Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr.1A-452-133/2012

Teisėjas Darius Kantaravičius Proceso Nr. 1-61-1-00273-2011-5

2012 m. gegužės 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam M. J. ir jo gynėjui Valerijui Karpovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Jonavos rajono apylinkės prokurorės apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-03-14 nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (perkvalifikavus iš BK 138 str. 2 d. 8 p.), ir jį nubaustas laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d., ir nubaustas laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta M. J. galutinė subendrinta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per visą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

M. J. išaiškinta, kad be bausmę vykdančios institucijos žinios, jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.

Patenkintas nukentėjusios D. B., gim. (duomenys neskelbtini), civilinis ieškinys. Jos naudai iš M. J. priteista 160 Lt (vienas šimtas šešiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Jos naudai iš M. J. priteista 1248,08 Lt (vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt aštuoni litai 08 centai) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusio T. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Jo naudai iš M. J. priteista 338,16 Lt (trys šimtai trisdešimt aštuoni litai 16 centų) turtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt (tris tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš M. J. valstybei 240 Lt (du šimtai keturiasdešimt litų) už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktiniai įrodymai: nukentėjusiojo T. V. striukė, džinsinės kelnės, megztinis– nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti T. V.; 2) „Swedbank“ AB mokėjimo nurodymas iš 1 lapo, AB „DNB“ banko suvestinis memoralinis orderis Nr. 6 iš 1 lapo – paliktini prie baudžiamosios bylos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 3 d. apie 16 val., prie parduotuvės „Maxima“, esančios Chemikų g. 37, Jonavoje tyčia sudavė nukentėjusiajam T. V. į veidą vieną smūgį kumščiu, nuo ko nukentėjusysis nukrito nuo 64 cm. aukščio betoninės pakylos ant betoninių trinkelių, tuo padarė nukentėjusiajam T. V. muštines žaizdas veide, poodines kraujosruvas veide, kraujosruvas po akių obuolių junginėmis, nosies kaulo lūžimą, kuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. V. sveikatą.

Be to, M. J. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyti, turėdamas tikslą apgaule, savo naudai įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, patalpino skelbimą internetiniame tinklapyje www.manodrabužiai.lt, kuriame siūlė pirkti „prada classic“ rankinę, tačiau realiai jokių prekių neparduodamas ir žinodamas, kad prekės nurodytame skelbime neturi, bendraudamas elektroniniais laiškais su nukentėjusiąja D. B., šiai už norimą pirkti rankinę nurodė pervesti į jo - M. J. sąskaitą AB DNB Nr. 414010043900477993 160 litų, susitarimo sąlygų nesilaikė ir po nukentėjusiosios D. B. pervestų per du kartus į M. J. sąskaitą pinigų 160 litų sumoje, rankinės jai neišsiuntė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajai D. B. priklausančius pinigus 160 litų sumoje.

Priteisti iš Manto J. T. V. 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad M. J. sudavė T. V. smūgį į veidą ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų, (dėl nukentėjusiojo išsakyto necenzūrinio žodžio). Teismo motyvai, kad jis tiki M. J. ir nenuosekliais liudytojo, jo draugo M. R. parodymais, yra neįtikinantys. Teismas, vadovaudamasis jų parodymais, nevertino jų parodymų nenuoseklumo ir prieštaravimo kitiems įrodymams, todėl apeliantė mano, kad teismo padaryta išvada neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Apeliantės nuomone, teismas, iš kaltinimo pašalindamas M. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veikos padarymą apsvaigus nuo alkoholio, vėlgi nepagrįstai patikėjo nuteistojo bei jo draugo liudytojo M. R. parodymais apie tai, kad išgertas silpno alkoholio kiekis neturėjo įtakos jų elgesiui, nes M. J. nesijautė apsvaigęs. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu M. J. apie šią aplinkybę davė kitokius parodymus - jog įvykio metu jis buvo išgėręs alkoholio ir todėl jį suerzino nukentėjusiojo žodžiai. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes: kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo T. V. elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.). Prokurorė mano, kad M. J. gailėjimasis nėra nuoširdus, todėl tai, nepripažintina lengvinančia atsakomybę aplinkybe. Taip pat, prokurorė mano, kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nuteistojo veiksmus išprovokavo nukentėjusysis.

