Eur žyminio mokesčio valstybei, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 ir, 115,80 Lt bylinėjimosi išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630.

Sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.