Prokurorė mano, kad, nukentėjusiojo civilinio ieškinio dydis dėl neturtinės žalos - 6000 Lt atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistinas visa apimtimi.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau nepagrįstai perkvalifikavo M. J. nusikalstamą veiką iš dėl T. V. sužalojimo iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d., pašalindamas nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį - chuliganiškas paskatas. Tuo pačiu, kolegijos nuomone, M. J. paskirta netinkama bausmė. Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir apeliaciniame skunde ginčijamas aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 320 str.).

Apylinkės teismas, teisingai nurodo, kad chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas - būtent chuliganiškos paskatos. Kolegijos nuomone, surinktų įrodymų visetas duoda pagrindą teigti, kad M. J. veika padaryta iš chuliganiškų paskatų. Apylinkės teismas konstatavo, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas iš asmeninių paskatų. Apylinkės teismas tai grindė nuteistojo parodymais, jo draugo liudytojo M. R. parodymais. Kolegijos nuomone, teismas nevertino nukentėjusiojo parodymų nuoseklumo ir tuo pačiu jo parodymų prieštaringumo nuosprendžiu pripažintiems pagrįstais nuteistojo parodymams, byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

Nustatyta, kad 2011-04-03 apie 16 valandą, nukentėjusysis T. V. kartu su liudytoju V. U. nuėjo į parduotuvę "Maxima", Chemikų g. Jonavoje. Išėjęs iš parduotuvės, V. U. nupirktą butelį degtinės padavė lauke jo laukusiam T. V., o pats kalbėjosi su kažkokiu pažįstamu. Netrukus iš parduotuvės išėjo kaltinamasis M. J. su M. R.. M. J. priėjęs prie T. V. agresyviai pradėjo reikšti neaiškias pretenzijas, reikalauti kažką duoti. T. V. manymu, galbūt jis norėjo degtinės butelio, nes daugiau nieko neturėjo, o kaltinamasis sakė „duodi, greičiau duodi". Kaltinamojo M. J. draugas M. R., pasakęs M. J. nesikabinėti prie žmonių, nuėjo. Kai nukentėjusysis T. V. taip pat pasakė M. J. nusiraminti, šis smogė kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Nuo smūgio T. V. nukrito nuo betoninės pakylos ant trinkelių. Griūnant, sudužo rankose laikytas degtinės butelis ir nukentėjusysis krito veidu į stiklus, dėl ko lūžo nosis ir stiklo šukėmis buvo sužalotas veidas. Ligoninėje nukentėjusiajam iš veido buvo išimti stiklai, 25 siūlėmis susiūtos žaizdos.

Nukentėjusysis T. V. protokolo-pareiškimo pateikimo metu paaiškino, kad „išėjus iš parduotuvės ir nusileidus betoniniais laiptais link pagrindinio kelio, kur stovi taksi automobiliai, aš tuo metu stovėjau ant pėsčiųjų tako ir prie mūsų priėjo du jam nepažįstami vaikinai“. Įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelės patvirtina, kad vietoje, kur rastos dėmės panašios į kraują, yra penkių metrų atstumu link mašinų stovėjimo aikštelės. Vizualiai matyti, kad tai nėra praėjimas ir nukentėjusiojo stovėjimo vieta praeiti piliečiams netrukdo (t. 1, b. l. 1, 6-7). Šias aplinkybes patvirtina ir T. V., M. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolai. M. J. aiškino, kad, praeidamas pro stovinčius vyrus, paprašė, kad šie pasitrauktų. Šiems nepasitraukus, įvyko konfliktas, dėl ko sužalotas T. V.. Jeigu tikėtume M. J. iškelta ir teismo patikėta versija, jog nukentėjusysis nepasitraukė jam iš kelio ir necenzūriniu žodžiu jį įžeidė, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ir šiuo atveju M. J. elgesį lėmė chuliganiškos paskatos. Nukentėjusiojo, liudytojų M. R. bei V. U. parodymai, įvykio vietos apžiūros, T. V. ir M. J. parodymų patikrinimo vietoje metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ant šaligatvio stovėjęs T. V. nebuvo kliūtis praeiti nei kaltinamajam, nei kitiems asmenims.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo Senatas 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose pasisakydamas apie nužudymus nurodė, kad nusikaltimas kvalifikuojama kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kuomet jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šiais kriterijais Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas vadovavosi priimdamas nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99/2007, 2K-235/2009, Nr.2K-187/2008. Kolegija mano, kad nuteistasis be jokios dingsties, nepaisydamas elementarių moralės ir etikos normų, pateikdamas išimtinai ir išskirtinai save visuomenei, demonstruodamas niekinį požiūrį į aplinkinius, išreiškė savo agresiją prieš nukentėjusįjį.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismo teiginys, jog konfliktas įvyko dėl asmeninių kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykių, nepagrįstas objektyviais duomenimis. Tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nebuvo jokių asmeninių santykių, jie nebuvo pažįstami, nenustatyta, jog įvykio dieną ar anksčiau tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo būtų kilęs koks nors asmeninis konfliktas ar būtų sprendžiami kiti klausimai. Nukentėjusysis gerai net nesuprato konflikto kilimo priežasties. Įvykis vyko viešoje vietoje ir buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad M. J. elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams. Tokie M. J. veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad M. J. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo T. V. elgesys.

Provokuojančiu elgesiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Ištirtų įrodymų visetu nustatyta, kad nuteistasis be jokios priežasties pradėjo kabinėtis prie šalia parduotuvės stovinčio nukentėjusiojo T. V.. T. V. pastangos nuslopinti bekylantį konfliktą, siūlant nuteistajam nusiraminti, jokiu būdu negali būti vertinamos kaip provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, todėl teismo nurodyta aplinkybė negali būti pripažinta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia.

Atmestinas prokurorės teiginys, kad apylinkės teismas iš kaltinimo pašalindamas M. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veikos padarymą apsvaigus nuo alkoholio, pasielgė neteisingai. Objektyviai M. J. girtumas nebuvo nustatytas. Paties nuteistojo bei liudytojo M. R., neneigusių prieš įvykį išgėrus po butelį alaus, parodymai apie tai, kad išgertas silpno alkoholio kiekis neturėjo įtakos jų elgesiui, liko nepaneigti, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinta pagrįstai.

M. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir teigia, kad gailisi. Tą jis patvirtino ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, atlygino padarytą žalą. Dėl šių priežasčių kolegija mano, kad apylinkės teismo nurodyta aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pagrįstai pripažinta lengvinančia.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Atsižvelgiant į tai, jog M. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė viena, į tai, kad baustas už administracinius teisės pažeidimus, kas charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį pažeisti įstatymus, į tai, kad jis nusikalto būdamas jauno amžiaus, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnė nei už atitinkamas veikas numatytas bausmės vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtinas.

Įvertinus tai kas išdėstyta, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.,

nusprendė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį, kuria M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams pripažintas, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. ) ir nubaustas laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams. BK 63 str. 5 d., 2 p. bausmės subendrintos jas apimant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, M. J. paskiriant įpareigojimus nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per visą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis pakeisti ir

M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 65 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 182 str. 3 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir įpareigoti M. J. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti M. J. atsakomybę lengvinančia atsakomybe pripažintą aplinkybę, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo T. V. elgesys.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusio T. V. naudai iš M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteista 338,16 Lt (trys šimtai trisdešimt aštuoni litai 16 centų) turtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt (tris tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.